6bcfbf6b-401a-4a15-94a3-e1ecff03ba5b · Vilniaus apygardos teismas

Administracine byla Nr Administracine byla Nr. ATP-275-533/2011Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02307-2011-5             Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. liepos 7 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisejas Viktoras Dovidaitis, išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal A. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. gegužes 16 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. jam paskiriant 1000 Lt (vieno tukstancio litu) bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 1 metams, n u s t a t e :

A. S. nubaustas už tai, kad 2011-04-24 apie 20.38 val. Savanoriu pr. – Riovoniu g., Vilniuje, vairavo transporto priemone Opel Astra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) budamas neblaivus (0,52 prom.) ir tokiais savo veiksmais padare administracini teises pažeidima, numatyta ATPK 126 str. 1 d.Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. gegužes 16 d. nutarima ir gražinti byla iš naujo nagrineti apylinkes teisme arba už jo padaryta administracini teises pažeidima sušvelninti paskirta nuobauda.

A. S. teigimu, jis buvo išgeres tik 0,5 litro alaus, todel po pareigunu patikrinimo patyre stresa (šoka), sutiko su tikrinimo rezultatais ir nepraše policijos darbuotoju pristatyti ji i medicinine istaiga girtumui nustatyti. Pažymi, jog patikrinimo metu del jo girtumo turejo kilti abejones, nes neblaivumas buvo arti leistinos ribos, todel pareigunai privalejo ji nukreipti papildomam medicininiam patikrinimui - blaivumui nustatyti. Teigia, jog pagal turima praktika alkoholio kiekis kraujyje sumažeja nuo 0,1 iki 0,25 promiliu. Administracines bylos nagrinejimo metu, siekiant pašalinti abejones del jo neblaivumo, buvo paprašyta atlikti teismo ambulatorine medicinine psichiatrine ekspertize, taciau toks jo parašymas buvo atmestas.Teismas priimdamas jo atžvilgiu tokia griežta nutarti neatsižvelge i padaryto administracinio teises pažeidimo pobudi, jo padarymo aplinkybes ir pavojinguma visuomenei, nes leistina norma buvo viršyta labai nežymiai.A.

S. atkreipia demesi i tai, kad automobilio vairavimas yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nes UAB, kurioje jis dirba, užsiima automobiliu nuoma ir ju pristatymu. Taip pat automobilis jam reikalingas senyvo amžiaus motinos ir mociutes priežiurai, kurios yra neigalios. Taigi, jam yra butinas vairuotojo pažymejimas.Todel, apelianto manymu, atsižvelgiant i pateikta darbovietes charakteristika, atsakomybe lengvinancias aplinkybes ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, jam skirtina švelnesne negu numatyta sankcijoje nuobauda, t.y. neatimant teises vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimu i apeliacini skunda prašoma jo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. gegužes 16 d. nutarima nepakeista, nes jis atitinka LR ATPK 20 str. numatytiems administracines nuobaudos tikslams. Skundžiamu nutarimu A. S. už transporto priemones vairavima esant neblaiviam (0,52 promiliu girtumas) paskirta administracine nuobauda už pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., kurioje itvirtinta, jog transporto priemoniu vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promiles iki 1,5 promiles), užtraukia bauda vairuotojams nuo vieno tukstancio iki vieno tukstancio penkiu šimtu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo vieneriu metu iki vieneriu metu šešiu menesiu.

Kaip matyti iš byloje nustatytu aplinkybiu, A. S. kalte, padarius LR ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracini teises pažeidima, irodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teises pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenu kvitu, pranešimu del nušalinimo nuo transporto priemoniu vairavimo, iš dalies paties A. S. parodymais.Apeliantas nurodo, kad patikrinimo metu del jo girtumo turejo kilti abejones, nes neblaivumas buvo arti leistinos ribos, todel pareigunai privalejo ji nukreipti papildomam medicininiam patikrinimui - blaivumui nustatyti ir teigia, jog pagal turima praktika alkoholio kiekis kraujyje sumažeja nuo 0,1 iki 0,25 promiliu.

Apeliacines instancijos teismas pritaria apylinkes teismo padarytai išvadai, jog duomenys apie A. S. girtumo laipsni nera prieštaringi. Tokia teismo išvada, priešingai nei nurodo apeliantas, pagrista byloje surinktais negincijamais irodymais, kuriuos patvirtina faktiniu aplinkybiu visuma. A. S. buvo patikrintas sertifikuotu Alkotesteriu LION alcometer 500 Nr. 19115. Šio prietaiso leistina paklaida yra „+“ arba „-“ 5%, kas sudaro 0,026 prom. A. S. buvo nustatytas 0,52 prom., t.y. girtumas, gerokai viršijantis leistina norma net ir atsižvelgiant i leistina alkotesterio rodmenu paklaida.

Sutinktina, jog, praejus kuo daugiau laiko nuo alkoholio vartojimo iki patikros, tuo alkoholio kiekis kraujyje mažeja, taciau šiuo atveju yra reikšmingas alkoholio kiekis kraujyje transporto priemones vairavimo metu. A. S. buvo sustabdytas 20.38 val. ir jo neblaivumas tikrintas 21.08 val., todel akivaizdu, jog jis transporto priemone vairavo budamas neblaivus. Pagal Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu 5 p. policijos pareigunai transporto priemones vairuotoja, itariama esant neblaivu (girta), i asmens sveikatos priežiuros istaiga privalo pristatyti, jeigu objektyviai neimanoma atlikti itariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemones vairuotojo tikrinimo.

Kaip matyti iš bylos duomenu, asmens blaivumo testas, naudojant alkoholio tikrintuva LION alcometer 500 Nr. 19115, buvo atliktas tinkamai, todel pareigunai neturejo pagrindo neblaivumo patikrinimui pristatyti A. S. i medicinos istaiga. Atkreiptinas demesys, jog A. S. alkoholio matuoklio kvite pasiraše, sutikdamas su jo parodymais. Pažymetina ir tai, kad asmuo, nesutikdamas su pareigunu atlikto patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis i asmens sveikatos priežiuros istaiga, prašydamas jo lešomis atlikti medicinine apžiura, taciau apeliantas šia savo teise nepasinaudojo, o tik veliau, 2011 m. gegužes 16 d. teismo posedžio metu praše atlikti teismo ambulatorine medicinine psichiatrine ekspertize ir toki jo parašyma, apeliacines instancijos teismo nuomone, apylinkes teismas atmete pagristai.Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir padare teisingas išvadas del bylos aplinkybiu, todel naikinti ji skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.

Taip pat nera pagrindo A. S. už jo padaryta administracini teises pažeidima švelninti paskirta nuobauda, neatimant teises vairuoti transporto priemones. Skirdamas pažeidejui A. S. bausme, apylinkes teismas pagristai atsižvelge ir i tai, jog A. S. yra gerai charakterizuojamas, dirba ir mokosi, taciau tai, jog, apelianto darbdavio teigimu, teises vairuoti transporto priemones atemimas gali buti A. S. atleidimo iš darbo priežastimi, nesudaro pagrindo A. S. skirti mažesne administracine nuobauda nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje.

Transporto priemones vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausiu administraciniu teises pažeidimu, sukeliantis pavoju ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmoniu gyvybei bei sveikatai, todel istatymu leidejas, nustatydamas sankcijoje už ši pažeidima teises vairuoti transporto priemones atemima, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevenciniu tikslu – apsaugoti visuomene nuo tokio pobudžio veiku, kurios gali sukelti žala jos nariams. Atsižvelgdamas i Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo pavojinguma, istatymu leidejas nustate, kad asmeniui, padariusiam toki pažeidima, turi buti taikoma pagrindine ir papildoma nuobauda – bauda ir teises vairuoti transporto priemones atemimas.

Netaikyti teises vairuoti transporto priemones atemimo butu galima tik pritaikius administracinen atsakomyben traukiamo asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas, t. y. paskyrus švelnesne nei istatyme numatyta nuobauda. Taciau administracine nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklemis gali buti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenu, bylojanciu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Tokiu aplinkybiu šioje byloje nenustatyta.

Nagrinejamu atveju A. S. nuo jo sulaikymo momento prisipažino padares teises pažeidima, nes vairavo automobili išgeres alaus, del to gailejosi, ta patvirtino savo parašu administracinio teises pažeidimo protokole (b.l. 2), todel A. S. kaltes pripažinimas del padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailejimasis yra jo atsakomybe švelninanti aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuria pripažino apylinkes teismas ir atsižvelge parenkant administracine nuobauda sankcijos už padaryta pažeidima ribose.

Pažymetina ir tai, jog A. S. anksciau daug kartu baustas administracine tvarka, todel apylinkes teismo jam paskirta nuobauda - Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos minimumas su teises vairuoti transporto priemones atemimu vieneriems metams, negali buti pripažinta per griežta. Teises vairuoti transporto priemones reikalingumas del šeimos nario (šiuo atveju del motinos ir mociutes neigalumo) savaime negali buti pripažinta ypatinga aplinkybe ir nesuteikia esminio prioriteto, svarstant administracines atsakomybes švelninima.

Skirti pažeidejui A. S. švelnesne bausme nei numatyta istatyme, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., del apeliaciniame skunde nurodytu aplinkybiu, nera pagrindo. Nagrinejamu atveju vien tik pinigines nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktu Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytu administracines nuobaudos tikslu, todel apylinkes teismas A. S. teisetai ir pagristai paskyre teises vairuoti transporto priemones atemima vieneriems metams, t.y. minimaliam terminui.Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisetas ir pagristas, juo skirta administracine nuobauda nera per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teises pažeidimo pobudi, pavojingumo laipsni, pažeidejo asmenybe, teisingumo ir protingumo kriterijus, todel Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. gegužes 16 d. nutarimas paliktinas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r e:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. gegužes 16 d. nutarima palikti nepakeista ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisejas                                                                                                                                           Viktoras Dovidaitis