6bd8b23f-93f4-4575-afbe-eaccd8a08459 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                        Â

                   Civilinė byla Nr. 2-395/2011

                           Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

               Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieÅ¡kovo AB DnB NORD bankas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3192-260/2010 pagal ieÅ¡kovo AB DnB NORD bankas ieÅ¡kinį atsakovams R. B., O. D., R. S., tretysis asmuo E. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

           Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis: 2009-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2203, sudarytÄ tarp atsakovų             R. B. ir

O. D. dėl vandentiekio bokÅ¡to su arteziniu gręžiniu; 2009-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1568, sudarytÄ tarp atsakovų R.

B. ir O. D. dėl 1,00 ha žemės sklypo su statiniais; 2009-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2201, sudarytÄ tarp atsakovų R.

B. ir R. S. dėl 0,2640 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu; 2009-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1729, sudarytÄ tarp atsakovų R. B. ir  O. D. dėl 1,00 ha žemės sklypo; 2009-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1570, sudarytÄ tarp atsakovų R. B. ir O. D. dėl 0,780 ha žemės sklypo, taikyti restitucijÄ grÄ Å¾inant visÄ sandoriais perleistÄ

turtÄ natÅ«ra atsakovui R. B.; priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui 213 906,05 Lt skolÄ ir

14,58 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

IeÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti pirkimo-pardavimo sandoriais perleistÄ turtÄ , uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti ir mažinti jo vertę. Nurodė, kad ginčo turtas atsakovo           R. B. buvo perleistas galiojant neįvykdytai atsakovo prievolei grÄ Å¾inti bankui kreditÄ . Siekiant iÅ¡vengti prievolių, atsakovai gali bandyti ginčo turtÄ perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti ir tokiu bÅ«du apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ arba padaryti jį neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovei O. D. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - vandentiekio bokÅ¡tÄ su arteziniu gręžiniu, 1,00 ha žemės sklypÄ su statiniais, 1,00 ha žemės sklypÄ , 0,780 ha žemės sklypÄ , uždraudžiant disponuoti turtu; areÅ¡tavo atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus - 0,2640 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės O. D. ir R. S. nekilnojamÄ jį turtÄ gali perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. B. atskiruoju skundu praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ teismo paskirtÄ sumÄ galimiems atsakovų nuostoliams padengti arba panaikinti skundžiamÄ nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:

1. Nekilnojamas turtas buvo parduotas žinant ir neprieÅ¡taraujant ieÅ¡kovui, nes jis bankÄ informavo, kad iÅ¡ Å«kio veiklos paskolos palÅ«kanas galėtų mokėti, tačiau turi ir daugiau įsipareigojimų, todėl lėšų gali pritrÅ«kti. Bankui nesutikus atidėti paskolos grÄ Å¾inimo termino, apeliantas paaiÅ¡kino, kad jam nieko kito nelieka, kaip tik parduoti turimÄ neįkeistÄ turtÄ . Dėl to bankas, matydamas atsakovo Å«kio veiklos rezultatus ir nesutikdamas pakeisti kreditavimo sÄ lygų, pats prisiėmė rizikÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, juolab, kad paskola buvo užtikrinta kito turto įkeitimu.

2. Apeliantas, pasirašydamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjams paaiškino, kad dėl parduodamo turto nėra jokių ginčų ir jis nėra niekaip suvaržytas. Bankui pateikus ieškinį, jis įsipareigojimų pirkėjams nebegali tesėti. Dėl to pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai suvaržomos atsakovų teisės.

IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad bankas neva leido jam parduoti turtÄ , kad neva prisiėmė atsakovo atžvilgiu jo kredito bankui negrÄ Å¾inimo neigiamas pasekmes, nepagrįsti ir neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo.

2. Atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, nes šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę užtikrinti atsakovo nuostolius, t. y. jog laikinosios apsaugos priemonės sukels atsakovui nuostolius, juolab, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tikėtinų atsakovo nuostolių dydžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro skundžiamos nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovo AB DnB NORD bankas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje        Nr. 2-1565/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis penkias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas R. B. perleido jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ O. D. ir R. S. bei taikyti restitucijÄ . Taigi neareÅ¡tavus ginčo turto, pareikÅ¡ti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo galėtų bÅ«ti neįvykdomi, jeigu turtÄ Ä¯gijęs naujas savininkas jį perleistų kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neareÅ¡tavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, kad teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo Å¡ioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad turto areÅ¡tas suvaržo atsakovų turtines teises. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei bÅ«tina ieÅ¡kiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieÅ¡kovo, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei atsakovų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai O. D. ir R. S., areštuoto turto savininkai, atskirųjų skundų dėl

ginčijamos teismo nutarties nepateikė.

Be to, apeliantas, paduodamas atskirÄ jį skundÄ , remdamasis rungimosi principu             (CPK 12 str.), galėjo pateikti teismui įrodymus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi atskirajame skunde, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ nutartį, tačiau nepasinaudojo Å¡ia teise ir nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiama teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantų praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Skundžiama nutartimi nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl tai nėra Å¡ios apeliacijos dalykas (CPK 312 str., 320 str.,

338 str.). Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kinama, kad esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jiems pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimÄ ir kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK

147 str. 1 d.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi        CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

                 Artūras Driukas

                 Kazys Kailiūnas

                  Egidijus Žironas