Legislator Case Law & Legislation
6bc28a0c-daab-4244-ad64-5c5ff1e4e60e AI generated

6bc28a0c-daab-4244-ad64-5c5ff1e4e60e · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number 6bc28a0c-daab-4244-ad64-5c5ff1e4e60e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-250-715/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02669-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei G. O., jos atstovei advokatei Irenai Barauskaitei - Gaižiūnienei, atsakovui V.

Legislator headnote

AI generated

6bc28a0c-daab-4244-ad64-5c5ff1e4e60e · TelÅ¡ių apylinkės teismas: G., dalį sumokėjo ir ieÅ¡kovei. Reikalaujama suma yra per didelė, jis padarė klaidÄ , kad nepasikvietė turto vertintojo, nes jie namÄ Ä¯sivertino per didele suma, namas buvo labai nusidėvėjęs, prastos bÅ«klės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas pažymėjo, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskolos sutartimi buvo įforminta kompensacija už paveldėto turto dalį. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atstovės teiginiais, jog paskolos sutarties nuostatos yra nekvestionuotinos, nes pagal teismų praktikÄ atsakovas turi galimybę įrodinėti, jog jis negavo lėšų pagal paskolos sutartį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-250-715/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02669-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei G. O., jos atstovei advokatei Irenai Barauskaitei - Gaižiūnienei, atsakovui V.

K., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, trečiajam asmeniui S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. O. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei G. O. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė G. O. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. K. 15000,00 Eur skolÄ pagal 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 00131009/1 (toliau – Paskolos sutartis).

Nurodė, jog paskolos sutartimi atsakovas pasiskolino iÅ¡ jos 16218,73 Eur (56000 Lt) ir įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2018 m. spalio 9 d. PaskolÄ padengė tik iÅ¡ dalies, 2017 m. sausio 25 d. pervedė jai 1218,73 Eur, tad likusi nesumokėta paskolos dalis yra 15000,00 Eur. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti Å¡iÄ nesumokėtÄ paskolos dalį, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ drauge su prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

Nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes paskolos sutartis nors ir buvo pasirašyta, tačiau jokių pinigų iš ieškovės jis nėra gavęs. Ieškovė yra jo sesuo, jos materialinė padėtis buvo nelengva, tad ji neturėjo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolos. Paskolos sutartis atitinka visus tokiai sutarčiai keliamus reikalavimus, yra atsakovo pasirašyta, tačiau pinigai jam nebuvo perduoti nei grynais, nei bankiniu pavedimu, todėl reiškia priešieškinį ir prašo pripažinti 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį nesudaryta.

IeÅ¡kovė atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog atsakovas per penkerius metus paskolos sutarties neginčijo, prieÅ¡ingai, stengėsi įvykdyti, jau yra jai grÄ Å¾inęs 1218,73 Eur. Atsakovas pripažino paskolos sutartį, o sutarties nevykdymÄ motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, tad atsakovo pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį vertina kaip piktnaudžiavimÄ teisėmis ir vengimÄ vykdyti sutarties įsipareigojimus. Trečiasis asmuo S. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo gauti.

Su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas yra jos brolis. Å eimoje jie buvo penki vaikai – trys seserys ir du broliai. 2013 m. mirus tėvui, seserys su atsakovu paveldėjo tėvų namÄ . Kitas brolis - A. K. atsisakė paveldėto turto dalies. Atsakovas V. K. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ suremontuoti tėvų namÄ ir ten gyventi. Seserys nusprendė padovanoti savo turimas dalis V. K., kad jis galėtų įsikurti tėvų name. Kadangi renovacijai reikėjo pinigų, ji su seserimis paskolino V.

K. pinigų; paskolos sutartis parengė advokatė. Pinigus perdavė lauke prie notarės biuro, kuriame pasirašė paveldėto tėvų namo dalies dovanojimo sutartį broliui V. K.. IeÅ¡kovė sutiko padovanoti turtÄ atsakovui, nieko nenorėjo mainais. Brolių ir seserų santykiai buvo geri iki dovanojimo sutarties sudarymo, santykiai pablogėjo, kai reikėjo grÄ Å¾inti paskolÄ . Sutartis niekada nebuvo ginčyta penkerius metus. Atsakovas pripažįsta, kad yra jai skolingas, tad turi atsiskaityti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Irena Barauskaitė - GaižiÅ«nienė papildomai pažymėjo, jog Å¡alys sudarė paskolos sutartį vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, laisva valia, suprato savo veiksmų reikÅ¡mę.

Paskolos sutartis pas notarę pasiraÅ¡yta nebuvo, sutarties nuostatos buvo suderintos su advokate. Å alys 2013 m. spalio 29 d. savanoriÅ¡kai atvyko į KlaipėdÄ pasiraÅ¡yti paskolos sutarties, atsakovas tÄ dienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės bei jos seserų gavo vokus su grynais pinigais. IeÅ¡kovė turėjo sutarties projektÄ , atsakovas raÅ¡tu patvirtino, jog gavo pinigus; grÄ Å¾indamas paskolÄ , mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai paskolos grÄ Å¾inimo įmoka. Atsakovas penkerių metų laikotarpyje jokių pretenzijų dėl paskolos sutarties galiojimo nereiÅ¡kė.

IeÅ¡kovė turėjo lėšų paskolos suteikimui. Sudarant paskolos sutartį jos ir atsakovo santykiai buvo geri, o ieÅ¡kovės paveldėto turto dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nes atsakovas pradėjo bÅ«ste remontus, investavo lėšas, tad ieÅ¡kovė nusprendė padovanoti turtÄ , kad paskui nebÅ«tų pretenzijų dėl atsakovo lėšomis pagerinto namo vertės. Liudytojui A. K. buvo iÅ¡kelta bankroto byla, jis nei bankroto administratoriui, nei valstybinei mokesčių inspekcijai neparodė iÅ¡ atsakovo V.

K. gautų pinigų. Netikslinga teigti, jog broliai ir seserys namÄ Ä¯vertino 270000 Lt verte, nes atliekant tokį svarbų veiksmÄ â€“ vertinant didelės vertės turtÄ , ieÅ¡kovė ir jos seserys bÅ«tų pasikvietusios ekspertÄ . Tad vertinant įrodymus, reikia vertinti jų visumÄ ; jei byloje nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamai įrodomosios vertės, laikoma, kad aplinkybės yra neįrodytos. Atsakovas V. K. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad 2013 m. liepos 14 d., praėjus savaitei nuo tėčio laidotuvių, visi broliai ir seserys sutarė, kad tėvų namas, esantis V.

K. g. 4, Mažeikiai, atitenka jam, V. K., kuris pradeda jį remontuoti. Taip pat jie susitarė, kad per 10 metų jis, Vytautas, sumoka dalis sesėms ir broliui. NamÄ Ä¯vertino 270000 Lt suma, namuose esančius daiktus - 10000 Lt suma, iÅ¡ viso turtÄ Ä¯vertino 280000 Lt, tÄ sumÄ padalijo penkiems vaikams lygiomis dalimis, ir paskaičiavo, kad kiekvienam vaikui turi atitekti dalis, lygi 56000 Lt. Po tokio žodinio susitarimo jis nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo tėvų namÄ remontuoti, pasiėmė remontui paskolÄ iÅ¡ banko.

Tačiau po kelių mėnesių sesės pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, keisti nuomonę, pradėjo praÅ¡yti grÄ Å¾inti pinigus per vienerius metus, o atsakovas jau buvo nemažai investavęs į namo remontÄ . Kadangi tėvų namÄ drauge su juo buvo paveldėjusios visos trys sesės, dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių jis pasirašė paskolos sutartis, kuriomis įsipareigojo kiekvienai sesei sumokėti po 56000 Lt už tėvų namo dalį, o jos padovanojo jam savo turimas namo dalis. Tai buvo įforminta kaip paskolos sutartys tam, kad sesėms nereikėtų mokėti mokesčių nuo paveldėto turto pardavimo, tad realaus pinigų perdavimo nebuvo. 2014 m. gegužę atidavė dalį broliui; 2016 m. sumokėjo visus pinigus V.

G., dalį sumokėjo ir ieÅ¡kovei. Reikalaujama suma yra per didelė, jis padarė klaidÄ , kad nepasikvietė turto vertintojo, nes jie namÄ Ä¯sivertino per didele suma, namas buvo labai nusidėvėjęs, prastos bÅ«klės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas pažymėjo, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo paskolos sutartis nebuvo sudaryta, paskolos sutartimi buvo įforminta kompensacija už paveldėto turto dalį. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atstovės teiginiais, jog paskolos sutarties nuostatos yra nekvestionuotinos, nes pagal teismų praktikÄ atsakovas turi galimybę įrodinėti, jog jis negavo lėšų pagal paskolos sutartį.

IeÅ¡kovė teigia, jog ji turėjo galimybę paskolinti lėšų atsakovui, nes jos vyras turėjo pinigų, tačiau tikėtina, jog Å¡ie pinigai per ilgÄ laikÄ buvo panaudoti Å¡eimos reikmėms. IeÅ¡kovė ir jos seserys nurodė, jog jos pačios paskaičiavo, kokių lėšų atsakovui reikės namo remontui, tad ieÅ¡kovės, jos vyro ir seserų parodymai nepaaiÅ¡kino, kaip jos nustatė 56000 Lt paskolos sumÄ . IeÅ¡kovė ir jos seserys identiÅ¡kai paaiÅ¡kino aplinkybes, tikėtina, kad jos susitariusios dėl paaiÅ¡kinimų teikimo teisme.

Jų paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi, nes jos teigia paskolinusios atsakovui labai dideles vienodas sumas, teigia, kad pinigų neperskaičiavo, nežinojo, kokiomis kupiÅ«romis buvo paskola, neprašė palÅ«kanų. Atsakovas turėjo geras pajamas, jam bankas suteikė didelę paskolÄ bÅ«sto remontui, jis buvo pardavęs namÄ Klaipėdoje, tad atsakovui nereikėjo iÅ¡ seserų skolintis lėšų namo remontui. Kol dirbo Klaipėdoje, atsakovas atsiskaitė su broliu, seserimi V. G., pradėjo mokėti ieÅ¡kovei, bet praradęs darbÄ , nebeteko galimybės toliau mokėti ieÅ¡kovei kompensacijos už paveldėto turto dalį.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, nurodė, jog 2013 m., mirus vyro V. K. tėvui, vyras pasiÅ«lė persikelti gyventi į Mažeikius, ji sutiko. Jokių pinigų pagal paskolos sutartis nebuvo gauta, ji nesikiÅ¡o į vyro santykius su broliu ir seserimis. Vyras sakė, jog broliui ir seserims priklauso kompensacija už tėvų turtÄ , po 56000 Lt. Nežino, kaip buvo nustatyta tėvų namo vertė, bet akivaizdu, kad vertė buvo per didelė, nes namas buvo prastos bÅ«klės. Ji su vyru kartu atvyko į KlaipėdÄ 2013 m. spalio 29 d., į Neapolio pastatÄ , kur yra notaro biuras.

Liftu pakilo dviese iki notarės kabineto. Vyro seserys jau stovėjo prie kabineto durų, visi įėjo į vidų. Ji dalyvavo pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį. Paskui buvo pasiraÅ¡ytos paskolos sutartys su seserimis, ji pasirašė kaip laiduotoja. Vyras jai sakė, jog paskolos sutartys yra kompensacija už paveldėtÄ turtÄ . Kai gyveno Klaipėdoje, jų ir ieÅ¡kovės santykiai buvo geri, kartu augino vaikus, santykiai pablogėjo po vyro tėvo mirties, prasidėjo konfliktai dėl turto. Teismo posėdžio metu liudytoja V.

G. paaiÅ¡kino, kad 2013 m., po tėvo mirties buvo kalbama apie tai, ar parduoti paveldėtÄ turtÄ , ar pasilikti. SiÅ«lė parduoti ir pinigus pasidalinti. Brolis V. K. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi tėvų name. Mama mirė maždaug prieÅ¡ metus iki tėvo mirties. Po mamos mirties visi vaikai atsisakė palikimo, turtÄ paveldėjo tėtis. Po tėčio mirties bitynÄ pardavė, namui reikėjo remonto, tad sesės nusprendė paskolinti ieÅ¡kovui pinigų remontui. 2013 m. rugpjūčio mėnesį paveldėjo turto dalis, brolis A.

K. atsisakė turto dalies. 2013 m. spalio 29 d. nuvyko pas notarę, padovanojo savo paveldėtÄ tėvų namo dalį broliui, kad nebÅ«tų priekaiÅ¡tų, jog jis remontuoja bendrÄ namÄ . Pinigus broliui Vytautui įdavė brolio maÅ¡inoje, vokelyje, grynais, prieÅ¡ dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Perduodant pinigus buvo tik ji ir Vytautas. Paskolintus pinigus brolis jai grÄ Å¾ino. Teismo posėdžio metu liudytoja S. J. paaiÅ¡kino, kad po tėvų mirties brolis Vytautas pradėjo tvarkyti namÄ , paprašė paskolinti pinigų. 2013 m. spalio mėnesį pas notarę pasirašė dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo broliui savo paveldėto tėvų namo dalį, nes jai namas nebuvo reikalingas ir Vytautas nesutiko remontuoti namo, jei namas bus kelių savininkų, tad sesės padovanojo namÄ broliui.

Pinigus perdavė broliui Klaipėdoje, gatvėje, prieÅ¡ais notarės kabinetÄ . Jai nebuvo svarbu, kas gyvens tėvų name, ji nenorėjo gyventi, nes jai buvo per didelis namas. Padovanojo, nesitikėdama ko nors mainais. Teismo posėdžio metu liudytojas S. O. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė yra jo žmona. Pinigų atsakovo paskolai davė jis, nes 2000 m. buvo pardavęs turtÄ , be to grynų pinigų buvo davęs jo senelis. Mirus žmonos tėvui, jie su žmona buvo neseniai susilaukę vaiko. Po tėvo mirties žmona, jos seserys ir V.

K. kalbėjo apie turto padalijimÄ . A. K. nedalyvavo pokalbyje. Po tėvo mirties praėjus kuriam laikui, su žmona atvykę į tėvų namus pamatė, kad Vytautas tvarkosi, remontuoja tėvų namÄ , tad nusprendė atsakovui paskolinti pinigų remontui. Pinigus paskolai suskaičiavo jis, buvo 56000 Lt, įdavė žmonai, o ji kitÄ dienÄ Ä¯davė atsakovui. Jis nedalyvavo perduodant pinigus atsakovui. Likęs po tėvų mirties turtas buvo bičių Å«kis ir namas, esantis V. K. g.4A, Mažeikiai. Teismo posėdžio metu liudytojas A.

K. paaiÅ¡kino, kad po tėvelio mirties 2013 m. liepos mėn. susirinko visi vaikai ir sprendė klausimÄ dėl namo likimo. Brolis Vytautas pasakė, kad nori ten apsigyventi, įsikurti. Jis (A. K.) atsisakė palikimo, nes su broliu Vytautu susitarė, kad jam brolis padengs turto dalį. Jo dalis buvo 56000 Lt, tokios dalys teko ir seserims, jam brolis Vytautas yra visiÅ¡kai atlyginęs Å¡iÄ dalį, atidavė grynais Klaipėdoje. Seserys sakė, jog joms dalių mokėjimas buvo atidėtas, su jomis buvo sudarytos paskolos sutartys.

Turto dalies dydį nusprendė visi vaikai drauge, bet jam nežinoma, kÄ brolis Vytautas susitarė su seserimis. Abiejų tėvų laidotuves finansavo brolis V. K.. Su seserimis nėra glaudžių santykių, su Vida susiskambina kas vienÄ â€“ dvi savaites. Po ieÅ¡kinio pateikimo su ieÅ¡kove nebendravo, seserys jam aktyviau skambino po bylos iÅ¡kėlimo, prašė, kad nevažiuoti liudyti į teismo posėdį. IeÅ¡kinys atmestinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. paskolos sutarties, dovanojimo sutarties, mokėjimo nurodymų, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ieÅ¡kovė G.

O., atsakovas V. K., liudytojai S. J., V. G., A. K. yra broliai ir seserys, kurie po tėvo mirties (2013 m. liepos 7 d.) įgijo teisę paveldėti tėvų namÄ , esantį V. K. g. 4, Mažeikiai. A. K. atsisakė priimti palikimÄ , o atsakovas su ieÅ¡kove bei kitomis seserimis paveldėjo namÄ su priklausiniais lygiomis dalimis po ¼ dalį. 2013 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovė G. O., S. J., V. G. ir atsakovas pasirašė dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovui buvo padovanotos G. O., S. J., V. G. paveldėto nekilnojamojo turto, esančio V.

K. g. 4, Mažeikiai, dalys. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2013 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 00131009/1, pagal kurios 2 straipsnio 1 punktÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 56000 Lt paskolÄ , o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2018 m. spalio 9 d. (4 punktas). IdentiÅ¡kas sutartis atsakovas sudarė ir su seserimis S. J., V. G.. IÅ¡ 2017 m. sausio 24 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog atsakovas 2017 m. sausio 25 d. pervedė ieÅ¡kovei 1218,73 Eur dydžio įmokÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai dalinis mokėjimas pagal paskolos sutartį.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal paskolos sutartį nevykdymo ir dėl paskolos sutarties laikymo nesudaryta. Paskolos sutarties sampratÄ reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Paskolos gavėjui yra suteikta teisė Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių suformuluotų taisyklių, pinigų perdavimas turi esminės reikÅ¡mės paskolos sutarties galiojimui. Nagrinėjamu atveju 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartis atitinka formalius paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus – yra raÅ¡ytinės formos, joje įvardinta paskolos gavėjui perduota pinigų suma (56000 Lt), įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolÄ , paskolos sutartyje yra atsakovo paraÅ¡u patvirtintas paskolos gavimo faktas.

Taigi Å¡iuo atveju galioja prezumpcija, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, ir Å¡ioje byloje atsakovui atitenka įrodinėjimo naÅ¡ta, t. y. bÅ«tent atsakovas V. K. turi nuginčyti minėtÄ prezumpcijÄ ir įrodyti, jog realaus pinigų perdavimo nebuvo ir jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015). Kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Å ioje byloje svarbÅ«s yra ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimai. Tiek ieÅ¡kovė, jos vyras, tiek jos seserys V. G., S. J. vieningai laikėsi pozicijos, jog pagal 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį atsakovui V. K. buvo perduoti grynieji pinigai, kurių paskirtis buvo suteikti atsakovui paskolÄ tėvų namo remontui, ir jog jos sudarė dovanojimo sandorį nesitikėdamos nieko mainais, t. y. nesiekdamos jokio atlygio. Visos seserys buvo sudariusios identiÅ¡kas sutartis su atsakovu, V.

G. atsakovas jau yra sumokėjęs paskolÄ , S. J. yra teismui pateikusi ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Atsakovas ir jo brolis A. K. paaiÅ¡kino, jog po tėvo mirties, 2013 m., ieÅ¡kovė, atsakovas, seserys V. G., S. J., brolis A. K. drauge sprendė paveldėto turto padalijimo klausimus, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo jų visų susitarimu įvertintas 270000 Lt, kitas turtas – 10000 Lt, bendra dalintino turto suma – 280000 Lt, tad kiekvienam iÅ¡ penkių vaikų tenkančio tėvų turto dalis – po 56000 Lt.

Atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi tėvų name, jį susiremontuoti, todėl pažadėjo sumokėti broliui ir seserims jų dalis po 56000 Lt. Brolis Antanas palikimo atsisakė, savo dalį jau yra iÅ¡ atsakovo gavęs, skola seserims buvo įforminta paskolos sutartimis, tad jos padovanojo savo paveldėto turto dalis ieÅ¡kovui. Teismas turi pareigÄ visapusiÅ¡kai vertinti Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, tačiau pagal vidinį įsitikinimÄ sprendžia, jog logiÅ¡kesni, nuoseklesni yra atsakovo, trečiojo asmens S. K., brolio A.

K. paaiÅ¡kinimai, tarp jų ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų yra glaudesnis ryÅ¡ys, jie paaiÅ¡kina, kodėl tarp atsakovo ir jo seserų buvo sudarytos paskolos sutartys, kodėl jos yra identiÅ¡kos, sutampa paskolos suma (56000 Lt), sudarymo datos. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, jog ginčas kilo tarp artimų Å¡eimos narių – brolio ir sesers, po tėvų mirties. Byloje bÅ«tina analizuoti ne vien pavienio dokumento – paskolos sutarties teisinę reikÅ¡mę, bet ir visų įrodymų visumÄ , bÅ«tina atskleisti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tikruosius Å¡alių ketinimus.

Kaip jau buvo minėta, 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartis formaliai atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir tikruosius ketinimus, paskolos sutartį bÅ«tina vertinti drauge su 2013 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi. Tad atsižvelgęs į Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, remdamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma atskleidžia, kad tikroji ieÅ¡kovės ir atsakovo valia buvo sudaryti ieÅ¡kovės paveldėto nekilnojamojo turto, esančio V.

K. g. 4, Mažeikiai, 1/4 dalies pardavimo sandorį už 56000 Lt sumÄ , suteikiant galimybę atsakovui V. K. iÅ¡simokėti pirkimo kainÄ per penkerius metus, o ne sudaryti 2013 m. spalio 29 d. paskolos ir dovanojimo sandorius. Å iÄ aplinkybę įrodo ne tik nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki atsakovo, jo brolio A. K. paaiÅ¡kinimai, bet ir tai, jog abu sandoriai sudaryti tÄ pačiÄ dienÄ tarp artimų giminaičių – brolio ir sesers; paskolos sutartyje nenumatytos jokios palÅ«kanos, delspinigiai; laiduotoja yra S. K., tačiau ieÅ¡kovė nepraÅ¡o skolos priteisti solidariai, t. y. ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kia laiduotojai turtinių reikalavimų.

Atsakovas praÅ¡o pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, tačiau nepraÅ¡o restitucijos, t. y. nepraÅ¡o grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumokėtos 1218,73 Eur įmokos, tad akivaizdu, jog atsakovas jaučiasi ieÅ¡kovei skolingas, jis ir pats tai patvirtino, tad tikėtina, kad atsakovas jaučiasi skolingas ieÅ¡kovei ne dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo, o už jam perleistÄ ieÅ¡kovės paveldėto turto dalį. Tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė, liudytojai patvirtino, jog atsakovas paveldėto namo remonto darbus pradėjo praėjus mėnesio laikotarpiui po tėvo, mirusio 2013 m. liepos 7 d., mirties, tuo tarpu piniginės lėšos pagal paskolos sutartį, ieÅ¡kovės teigimu, buvo perduotos 2013 m. spalio 29 d., daug vėliau, nei buvo investuotos lėšos į namo statybÄ .

Atsakovas pateikė banko pažymÄ , įrodančiÄ , jog 2014 m. vasario 28 d. jam buvo suteiktas kreditas 64006,02 Eur bÅ«sto remontui, skirtas banko iÅ¡duotai paskolai pagal 2013 m. rugpjūčio 27 d. sutartį refinansuoti, tad teismas sprendžia, jog atsakovas įrodė, jog jis turėjo asmeninių lėšų gyvenamojo namo, esančio V. K. g. 4, Mažeikiai, remontui, tad nebuvo poreikio skolintis lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vertinant Å¡alių ir liudytojų parodymus apie pinigų perdavimo faktÄ , labiau tikėtina, kad paskoloje nurodyti pinigai nebuvo perduoti.

Tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovė nurodo stambiÄ pinigų sumÄ perdavusi automobilyje sėdinčiam atsakovui, perdavimo momentu Å¡alys pinigų neskaičiavo, perdavimo niekas nematė. Kitos dvi seserys tvirtina tÄ pačiÄ dienÄ tokiomis pačiomis aplinkybėmis perdavusios pinigus. Po to visi susitikę prie notarės kabineto ir ten atsakovas pasirašė paskolos sutartis. Teismo nuomone, nelogiÅ¡kas ir nerealistiÅ¡kas ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas, jog stambiÄ pinigų sumÄ ji perdavė gatvėje, žinodama, jog susitiks su paskolos gavėju patalpoje, kur jis pasiraÅ¡ys paskolos sutartį.

AiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , svarbi ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jai tėvų namas nebuvo reikalingas. TÄ patį tvirtino ir liudytojos V. G., S. J.. Visos trys seserys tvirtino, kad dovanojo broliui savo paveldėtas dalis nesitikėdamos jokio atlygio. Nenorint paveldėti po tėvo mirties likusio turto, logiÅ¡kiausias ir paprasčiausias sprendimas bÅ«tų atsisakyti palikimo, kÄ ir padarė brolis Antanas. IeÅ¡kovė mažiau nei prieÅ¡ metus atsisakė palikimo po mamos mirties.

IÅ¡ to seka, kad ji žinojo apie tokiÄ galimybę. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ ir turtÄ padovanojo broliui patvirtina, jog pasiraÅ¡ydamas paskolos sutartį atsakovas pinigų negavo, Å¡ia sutartimi įtvirtino savo įsipareigojimÄ ieÅ¡kovei atsilyginti už jai priklausančiÄ tėvo palikimo dalį, t. y. nupirko jos dalį, įsipareigodamas už perkamÄ daiktÄ sumokėti per penkis metus. Remiantis Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visuma, konstatuotina, kad realus pinigų perdavimas pagal 2013 m. spalio 29 d. sutartį nebuvo atliktas, t. y. ieÅ¡kovė neperdavė 56000 Lt (16218,73 Eur) sumos atsakovui, nes tikroji Å¡alių valia buvo sudaryti paveldėto turto dalies pardavimo sandorį už 56000 Lt, tad paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Restitucija netaikytina, nes atsakovas tokio reikalavimo nereiÅ¡kė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali disponuoti savo pareikÅ¡tais materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Nors teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo tikroji valia ir ketinimai buvo sudaryti ieÅ¡kovės paveldėto nekilnojamojo turto dalies pardavimo atsakovui sandorį, o ne sudaryti 2013 m. spalio 29 d. paskolos ir dovanojimo sandorius, vis tik bylos nagrinėjimo dalykÄ , ribas nustato Å¡alys, teismas negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei jo pagrindo, tad teismas negali savo iniciatyva pakeisti atliktų sandorių į pirkimo pardavimo sandorį.

Kadangi paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), visiÅ¡kai tenkintinas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. Nors byloje ir nustatyta, jog atsakovas jaučiasi ieÅ¡kovei skolingas, vis tik iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), tad skolos priteisimas pagal nesudarytÄ paskolos sutartį yra negalimas. Pažymėtina, jog CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tad ieÅ¡kovė nepraranda teisės pateikti ieÅ¡kinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ar pakeitimo į pirkimo - pardavimo sutartį.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 300 Eur už atsiliepimo – prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ ir 1000 Eur iÅ¡laidų už atsakovo atstovavimÄ teismo posėdžiuose (po 200 Eur už kiekvienÄ teismo posėdį).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Byloje vyko penki teismo posėdžiai, skaičiuojant pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , jų bendra trukmė yra 11 val., t. y. 2019 m. vasario 27 d. posėdžio trukmė – 1 val.; 2019 m. kovo 5 d.

– 2 val.; 2019 m. balandžio 3 d. – 5 val.; 2019 m. balandžio 30 d. – 2 val.; 2019 m. gegužės 7 d. – 1 val. Pagal Å¡ių rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas įkainis už 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžius už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ yra 93,57 Eur, o už 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdžius - 97,03 Eur už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ . Pagal Rekomendacijų 5 punktÄ - už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Atsižvelgiant į tai, byla nėra didelės apimties, įvertinus tai, jog atsakovÄ atstovavo advokato padėjėjas ir jo įkainiai už atsakovo atstovavimÄ teisme virÅ¡ija maksimalius priteistinus įkainius, teismas sprendžia, jog pagrįstomis atsakovo atstovavimo teismo posėdyje iÅ¡laidomis pripažintina 550 Eur suma, t. y. 50 Eur x 11 val. Tad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (150 Eur žyminis mokestis + 300 Eur už atsiliepimo – prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ + 550 Eur iÅ¡laidų už atstovavimÄ teismo posėdžių metu).

Už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neskirstytinos, nes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui V.

K. priklausančio turto areštas 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) sumai. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 00131009/1 tarp ieškovės G.

O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nesudaryta. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, 2019 m. kovo 12 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui V. K. priklausančio turto areÅ¡tÄ 15000 Eur sumai, panaikinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Silva Plungienė