6bd9010e-4cc9-4b45-bd7e-b92efa09dc41 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13493-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RamÅ«no Antanavičiaus, Olego Å ibkovo ir Algerdo UrbÅ¡io (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,iÅ¡teisintajam Andriui Venckui,iÅ¡teisintojo Andriaus Venckaus gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Giedriaus Å alaÅ¡evičiaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Andrius Venckus iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Finansų administravimas“ pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Andrius Venckus iÅ¡teisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jį kaltinant tuo, kad jis, veikdamas bendrai su kitais Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, apgaulės bÅ«du savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ , tai yra 2015 m. vasario 17 d., apie 16.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iÅ¡ Marijampolės pataisos namų, esančių Marijampolėje, Sporto g. 7, naudodamas telefono numerį Nr. 869195669, paskambino Juliui BareiÅ¡iui į telefono Nr. 8 37 346137 ir, prisistatęs ,,Vilniaus banko“ atstovu, apgaulės bÅ«du, teigdamas, jog per jo sÄ skaitÄ yra plaunami pinigai, iÅ¡viliojo J.

BareiÅ¡iui iÅ¡duotus AB ,,SEB“ banko internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to 2015 m. vasario 18 d. neteisėtai prisijungė prie AB "SEB" banke esančios J. BareiÅ¡io sÄ skaitos Nr. LT 547044000936612699 ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ J. BareiÅ¡io sÄ skaitos į UAB ,,MCB Finance“ sÄ skaitÄ Nr. LT 047044060005816340 pervedė 0.01 Eur registracijos mokestį ir sudarė paskolos sutartį dėl 50 Eur paskolos gavimo, kuriuos 2015 m. vasario 18 d.

UAB ,,MCB Finance“ pervedė į J. BareiÅ¡io AB ,,SEB“ banko sÄ skaitÄ LT 547044000936612699. Po to, tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2015 m. vasario 18 d., 19.20 val., užsiregistravo UAB ,,4finance“ internetinėje svetainėje m.smsmcredit.lt, po to iÅ¡ J. BareiÅ¡io sÄ skaitos Nr. LT 547044000936612699, esančios AB ,SEB“ banke, į UAB ,,4finance“ sÄ skaitÄ Nr. LT 857044060006560909 neteisėtai pervedė 0.01 Eur registracijos mokestį, taip sudarė paskolos sutartį Nr. 677459001 dėl 50 Eur paskolos gavimo, kuriuos 2015 m. vasario 18 d.

UAB ,,4finance“ pervedė į J. BareiÅ¡io AB ,,SEB“ banko sÄ skaitÄ . Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tyrimo metu nenustatytas asmuo, 2015 m. vasario 20 d., J. BareiÅ¡io asmeninėje sÄ skaitoje buvusius ir jam priklausiusius 200 Eur bei 2015 m. vasario 21 d. iÅ¡ kredito bendrovių neteisėtai gautus 100 Eur, kurie buvo nukentėjusiojo banko sÄ skaitoje, pervedė į Marijampolės pataisos namų sÄ skaitÄ A. Venckaus vardu, kuris Å¡iuos, sukčiavimo bÅ«du gautus, pinigus 2015 m. vasario 26 d. prapirko Marijampolės pataisos namų parduotuvėje, skirtoje apsipirkti nuteistiesiems, tokiu bÅ«du A.

Venckus, veikdamas bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo J. BareiÅ¡iui priklausiusius 200 Eur, bei kredito bendrovėms priklausančius 100 Eur.Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad A. Venckus veiksmus atliko suprasdamas jų nusikalstamÄ pobÅ«dį, kad nenustatyta jo tyčia dėl bendrininkavimo su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir jo atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: A. Venckų pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. UAB „Finansų administravimas“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 222,69 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ A. Venckaus. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmė nepagrįstai.

Pasak prokuroro, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymus vertino atskirai vienÄ nuo kito, tačiau jų nesusiejo vieno su kitu bei nevertino duomenų viseto. Dėl Å¡ios priežasties padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog A. Venckus padarė jam inkriminuotÄ sukčiavimÄ .Prokuroro nuomone, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nevertino aplinkybių, pagrindžiančių kaltinimÄ A. Venckui, visumos, neįvertino kitų įrodymų, turėjusių reikÅ¡mės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

Å iuo atveju kaltinamojo parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, jais tikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo ir jie vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versijÄ , kad jis nesuprato, jog į jo sÄ skaitÄ buvo pervesti sukčiavimu įgyti pinigai, paneigiami byloje esančiais įrodymais. Teisme kaltinamasis atsisakė nurodyti asmenis, kurie tariamai prašė pasinaudoti jo vardu, kad bÅ«tų atsiųsti pinigai apsipirkimui pataisos namuose esančioje parduotuvėje.

Nors kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad nepamena dėl to, kad buvo daug tokių atvejų, kad nuteistieji praÅ¡o pasinaudoti jo vardu, Å¡ie parodymai buvo paneigti iÅ¡ pataisos namų gautais duomenimis.Skunde pažymima, kad kaltinamasis A. Venckus anksčiau teistas už sukčiavimus. Prie bylos buvo prijungtas 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, kuriuo A. Venckus buvo pripažintas kaltu už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ ir Å¡i veika buvo padaryta 2015 m. vasario 14 d., tai yra prieÅ¡ tris dienas, kai buvo apgaule iÅ¡vilioti duomenys iÅ¡ nukentėjusiojo Å¡ioje byloje.

A. Venckus nusikaltimo padarymo metu kalėjo Marijampolės pataisos namuose, iÅ¡ kurių ir buvo skambinama nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nenuoseklumÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, o taip pat į jo ankstesnius teistumus už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, teismas privalėjo padaryti iÅ¡vadÄ , jog jis bendravo su kitais, pataisos namuose buvusiais bei kaltinime nurodytus veiksmus atlikusiais, nuteistaisiais. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl kito asmens (T.

Piščelino), kurio vardu buvo pervesta dalis iÅ¡ nukentėjusiojo užvaldytų pinigų motyvuodamas, kad Å¡io asmens atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus duomenų, nors surinkti duomenys yra analogiÅ¡ki ir dėl A. Venckaus, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad T. Piščelino vardu pervesta pinigų suma nesudaro 3 MGL, kas bÅ«tina taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Prokuroro įsitikinimu, visuma teismo posėdyje iÅ¡tirtų duomenų patvirtina A.

Venckaus kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismas, nagrinėdamas bylÄ , netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas juos vertindamas ir dėl to nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. A. Venckaus atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir priteistas byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Skiriant A. Venckui bausmę, atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į neigiamÄ kaltinamojo charakteristikÄ , neigiamÄ požiÅ«rį ir nenorÄ taisytis, į bausmės paskirtį, į tai, kad neatlygino žalos ir skirti mažesnę, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti ir A. Venckaus atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡teisintasis A. Venckus ir jo gynėjas prokuroro apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu teigiant, kad pirmosios instancijos neteisingai, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to nepagrįstai A.

Venckų iÅ¡teisino dėl sukčiavimo neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nuskalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, tai yra pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį iÅ¡teisindamas A.

Venckų dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nenustačius kaltinamojo veiksmuose tyčios bendrininkų grupėje apgaulės bÅ«du savo ir kitų asmenų naudai įgyti J. BareiÅ¡iui priklausančius 200 Eur ir kredito bendrovėms priklausančius 100 Eur, negalima konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad A. Venckus dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nusikalstama veika Å¡iuo atveju buvo padaryta.

Å i faktinė aplinkybė įrodyta nukentėjusiojo J. BareiÅ¡io paaiÅ¡kinimais, duomenimis apie pinigų judėjimÄ J. BareiÅ¡io banko sÄ skaitoje, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tačiau vien tik paties veikos fakto nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Turi bÅ«ti nustatyti veikÄ padarę asmenys. Be to, jų veiksmuose turi bÅ«ti įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Nagrinėjamoje byloje A. Venckui kaltinimai buvo pareikÅ¡ti dėl sukčiavimo bendrai su kitais pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, tai yra, A.

Venckus buvo kaltinamas įvykdęs sukčiavimÄ veikiant bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Nagrinėjamoje byloje A. Venckaus bendrininkavimo sukčiaujant faktas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad į A.

Venckaus pataisos namuose esančiÄ sÄ skaitÄ buvo pervesti apgaulės bÅ«du gauti pinigai – 300 Eur ir A. Venckus Å¡iuos pinigus iÅ¡leido pataisos namuose esančioje parduotuvėje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė nėra pakankama A. Venckaus kaltei pagrįsti, o jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų A. Venckaus dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , byloje nesurinkta.

A. Venckus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tvirtino, kad apie tai, jog į jo banko sÄ skaitÄ bus pervesti sukčiavimo bÅ«du gauti pinigai, nieko nežinojo. IÅ¡ pradžių aplinkybę, kad Å¡iuos pinigus iÅ¡leido pataisos namuose esančioje parduotuvėje, neigė, tačiau vėliau šį faktÄ pripažino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡teisintojo A. Venckaus paaiÅ¡kinimus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, pagrįstai konstatavo, kad vien tik objektyviÄ jÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusę formaliai atitinkančių veiksmų atlikimas dar nėra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti kaltu dėl sukčiavimo, padaryto veikiant bendrininkų grupėje.

NusikalstamÄ veikÄ sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kurių nustatymas asmens veiksmuose yra bÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei taikyti. Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tent subjektyvioji sukčiavimo pusės A. Venckus veiksmuose nėra nustatyta, tai yra, nėra abejonių nekeliančiais ir patikimais duomenimis įrodyta, kad A. Venckus žinojo, kad iÅ¡ nukentėjusiojo J. BareiÅ¡io apgaulės bÅ«du bus iÅ¡vilioti prisijungimo duomenys, pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti, kad Å¡ie duomenys bus panaudoti greitiesiems kreditams gauti ir vėliau gautų kreditų suma, taip pat J.

BareiÅ¡io sÄ skaitoje buvę pinigai, bus pervesti į jo vardu pataisos namuose atidarytÄ sÄ skaitÄ . Ä®rodymų, kurie paneigtų A. Venckaus paaiÅ¡kinimus, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms neprieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad A. Venckaus tyčia bendrininkavimo bÅ«du įvykdyti sukčiavimÄ nenustatyta. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, juos vertino atskirai vienÄ nuo kito, neįvertino aplinkybių, pagrindžiančių kaltinimÄ A.

Venckui, neįvertino kitų įrodymų, turėjusių reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus: išteisintojo, nukentėjusiojo, liudytojos paaiškinimus, rašytinius įrodymus, juos palygino tarpusavyje ir nurodė aiškius motyvus, kodėl sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai A. Venckui pareikšto kaltinimo nepagrindžia. Nuosprendis tinkamai argumentuotas, pagrįstas, surašytas laikantis BPK reikalavimų.

Prokuroro skundo turinio analizė rodo, kad Å¡iame skunde pateikti argumentai yra tik dėl įrodymų vertinimo nenurodant, kokie įrodymai buvo įvertinti netinkamai ar iÅ¡ viso neįvertinti, kokias vertinimo klaidas, turėjusias esminės įtakos nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų teisingumui, padarė pirmosios instancijos teismas. Å iuo aspektu pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir aukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad byloje surinktus įrodymus teismas vertino netinkamai, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

Venckaus kaltės. Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į A. Venckaus paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ , į tai, kad jis anksčiau teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kas, pasak prokuroro, laikytina jo kaltės įrodymu Å¡ioje byloje. Atkreipiamas dėmesys, kad A. Venckaus paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aptartas ir įvertintas (2 t., b. l. 185). Tai, kad prokuroras A. Venckaus paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ vertina kitaip, negu teismas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino netinkamai.

Ankstesni teistumai už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas vertintini kaip iÅ¡teisintÄ jį charakterizuojanti medžiaga, kuri yra svarbi bausmės skyrimo ir individualizavimo procese, tačiau ne kaip įrodymas, kuriuo bÅ«tų galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Baudžiamojoje teisėje asmens kaltė nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčijamai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡teisintasis A.

Venckus savo kaltę dėl sukčiavimo kategoriškai neigė, o jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų išteisintojo aiškinimus, byloje nesurinkta. Tokių įrodymų skunde nenurodė ir prokuroras. Prokuroras skunde taip pat kritikuoja teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl analogiškų situacijų A. Venckaus ir T. Piščelino vertinimo pabrėždamas, kad šios situacijos nėra analogiškos, nes T. Piščelino vardu pervesta pinigų suma nesudaro 3MGL, kas yra būtina baudžiamajai atsakomybei taikyti.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad įtarimai dėl sukčiavimo veikiant bendrininkų grupėje kartu su A. Venckumi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡ti ir T. Piščelinui. Tačiau 2016 m. gegužės 6 d. buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimÄ nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. Piščelino dalyvavimÄ darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taigi, prokuroras neteisingai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas T.

Piščelino atžvilgiu buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (vertė mažesnė, negu 3 MGL). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Venckaus kaltės padarius minėtÄ nusikaltimÄ , pagrįstai atkreipė į analogiÅ¡kų situacijų skirtingÄ teisinį vertinimÄ . Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismas A. Venckų iÅ¡teisino ne dėl to, kad T. Piščelino atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o dėl to, kad Å¡ioje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad A.

Venckus, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato nusikalstamÄ veiksmų pobÅ«dį, tai yra, neįrodyta jo tyčia. Remdamasi paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisintojo kaltės nebuvimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai.

Taip pat teismas nenustatė, kad byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A.

Venckui, iÅ¡laidas sudaro 46,32 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, iÅ¡teisintasis A.

Venckus nuosprendžio neskundė, taip pat įvertinus esamÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra bÅ«tinas nepriklausomai nuo asmens valios, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintojo A. Venckaus nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Giedriaus Å alaÅ¡evičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 46,32 Eur, iš išteisintojo Andriaus Venckaus nepriteisti. Teisėjai                                                                               Ramūnas Antanavičius              Olegas Šibkovas              Algerdas Urbšys