2024-07-10 Nr. AB-10661-4-45-3-00203-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2097-575/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00203-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant M. N. (M. N.) ir I. N.,

dalyvaujant užsieniečiui I. A. H. (I. A. H.) ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. A. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. (I. A. H.), gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. 2024 m. rugpjūčio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau ‒ ir Dublino III reglamentas) iš Austrijos į Lietuvos Respubliką 2024 m. gegužės 30 d. atskraidintas (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs asmuo I. A. H.. Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas 48 val. Užsienietis 2024 m. gegužės 30 d. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Šis prašymas nėra išnagrinėtas, užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis su savimi neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, „VRIS“ duomenų bazėje ir „MIGRIS“ informacinėje sistemoje jokių duomenų apie šį asmenį nebuvo rasta, todėl, pareiškėjo manymu, yra pagrindas užsienietį sulaikyti.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko. Paaiškino, kad jis 2021 m. per Lietuvą nuvyko į Austriją, kur gyvena jo brolis. Austrijoje, gatvėje, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems nurodė, kad atvyko iš Lietuvos, todėl buvo perduotas atgal į Lietuvą. Pareiškėjas teigė, kad jis nori gyventi kartu su broliu Austrijoje.

4. Užsieniečio atstovė pažymėjo, kad užsienietis buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą, todėl tikėtina, jog Austrijoje jis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio. Kadangi užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis iš Lietuvos nebuvo pasišalinęs, todėl nėra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Užsieniečio atstovė prašė užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį Užsieniečių registracijos centre iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nenustatyta ir prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, nėra pagrindo teigti, jog prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išaiškinti.

7. Spręsdamas dėl galimybės taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonė, teismas nurodė, kad užsieniečio asmenybė nenustatyta, jis pats nurodė, kad neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nori gyventi kartu su broliu Austrijoje, todėl, teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jo turimą teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), nepagrįstai taikė pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą. Užsienietis teigia, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, tačiau nėra duomenų, kad jo nesulaikius nebūtų įmanoma atlikti veiksmų, susijusių su jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu ir / ar prieglobsčio prašymo motyvų išsiaiškinimu. Byloje nesant duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nesant jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą jam taikyti tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas, vertintina, kad šiuo atveju yra pagrindas pritaikyti užsieniečiui jo prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

10. Užsienietis pažymi, kad net ir pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę − apgyvendiną VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo − jo faktinė situacija nepasikeistų, užsienietis būtų laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora ir atribotas nuo likusios Užsieniečių registracijos centro teritorijos, be teisės laisvai judėti visoje teritorijoje, t. y. užsienietis vis vien būtų laikomas de facto (iš tikrųjų) sulaikytu.

11. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Pareiškėjas teigia, kad teismas pagrįstai sulaikė užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjas mano, kad užsieniečiui paskirtas sulaikymas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes išliko pakankamas pagrindas vertinti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, taip trukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

13. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę. Pareiškėjo teigimu, švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kurią prašo skirti užsienietis, nebūtų pakankamas, siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų, nes kiltų didelė rizika, kad turėdamas teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienietis teiks prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi.

14. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, susijusi su užsieniečio pažeidžiamumo nustatymu, nebuvo žinoma ir vertinama pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. Pareiškėjas mano, kad užsieniečio pažeidžiamumas nėra pakankamai reikšminga aplinkybė, sprendžiant jo sulaikymo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad užsienietis buvo konsultuotas gydytojo, bet jam nebuvo skirtas stacionarus gydymas, tai yra epizodinis sutrikimas, kuris gydomas kaip ir bet koks kitas trumpalaikis susirgimas. Užsieniečių registracijos centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos užsieniečio poreikiams, nėra pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Užsieniečių registracijos centre pernelyg pažeistų jo teises ar pernelyg varžytų jo judėjimo laisvę, todėl, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Užsieniečių registracijos centro Teikimas ir užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, nes nėra nustatyta užsieniečio tapatybė ir nėra atskleisti motyvai, kuriai grindžiamas jo prieglobsčio prašymas. Teismas, spręsdamas dėl užsieniečiui taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės, vertino, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nenustatant judėjimo laisvės ribojimų nagrinėjamu atveju nėra proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečio tapatybę ir išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu jį sulaikyti ir prašo skirti jo judėjimo laisvę nevaržančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 14019 str. 1 d. 2 p.).

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja bylos faktines aplinkybes: užsienietis 2024 m. gegužės 30 d. buvo atskraidintas iš Austrijos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, Austrijos pareigūnams padarius išvadą, kad Lietuva yra atsakinga už užsieniečio prieglobsčio procedūrą, nes iš užsieniečio Austrijos pareigūnams duotų paaiškinimų buvo nustatyta, jog jis 2021 m. liepos mėn. iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvą, iš kurios vėliau išvyko į Austriją (b. l. 21−24). Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas 48 val. (b. l. 34). Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, duomenų bazėse nebuvo rasta jokių duomenų apie šį asmenį (b. l. 25−33). Užsienietis 2024 m. gegužės 30 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 24S136772 priėmė nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą, kuris šiuo metu nėra išnagrinėtas (b. l. 44−45). Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės J. K. (toliau – ir psichologė) 2024 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms: psichikos sutrikimų turintys arba psichikos liga sergantys asmenys; asmenys, galimai patyrę kankinimus, prievartą ar kitokių formų sunkų psichologinį, fizinį arba seksualinį smurtą. Psichologės nurodomose rekomendacijose dėl užsieniečio individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo pažymėta, kad asmeniui rekomenduojama užtikrinta ramią, saugią apgyvendinimo aplinką (b. l. 48−51).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

22. Užsienietis prašo jo nesulaikyti, o taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nevaržančią jo judėjimo laisvės, t. y. apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

25. Teisėjų kolegijos, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir atliktą jų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas apriboti užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai. Užsieniečio sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – užsieniečio tapatybės nustatytas ir sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas bei įvykdymas.

26. Kaip minėta, užsieniečio tapatybė nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir iš jos išvyko į Austriją, kurioje gyvena jo brolis, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasirašė tik po to, kai pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Austrijos, kas sudaro pagrindą vertinti, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad užsienietis netaikant judėjimo laisvės apribojimo gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

27. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog užsienietis pripažintas pažeidžiamu asmeniu, jis nepagrindė, jog taikomas sulaikymas pažeidžia jo teises ar pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad judėjimo laisvės apribojimas turėtų neigiamą įtaką užsieniečio sveikatai. Priešingai, pareiškėjas paaiškino, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiui užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams, jo teisės nėra pernelyg ribojamos ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai. Užsienietis buvo konsultuotas gydytojo, bet jam nebuvo skirtas stacionarus gydymas, užsienietis gauna tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar jis turi galimybę laisvai judėti, ar jos neturi. Akcentuotina, kad užsienietis yra sulaikytas trumpam laikotarpiui (trims mėnesiams), kuriam pasibaigus bus iš naujo sprendžiamas klausimas dėl jo teisinės padėties.

28. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad sulaikymas šiuo atveju yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o taikius alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu I. A. H. (I. A. H.) prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis