2016-05-24 Nr. AB-11433-3-61-3-01236-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-813-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01236-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 3R-45 (AG-10/04-2015); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Tiesioginės paramos departamento 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SP1-3101 (11.2.12E); 3) įpareigoti Agentūrą pervertinti pareiškėjo 2012 m. gegužės 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 12-1005498469-A1-1 (toliau – ir 2012 m. paraiška) ir sumokėti visą išmoką, kuri dėl nepagrįstos piniginės korekcijos nebuvo išmokėta.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. gegužės 15 d. atsakovui pateikė 2012 m. paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Agentūra, teigiamai įvertinusi 2012 m. paraišką ir pritaikiusi finansinę korekciją bei atsižvelgdama į force majeure aplinkybes, išmokėjo išmoką. Pareiškėjas atsakovo 2014 m. gruodžio 11 d. raštu buvo informuotas apie 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SP1-3101(11.2.12E), kuriame nurodyta, jog įvertinusi 2012 m. paraišką Agentūra nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka ir susidarė 27 572,22 Lt (7 985,47 Eur) grąžintinos paramos suma.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal 2012 m. paraiškos duomenis už pakartotinį to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimą turėjo būti pritaikyta 45 procentų sankcija. Komisija 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3R-45(AG-10/04-2015) pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, Komisija ir Agentūra neteisingai nurodė, kad pareiškėjas padarė LR žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir GAAB aprašas) 1.2 punkto GAAB reikalavimo tyčinį pažeidimą.

Pareiškėjas turėjo arklių, kuriuos valdė pagal sutartį. Deklaruotas pievas ir ganyklas pareiškėjas naudojo arkliams ganyti, laukai buvo tinkamai prižiūrimi ir geros agrarinės būklės, todėl pažeidimas negali būti traktuojamas kaip tyčinis. Pakartotinis reikalavimo pažeidimas – tai to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.

Atsakovas apie GAAB 1.2 punkto reikalavimo pažeidimą už 2011 m. pranešė po to, kai pareiškėjas jau buvo pateikęs paraišką tiesioginėms išmokoms gauti už 2012 m. Jeigu būtų buvęs tinkamai informuotas, pareiškėjas būtų ėmęsis veiksmų, kad laukai nebūtų deklaruoti arba spręstų klausimą dėl gyvūnų ar nuomos sutarties registravimo. Deklaruoti laukus, juos tvarkyti ir už tai gauti tris kartus didesnę sankciją, negu jų nedeklaruojant ir nedirbant, o tik gaunant išmoką už likusius laukus, nenaudinga, neprotinga ir neteisinga.

Tai rodo Agentūros neveikimą. Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, jis negali būti taikomas dėl senaties. Viešojo administravimo institucija, priimdama sprendimą, privalo vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir teisingumo bei protingumo principais, kiekvieną priimamą sprendimą vertinti individualiai ir visapusiškai, tik tokiu atveju yra įgyvendinami VAĮ keliami reikalavimai. Surinkti duomenys dėl sankcijų taikymo nepatikimi ir netikslūs. Nebuvo įvertintos force majeure aplinkybės, kurias realiai yra pripažinusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles, 47 straipsnio 1 dalyje numatyti force majeure priskiriami atvejai. Ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas gali būti pripažintas nenugalimos jėgos aplinkybe ir taikomas sprendžiant klausimą dėl sankcijų netaikymo. Atsakovui buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys force majeure aplinkybių buvimą. Agentūra nesilaikė gero administravimo principo.

Po 2012 m. paraiškos pateikimo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kad jam būtų paaiškinta, ar galima pildant 2012 m. paraišką pataisyti technines klaidas. Agentūros atstovė informavo, kad dėl pasėlio kodo patikslinimo reikia rašyti prašymą. Pareiškėjas su 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl deklaruotuose laukuose (kontrolinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyto pasėlio kodo 5PT-3 pakeitimo į 2PT-3. Patikrinus informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad pasėlio kodo pakeitimai neatlikti.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 26–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. paraiškoje deklaravo 32,04 ha ganyklų (pievų) plotą, visas išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai skirti plotas sudaro 46,28 ha. Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro daugiau nei 30 procentų viso 2012 m. paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai skirti ploto. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjas per gyvūnų išlaikymo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1 sutartinį gyvulį, taigi pievų ir ganyklų plotui tenkantis sutartinių gyvulių skaičius yra 0,031 sutartinio gyvulio vienam ha.

Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai be ūkinių gyvūnų sudarė 68,79 procento viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 3D-683 redakcija) (toliau – ir Metodika), 181.1 papunktyje nustatyta, kad, kai nustatomas GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas, jei plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punktą, nustatantį sankcijas už tyčinį reikalavimo pažeidimą.

Vadovaujantis GAAB aprašo 8.2 papunkčiu, GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskiriami 1.2, 1.3 ir 7 punktuose nurodyti GAAB reikalavimai. Kadangi pagal 2010 m. birželio 14 d. paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus už 2010 m. Nr. 10-1005498469-A1-1) (toliau – ir 2010 m. paraiška) buvo nustatytas GAAB aprašo 1.2 papunkčio pažeidimas, pagal 2011 m. gegužės 9 d. paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus Nr. 11-1005498469-A1-1 (toliau – ir 2011 m. paraiška) – GAAB aprašo 1.2 papunkčio pažeidimas, o pagal 2012 m. paraišką – GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas, ir šie visi pažeidimai priskiriami tam pačiam GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“, laikoma, kad pareiškėjo valdoje nustatytas pakartotinis GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas.

Pagal 2011 m. paraišką taikomos sankcijos dydis pasiekė 15 procentų ir pareiškėjas apie tai buvo informuotas Agentūros 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. BR6-1848401 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Metodikos 16 punktu, už nustatytą pakartotinį GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimą pareiškėjui taikoma 45 procentų kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Dėl Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos pagal 2012 m. paraišką buvo pritaikyta ne 45 procentų, o 19 procentų kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

Apie 2012 m. paraiškos administravimo rezultatus ir taikomą 19 procentų kompleksinio paramos susiejimo sankciją pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. BR6-2163729 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Atsakovas, nustatęs klaidą, pakartotinai įvertino 2012 m. paraišką ir 2014 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1795(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ susigrąžinti iš pareiškėjo 27 572,22 Lt nepagrįstai išmokėtą paramos sumą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. BR6-11427(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Atsakovo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. SP1-1795(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo panaikintas, o vietoj jo priimtas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. SP1-3101(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Apie tai pareiškėjas informuotas 2014 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. BR6-14957(3.144.) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Aplinkybė, jog pareiškėjas pagal sutartį valdė gyvulius, nepaneigia pažeidimo buvimo fakto, nes GAAB aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys atitinkamą ganyklų-pievų plotą, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre.

Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Pareiškėjas, teikdamas 2012 m. paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su LR žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (2012 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-276 redakcija) patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), įsipareigojo laikytis GAAB reikalavimų bei patvirtino, jog žino, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą ir žinojo, jog turi turėti atitinkamą skaičių Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvūnų ir, kad už šio reikalavimo nesilaikymą jam gali būti taikomos sankcijos.

Tai, kad teikdamas 2012 m. paraišką pareiškėjas nežinojo apie sankcijų pagal 2011 m. paraišką pritaikymą, neturi reikšmės, nes jis įsipareigojo laikytis GAAB apraše nurodytų reikalavimų. Kita vertus, apie nustatytą reikalavimo pažeidimą už 2011 m. pareiškėjas sužinojo iki teikdamas 2012 m. paraišką, kadangi jam buvo siųsta 2011 m. gruodžio 1 d. atliktos 2011 m. paraiškos kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitos Nr. 11-1005498469-D5-1 kopija. Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Terminus išmokoms susigrąžinti nustato Komisijos 2004 m. balandžio 21 d. reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnis. Pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui išmokos buvo išmokėtos 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d., o sprendimas dėl išmokos susigrąžinimo buvo priimtas 2014 m. lapkričio 26 d., todėl terminas nėra praleistas. Agentūra atsižvelgė į pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašyme išdėstytas aplinkybes ir priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjui sankcijų už Agentūros 2013 m. kovo 8 d. atliktos 2012 m. paraiškos duomenų patikros vietoje metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 98,00 ha 5PT-3 (šlapynių tvarkymas (plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos)) nustatytą geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimo dėl šlapynių nuganymo ar nušienavimo pažeidimą.

Apie tai pareiškėjas informuotas Agentūros 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. BR6-7272(7.9.) „Dėl atsakymo į prašymą“. Atsakovo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. SP1-3101(11.2.12E) sankcijos taikomos už kito reikalavimo pažeidimą. Dėl sankcijų už 2012 m. pažeidimą netaikymo pareiškėjas nėra pateikęs prašymo. 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl pasėlio kodo keitimo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 pareiškėjas pateikė pasibaigus Taisyklėse nustatytam paraiškos duomenų keitimo terminui.

Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, norėdamas pakeisti 2012 m. paraiškos duomenis, pareiškėjas turėjo kreiptis iki 2012 m. liepos 10 d. Pareiškėjas net nenurodė, kad prašo keisti 2012 m. paraiškos duomenis, todėl Agentūra prašymą vertino kaip pateiktą dėl 2013 m. paraiškos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 42–52) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SP1-3101(11.2.12E), kuriame konstatuota, jog pareiškėjui išmokėta didesnė nei priklauso parama, todėl susidarė 27 572,22 Lt (7 985,47 Eur) grąžintinos paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 3R-45(AG-10/04-2015, kuriuo minėtas sprendimas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurioje deklaravo 68,55 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių skyrius 2010 m. rugpjūčio 5 d. atliko pareiškėjo valdos patikrą vietoje, kurios metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 1,69 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) nustatė GAAB aprašo (2010 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymo Nr. 3D-722 redakcija) 1.2 punkto pažeidimą, nes daugiau kaip pusė ganyklų – pievų ploto nenušienauta ir nenuganyta iki nustatyto termino pabaigos. Nustatyto pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi. Baigęs administruoti 2010 m. paraišką, atsakovas pareiškėjui apskaičiavo 32 575,68 Lt dydžio paramos sumą (pritaikyta 1 686,15 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija). Apskaičiuota paramos suma pareiškėjui buvo išmokėta 2011 m. balandžio 28 d. – 2011 m. liepos 12 d.

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 9 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje deklaravo 48,06 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius 2011 m. lapkričio 22 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. atliko pareiškėjo valdos patikrą vietoje, kurios metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 1,6 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) nustatė GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimo pažeidimą, nes lauke Nr. 1, esančiame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ganyklos – pievos nenuganytos ir nenušienautos.

Nustatyto pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi, pažeidimas netyčinis. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 698. Baigusi administruoti 2011 m. paraišką, Agentūra pareiškėjui apskaičiavo 26 420,7 Lt dydžio paramos sumą (pritaikyta 4 606,87 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija). Apie tai pareiškėjas informuotas Agentūros 2012 m. birželio 26 d. raštu Nr. BR6-1848401.

Šiame sprendime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog už GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekė 15 procentų, ir, vadovaujantis Metodikos 16 punktu, nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis, apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 15 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje deklaravo 46,41 ha plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.

Agentūros Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyrius 2013 m. kovo 8 d. atlikęs pareiškėjo valdos patikrą vietoje surašė paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą, kurioje nurodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nustatė GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimo pažeidimą. Nustatyto pažeidimo mastas įvertintas kaip didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi. Pareiškėjas su 2013 m. birželio 20 d. prašymu kreipėsi į Agentūros direktorių ir prašė netaikyti sankcijų už vėliau sutvarkytą šlapynės lauką, nes šio lauko nesutvarkė dėl ligos.

Prie prašymo pareiškėjas pateikė sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. BR6-7272(7.9) pareiškėją informavo, kad priėmė sprendimą netaikyti jam sankcijų už 2013 m. kovo 8 d. atliktos patikros vietoje metu lauke Nr. 1 (kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą GAAB reikalavimo dėl šlapynių nuganymo arba nušienavimo pažeidimą. Agentūra 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. BR6-2163729 informavo pareiškėją, kad pagal 2012 m. paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama galutinė 85 898,08 Lt dydžio paramos suma (taikoma 20 148,92 Lt (19 procentų) dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija už tyčinį GAAB reikalavimo pažeidimą).

Atsakovas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. SP1-1795(11.2.12E) nurodė, kad, įvertinęs 2012 m. paraišką, nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso parama, todėl susidarė bendra 27 572,22 Lt dydžio grąžintinos paramos suma. Didesnė nei priklauso paramos suma buvo išmokėta dėl įvykusios Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos. Pakartotinai įvertinus 2012 m. paraišką, nustatyta, kad pagal ją turėjo būti pritaikyta 45 procentų sankcija už GAAB reikalavimų pažeidimus. Agentūros Tiesioginės paramos departamentas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP1-3101(11.2.12E) 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą laikė negaliojančiu.

Paaiškino, kad, įvertinusi 2012 m. paraišką, nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, parama, todėl susidarė bendra 27 572,22 Lt dydžio grąžintinos paramos suma. Vertinant 2012 m. paraišką, nustatyta, kad pažeistas GAAB aprašo 7 punkte nustatytas reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo. Šis reikalavimas visada laikomas mažo masto, sunkiu, o jo poveikio trukmė – visada nepastovi. 2012 m. paraiškoje nustatytas faktinis 26,32 ha ganyklų (pievų) plotas, o visas deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 46,28 ha.

Taigi deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro daugiau nei 30 procentų (56,87 procento) viso 2012 m. paraiškoje deklaruoto ploto. Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1 sutartinį gyvulį, kuris dengia 10 ha ganyklų – pievų plotą. Taigi deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė iki 50 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, todėl už šį GAAB reikalavimo pažeidimą taikytina sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą.

Agentūra paaiškino, kad iš pradžių, neatsižvelgiant į tai, jog pažeidimas yra pakartotinis, sankcija buvo skaičiuojama tik pagal Metodikos 18.1 punktą. Neįvertinus pakartotinumo aspekto, pareiškėjui buvo pritaikyta 19 procentų dydžio sankcija. Agentūra priminė, kad 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo valdoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta, jog lauke Nr. 1 (kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimo dėl ganymo ir šienavimo. Pagal 2011 m. paraišką pritaikyta 15 procentų dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija dėl 2011 m. nustatyto pakartotinio minėto GAAB reikalavimo pažeidimo (tas pats pažeidimas buvo nustatytas ir 2010 m.).

Apie šią sankciją pareiškėjas informuotas 2012 m. birželio 26 d. sprendimu, kuriame buvo paaiškinta, kad, jeigu už konkretaus reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekia 15 procentų, pareiškėjas informuojamas, jog nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į apribojimus. Agentūra taip pat pažymėjo, kad GAAB aprašo 1.2 ir 7 punktų reikalavimai yra priskiriami tai pačiai geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės kompleksinės paramos sričiai bei tam pačiam GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“.

Atsižvelgiant į tai, už 2011 m. paraiškoje nustatytą pakartotinį netyčinį GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimo / standarto pažeidimą apskaičiuotas 15 procentų sankcijos dydis dauginamas iš 3 ir pagal 2012 m. paraišką taikoma galutinė 45 procentų dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Atsakovas 2014 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. BR6-14957(3.144) informavo pareiškėją apie 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir prašė susidariusią 27 572,22 Lt skolos sumą pervesti į Agentūros sąskaitą. Komisija 2015 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 3R-45(AG-10/04-2015) konstatavo, kad Agentūra pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė 45 procentų sankciją už pakartotinius GAAB reikalavimų pažeidimus, todėl 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime pagrįstai apskaičiavo grąžintinų lėšų sumą už 2012 m. deklaravimo laikotarpį.

Sankcija pareiškėjui pritaikyta dėl pažeidimų, susijusių su jo pateiktos paraiškos už 2012 m. vykdymu. Iš šios paraiškos matyti, jog jis yra deklaravęs: 1) 46,41 ha laukų tiesioginėms išmokoms gauti; 2) 46,41 ha paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ gauti; 3) 19,24 ha paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ gauti.

Teismas konstatavo, kad tiesioginių išmokų skyrimas administruojamas pagal Taisykles. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonė „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ administruojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa „Ekologinis ūkininkavimas“ administruojama pagal „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės).

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus žemės ūkio naudmenoms nustato GAAB aprašas. GAAB aprašo 7 punktas (2012 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 3D-190 redakcija, galiojusi 2012 m. paraiškos padavimo metu) numatė, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas), turi laikyti gyvulius, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų hektarui tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG (sutartinio gyvulio) pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę.

Šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų deklaruotų tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, arba kurie ne vėliau kaip 2011 metais pradėjo įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir pagal šią priemonę pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo laikotarpis dar nesibaigė. Minėtas punktas buvo pakeistas LR žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. 3D-564. Dar vienas GAAB aprašo 7 punkto pakeitimas padarytas LR žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-950. Paskutinėje redakcijoje nurodyta, jog pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m.

– ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m.

– ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.).

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ įgyvendinime ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m.

– ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų.“ Taigi paskutiniu GAAB aprašo 7 punkto pakeitimu padaryta išimtis dėl ūkinių gyvūnų laikymo asmenims, kurie iki 2011 metų vykdė ekologinio ūkininkavimo programą.

Iš pareiškėjo 2010 metų paraiškos matyti, kad jis 18,42 ha yra deklaravęs paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ gauti. Tai rodo, jog pareiškėjas iki 2011 metų vykdė ekologinio ūkininkavimo programą. 2012 m. paraiškoje deklaruotas 32,04 ha daugiamečių ganyklų (pievų) daugiau nei 5 m., žymimų kodu 5DG-1, plotas, o visas deklaruotas ir tinkamas paramai plotas sudaro 46,28 ha. Agentūros sprendime pažymėta, kad nustatytas faktinis ganyklų (pievų) plotas yra 26,32 ha.

Šis plotas sudaro ganyklų (pievų) plotą, kuris nėra įtrauktas į Ekologinio ūkininkavimo programos priemonę. Tai reiškia, kad 2012 m. deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudaro daugiau nei 30 procentų viso 2012 m. paraiškoje deklaruoto ploto. Pareiga laikytis GAAB aprašo reikalavimų numatyta Taisyklių 9 punkte, MPŪV taisyklių 5.4 punkte ir AGRO taisyklių 8.5 punkte. Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1 SG (vieną arklį virš 1 metų).

Sutinkamai su Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentele arklys virš metų sudaro 1 SG, t. y. 2012 m. yra pakankamas 10 hektarų ganyklų – pievų plotui. Tuo remdamasis atsakovas pagrįstai konstatavo, kad ūkiniais gyvūnais nebuvo padengtas 16,32 ha plotas, deklaruotas 2012 m. paraiškoje. Taigi deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė daugiau nei 50 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų bei ganyklų ploto. GAAB aprašo 7 punkto nuostata reikalauja ne bet kokių ūkinių gyvulių laikymo, o tik įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre ir išlaikytų valdoje valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl GAAB apraše nurodytų ūkinių gyvūnų, kuriais buvo padengiamas jo deklaruotas plotas, laikymo. Pareiškėjas teigė, kad jis ūkinius gyvūnus valdė pagal sutartį, tačiau šios sutarties nepateikė, dėl ko teismas šio fakto nevertino. Teikdamas 2012 m. paraišką, pareiškėjas patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis ir įsipareigojo laikytis GAAB reikalavimų bei patvirtino, kad žino, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą.

Taigi, teikdamas 2012 m. paraišką, pareiškėjas žinojo, kad turi turėti atitinkamą Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvūnų skaičių ir, jog nesilaikius šio reikalavimo, jam gali būti taikomos sankcijos. Pagal Metodikos 181.1 punktą, jeigu nustačius GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal Metodikos 19 punktą.

Metodikos 19 punkte įtvirtinta, kad nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 procentų ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais: jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip didelis – sankcijos dydis didinamas 1 procentu (19.1 punktas); jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis didinamas 1 procentu (19.2 punktas); jeigu reikalavimų pažeidimo poveikio trukmė įvertinama kaip pastovi – sankcijos dydis didinamas 1 procentu (19.3 punktas); jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu (19.4 punktas); jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip nesunkus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu (19.5 punktas); jeigu reikalavimų pažeidimo pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu (19.6 punktas).

Vadovaujantis Metodikos 5.2 punktu, šis pažeidimas visada laikomas mažo masto, sunkiu, o jo poveikio trukmė – visada nepastovi. Atsakovas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, pagrįstai nustatė 19 procentų sankcijos dydį.

Teismas nurodė, kad pagal Metodikos 2.5 punktą, pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti. Pagal Metodikos 5.3 punktą, sankcijų dydis apskaičiuojamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis: to paties GAAB, valdymo ar trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimo atvejais (5.3.1 punktas); to paties GAAB standarto, nurodyto GAAB reikalavimų aprašo 8.1–8.11 papunkčiuose, nesilaikymo atvejais (5.3.2 punktas).

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Agentūra 2011 m. lapkričio 22 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo valdoje atliko 2011 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir nustatė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,6 ha 5DG-1, nebuvo laikomasi GAAB aprašo 1.2 punkte nustatyto reikalavimo dėl ganymo ir šienavimo. Pareiškėjui buvo pritaikyta 15 procentų kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas atsakovo 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. BR6-1818401.

Šiame sprendime buvo nurodyta, kad jeigu už konkretaus reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekia 15 procentų, pareiškėjas informuojamas, jog nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad šį sprendimą pareiškėjas skundė teismui, jis nebuvo panaikintas ir galioja.

Apie nustatytą pažeidimą pareiškėjas sužinojo gavęs atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 698 siųstą 2011 m. paraiškos kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitą Nr. 11-1005498469-5D-1, taigi anksčiau, nei teikdamas 2012 m. paraišką. Pareiškėjo teiginiai, kad apie 2011 m. nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus jis buvo informuotas jau po to, kai pateikė 2012 m. paraišką, atmestini kaip nepagrįsti. Agentūros pareiga pareiškėją informuoti apie sankcijų už pakartotinius GAAB reikalavimų pažeidimus taikymą ateityje nei 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente nustatytus ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, nei Metodikoje nėra siejama su paraiškų kitiems deklaravimo metais pateikimo terminais.

GAAB aprašo 8.2 punkte nustatyta, kad GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskiriami 1.2, 1.3 ir 7 punktuose nurodyti GAAB reikalavimai. Taigi, kaip teisingai nurodė Agentūra, GAAB aprašo 1.2 ir 7 punktai priskiriami tai pačiai geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės kompleksinės paramos sričiai bei tam pačiam standartui, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 2012 m. buvo nustatytas pakartotinis to paties GAAB standarto pažeidimas. Metodikos 16 punkte įtvirtinta, jog jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekia 15 procentų, pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, jog reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais, netaikant ribojimo pagal Metodikos 15 punktą, dauginant iš 3.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai 2011 m. paraiškoje nustatytą pakartotinį netyčinį GAAB aprašo 1.2 punkto GAAB reikalavimo / standarto pažeidimą apskaičiuotą 15 procentų sankcijos dydį padaugino iš 3, neatsižvelgdamas į jokius apribojimus, ir pagal 2012 m. paraišką pritaikė galutinę kompleksinio paramos susiejimo 45 procentų sankciją už to paties GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimą. Kaip jau minėta, pareiškėjui Agentūros 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. SP1-1795(11.2.12E) buvo pritaikyta 19 procentų sankcija ir išmokėta 85 898,08 Lt suma, tačiau turėjo būti pritaikyta 45 procentų sankcija ir išmokėta 58 325,86 Lt suma, todėl susidarė 27 52,22 Lt grąžintinų lėšų suma.

Nustatydama pareiškėjui taikytiną sankcijos dydį, Agentūra atsižvelgė į nustatytų pažeidimo sunkumą, mastą bei vadovavosi Metodikos nuostatomis. Metodikos 2.10 punktas numato, kad pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Taigi Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė tyčinį GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą. Pareiškėjo teiginys, kad jo padarytas pažeidimas yra netyčinis, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumą, sankcija taikyta teisėtai ir pagrįstai, be to, tokia sankcija, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pareiškėjas taip pat į bylą nepateikė įrodymų, liudijančių, kad tokios sankcijos pritaikymas sukels jam neproporcingas pasekmes ar turės itin žymios įtakos jo materialinei padėčiai. Agentūros 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. BR6-147 aiškiai nuodyta, kad sankcija dėl ūkinių gyvūnų laikymo pareiškėjui yra taikytina. Be to, GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas yra susijęs su laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., o pareiškėjo Agentūrai pateikti medicininiai dokumentai apima 2012 m. lapkričio 23 d.

– 2013 m. kovo 1 d. laikotarpį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų pareiškėjas nesilaikė dėl force majeure aplinkybių, todėl atleidžiančios nuo sankcijų už minėto GAAB reikalavimo nesilaikymą teisės normos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašyme prašė pakeisti kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pasėlio kodą iš 5PT-3 į 2PT-3. Šis pakeitimas paraiškos administravimui įtakos neturi, kadangi 2012 m. paraiškos pažeidimas nustatytas dėl ganyklų (pievų), kurios žymimos kodu 5DG-1. Pareiškėjas nenurodė, kad prašo keisti 2012 m. paraiškos duomenis. Pateiktą prašymą Agentūra pagrįstai vertino kaip pateiktą dėl 2013 m. pateiktos paraiškos. Tai, kad Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, numato Metodikos 7 punktas.

Agentūros sprendime pateiktoje lentelėje detaliai nurodomas kiekvienos paramos rūšies sumažinimo dydis. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktu, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Nustačius, kad Agentūra pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė 45 procentų sankciją už pakartotinius GAAB reikalavimų pažeidimus, atsakovas pagrįstai apskaičiavo grąžintinų lėšų sumą už 2012 m. laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad Metodikoje nustatytomis sankcijomis siekiama tinkamo ir teisingo paramos žemės ūkiui naudojimo, užkertamas kelias piktnaudžiauti šia parama, skatinamas atsakingas požiūris į žemės ūkio naudmenas ir aplinkosaugą, todėl tai pripažintina teisėtais ir visuomenei svarbiais tikslais. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris įgaliotas ir kompetentingas administruoti paramos žemės ūkiui naudojimą bei, teisės aktų numatytais atvejais, taikyti sankcijas.

Kaip jau minėta, patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1783/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį.

Šio reglamento patvirtintų taisyklių 73 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų, tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai. Taigi pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o, esant nustatytai išimčiai, išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas galimas per ketverius metus.

Pagal 2012 m. paraišką išmokos pareiškėjui buvo išmokėtos 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d., o atsakovo sprendimas dėl išmokos susigrąžinimo priimtas 2014 m. lapkričio 26 d., taigi terminas sprendimui dėl lėšų susigrąžinimo priimti nebuvo praleistas.

Teismas, vertindamas motyvus dėl ginčijamo sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, pažymėjo, kad ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Agentūros Tiesioginės paramos departamento 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. SP1-3101(11.2.12E) turinį, pripažino, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis daroma išvada, kad susidariusi 27 572,22 Lt (7 985,47 Eur) suma turi būti grąžinta Agentūrai. Prašomas panaikinti atsakovo sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų, šis pažeidimas yra pakartotinis GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas ir atsižvelgęs į tai, kad už 2011 m. paraiškoje nustatytą pakartotinį netyčinį GAAB aprašo 1.2 punkto GAAB reikalavimo / standarto pažeidimą apskaičiuotas 15 procentų sankcijos dydis, pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui pagrįstai pritaikė 45 procentų galutinę kompleksinio paramos susiejimo sankciją ir nusprendė susigrąžinti 27 572,22 Lt (7 985,47 Eur) sumą. Agentūros Tiesioginės paramos departamento 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. SP1-3101(11.2.12E) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Pripažinus prašomą panaikinti atsakovo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą pervertinti 2012 m. paraišką bei sumokėti visą išmoką, kuri dėl nepagrįstos piniginės korekcijos nebuvo išmokėta. Teisėtu ir pagrįstu pripažintas ir Komisijos 2015 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 3R-45(AG-10/04-2015), kuriame pareiškėjo skundas buvo atmestas, todėl jis taip pat paliktas galioti.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 58–62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, netinkamai vertindamas bylos faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, iš esmės neteisingai taikė VAĮ 3 straipsnio normą, reglamentuojančią įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, taip pat iš esmės neteisingai taikė VAĮ 8 straipsnio normą, reglamentuojančią individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (pagrįstumo objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis).

2. Tiek teismas, tiek Agentūra neteisingai ir nepagrįstai sprendimuose nurodė, kad pareiškėjas padarė GAAB aprašo 1.2 punkto GAAB reikalavimo/standarto pažeidimą ir tuo labiau tyčinį. Pareiškėjas turėjo gyvulių (arklių, karvių), kuriuos jis valdė pagal sutartį (prideda sutartis). Taigi sutartiniais gyvuliais buvo dengiamas pievų ir ganyklų plotas. Esant minėtoms aplinkybėms, negali būti traktuojama, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“. Ir negali tai būti traktuojama kaip tyčinis reikalavimo pažeidimas, nes pareiškėjas užtikrino deklaruotų laukų priežiūrą (ganė arklius, karves, šienavo ir kt.). Pareiškėjas deklaruotas pievas ir ganyklas naudojo arkliams, karvėms ganyti, laukai buvo tinkamai prižiūrimi ir geros agrarinės būklės. Teismas į situaciją pažiūrėjo formaliai bei nesirėmė aplinkybių visuma bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisinių reglamentavimu dėl tokios situacijos. Pažymėtina, kad ES pakeitė teisinį reguliavimą ir dabar nereikalauja, kad pareiškėjas sutartiniais gyvuliais dengtų pievų ir ganyklų plotus. Vien ši aplinkybė parodo, kad ES yra svarbu, jog būtų sutvarkyti laukai, bet ne formalus gyvulių įregistravimas viešame registre. Administracinėje teisėje galioja bendrasis teisės principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį.

3. Tiek teismas, tiek Agentūra neteisingai vertino ir teigė, kad pareiškėjas padarė pakartotinį reikalavimo pažeidimą. Agentūra apie GAAB 1.2 reikalavimo pažeidimo įvertinimą už 2011 m. pranešė po to, kai pareiškėjas jau buvo pateikęs Agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms gauti už 2012 m.

4. Teismas netinkamai įvertino ir tai, kad Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio; sprendimas negali būti taikomas dėl senaties. Viešojo administravimo institucija priimdama sprendimą privalo vadovautis ne tik teisės normomis, bet ir teisingumo bei protingumo principais, kiekvieną priimamą sprendimą vertinti individualiai ir visapusiškai, tik tokiu atveju yra įgyvendinami VAĮ keliami reikalavimai. Agentūra priimdama sprendimą nesilaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Agentūros priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Darytina išvada, jog surinkti duomenys, kurių pagrindu Agentūra pritaikė pareiškėjui sankcijas ir nustatė grąžintinų lėšų sumą, nebuvo pakankamai patikimi ir tikslūs, todėl jų negalima vertinti kaip tokių, dėl kurių nekyla abejonių. Sprendime nėra nurodyta jokių faktinių duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad pareiškėjas padarė kokius nors teisės aktų pažeidimus, už kuriuos taikytina 45 proc. dydžio sankcija.

5. Tiek teismas, tiek Agentūra arba nevertino, arba neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino force majeure aplinkybes, kurias realiai pati yra pripažinusi Žemės ūkio ministerija. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, liga (ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas) gali būti pripažinta nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe ir taikoma sprendžiant klausimą dėl sankcijų netaikymo. Visi įrodymai, kurie pagrindžia force majeure aplinkybių buvimą, yra pateikti Agentūrai. Teismas arba negavo iš Agentūros visų dokumentų, arba nevisapusiškai ir objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ilgalaikiu nedarbingumu dėl ligos (pridedami dokumentai).

6. Pati Agentūra netinkamai vykdė administruojančios institucijos funkcijas, nesilaikė gero administravimo principo. Po paraiškos pateikimo Agentūrai, ir, esant neaiškumams, kreipėsi į Agentūrą, kad paaiškintų, ar galima patikslinti paraiškos pildymo metu padarytas technines klaidas. Agentūros atstovė informavo, kad reikia tik parašyti prašymą Agentūrai dėl pasėlio kodo patikslinimo ir viskas bus gerai. Vadovaudamasis Agentūros, kaip parama administruojančios institucijos išaiškinimais, 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu kreipėsi į Agentūrą dėl deklaruotuose laukuose (kontrolinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyto pasėlio kodo 5PT-3 pakeitimo į 2PT-3 pasėlio kodą. Neseniai pasitikrinus informacinėje sistemoje esančius duomenis, nustatyta, kad pakeitimai pasėlio kodo nebuvo atlikti ir nebuvo gautas iš Agentūros atsakymas, kodėl iš pradžių pataria parašyti prašymą dėl pasėlių kodų keitimo, o vėliau minėtų veiksmų neatlieka. Esama aplinkybė dar kartą patvirtina pareiškėjo rūpestingumą, esant neaiškioms situacijoms. Dėl Agentūros neatitikimo gero administravimo ir objektyvumo principams, pareiškėjas jau patyrė ir toliau patiria didelius nuostolius. Pažymėtina, kad pareiškėjas gavęs išmoką pasirašė žemės iš valstybės pirkimo sutartį, pagal kurią kiekvienais metais turi mokėti nustatytą pinigų sumą bei palūkanas. Pareiškėjas negavęs išmokos, net nebūtų planavęs plėsti savo ūkį. Esamoje situacijoje galima įžvelgti tik Agentūros kaltę dėl netinkamai administruojamos paraiškos, neteisėto sprendimo bei pareiškėjo žlugdomas ūkio.

Atsakovas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 136–141) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad terminus išmokoms susigrąžinti numato 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnis (bendra tvarka per 10 metų, o esant nustatytai išimčiai (dėl pareiškėjo sąžiningo elgesio) – per ketverius metus nuo išmokos išmokėjimo dienos). Pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui išmokos buvo išmokėtos 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d., o sprendimas dėl išmokos susigrąžinimo buvo priimtas 2014 m. lapkričio 26 d., todėl terminas nėra praleistas. Pažymi, kad pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas, nes Agentūra atsižvelgė į pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašyme „Dėl sankcijų netaikymo“ (reg.

Nr. BR7-104) išdėstytas nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes ir priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjui sankcijų už Agentūros 2013 m. kovo 8 d. atliktos 2012 m. paraiškos duomenų patikros vietoje metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nustatytą geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimo dėl šlapynių nuganymo ar nušienavimo pažeidimą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. BR6-7272(7.9.) „Dėl atsakymo į prašymą“.

Agentūros 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime sankcijos taikomos už visai kito reikalavimo pažeidimą – pareiškėjui pritaikyta sankcija už 12GAAB15 pažeidimą, nes jis neturėjo reikiamo skaičiaus ūkinių gyvulių. Dėl sankcijų už 12GAAB15 pažeidimą netaikymo jokio prašymo Agentūrai pareiškėjas nėra pateikęs. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Agentūra dėl 2012 m. paraiškos netinkamai vykdė administruojančios institucijos funkcijas, nesilaikė gero administravimo principo. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Agentūrą dėl pasėlio kodo keitimo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr.

1. Pareiškėjo teigimu, Agentūra į jo prašymą neatsižvelgė ir pasėlio kodo nepakeitė. Atsakovas pažymi, kad minėtą prašymą pareiškėjas pateikė pasibaigus Taisyklėse nustatytam paraiškos duomenų keitimo terminui. Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pateikimo, pareiškėjas gali pakeisti šiuos duomenis iki einamųjų metų liepos 10 d. Vadinasi, norėdamas pakeisti 2012 m. paraiškos duomenis, pareiškėjas turėjo kreiptis į Agentūrą iki 2012 m. liepos 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas minėtame prašyme net nenurodė, jog prašo keisti 2012 m. paraiškos duomenis, todėl Agentūra šį prašymą vertino kaip pateiktą dėl 2013 metais pateiktos paraiškos.

Pažymi, kad Agentūros sprendimas laikytinas administraciniu aktu (sprendimu) VAĮ 2 straipsnio 8 ir 11 dalių prasme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiamas Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Agentūros sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, naikinti jo nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pateiktame apeliaciniame skunde išskirtini šie esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo pagrindai: Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų; nepagrįstai konstatuotas GAAB aprašo 1.2 punkto pažeidimas; tiek Agentūra, tiek teismas neįvertino force majeure aplinkybės, sprendžiant sankcijų taikymo klausimą; pažeistas senaties taikymo institutas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, pasisakytina dėl VAĮ 8 straipsnyje išdėstytų reikalavimų laikymosi (nesilaikymo), Agentūrai priimant 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo (yra) detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“.

Tame pačiame sprendime išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta ir tai, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Agentūros Tiesioginės paramos departamento 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. SP1-3101(11.2.12E) atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus - sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis daroma išvada, kad susidariusi 27 572,22 Lt (7 985,47 Eur) suma turi būti grąžinta Agentūrai.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Apskųstame teisės akte yra išdėstyta, kokie pareiškėjo (apelianto) veiksmai buvo nesuderinami su ginčo santykiams taikytinu teisiniu reguliavimu ir kodėl. Detaliai paaiškinta susidariusios permokos aplinkybės, įvardyti teisės aktai, kurių pagrindu keistina išmokėtina suma bei taikytinos sankcijos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Visa tai suponuoja konkliuziją apie Agentūros 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas.

Vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1310/2013 (OL 2013 L 347, p. 865), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 buvo patvirtintas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas, kurio būtent 7 punkto pažeidimas ir inkriminuotas pareiškėjui (apeliantui) 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime. Ir tai buvo padaryta visiškai pagrįstai, nes remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo plėtros centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį turėjo vieną SG, kuris padengė 10 ha ganyklų – pievų plotą, todėl deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė iki 50 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. GAAB aprašo 1.2 punkto pažeidimas pagal 2012 m. paraišką 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime nėra minimas.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesiremti oficialiais duomenimis dėl SG pagal 2012 m. paraišką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat neturi duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitokį SG skaičių už 2012 metus nei nurodyta Ūkinių gyvūnų registre, todėl nėra abejonių dėl pagrįsto GAAB aprašo 7 punkto inkriminavimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, koks GAAB aprašo pažeidimas buvo inkriminuotas pareiškėjui, į tai, kad GAAB aprašo 1.2 punkte nurodyto reikalavimo nepaisymas nepatenka į tikrinamos administracinės bylos apimtį, apeliacinio skundo argumentas dėl GAAB aprašo 1.2 punkte nurodyto pažeidimo nepadarymo pripažintinas niekuo neparemtu.

Pasisakant dėl force majeure aplinkybės taikant sankcijas pažymėtina, jog Agentūra atsižvelgė į pareiškėjo 2013 m. birželio 20 d. prašyme išdėstytas aplinkybes ir priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjui sankcijų už Agentūros 2013 m. kovo 8 d. atliktos 2012 m. paraiškos duomenų patikros vietoje metu kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 (deklaruota 98,00 ha 5PT-3 (šlapynių tvarkymas (plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos)) nustatytą geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimo dėl šlapynių nuganymo ar nušienavimo pažeidimą. 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. SP1-3101(11.2.12E) sankcijos taikomos už kito reikalavimo pažeidimą (žr. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos medžiagą).

Sutiktina, kad dėl sankcijų už 2012 m. pažeidimą netaikymo pareiškėjas nėra pateikęs prašymo. 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl pasėlio kodo keitimo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 pareiškėjas pateikė pasibaigus Taisyklėse nustatytam paraiškos duomenų keitimo terminui. Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, norėdamas pakeisti 2012 m. paraiškos duomenis, pareiškėjas turėjo kreiptis iki 2012 m. liepos 10 d., kas nebuvo padaryta, todėl ir šis bei prieš tai aptartas apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais ir yra atmestini.

Bendrąjį terminą ir specialųjį (sutrumpintą) terminą išmokoms susigrąžinti numato 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnis (bendras - 10 metų, specialus – 4 metai (jei konstatuojamas pareiškėjo sąžiningumas). Pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui išmokos buvo išmokėtos 2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d., o sprendimas dėl išmokos susigrąžinimo buvo priimtas 2014 m. lapkričio 26 d., todėl nei vienas iš nurodytų terminų nėra praleistas, o tai paneigia ir apeliaciją dėl senaties termino pažeidimo taikant sankcijas.

Dėl išdėstytų aplinkybių tvirtintina, kad apeliaciniame skunde nebuvo įvardyti argumentai, kurie galėtų sąlygoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą.

Be kita ko, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme bei kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Turint omenyje išdėstytas nuostatas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius