2019-10-29 Nr. AB-20802-3-62-3-00120-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2161-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00120-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-151 (toliau – ir Nutarimas) už atsisakymą plauti koridorių pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad drausminės komisijos posėdžio metu paaiškino, jog dėl sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini) ir kitų sveikatos sutrikimų) negali plauti koridoriaus, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Manė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta dėl rašomų skundų. Skiriant drausminę nuobaudą taip pat nebuvo atsižvelgta į šio nusižengimo pobūdį ir remtasi tik prielaidomis. Tvirtino, kad Nutarimu paskirta nuobauda turėjo baigtis 2017 m. spalio 19 d., tačiau pareiškėjas kamerų tipo patalpose be teisinio pagrindo buvo laikomas iki 2018 m. sausio 18 d. Vertino, kad etapavimo į teismo posėdžius ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę laikotarpiai turėjo būti įskaitomi į drausminės nuobaudos atlikimo laiką. Be to, pareiškėjas pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 val. per parą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą.

3. Pravieniškių PN-AK, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis nevykdė 2017 m. balandžio 18 d. paskirtos nuobaudos – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės. Pareiškėjui buvo nurodyta iššluoti uždarosios zonos koridorių, tačiau pareiškėjas atsisakė nenurodydamas pateisinamos priežasties. Už šių reikalavimų nevykdymą pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. laikotarpiui. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017 m. birželio 7 d. – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017 m. liepos 6 d. – 10 parų kamerų tipo patalpose, 2017 m. spalio 6 d. – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2018 m. sausio 19 d. – 15 parų kamerų tipo patalpose, tačiau šie laikotarpiai į drausminės nuobaudos atlikimo laiką nebuvo įskaitomi. Nurodė, kad jeigu nuteistasis, atliekantis nuobaudą kamerų tipo patalpose, tuo laikotarpiu gauna kitą nuobaudą, pirmoji nuobauda stabdoma iki nuteistasis atliks naujai paskirtą nuobaudą. Pareiškėjo argumentai, kad į nuobaudos atlikimo laiką turėjo būti įskaitytas laikas, praleistas kitose įstaigose, atmestini kaip nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato, jog laikas, praleistas kitose įstaigose, turi būti įskaičiuotas į nuobaudos atlikimo laiką. Nuobaudų atlikimo laikas kiekvienu kartu, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas iš pataisos namų į kitas įstaigas, per nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose buvo sustabdomas iki pareiškėjas grįš į pataisos namus. Pareiškėjo nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose lėmė paties nuteistojo pastovus, besikartojantis, įžūlus elgesys ir teisėtų reikalavimų nevykdymas.

5. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl patiriamų išgyvenimų yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos namai savo veiksmais (veikimu/neveikimu) padarė nuteistajam žalos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 15.10 val. pareiškėjui buvo nurodyta iššluoti koridorių, tačiau jis šį nurodymą įvykdyti atsisakė, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Pareiškėjui už atsisakymą įvykdyti pataisos namų administracijos nurodymus, t. y. atlikti 2017 m. balandžio 18 d. jam paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės, ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 69-151 buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Pravieniškių PN-AK (pareigūnų) veiksmų be pagrindo jam skyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui bei laikant jį kamerų tipo patalpose ilgiau nei šešis mėnesius be teisinio pagrindo.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti jam paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės (iššluoti koridorių); tačiau savo reikalavimą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad pareigūnų nurodymo jis neįvykdė dėl blogos sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini) ir kitų sveikatos problemų, todėl, jo nuomone, nuobauda buvo paskirta nepagrįstai.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog jis negalėjo įvykdyti pareigūnų nurodymo (iššluoti koridorių) dėl sveikatos būklės. Teismas nustatė, kad dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjas konsultavosi 2017 m. spalio 31 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po drausminės nuobaudos paskyrimo. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti pareigūnų nurodymo dėl blogos sveikatos būklės, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – ir Kriterijai) nuostatomis, taip pat nustatė, kad pareiškėjas sistemingai arba itin piktybiškai pažeidinėja režimą (jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos: 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. liepos 22 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. spalio 12 d., 2016 m. spalio 25 d), be to, iš bylos duomenų matyti, jog gydytojų konsiliumo sprendimu pareiškėjas dirbti gali. Todėl teismas sprendė, kad skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo tinkamai įvertintas jo padaryto nusižengimo pobūdis (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas) ir tai, jog pažeidimai buvo daromi sistemingai ar itin piktybiškai, todėl pareiškėjo minėtus argumentus teismas atmetė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta ne už rašomus skundus, bet už pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymą.

12. Dėl nuobaudos termino skaičiavimo teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas 2017 m. balandžio 19 d., o išleistas – 2018 m. sausio 18 d., taigi svarbu nustatyti, ar pagristai atsakovo atstovas, pasibaigus Nutarimu paskirtos nuobaudos galiojimo laikui, laikė pareiškėją kamerų tipo patalpose iki 2018 m. sausio 18 d. Teismas nustatė, kad Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. spalio 19 d., pareiškėjui papildomai buvo paskirtos šios naujos drausminės nuobaudos: 2017 m. gegužės 16 d. paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, 2017 m. birželio 7 d. – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, 2017 m. liepos 4 d. – perkėlimas į kamerų tipo patalas 10 parų, 2017 m. spalio 6 d. – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, taigi pareiškėjui papildomai buvo paskirta 55 parų kamerų tipo patalpose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis ir BVK 143 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad pareiškėjo buvimas kamerų tipo patalpose pagrįstai buvo pratęstas terminu, lygiu papildomai paskirtų drausminių nuobaudų skyrimo laikui, t. y. iš viso 55 paras.

13. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2017 m. balandžio 19 d. – 2018 m. sausio 19 d. pareiškėjas šešis kartus buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, t. y. iš viso 40 parų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai buvo pratęstas terminu, lygiu jo buvimo kitose įstaigose (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) laikotarpiui, t. y. iš viso 40 parų. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, taip pat sprendė, kad pareiškėjo buvimo ligoninėje laikotarpiai (iš viso 22 paros) pagrįstai buvo įskaityti į Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos atlikimo laiką. Teismas nurodė, kad nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo dėl pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose termino, pareiškėjo argumentai atmestini. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisinis reglamentavimas numato vienos valandos pasivaikščiojimą kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims, pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad jis neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

III. 15. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas mano, kad teismas vadovavosi vien atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais argumentais, nebuvo objektyvus, buvo šališkas, išnagrinėjo bylą paviršutiniškai ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Teismas neatsižvelgė, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negalėjo plauti koridoriaus. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas konsultavosi dėl (duomenys neskelbtini) tik 2017 m. spalio 31 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po Nutarimo priėmimo, ne tik nepaneigia fakto, kad pareiškėjas turi šią ligą, bet ir patvirtina tai, jog jis turi sveikatos sutrikimų, susijusių su šia liga.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į BVK 143 straipsnio turinį ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis buvo baudžiamas dėl rašomų skundų dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, nors teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes.

18. Pareiškėjas vertina, kad jam buvo paskirta neproporcingai per griežta jo padarytam nusižengimui nuobauda, kuri, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, apskritai neturėjo būti paskirta. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjo padėtis lyginant ją su atsakovo atstovo padėtimi yra žymiai sudėtingesnė. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjo režimą, tačiau nesigilino, kokiomis aplinkybėmis nuobaudos buvo paskirtos, t. y. pareiškėjo įsitikinimu, jog nuobauda paskirta dėl jo rašomų skundų.

19. Pareiškėjas pažymi, kad jis patyrė ne tik diskomfortą dėl ilgo laikymo kamerų tipo patalpoje, tačiau jam buvo itin apribotos teisės ir galimybės, nors jo padėtis buvo ir taip sunki atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę. Dėl tokio neteisėto suvaržymo jam sutriko ir fizinė, ir emocinė sveikata, tačiau teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai ir psichinei būklei.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nesilaikė suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, tačiau šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kurios atsiradimą jis sieja su, kaip teigiama, neteisėtu kalinimu kamerų tipo patalpose, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams – skirta pagrįstai; pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai pratęstas dėl jam naujai paskirtų drausminių nuobaudų (patalpinimas į kamerų tipo patalpas) ir buvimo kitose įstaigose (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) laikotarpiui; vienos valandos pasivaikščiojimas kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims atitinka teisinį reglamentavimą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia argumentais dėl jam skirtos nuobaudos neteisėtumo, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių.

26. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo, kaip teigiama, šališkumu nagrinėjant bylą, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių ir neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo atstovas baudė pareiškėją už rašomus skundus, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Taigi vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą ir atmetė jo argumentus kaip nepagrįstus, nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

29. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, nustatė šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).

30. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Bylos duomenimis, 2017 m. balandžio 19 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-151 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui – už atsisakymą įvykdyti pataisos namų administracijos nurodymus, t. y. atlikti kitą jam paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės. 2017 m. balandžio 19 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimas Nr. 69-15 yra galiojantis ir nenuginčytas – pareiškėjas jo Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka neskundė, todėl šio akto teisėtumas ir pagrįstumas, nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržengti šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėjamoje byloje iš esmės nevertintinas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka neskundė 2017 m. balandžio 19 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimo Nr. 69-15, o duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad šis individualus administracinis aktas yra neteisėtas, nėra.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.), vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 d.). Šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Todėl be pagrįsto pagrindo (nemotyvuotai) neįvykdžius BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų – ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.), nuobauda, iš jų – ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui, pareiškėjui galėjo būti skirta.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis buvo baudžiamas dėl rašomų skundų, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šį jo argumentą. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nors pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, jog jis sistemingai nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, tačiau byloje esantys išsamūs duomenys: 2018 m. kovo 2 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 41–45) ir nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 51–62) paneigia šį pareiškėjo priešingą vertinimą. Be to, byloje esantis „Medicininis pažymėjimas“ už laikotarpį 2017 m. balandžio 19 d. – 2018 m. sausio 18 d. (b. l. 47–48) nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jo sveikatos būklė 2017 m. balandžio 18 d. buvo tokia, jog jis negalėjo iššluoti uždarosios zonos koridoriaus. Pažymėtina, kad ginčijamame Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė tai daryti nenurodydamas pateisinamos priežasties (b. l. 51). Priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų ir (ar) įrodymų pareiškėjas nepateikė ir apeliaciniame skunde.

34. Kaip matyti iš priimto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, susijusius su pareiškėjo laikymo kameros tipo patalpoje terminu ir sąlygomis, pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies išvadų pagrįstumo nenurodė.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė