2022-11-16 Nr. AB-27898-3-64-3-01284-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-837-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01284-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. G. (toliau – ir atsakovas) 60 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 60 Eur įsiskolinimas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl rinkliavos priteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

4. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad patalpos, kuriose gyveno atsakovas, yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Pagal Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.1. punktą vietinės rinkliavos mokėtojas yra gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkas. Iš byloje esančios pažymos apie gyventojų skaičių matyti, kad nekilnojamojo turto savininkė A. G. yra mirusi, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų kad yra jos teisių perėmėjas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2. punkto prasme, todėl pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

6. Teigia, jog atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, tad pagal galiojančios redakcijos Nuostatų 12.2 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

7. Mano, kad teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, pasisakydamas, jog gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nepagrindžia asmens gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose fakto. Pagal Lietuvos Respublikоs gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnį gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Gyvenamosios vietos deklaravimas - gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal teisės aktus fizinio asmens gyvenamosios vietos deklaravimas leidžia teigti, jog tokia deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta arba, kitaip tariant, fizinio asmens faktinio gyvenimo vieta. Pareiškėjui pateikus įrodymus (pažymą), jog atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pažymoje nurodytu adresu, tokie duomenys yra laikytini teisingais. Kol šie duomenys nėra nuginčyti arba kol pats asmuo tokios prezumpcijos nepaneigia, pateikdamas kitokius duomenis, patvirtinančius faktą, jog asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, ar kad gyvena kitur ir, kad kitur moka vietinę rinkliavą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

8. Nurodo, kad sisteminis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatų vertinimas leidžia teigti, kad asmuo savo gyvenamąją vietą gali deklaruoti tik gyvenamosios paskirties patalpose, priešingu atveju asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

9. Teigia, kad teismo cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021, ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios, kadangi teismo minimoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, t. y. neatitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymių, todėl jis ir nebuvo laikytinas gyventoju, kuris gyveno gyvenamosios paskirties patalpose. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovas gyventų kitur, nei yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl turėtų būti naikintinas. Priešingu atveju, palikus galioti tokį teismo sprendimą, asmenims būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti įgyvendinant savo pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 60 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, motyvuodamas tuo, kad pagal Nuostatų 12.2 punktą pareiga mokėti rinkliavą siejama su aplinkybe, jog vietinės rinkliavos mokėtojas gyvena gyvenamosios paskirties patalpose. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad atsakovas yra perėmęs teises ir pareigas ar priėmęs palikimą iš nurodyto turto mirusios savininkės A. G. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą. Pasak pareiškėjo, deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta yra jo ir faktinė gyvenamoji vieta, taigi, atsakovui nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

14. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d.).

15. LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017). Jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/20).

16. Nagrinėjamu atveju aktualūs Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtinti „Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai“. Šių Nuostatų 12 punktas, apibrėžiantis vietinės rinkliavos mokėtojų kategorijas, 2018 -2021 metais keitėsi. Iki 2019 m. birželio 1 d. galiojusi Nuostatų 12 punkto redakcija numatė, jog „ Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: 12.1. gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams;12.2. gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba)“. Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ( ginčo laikotarpio pabaiga) galiojusi Nuostatų 12 punkto redakcija buvo pakeista, ją išdėstant taip „Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: 12.1. gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); Savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai;12.2. gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties). Taigi pareiga mokėti vietinę rinkliavą gyventojui, kuris lieka deklaruotas patalpose po jų savininko mirties, Nuostatuose buvo įtvirtinta tik nuo 2019 m. birželio 1 d.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog Nuostatų 12 punktas visų pirma sieja pareigą mokėti vietinę rinkliavą su nekilnojamojo turto nuosavybe bei savininkų įgaliojimais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tolesnis Nuostatų tam tikrų normų keitimas, prieštaraujantis kitoms Nuostatų normoms ir išplečiantis vietinės rinkliavos subjektų ratą, įtraukiant naujas asmenų kategorijas, negali sukelti teisėtų pareigų. Tokį teisinį reguliavimą vertinant principo „teršėjas moka“ požiūriu, pripažintina, kad kiekvienu atveju turi būti įrodytas konkretaus asmens gyvenimo gyvenamosiose patalpose faktas (suponuojantis komunalinių atliekų susidarymą), o ne vien gyvenamosios vietos deklaravimo faktas.

18. Kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, ir kad atsakovas yra perėmęs teises ir pareigas ar priėmęs palikimą iš nurodyto turto mirusios savininkės Aleksandros Gružienės, bei neįrodė, jog atsakovas faktiškai gyveno minėtose gyvenamosios patalpose. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikti duomenys, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme.

19. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021, pažymėtina, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina, taigi apeliacinės instancijos teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais. Aptariamoje administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021 LVAT suformavo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kuri iš dalies aktuali ir nagrinėjamai administracinei bylai ( kiek tai liečia asmens faktinį gyvenimą gyvenamosiose patalpose), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021 pateiktais išaiškinimais.

20. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius