6bc003e9-9673-44fc-b2b7-b17e90761efd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-467-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18738-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8; 2.5.8.8; 2.5.8.9;3.3.1 (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.    Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų:

Jadvygos Mardosevič, Neringos Å vedienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų J. J. ir D. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. J. ir D. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. S. ir D. B., UADB PANDA Insurance.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:

         I.GINČO ESMĖ.        I. J. J. ir D. J. patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2008-09-30 dalies pastogės, esančios A. J. g. 3, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį nuo sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį nuo sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2008-08-20 dalies pastogės pirkimo-pardavimo sutartį nuo sudarymo momento ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ įpareigoti ieÅ¡kovus grÄ Å¾inti atsakovui nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams 100 000 Lt sumÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nurodė, kad 2008-07-23 Å¡alys sudarė preliminariÄ palėpės pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovai siekė įsigyti palėpę turėdami vienintelį tikslÄ â€“ įsirengti ten gyvenamÄ sias patalpas. Tai patvirtina faktinės aplinkybės kaip atsakovo įsipareigojimas dalyvauti ir tarpininkauti dėl parduotos negyvenamosios pastogės dalies statuso pakeitimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsakovas taip pat tarpininkavo projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento. IeÅ¡kovų teigimu, faktÄ , kad tiek iki sutartinių santykių metu, tiek sudarant sutartį bei jÄ vykdant tikroji Å¡alių valia buvo įsigyti palėpę tikslu  įsirengti joje gyvenamÄ sias patalpas, patvirtina ir 2008-05-10 atsakovo užsakymu Ober – Haus atliktas turto įvertinimas, pabrėžiant, kuriame turtas vertinamas kaip gyvenamosios patalpos.

IeÅ¡kovų teigimu, jie sudarė sandorį suklydimo įtakoje, nežinodami, kad ir kaimynai ketina palėpėje patys įsirengti butÄ ir kad tam jog jie galėtų patekti į savo nuosavybės teise valdomÄ palėpės dalį, bÅ«tina atiduoti dalį sutartimi įsigytos palėpės. Žinodami Å¡iuos faktus niekada nebÅ«tų sudarę ginčijamos sutarties. Sudarant sutartį atsakovui buvo žinoma, kad palėpės paskirties nebus galima pakeisti be kaimynų sutikimo, atsakovas savo veiksmais įtikindamas ieÅ¡kovus, kad viskuo pasirÅ«pins ir ieÅ¡kovams nekils jokių sunkumų, suklaidino juos.             A.

V. P. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad preliminariosios sutarties tekstas nepatvirtina, kad atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs pakeisti patalpų paskirtį ar paveikti kitų bendraturčių valiÄ atsisakyti jiems priklausančio ploto palėpėje ieÅ¡kovų naudai. 2008-07-23 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti palėpės, o ne gyvenamųjų patalpų, pirkimo-pardavimo sutartį. Nei vienas iÅ¡ preliminariosios sutarties punktų nepatvirtina ieÅ¡kovų pozicijos apie tariamus atsakovo įsipareigojimus pakeisti patalpų paskirtį bei paveikti bendraturčius D. ir E. A., kad jie perleistų ieÅ¡kovams jiems priklausančiÄ palėpės dalį.

IeÅ¡kovai tapo ginčo palėpės bendraturčiais pagal 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, kurios pagrindu J. J. iÅ¡ atsakovo gavo dovanų 1/14809 dalis neįrengtos pastogės, t.y. 1 kv. m, kurios paskirtis kita, iÅ¡ viso turinčios 148,09 kv. m bendro ploto, esančios A. J. g.. Tapęs Å¡ios pastogės bendraturčiu, ieÅ¡kovas, kaip protingas ir atsargus žmogus, galėjo susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, kitais bendraturčiais bei galimybėmis rekonstruoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯ gyvenamÄ .

IeÅ¡kovas galėjo nesudaryti neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutarčių 2008-08-20 ir 2008-09-30, jei jo bÅ«tų netenkinęs sutarties dalykas, t. y. pats nekilnojamojo turto objektas ir kaina.          Trečiasis asmuo notarė J. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydama, kad ginčijama palėpės dalies dovanojimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta.    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-19 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų J. J. ir D. J. 724,60 Eur (2500 Lt) nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį lygiomis dalimis. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų J. J. ir D. J. 20,98 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.           Teismas nustatė, kad prieÅ¡ perkant ginčo palėpės dalis, Å¡alis siejo iki sutartiniai santykiai, o tai reiÅ¡kia, kad pirkimo-pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti skubotai, neapgalvojus ir neįsigilinus į sutarčių esmę, neapžiÅ«rėjus sutarties objekto bei jo dokumentų.

Teismas pažymėjo, kad naikinant ginčijamus sandorius dėl suklydimo, turi bÅ«ti nustatytas esminis ieÅ¡kovų suklydimas, egzistavęs sandorių sudarymo metu. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai neklydo, kad perka neįrengtÄ palėpę. Å alys iki sutartinių santykių metu aptarė galimybes pakeisti palėpės paskirtį, galimybę ateityje įrengti joje bÅ«stÄ . Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog prieÅ¡ sudarydami ginčijamus pirkimo-pardavimo sandorius, ieÅ¡kovai tapo ginčo palėpės bendraturčiais pagal 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo dovanų 1/14809 dalis 1 kv. m neįrengtos pastogės, kurios paskirtis kita, turinčios 148,09 kv. m bendro ploto, A.

J. g., Vilniuje, todėl turėjo visas galimybes iÅ¡samiai susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, kitais bendraturčiais bei galimybėmis rekonstruoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯ gyvenamÄ . IeÅ¡kovas turėjo visas galimybes nesudaryti neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutarčių 2008-08-20 ir 2008-09-30, jei jo bÅ«tų netenkinęs sutarties dalykas, pats nekilnojamojo turto objektas ir kaina. Teismas konstatavo, kad sudarydami ginčijamus sandorius ieÅ¡kovai nebuvo suklaidinti – jie žinojo, kad perka bÅ«tent neįrengtÄ pastogę, kas yra esminė sutarties sÄ lyga.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.    Apeliantas (ieÅ¡kovai) J. J. ir D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti apeliantų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tiek iki sutartinių santykių metu, tiek sudarant sutartį bei jÄ vykdant tikroji abiejų sutarties Å¡alių valia buvo įsigyti/parduoti palėpę turint tikslÄ Ä¯rengti ten gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Tai patvirtina tokios faktinės aplinkybės kaip atsakovo įsipareigojimas dalyvauti ir tarpininkauti dėl parduotos negyvenamosios pastogės dalies statuso pakeitimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , atsakovo veiksmai iki sutarties sudarymo, tas faktas, kad atsakovo V. P. iniciatyva buvo suÅ¡auktas gyventojų susirinkimas, suraÅ¡ytas protokolas. Atsakovas taip pat bandė tarpininkauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento, jam ketinant gyvenamųjų patalpų įrengimo neįrengtoje pastogėje metu rekonstruoti palėpę, pakeisti sudužusias čerpes, įstatyti naujus langus, apÅ¡ildyti stogÄ , leisti prisijungti prie namo vandentiekio ir kanalizacijos.

Visa tai rodo atsakovo ketinimÄ vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir nesÄ Å¾iningumÄ nepavykus įvykdyti savo pareigos, teigiant, jog tokie įsipareigojimai nenumatyti ginčijamoje sutartyje. Apeliantų teigimu, sutartis sudaryta jiems suklydus, todėl pripažintina negaliojančia. IeÅ¡kovai suklydo neteisingai iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ raÅ¡ytiniame sutarties tekste, kuris prieÅ¡tarauja tikrajai Å¡alių valiai. Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų žinoję, kad kaimynai ketina palėpėje patys įrengti butÄ , dėl ko iÅ¡ esmės tampa neįmanoma pasiekti tikslo, dėl kurio sudaryta sutartis, ieÅ¡kovai niekada nebÅ«tų sudarę sutarties tokiomis sÄ lygomis.

