2023-06-14 Nr. AB-12056-3-61-3-01900-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1837-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01900-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. E. M. G. (A. A. E. M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. E. M. G. (A. A. E. M. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 23S13991 „Dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. E. M.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) studentų sąrašų, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. SS-02-034. Pareiškėjas paaiškino, kad jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas) pagrindu, o panaikintas 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas) pagrindu.

3. Pareiškėjas teigė, kad pagal Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti. Įstatymo 36 straipsnio 6 dalis nustato, kad tokiu atveju užsienietis per 7 dienas turi informuoti Migracijos departamentą, kad jis pateikė prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.

4. Pareiškėjas sutiko, kad jis teisės aktuose nustatytu terminu neinformavo Migracijos departamento apie ketinimą tęsti studijas, tačiau pažymėjo, jog to nepadarė dėl žinių stokos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad yra pateikęs prašymą dėl studijų Vokietijoje esančiame universitete ir šis prašymas buvo patenkintas.

5. Pareiškėjas, cituodamas Įstatymo nuostatas, susijusias su leidimų laikinai gyventi išdavimo ir panaikinimo pagrindais, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, susijusią su Europos Sąjungos piliečio statusu, teise laisvai judėti bei šios teisės ribojimu, akcentavo, jog jis nepažeidė Įstatymo nuostatų ir jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi turėjo būti paliktas galioti. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją dėl studijų, išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jis nuo 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) studentų sąrašų, taigi nuo 2023 m. sausio 9 d. Migracijos departamentas turėjo pareigą taikyti imperatyvų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimą ir panaikinti pareiškėjui studijų pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija, nustačiusi, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai neatitinka Įstatymo nuostatų apie leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą ir panaikinimą. Atsakovo nuomone, yra nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai, kad Migracijos departamentas negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo, nes toks sprendimas nepriimamas, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas apie ketinimą pakeisti mokymosi įstaigą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turėjo pranešti Migracijos departamentui, tačiau Sprendimo priėmimo metu nustatyta, kad informacija apie pateiktą prašymą studijuoti kitoje mokslo ir studijų institucijoje nebuvo pateikta. Skunde pareiškėjas taip pat nenurodė turėjęs ketinimą studijuoti kitoje Lietuvos mokslo įstaigoje. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. vasario 13 d. pasiūlymą studijuoti Vokietijos mokslo įstaigoje, nėra susijusi su ginčijamu Sprendimu ir Įstatyme įtvirtintais leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindais, nes pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas mokslo įstaiga turi būti Lietuvoje.

9. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas laikantis Įstatymo nuostatų ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas neužkerta pareiškėjui kelio teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, o (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl jam netaikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos ir Europos Sąjungos piliečiams suteiktos teisės.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 1 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., buvo išduotas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, jog pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tiek į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. pranešimas Nr. 2301-PRNŠ-1117 apie pasikeitusius duomenis, tiek (duomenys neskelbtini) rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. SS-02-034 „Dėl studentų pašalinimo“ patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) studentų sąrašo. Šių aplinkybių skunde neginčijo ir pats pareiškėjas.

12. Teismas, įvertinęs bylai aktualaus teisinio reguliavimo (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 46 straipsnio 1 ir 3 dalių, 50 straipsnio) nuostatas, darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas, t. y. pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas, atsižvelgiant į tai, jog jis ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau 2023 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) rektoriui priėmus įsakymą Nr. SS-02-034 „Dėl studentų pašalinimo“, kuriuo pareiškėjas pašalintas iš studentų sąrašų, išnyko pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas.

13. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas akcentavo, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija – Migracijos departamentas, neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačius, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde rėmėsi Įstatymo 46 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, jog užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą, ir dėl to akcentavo, jog tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti, tačiau teismas pabrėžė, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo priimtas studijuoti ne Lietuvos Respublikoje, o Vokietijoje.

15. Teismas pažymėjo, kad apie ketinimą pakeisti mokymosi įstaigą užsienietis turi pranešti Migracijos departamentui leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ar jau po jo priėmimo apie tai pranešė Migracijos departamentui. Apie ketinimą studijuoti kitoje Lietuvos Respublikos mokslo įstaigoje pareiškėjas skunde teismui taip pat neužsiminė ir jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė. Teismas vertino, kad nors byloje buvo pateiktas 2023 m. vasario 13 d. pasiūlymas studijuoti Vokietijos mokslo įstaigoje, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės ir niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, nes, kaip jau buvo minėta, leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas remiantis tuo, jog pareiškėjas ketina mokytis Lietuvos Respublikoje.

16. Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Teismas, nenustatęs teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti, o Įstatymo 36 straipsnio 6 dalis nustato, kad tokiu atveju užsienietis per 7 dienas turi informuoti Migracijos departamentą, kad jis pateikė prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į

doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas teigia, jog jis Migracijos departamentą apie tai, kad jis ketina tęsti studijas kitoje mokymosi įstaigoje, turėjo informuoti ne per 7 dienas nuo studijų nutraukimo, o per 7 dienas nuo prašymo būti priimtam į kitos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pateikimo dienos.

19. Pareiškėjas pažymi, kad sutinka, jog jis teisės aktuose nustatytais terminais neinformavo atsakovo apie ketinimą tęsti studijas, tačiau tai įvyko dėl žinių stokos. Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė prašymą studijuoti kitame universitete, tačiau kitoje šalyje – Vokietijoje. Vis dėl to, pareiškėjo nuomone, jis įvykdė įstatymo reikalavimus, nes toliau studijuoja, tačiau ne Lietuvos universitete.

20. Pareiškėjas mano, kad atsakovas netinkamai įvertino jo situaciją dėl studijų ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, neįvertino byloje esančių duomenų, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis atitinka Įstatymo reikalavimus, nes susirado kitą mokymosi įstaigą. Pažymi, kad vykdamas į Lietuvą tikėjosi, jog Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skunde sutinka su aplinkybe, jog jis nuo 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrautas iš studentų sąrašų (duomenys neskelbtini), taigi nuo šios datos Migracijos departamentas turėjo pareigą taikyti imperatyvų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimą ir panaikinti pareiškėjui studijų pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovo teigimu, pareiškėjo minima nuostata (kai nepriimamas sprendimas dėl leidimo gyventi panaikinimo) taikoma tik vienu atveju – jeigu nustatomos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. kad priimantysis subjektas (šiuo atveju – studijų institucija) yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, turi nepriemoką valstybės biudžetui, yra nesumokėjęs baudos, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos. Nagrinėjamu atveju leidimas gyventi panaikintas ne dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte, o dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų aplinkybių. Dėl to, pasak atsakovo, pareiškėjo atžvilgiu netaikytina Įstatymo 46 straipsnio 6 dalis.

24. Atsakovas nurodo, kad nustatęs, jog pareiškėjas iš studentų sąrašų buvo išbrauktas 2023 m. sausio 9 d., Migracijos departamentas negalėjo priimti kitokio, nei ginčijamas, Sprendimo. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo pateiktas samprotavimas, kad Migracijos departamentas negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo, nes neva toks sprendimas nepriimamas kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą. Atsakovas pabrėžia, kad užsienietis informaciją Migracijos departamentui apie ketinimą pakeisti mokymosi įstaigą turi pranešti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, o nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra. Tai, kad pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. vasario 13 d. pasiūlymą studijuoti Vokietijos mokslo įstaigoje, atsakovo vertinimu, nėra susiję su ginčijamu Sprendimu ir Įstatyme įtvirtintais leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindais, nes mokslo įstaiga turi būti Lietuvoje.

25. Atsakovo nuomone, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 23S13991 „Dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. E. M.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Įstatymo 36, 46 ir 50 straipsnių nuostatas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

31. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 1 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., buvo išduotas, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, jog pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. 2301-PRNŠ-1117 Migracijos departamentas informuotas apie pasikeitusius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. SS-02-034 „Dėl studentų pašalinimo“ pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) studentų sąrašo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo metu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, nebeatitiko leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai išaiškinęs ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

34. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė 2023 m. vasario 13 d. pasiūlymą studijuoti Vokietijos mokslo įstaigoje, nėra susijusi su ginčijamu Sprendimu ir Įstatyme įtvirtintais leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindais, nes, kaip minėta, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo netinkamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatų taikymo bei Migracijos departamento neinformavimo apie ketinimą tęsti studijas kitame universitete nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste neturi teisinės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nenagrinėjami.

36. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (kad atsakovas netinkamai įvertino jo situaciją dėl studijų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Migracijos departamento vertinimui bei, kad vykdamas į Lietuvą pareiškėjas tikėjosi, jog Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus) yra abstraktūs bei nepagrįsti, todėl atmetami, nes pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. E. M. G. (A. A. E. M. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė