2021-06-16 Nr. AB-12983-3-61-3-01398-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-395-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01398-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cgates“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 3R-299 (2.13.1.E) „Dėl R. T. 2020 m. balandžio 23 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad Iš Inspekcijos nurodymo neįmanoma vienareikšmiškai nuspręsti, jog šis įpareigojimas pareiškėjui yra išimtinai susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimu. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija, Sprendime priimdama nurodymą, nepagrįstai išėjo už Inspekcijai pateikto trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimo ribų. Todėl minėtas Inspekcijos nurodymas nėra nei motyvuotas, nei pagrįstas. Įvertinus tai, kad Inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo vykdymas turi būti sustabdytas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas tik Inspekcijos sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo sustabdomas, jeigu toks sprendimas yra skundžiamas teismui. Nurodymas, kurį Inspekcija pateikė pareiškėjui, teismui jo nesustabdžius, turėtų būti įvykdytas iki 2021 m. balandžio 29 d., net ir esant pagrįstų duomenų dėl tokio nurodymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog duotas nurodymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, savaime nėra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrįstumo, minėti pareiškėjos argumentai nelaikytini prima facie įrodymais dėl ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto neteisėtumo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus dokumentus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog šiuo metu egzistuoja antrasis būtinas pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo teigimu, jo pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turėjo būti tenkinamas, kadangi nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba būtų negalimas įvykdyti. Pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetimas reiškia, kad jis turi vykdyti Inspekcijos nurodymą, kuris nukreiptas ne tik į byloje dalyvaujančius asmenis, bet ir susijęs su visais pareiškėjo klientais, kurie patenka į Inspekcijos nurodymo sritį.

Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius užtikrinimo priemonių, nebus užkertamas kelias neatitaisomam pareiškėjo ir jo klientų teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tokiu būdu bus neatitaisomai pažeistos pareiškėjo ir jo klientų teisės skleisti (telefonu) bei gauti iš paslaugų teikėjo (pareiškėjo) informaciją apie pareiškėjo teikiamas paslaugas, jų funkcionalumus, pakeitimus; bus iš esmės apribotos tiek pareiškėjo, tiek jo klientų teisės gauti visapusišką paslaugų teikėjo klientų aptarnavimą bei informaciją apie paslaugas, paslaugų galimybes, naujus produktus (pvz., filmus, kuriuos galima užsisakyti pas pareiškėją, įrangos techninius nustatymus ir kt.), naujas akcijas, žinias ir visą kitą klientams aktualią informaciją. Šiuo konkrečiu atveju, esant pandeminei situacijai, kai klientų aptarnavimo salonai prekybos centruose bei kitose patalpose yra uždaryti arba labai ribojami, atėmus galimybės su savo klientais bendrauti telefonu, bus padaryta neatitaisoma didelė žala tiek pareiškėjui, tiek jo klientams. Teismas nevertino, kokie padariniai gali kilti, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami.

Pareiškėjas teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidžiamas proporcingumo principas. Be to, teismui nepritaikius užtikrinimo priemonių ir teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą Inspekcijos sprendimą iki teismo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 str.). Jeigu nebus pritaikytos užtikrinimo priemonės ir pareiškėjas turės vykdyti skundžiamą inspekcijos nurodymą, ateityje, jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas ir Inspekcijos Sprendimas panaikintas, realiai neįmanoma bus pašalinti jau atsiradusių neigiamų pasekmių pareiškėjui. Nebus įmanoma ir pašalinti neigiamų pasekmių kitiems asmenims (pareiškėjo klientams), kurių teisėms ir interesams Inspekcijos nurodymas daro įtaką, tačiau jie niekaip negali būti įtraukti byloje.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, pateiktas pareiškėjui nurodymas nedraudžia telefonu komunikuoti / bendrauti su klientais komunikacijos / sutarties vykdymo tikslais, pateiktas nurodymas nepažeidžia pareiškėjo klientų teisių, priešingai – nurodymo tikslas užkirsti kelią ateityje galimiems duomenų apsaugos pažeidimams (kad nebūtų skambinama klientams, kurie nėra davę laisvo ir savanoriško sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros). Pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Tokie pareiškėjo teiginiai negali būti vertinami kaip įrodymai, kuriais pagrindžiama galinti kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl, Inspekcijos nuomone, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymi, kad ginčijamu Sprendimu teiktas nurodymas turi būti vykdomas tik įsiteisėjus sprendimui. Todėl nėra pagrindo teismo sprendimu atskirai stabdyti Inspekcijos sprendimais teiktų nurodymų vykdymą. Taigi teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo prašymą sustabdyti ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas yra viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių, įtvirtintų ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje (3 p.). Vadovaujantis to paties straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-575/2021).

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Viešojo administravimo srities ginčuose dėl teisės, kaip tai yra suprantama pagal ABTĮ 3 straipsnį, paprastai yra taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas, nes administracinis sprendimas paprastai vykdomas skubiai, jeigu teisės aktai nenustato, kad skundo padavimas sustabdo jo vykdymą (ABTĮ 70 str.). ABTĮ 70 straipsnyje yra įgyvendinta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacija Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, kurioje įtvirtinta, kad spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).

Pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (t. y. ginčijamo individualaus teisės akto <...> galiojimo laikinas sustabdymas) ir laikinai sustabdyti Inspekcijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 3R-299(2.13-1.E) rezoliucinės dalies 3 punktą: teikti UAB „Cgates“ nurodymą imtis priemonių, jog kontaktiniai duomenys gauti pagal sutartis, kuriems negautas sutikimas atitinkantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) reikalavimus, nebūtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu, skambinant duomenų subjektams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-552/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik esant abiem pagrindams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog nors pareiškėjas teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus apribotos tiek pareiškėjo, tiek jo klientų teisės gauti visapusišką paslaugų teikėjo klientų aptarnavimą bei informaciją apie paslaugas, paslaugų galimybes, naujus produktus, naujas akcijas, žinias ir visą kitą klientams aktualią informaciją, tačiau sutiktina su atsakovo teiginiu, jog ginčijamas nurodymas nedraudžia pareiškėjui telefonu komunikuoti / bendrauti su klientais komunikacijos / sutarties vykdymo tikslais ir niekaip nepažeidžia jo klientų teisių. Priešingai, nurodymo tikslas yra užkirsti kelią ateityje galimiems duomenų apsaugos pažeidimams, t. y. neskambinti klientams, kurie nėra davę laisvo ir savanoriško sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą neatitaisomą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio deklaratyviais svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė tikėtinos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kuri jam gali kilti nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumu, atitiktimi šalių interesų pusiausvyrai. Be to, pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ginčijamu Sprendimu teiktas nurodymas turėtų būti vykdomas tik įsiteisėjus teismo galutiniam sprendimui, jeigu atsakovo Sprendimas bus pripažintas teisėtas (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 35 str. 1 d.). Taigi bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškės, ar ginčijamas Sprendimas (kartu ir nurodymas) yra priimtas pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje keliamo reikalavimo pobūdį, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė