6bc3bcfb-e400-4bf4-be48-b279d9f2913c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-369-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02163-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja M. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 75 268 Eur turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji su ieÅ¡kiniu 2013 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į turtÄ , priklausiusį J. B. (J. B.), butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 3 800 vnt. Lietuvos ir JAV AB „Mažeikių nafta“ akcijų.

Nurodė, jog su J. B. gyveno kaip Å¡eima nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., t. y. J. B. mirties. PareiÅ¡kėja su sugyventiniu santuokos nebuvo įregistravę, vedė bendrÄ Å«kį, dalinosi iÅ¡laidomis bei pajamomis. Sugyventiniai kartu kaip Å¡eima gyveno ilgÄ laiko tarpÄ , todėl susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, o pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti pripažinta dalinės nuosavybės teisė. PareiÅ¡kėja nurodo, kad savo teises gina remdamasi jungtinės veiklos (partnerystės) institutu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 28 straipsnio nuostata numatė, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento. Nors partnerystė, kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos, numatyta 2001 metais įsigaliojusiame CK, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki Å¡iol nebuvo parengtas specialus įstatymas. PareiÅ¡kėja teigia, kad iki bus priimtas ir įsigalios specialus partnerystės įstatymas, o Lietuva yra ratifikavusi Europos Žmogaus teisių konvencijÄ (toliau – ir Konvencija), ji turi perimti Europos žmogaus teisių teismo suformuotÄ praktikÄ dėl Å¡eimos sampratos aiÅ¡kinimo ir atsisakyti formuoti tikslų Å¡eimos sÄ vokos apibrėžimÄ .

Konvencijos 8 straipsnis yra taikomas visiems asmenims vienodai, šeimos samprata apima ne tik santuokos pagrindu sukurtus santykius, bet ir kitus šeimos ryšius, asmenims gyvenant ne santuokoje. Šeima yra aiškinama remiantis susiklosčiusiais faktiniais šeiminiais ryšiais tarp tėvų, vaikų ir kitų artimų giminaičių, o ne išimtinai formaliu juridiniu faktu - santuoka ar registruota partneryste. Pareiškėjos teigimu, gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra priimtas specialus partnerystės įstatymas.

PareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad Å¡iuo metu egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai, kurie nėra reguliuojami teisės aktais. Reikalavimas atlyginti žalÄ sietinas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės neveiklumu. Pagal CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatas, CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ Ä¯sigaliojimo momento. Å io įstatymo 50 straipsnio pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2002 m. sausio 1 d. turėjo parengti partnerystės įregistravimo tvarkÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ , tačiau dėl Vyriausybės neveiklumo, Å¡is projektas nėra parengtas.

Lietuvoje partnerystė pagal įstatymÄ teisiÅ¡kai nėra reglamentuojama, o registruotos partnerytės modelis yra ydingas, nes valstybė nėra priėmusi partnerystės tvarkÄ reglamentuojančio įstatymo. Po CK įsigaliojimo iki ieÅ¡kovės nurodytos datos – 2013 m. gegužės 23 d. - praėjo daugiau nei vieneri metai, kurie pagal CK 3.229 straipsnį gali turėti atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę, tačiau tokio fakto vis tiek negalima nustatyti, kol nepriimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarkÄ .

Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti žalÄ , kuri jos nuomone kilo dėl valstybės neveikimo, t. y., todėl, kad nebuvo priimtas partnerystės įregistravimo tvarkÄ reglamentuojantis teisės aktas, ko pasėkoje pareiÅ¡kėja neteko teisės paveldėti nekilnojamo turto ir akcijų. Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėja 2013 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teisę į turtÄ , kuris priklausė J. B.. Taigi pareiÅ¡kėja, pateikdama ieÅ¡kinį, jau suprato, kad apginti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ turtÄ ir akcijas, ji gali tik kreipdamasi į teismÄ . Tai buvo pareiÅ¡kėjos pasirinkimas apginti savo teises teikiant ieÅ¡kinį dėl turto paveldėjimo. SkundÄ dėl Å¡ios žalos priteisimo pareiÅ¡kėja teismui pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 10 d., todėl atsakovo atstovė atsiliepime praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį turtiniam reikalavimui.

PareiÅ¡kėja reikalavimÄ grindžia minėto turto kaina ir žalÄ praÅ¡o atlyginti dėl Å¡io turto netekimo. Nesant įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje, nepagrįsti pareiÅ¡kėjos motyvai, kad jai kilo žala. Civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 vyksta ginčas dėl turto, kuris yra paveldėjimo objektas, todėl nėra įrodytas žalos kilimo faktas. PareiÅ¡kėja neįrodė žalos, vienos ir civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl reikalavimo atlyginti 75 268 Eur turtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo dėl neveikimo nepriimant teisės aktų, kuriais bÅ«tų galima efektyviai naudotis jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007; 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-756/2019).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Pažymėtina, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. PareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina iÅ¡ Lietuvos Vyriausybės neveikimo, kuris pasireiÅ¡kia atitinkamų teisės aktų, kuriais bÅ«tų sudarytos galimybės įregistruoti bei efektyviai naudotis jungtinės veiklos (partnerystės) institutu, kuris yra įtvirtintas CK, nepriėmimu.

Neveikimas, pareiÅ¡kėjos teigimu, pasireiÅ¡kia tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo parengti partnerystės įregistravimo tvarkÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ , tačiau dėl Vyriausybės neveikimo Å¡is projektas nėra parengtas. PareiÅ¡kėja be to nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas ne vienas partnerystės įstatymo projektas, tačiau visi grÄ Å¾inti tobulinti dėl tam tikrų nuostatų pagrįstumo. Å iuo atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ pareiÅ¡kėja, bÅ«dama rÅ«pestinga ir apdairi, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jos teisė pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės neveikimu nepriimant įgyvendinančius teisės aktus dėl jungtinės veiklos (partnerystės) instituto, ir bÅ«tent Å¡is momentas bus laikytinas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sugyventinis mirė 2013 m. gegužės 23 d. (b. l. 14). PareiÅ¡kėja su ieÅ¡kiniu pripažinti jai nuosavybės teisę į turtÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 3800 vnt. Lietuvos ir JAV AB „Mažeikių nafta“ akcijų kreipėsi į teismÄ 2013 m. liepos 17 d. Kaip matyti, pareiÅ¡kėja jau 2013 m. liepos 17 d., besikreipdama į teismÄ , žinojo ar turėjo žinoti, jog ji savo teisių kitaip apginti negali, kaip tik teismine tvarka, taigi jai buvo žinoma ir suprantama, kad dėl CK įtvirtinto jungtinės veiklos (partnerystės) instituto nėra priimti jokie šį institutÄ Ä¯gyvendinantys teisės aktais, o tuo pačiu, kad jos teisės yra pažeidžiamos.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju, sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2013 m. liepos 17 d., tuo tarpu, pareiÅ¡kėja į teismÄ su reikalavimu atlyginti žalÄ dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų kreipėsi tik 2018 m. birželio 28 d., po beveik 5 metų nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo pažeistas teises, taigi konstatuotina, kad yra suėjusi sutrumpinta 3 metų ieÅ¡kinio senatis dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pažymėtina, jog atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, praÅ¡o teismo taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį, taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 2dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinimas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas termino praleidimo priežastimis įvardijo pareiÅ¡kėjos senyvÄ amžių, ilgÄ bylinėjimosi laikotarpį, tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės yra subjektyvaus pobÅ«džio, nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PrieÅ¡ingai, tokios aplinkybės kaip bylinėjimasis teismuose įrodo, kad pareiÅ¡kėja žinojo ar turėjo žinoti, kad jos teisės galimai yra pažeidžiamos atsakovės atstovų veiksmais. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nepateikė objektyvių ir pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Dėl to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taigi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad taikyta sutrumpinta ieÅ¡kinio senatis, kiti skundo argumentai nenagrinėtini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska