2025-11-05 Nr. AB-18498-3-61-3-04839-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1308-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04839-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 25S188125, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jei pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimų – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS [Šengeno informacinė sistema] perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo galiojimą, iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

Teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalies dėl pareiškėjos išsiutimo iš Lietuvos vykdymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šio straipsnio aiškinimo ir taikymo aspektu ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pareiškėjos nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (duomenys neskelbtini) pripažino deklaratyviais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, nes nustatė, jog klausimas dėl (duomenys neskelbtini) nėra išspręstas, o pareiškėjos pateiktose publikacijose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo dalies dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos vykdymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog jau yra praėję 14 dienų nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo įteikimo dienos, pareiškėja savanoriškai neišvyko, todėl bet kurią dieną gali būti išsiųsta į kilmės valstybę, kur jai gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini) (galutinis sprendimas dėl grėsmės pagrįstumo prieglobsčio byloje nėra priimtas). Pareiškėja (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių nepasisakė, o persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) pripažino nepagrįsta ir deklaratyvia. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eAS-1062-442/2025, Nr. eAS-1006-602/2025, Nr. eAS-1119-415/2025.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, kad yra pradėta jos išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra, nedetalizavo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jai gali kilti neigiamos pasekmės arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-618-662/2024, 2025 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-190-415/2025, teigia, kad pareiškėjos nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Nr. eAS-1062-442/2025, Nr. eAS-951-502/2025) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. lapkričio 4 d. padavė procesinį dokumentą, pavadintą informavimas dėl atsiėmimo atskirojo skundo (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nutraukta, atskirasis skundas jau nėra aktualus, todėl jis atsiimamas.

Pareiškėja, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. rezoliuciją, padavė procesinį dokumentą, pavadintą informavimas dėl atsisakymo atskirojo skundo (toliau – ir Pranešimas 2), kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nutraukta, atskirasis skundas jau nėra aktualus, todėl jo atsisakoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 137 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Apelianto teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio skundo yra nustatyta ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Pranešimas 2 koreguoja pareiškėjos Pranešime išdėstytą poziciją, todėl vadovaujamasi Pranešime 2 suformuluota pozicija. Pranešime 2 pareiškėja expresis verbis (pažodžiui) nenurodė, kad jai žinomos atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties atsisakymo pasekmės pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, administracinę bylą nutraukė, išaiškino pareiškėjai, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos B. Martišienės 2025 m. lapkričio 4 d. rezoliucija Pranešimo nutraukti pasekmės pareiškėjai buvo išaiškintos, pareiškėjos vardu Pranešimą 2 padavė jai atstovaujanti advokatė, konstatuotina, kad pareiškėjai žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir nenustačiusi, kad pareiškėjos pateiktas atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, priima pareiškėjos atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukia apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties panaikinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi ir 151 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjos V. P. atsisakymą nuo atskirojo skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis