6bde206d-bf8d-42f9-93df-e5239c7696f7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1919-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01770-2013-1Procesinio dokumento kategorijos: 110.3; 122.1; 122.3; 122.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. Å . (G.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-20583-808/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

Å . (G.) ieÅ¡kinį atsakovui Ergo Insurance Se Lietuvos filialui, trečiasis asmuo UADBB „Dataksas“, dėl draudiko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė A. Å . (G.) (toliau - IeÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ Ergo Insurance Se Lietuvos filialÄ (toliau - Atsakovas) iÅ¡duoti nemokamai transporto priemonėms žaliÄ sias korteles, galiojančias tik Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Å veicarijos Konfederacijoje pagal penkias įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-2159111, 02-2159122, 02-2159127, 02-2159141, 02-2159142 (toliau – Draudimo sutartys).

Teisme buvo gautas IeÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. PraÅ¡yme nurodyta, kad atliekant vienos iÅ¡ sutartimis apdraustos transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ paaiÅ¡kėjo, kad Draudimo sutartys vienaÅ¡aliÅ¡kai Atsakovo nutrauktos. IeÅ¡kovė prašė taikyti Atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones - įpareigoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių.

IeÅ¡kovė mano, kad nepritaikius tokios laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pažeista jos teisė/draudimo apsauga bylos nagrinėjimo metu, ir teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas įvykdyti, kadangi teisiÅ¡kai Draudimo sutartys nebeegzistuotų ir teismui tenkinus ieÅ¡kinį teismo sprendimas bÅ«tų beprasmis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad pagrindas ieÅ¡kiniui užtikrinti yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės, t. y. pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Nustatė, kad Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Draudimo sutartis. Pažymėjo, kad IeÅ¡kovė nurodydama, jog minėtos Draudimo sutartys yra vienaÅ¡aliÅ¡kai Atsakovo nutrauktos, tuo pačiu praÅ¡o įpareigoti AtsakovÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių.

ReikÅ¡dama praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių faktinių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių jos praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių byloje priimtas sprendimas nebus vykdomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - patenkinti Atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo ginčo nutartyje nurodytas argumentas dėl faktinių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes, nepateikimo yra nelogiÅ¡kas, kadangi IeÅ¡kovė teismui pateikė Atsakovo praneÅ¡imÄ dėl ketinimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Draudimo sutartis. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neliks ginčo objekto, kadangi Draudimo sutartys Atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai jau yra nutrauktos. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad byloje jis pasinaudojo teise vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Draudimo sutartis, sudarytas su IeÅ¡kove, todėl nuo 2013 m. liepos 4 d. Å¡ios sutartys yra negaliojančios. Draudimo sutarčių nutraukimo teisėtumas nebuvo ginčijamas ir nebuvo pripažintas neteisėtu. Be to, net ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ iÅ¡davus žaliÄ sias korteles pagal Draudimo sutartis, laikinosios apsaugos priemonės nustotų galioti, nes jos taikomos tik iki teismo sprendimo įvykdymo. Trečiasis asmuo UADBB „Dataksas“ teismui pateiktame atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė su juo sutinkantis ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti.

Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnis bylos nagrinėjimas taptų beprasmis, nes neliktų ieÅ¡kiniu ginamo intereso. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė netenkinti IeÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakyti įpareigoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ bei garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ (CPK 18 straipsnis).

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju byla nenagrinėjama iÅ¡ esmės, o sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, bÅ«tinų galimam bÅ«simam teismo sprendimui užtikrinti, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nesprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).   Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , t. y. jog nesiėmus praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu (CPK 12, 144, 178 straipsniai).

Be to, susipažinus su ieÅ¡kinio turiniu matyti, kad IeÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti AtsakovÄ iÅ¡duoti nemokamai transporto priemonėms žaliÄ sias korteles, galiojančias tik Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Å veicarijos konfederacijoje, pagrindas yra penkios įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutartys. Byloje nustatyta, kad Atsakovas nuo 2013 m. liepos 4 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡ias Draudimo sutartis. IeÅ¡kovė teismui nėra pateikusi duomenų, jog ji nesutinka su tokiais Atsakovo veiksmais, kvestionuoja jų teisėtumÄ .

Taikydamas IeÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas negali pratęsti jau nutrauktų Draudimo sutarčių galiojimÄ , ypač, kai dėl jų nutraukimo IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia jokių pretenzijų. IeÅ¡kovė klysta teigdama, jog laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina taikyti ir tolimesnei nagrinėjamos bylos eigai užtikrinti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors Atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Tačiau jų taikymu negali bÅ«ti užtikrinamas proceso tęstinumas. Pažymėtina ir tai, kad IeÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galiotų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. IeÅ¡kinio tenkinimo atveju, įsiteisėjus IeÅ¡kovo naudai priimtam sprendimui, Draudimo sutartys praras savo teisinę galiÄ , todėl jų pagrindu iÅ¡duotos žaliosios kortelės IeÅ¡kovei nesuteiks jokios draudiminės apsaugos. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino IeÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IeÅ¡kovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl IeÅ¡kovės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                      Jūratė Varanauskaitė