2013-04-11 Nr. AB-1214-3-61-3-02797-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2814/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02797-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant atsakovo atstovams Dariui Vilimui ir Dariui Taminskui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Agnei Sakevičiūtei-Bernatavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – ir pareiškėjas, Institutas) skundu (I t., b. l. 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ (toliau - ir Įsakymas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu (II t., b. l. 121-135) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“.

Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliaciniu skundu (II t., b. l. 150-159) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovą sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt pakeisti ir skundą šioje dalyje patenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 150-159) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir abu pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi (III t., b. l. 33–47) pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus. Patikrinęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 priimtas ištaisius tik formaliuosius ankstesnio akto turinio trūkumus, tačiau vis tiek nenurodžius tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo. Padarė išvadą, jog teismo nustatyti Įsakymo trūkumai daro jį neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jį panaikino.

II. 2013 m. sausio 15 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo prašymas (II t., b. l. 169-171) išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį bei jos vykdymo tvarką.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje padarė išvadą, kad Įsakyme buvo nurodytas netinkamas teisinis pagrindas, nes remtasi teisės aktais, kurių taikymo šiam ginčui spręsti negalimumą konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad vadovaujantis principu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 buvo patvirtintas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedas, kurio 5 skyriaus IV skirsniu, buvo apibrėžtas priemonės VP3-2.1-SAM-04-V „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ pagrindinis tikslas - mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių ligų, modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Šios priemonės įgyvendinimą ir patirtų išlaidų tinkamumą reglamentuoja ne tik Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 imperatyvūs straipsniai, bet ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1225 (Žin., 2008, Nr. 137-5429) nuostatos bei kiti poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Be to, su Finansų ministerija ir CPVA buvo suderintas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1042 (Žin., 2008, Nr. 128-4911) Projektų finansavimo sąlygų aprašas pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-04-V „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“. Pabrėžia, kad minėta teisinių aktų visuma ir sudarė juridinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis Europos Sąjungos paramą administruojančios institucijos pagal kompetenciją vykdo pareiškėjų ir projektų vykdytojų įgyvendinamų projektų kontrolę.

Pažymi, jog Ministerija, vadovaudamasi Pareiškėjo pateikta paraiška, 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 papildė Valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ sąrašą, įtraukiant į Ministerijos vykdomą projektą Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ 2 499 650,00 Lt sumą, su pareiškėju pasirašė 2009 m. gegužės 13 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. S-66 bei su įgyvendinančiąja institucija CPVA sudarė projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartį. Pareiškėjo pateikti pasirašyti dokumentai: paraiška, partnerystės sutartis, pirkimų planas patvirtina, jog pareiškėjas, kaip bonus pater familias veikdamas maksimaliai atidžiai, apdairiai ir protingai, suprato savo veiksmus, įvertino valstybės paramos teikiamą naudą ir galimą riziką, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo ir savo laisva valia ir noru sutiko partnerio teisėmis dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame valstybės projekte. Pažymėtina, jog analogiškos sutartys buvo sudarytos ir su VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikomis ir VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine, kurios sėkmingai įgyvendino projektus.

Pažymi, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Priemonės projektų veiklos tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymą, pareiškėjams ir partneriams prisiimant visišką atsakomybę už veiklą ir joms įgyvendinti skirtu išlaidų tinkamumą, o taip pat už tai, kad vykdyti viešieji pirkimai iki finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo, atitiktų Viešųjų pirkimų Įstatymo nuostatas. Taip pat įtvirtinta nuostata, kad ir projektui taikomas išlaidų patyrimo ir apmokėjimo laikotarpis nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, o išlaidos projektui įgyvendinti gali būti patirtos ir pripažintos tinkamomis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Ministerija ir CPVA, vadovaujantis Europos Sąjungos paramos teikimą reglamentuojančiais teisės aktų nuostatomis, pažymėjo, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos administravimą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai numato galimybę projektų veiklas pradėti vykdyti nuo 2007 metų, o finansavimą - apmokėjimą galima atlikti iki 2015 metų, todėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paramą kontroliuojančios institucijos gali vertinti iki finansavimo administravimo sutarties pasirašymo projektų vykdytojų patirtas išlaidas.

Atsakovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos imperatyviai reglamentuoja, kad Ministerija, veikdama kaip tarpinė institucija, privalo priimti sprendimus dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų, prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išaiškinti, kaip turėtų būti tinkamai vykdomi teismų sprendimai, atsižvelgiant į tai, kad Ministerija nagrinėjamu atveju pagal kompetenciją turi priimti vieną iš Nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytų sprendimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, išaiškinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo rezoliucinės dalies (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, publikuota biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 18, p. 315–318 , LVAT 2011 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-363/2011, LVAT 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-720/2012).

Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo išaiškinti teismo nutartį ir jos vykdymo tvarką bei atsakovo atstovų teismo posėdyje išdėstytų argumentų matyti, kad atsakovas prašo teismo nurodyti, kokį tinkamą juridinį pagrindą jis turėtų nurodyti, pagal kompetenciją priimdamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse numatytą naują sprendimą Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto atžvilgiu. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir prašomo išaiškinti teismo procesinio sprendimo ( tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutarties) rezoliucinės dalies turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus: atsakovo Įsakymas, kuriuo buvo sumažintos lėšos, skirtos pareiškėjo Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto projekto įgyvendinimui, panaikintas ir pagal ABTĮ 92 straipsnį atkurta iki ginčijamo akto buvusi padėtis. Taigi atsakovo prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu gauti teisinę konsultaciją ar užsitikrinti būsimo sprendimo teisėtumą. Vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, toks teismo sprendimo išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas. Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos būtent atsakovui suteikia diskreciją pasirinkti, kokį sprendimą kiekvienu paramos administravimo atveju priimti, tačiau jo turinys bei forma turi atitikti tiek paramos administravimą reglamentuojančias teisės normas, tiek ir Viešojo administravimo įstatymą.

Kiti atsakovo argumentai, liečiantys teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginius, yra susiję su teismo sprendimo turinio keitimu, todėl taip pat negali būti tinkamu pagrindu aiškinti teismo sprendimą pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius