6bcde85b-b2c1-48cc-afdc-95f7daba46c8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2428-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00256-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 15.2.3.2, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. M. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 180,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5,975 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 4-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2012-04-13 iki 2014-01-14 atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – Alytaus PN).

Alytaus PN administracija nuo 2012-04-13 iki 2014-01-14 mokėdama pareiÅ¡kėjui 9 Lt mėnesinę iÅ¡mokÄ , pažeidė LR įstatymus, nes turėjo mokėti 39 Lt piniginę iÅ¡mokÄ . Dėl neteisingos iÅ¡mokos su skundais kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ , Kalėjimų departamentÄ ir į kitas institucijas. PareiÅ¡kėjas mano, kad 39 Lt piniginės iÅ¡mokos jam buvo neskiriamos nepagrįstai, tokiu veikimu atsakovas pažemino pareiÅ¡kėjÄ . Jo paskaičiavimu pareiÅ¡kėjas turėjo gauti 600 Lt piniginių iÅ¡mokų, todėl jis praÅ¡o priteisti jam padarytÄ turtinę žalÄ , kurios dydis sudaro 600 Lt (180,39 Eur).

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo teisės gauti 39 Lt piniginę iÅ¡mokÄ buvo varžomos, jis patyrė nepatogumus dėl to, kad negavo teisės aktais nustatytų piniginių iÅ¡mokų, todėl praÅ¡o priteisti 5 975 Eur neturtinės žalos.Atsakovo Alytaus pataisos namų atstovas teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė atsiliepime (b.l. 21-23) iÅ¡dėstytus motyvus, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad, vadovavosi „Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo“ taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260, 2 dalies 2 punktu.

Konkretų piniginės iÅ¡mokos dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgiant į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įstaigai turimas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę kuriai priskirtas nuteistasis. AreÅ¡to bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,3 Bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio piniginės iÅ¡mokos.

Pagal įstaigoje turimas lėšas, nuteistiesiems skiriama 9 litai piniginė išmoka. Drausminei grupei paskirtiems taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio piniginės išmokos. Pagal įstaigoje turimas lėšas, nuteistiesiems skiriama 5 litai piniginė išmoka. Įstaigoje pašalpos iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų skiriamos vadovaujantis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu LRV 2009-05-13 nutarimu Nr. 430, 7 punktu bei Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013-08-02 įsakymu Nr. 1-252 „Dėl socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašu" 2.3 p. (tik besimokantiems).

Konkretų paÅ¡alpų dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija. Pagal įstaigoje turimas lėšas, labai gerai besimokantiems nuteistiesiems skiriama 8 litai paÅ¡alpos iÅ¡ socialinės paramos fondo lėšų, gerai besimokantiems 5 litai, patenkinamai besimokantiems 2 litai, nelankantiems mokyklos paÅ¡alpa nemokama. Gautas finansavimas nepatenkina Alytaus PN įstaigos poreikių, nėra galimybės atsiskaityti už nuteistųjų sunaudotÄ elektros energijÄ , vandenį, Å¡ildymÄ , todėl ir susidaro kreditinis įsiskolinimas 2012-01-01 - 469,4 tÅ«kst.

Lt; 2013-12-31- 721,2 tÅ«kst. Lt. Didžiausias kreditinis įsipareigojimas už nuteistųjų sunaudotas komunalines paslaugas (elektrÄ , vandens sÄ naudas, Å¡ildymÄ ). 2012 m. pareiÅ¡kėjui kas mėnesį buvo skiriama 9 Lt piniginė iÅ¡moka ir 5 Lt paÅ¡alpa, 2013 m. sausio, vasario mėnesiais - mokėta po 7 Lt, kovo- rugsėjo mėn. po 5 Lt ir vienkartinės piniginės iÅ¡mokos 2013 m. kovo mėn. - 25 Lt ir liepos mėn. - 16,71 Lt. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V.

M. laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2014-01-14 atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje yra reglamentuotas areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprÅ«pinimas. Pagal Å¡io straipsnio 7 dalį nuteistiesiems kartÄ per mėnesį iÅ¡ areÅ¡tinės arba pataisos įstaigos lėšų gali bÅ«ti iÅ¡mokama iki 0,3 MGL dydžio iÅ¡moka. Nuteistieji turi teisę gauti paÅ¡alpas iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo.

Å ių paÅ¡alpų skyrimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡as“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija). Å io apraÅ¡o 7.1. punktu nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti „Vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas“. Taip pat nuteistieji turi galimybes gauti pinigines iÅ¡mokas iÅ¡ valstybės biudžeto, Å¡ių iÅ¡mokų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis „Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis“.

Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės iÅ¡mokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areÅ¡tinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis: 2.1. areÅ¡to bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio iÅ¡mokos; 2.2. drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio iÅ¡mokos; 2.3. nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės iÅ¡mokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali bÅ«ti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio iÅ¡mokos.

Be to, Taisyklių 4.2.1. punktas nurodo, kad išmokos neskiriamos, jeigu per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių. Pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo skirtos Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais 2012-07-31 (uždaryti į baudos izoliatorių septynioms paroms), 2012-12-19, 2013-01-03, 2013-01-18, 2013-02-07, 2013-03-14, 2013-03-28, 2013-04-12, 2013-04-29, 2013-06-10, 2013-06-25, 2013-07-08, 2013-07-25, 2013-08-28, 2013-09-18, 2013-10-03, 2013-10-21, 2013-11-04, 2013-11-19, 2013-12-09 (uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų) (b.l. 26-27).

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjui už tuos mėnesius, kuriais buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių, neturėjo bÅ«ti skiriama piniginė iÅ¡moka, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas gaudavo paÅ¡alpÄ , kuri skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas (b.l. 28-29). Pagal Å¡ios Tvarkos 7.1. punktÄ laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Kaip matosi iÅ¡ byloje esančios medžiagos, pareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jam Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. sausio 14 d. yra skyrę piniginių iÅ¡mokų ir paÅ¡alpų 157,71 Lt. sumoje (b.l. 28-29).

Iš byloje pateiktos pažymos (b.l. 28-29) aiškiai matosi piniginių išmokų išmokėjimas pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. sausio 14 d. 2012 m. pareiškėjui kas mėnesį buvo skiriama 9 Lt piniginė išmoka ir 5 Lt pašalpa, 2013 m. sausio, vasario mėnesiais - mokėta po 7 Lt, kovo- rugsėjo mėn. po 5 Lt ir vienkartinės piniginės išmokos 2013 m. kovo mėn. - 25 Lt ir liepos mėn. - 16,71 Lt. Pareiškėjas nurodė, jog turi būti skiriama per mėnesį 39 Lt piniginė išmoka, nes toks išmokos dydis nurodytas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymo Nr. 4/07-260, 2 punkte.

„Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo“ taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260, 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog konkretų piniginės iÅ¡mokos dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgiant į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įstaigai turimas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę kuriai priskirtas nuteistasis.Aukščiau nurodytose teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines iÅ¡mokos iki tam tikro dydžio reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡mokos dydis gali bÅ«ti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t.y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę iÅ¡mokÄ , o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir ApraÅ¡o 7.1 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę iÅ¡mokÄ arba iÅ¡ viso jos neskirti.

Iš pirmiau pacituotų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos.Byloje nustatyta, kad pareiškėjui kas mėnesį būdavo skiriamos piniginės išmokos, išskyrus atvejus, kai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių.

Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pretenzijos dėl gaunamų piniginių išmokų dydžio laikytinos nepagrįstomis.Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 180,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5,975 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis.

Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijų neteisėtais veiksmais.

Remiantis Å¡io straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra bÅ«tina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad Å¡i valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, bÅ«tent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebÅ«tina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sÄ lyga, kad neturtinės žalos atlyginimÄ numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 str. nustato, kad žalÄ , kuriÄ eidamas tarnybines pareigas pareigÅ«nas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Kaip jau buvo minėta, bylos įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstÄ ir neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Alytaus PN administracijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTÄ® 57 str.), o vieÅ¡ojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu.

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta. Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotÄ 5,975 Eur neturtinę žalÄ , nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta.

Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokiÄ pareigÄ nustato jam. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jam Alytaus pataisos namų tarnautojų veiksmais padaryta turtinė žala, nes jo paskaičiavimais jis turėjo gauti 180,39 Eur piniginių iÅ¡mokų, tačiau jis jų negavo dėl to, kad jam jos buvo netinkamai paskaičiuotos. Kaip jau buvo iÅ¡analizuota anksčiau, toks pareiÅ¡kėjo paskaičiavimas nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais, todėl laikomas tik prielaida, kad taip galėjo bÅ«ti.

Tačiau, teismas priimdamas sprendimÄ negali remtis prielaidomis. Kaip jau minėta aukščiau, teisė gauti piniginę iÅ¡mokÄ nėra absoliuti ir priklauso nuo daugelių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos.Byloje nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto - Alytaus pataisos namų - pareigÅ«nai veikė vadovaudamiesi teisės aktais, todėl pareiÅ¡kėjo konstitucinių teisių nepažeidė. Jų veiksmus laikyti neteisėtais nėra pagrindo.

Teisėtų veiksmų pagrindu turtinė bei neturtinė (moralinė) žala neatsiranda, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui. Teisėja                                                                                                                  Natalja Zelionkienė        Â