Sudarant sutartį atsakovui buvo žinoma, jog palėpės paskirties nebus galima pakeisti be kaimynų sutikimo, atsakovas savo veiksmais įtikindamas ieÅ¡kovus, kad viskuo pasirÅ«pins ir ieÅ¡kovams nekils jokių sunkumų, suklaidino pastaruosius dėl aplinkybių, egzistavusių pasiraÅ¡ant pirkimo - pardavimo sutartį. Apeliantų teigimu teismas padarė klaidingÄ galutinę apibendrinančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sudarydami ginčijamus sandorius apeliantai nebuvo suklaidinti, kad jie žinojo, jog perka neįrengtÄ palėpę, kas yra esminė sutarties sÄ lyga.

Å i teismo iÅ¡vada neatitinka tikrovės. PrieÅ¡ingai apeliantai pirko neįrengtÄ tam tikro ploto palėpę, kuriÄ galima pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Tuo tarpu dėl atsakovo sÄ moningai nuslėptų esminių aplinkybių - palėpės plotas tapo mažesnis ir dėl to sumažėjo palėpės vertė, ta palėpė negali bÅ«ti pritaikyta gyvenamajai paskirčiai pagal dabartines aplinkybes. Teismas sprendime padarė klaidingas iÅ¡vadas, kadangi nepakvietė į teismÄ liudyti nei vieno apeliantų praÅ¡omų asmenų; teismas atsisakė prijungti ieÅ¡kovo pateiktÄ teismo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ; teismas neleido ieÅ¡kovui J.

J. proceso metu užduoti jam aktualius klausimus atsakovui, taip pat neleido išsamiai išdėstyti visų faktinių su sandoriu susijusių aplinkybių. Teismas sprendime iš viso nepasisakė dėl visų pagrindinių ieškovų argumentų: kad perkama palėpė turėjo būti skirta gyvenamajai paskirčiai ir atsakovas užtikrino, kad visi dokumentai yra tvarkingi; atsakovas žinojo, kad dėl jo ieškovams neatskleistų D. A. ir E. A. pretenzijų į palėpę ir dokumento su namo gyventojų parašais dėl palėpės gyvenamosios paskirties pakeitimo falsifikavimo, bankas nesuteiks apeliantams paskolos, iš kurios turėjo būti finansuojamas palėpės įsigijimas; dėl namo gyventojų D.

A. ir E. A. pretenzijų į palėpę ir jiems atiduotos dalies palėpės, sumažėjo pagal Sutarti nupirktos palėpės plotas ir iÅ¡ esmės sumažėjo jos vertė; kad namo gyventojai, nėra suteikę leidimo palėpės gyvenamosios paskirties pakeitimui, prieÅ¡ingai nei teigė atsakovas.        A. V. P. atsiliepimu prašė ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovams, tapus palėpės bendraturčiais, remiantis 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi, jie turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes iÅ¡samiai susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, jo bendraturčiais bei galimybėmis pakeisti palėpės patalpų statusÄ iÅ¡ negyvenamųjų į gyvenamÄ sias.

A. V. P. nėra atsakingas už trečiųjų asmenų, gyvenamojo namo A. J. g., Vilnius, butų savininkų ir kitų bendraturčių veiksmus bei neveikimÄ . Trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas) negali bÅ«ti pagrindas pripažinti negaliojančiomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo. IeÅ¡kovams buvo žinoma tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir sutarčių sudarymo metu, kad jie perka negyvenamas patalpas neįrengtÄ pastogę. IeÅ¡kovų argumentai, jog bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įvertino ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, nustatinėjo ginčo sutarties Å¡alių ketinimus, analizavo pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygas ir prisiimtus ieÅ¡kovų įsipareigojimus. IeÅ¡kovai negalėjo suklysti dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto, nes iki pirkimo-pardavimo sutarties jau buvo tapę palėpės bendraturčiais dovanojimo sutarties pagrindu, nekilnojamÄ jį turtÄ buvo priėmę, susipažinę su notariÅ¡kai patvirtintų sutarčių tekstu bei sutarčių paruoÅ¡imui reikalingais dokumentais.

Be to, ieÅ¡kovai kreipėsi su praÅ¡ymu dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo savo vardu. Pažymėjo, kad notarai, tvirtinę ginčytinus sandorius, privalėjo patikrinti Å¡alių valiÄ sudaryti negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog banko kreditas nebuvo gautas ne dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovai įsigijo negyvenamas patalpas palėpėje, o dėl to, kad jau turėjo vienÄ kreditÄ ir ieÅ¡kovas niekur nedirbo ir negavo pajamų. IeÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir faktiÅ¡kai apgavo atsakovÄ , įsigydamas iÅ¡ jo vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniaus centre, žinodamas, kad negalės įvykdyti savo turtinės prievolės. Atsakovo teigimu sandoriai nebuvo sudaryti suklydimo įtakoje.

A. V. P. neturėjo jokio tikslo apgauti ieÅ¡kovus. Jo reikalavimai įvykdyti sutartį neprieÅ¡taravo sÄ Å¾iningumo, teisingumo ar protingumo reikalavimams. IeÅ¡kovai, neturėdami finansavimo Å¡altinių, prisiėmė didelių įsipareigojimų, kurių nenori vykdyti. IeÅ¡kovai siekia iÅ¡vengti prievolės pagal 2008-09-30 sutartį bei 2014-01-02 Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo, o ne apginti savo neva pažeistas teises suklydimo įtakoje. IeÅ¡kovams buvo žinoma, kad naudojimosi palėpe tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta.

Ä®sigiję plotÄ palėpėje patys ieÅ¡kovai susitarė su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos, gavo projektavimo sÄ lygas rekonstrukcijai, o jų samdyta projektuotoja V. K. paruošė rekonstrukcijos projektÄ . Visi Å¡ie veiksmai visiÅ¡kai nepriklausė nuo atsakovo V. P. valios.           IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).          Ginčas byloje kilęs dėl sandorio negaliojimo ieÅ¡kovams teigiant jog sandoris (nekilnojamojo turto pirkimo - padavimo sutartis) sudarytas jiems suklydus ir kad atsakovas juos suklaidino dėl sandorio objekto.Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama kokio nors teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris, kurį sudarydami civilinių santykių dalyviai yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, savo nuožiÅ«ra (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste ir LAT arba kasacinis teismas) tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tina atsižvelgti jog civilinėje apyvartoje bÅ«tina užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (LAT 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 03 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (LAT 2008 10 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).Vertinant, ar asmuo sudaręs ginčijamÄ sandorį suklydo teismų praktikoje taikomas protingumo kriterijus.

Å alies, kuri teigia suklydusi, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį analogiÅ¡komis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. PrieÅ¡ sudarydamas sandorį, asmuo turi įsitikinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti nepripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant suklydimo galimybę atsižvelgiama į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes.Pirkimo-pardavimo sutartis yra sandoris, kuriuo Å¡alys sÄ moningai siekia savo tikslų pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui tam tikrÄ sutartyje apibrėžtÄ daiktÄ nuosavybės ar valdymo teise, o pardavėjas įsipareigoja priimti daiktÄ ir sumokėti nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai keliami griežti formos reikalavimai, CK 6.393 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. Formos nesilaikymas daro nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Å alių sudaryta sutartis atitinka įstatyme keliamus formos reikalavimus. Pažymėtina kad Å¡alių valia dėl sudaromų sandorių buvo nuosekli prieÅ¡ sudarant sandorius dovanojimo sandoriu buvo siekiama suteikti ieÅ¡kovams teisę, dalyvauti gyventojų susirinkimuose pastogės klausimais, gauti reikiamÄ informacijÄ apsisprendžiant palėpės pirkimo - pardavimo sandoriui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡is paruoÅ¡iamasis etapas patvirtina jog apeliantai siekdami nuosavybės teise įsigyti nekilnojamojo turto objektÄ elgėsi apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, atsižvelgiant taip pat į jų amžių ir iÅ¡silavinimÄ ; jų tikrosios (vidinės) valios turinys buvo nusipirkti palėpės dalį. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė, kad po sandorių sudarymo paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo atsakovo (pardavėjo) valios,jog palėpės kaimynai taip pat nutarė įsirengti savo dalį palėpės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, nes paaiÅ¡kėjo vėliau. Pačioje notariÅ¡kai patvirtintoje ginčo sutartyje jokių įsipareigojimų tuo atžvilgiu pardavėjas nebuvo prisiėmęs, todėl tas faktas, kad teismas atsisakė apklausti liudytojus neturi reikÅ¡mės, nes notariÅ¡kai patvirtintų raÅ¡ytinių įrodymų negalima paneigti liudytojų parodymais.

Nagrinėjamoje byloje. pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieÅ¡kovų valia buvo sudarant ginčijamÄ sandorį, atsižvelgė į abiejų sandorių tikslus į tai kad vienas iÅ¡ sandorių sudarytas siekiant suteikti ieÅ¡kovams galimybę įvertinti bÅ«simo pirkimo - pardavimo sandorio objektÄ , taip pat iÅ¡dėstė argumentus, dėl kurių atmetė ieÅ¡kovų nurodytus įrodymus.

Ä®vertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų nurodytos aplinkybės pagrindžia apeliantų tikrÄ jÄ valiÄ sandorių sudarymo metu įsigyti palėpę tikslu įrengti joje gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o aplinkybė paaiÅ¡kėjusi vėliau jog atsirado kai kurie apsunkinimai nepriklausė nuo pardavėjo valios, jis negali bÅ«ti atsakingas už Å¡iÄ aplinkybę.               Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo pagrįstos iÅ¡vados jog ieÅ¡kovai nebuvo suklaidinti dėl sandorio objekto, neklydo, kad perka bÅ«tent neįrengtÄ pastogės dalį palėpę.

Teismas iÅ¡ Å¡alių iki sutartinių santykių sprendė jog Å¡alys aptarė galimybes pakeisti palėpės paskirtį, galėjo bÅ«ti aptariamos galimybės ateityje ten įrengti bÅ«stÄ . Tačiau apeliantai bÅ«dami atidÅ«s ir apdairÅ«s pirkėjai negalėjo nesuvokti jog bÅ«sto paskirties pakeitimo procesas bus sudėtingas ir ilgas, priklausantis ne tik nuo Å¡alių, bet ir kitų bendraturčių valios, įvairių įstaigų sprendimų. Todėl sudarydami ginčijamÄ sandorį jie negalėjo nesuprasti jog Å¡iame procese gali iÅ¡kilti nenumatytų kliūčių.

Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių matyti, kad jis susidÅ«rė su sunkumais bendraujant su kaimynais palėpės pertvarkymo klausimais, be to bankas atsisakė suteikti jam kreditÄ ir pan. Visos Å¡ios aplinkybės neegzistavo sandorių sudarymo metu todėl nei viena iÅ¡ Å¡alių sandorių sudarymo metu ne tik nežinojo kaip gali baigtis ieÅ¡kovų planų įgyvendinimas, bet ir negalėjo to žinoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo pasitvirtinus faktinei aplinkybei jog ieÅ¡kovas turėjo planų ir lÅ«kesčių dėl perkamo objekto ateityje, kurių įgyvendinti jam, nepavyko.

Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovai klydo CK 1.90 straipsnio prasme sudarydami ginčijamÄ sandorį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada jog ieÅ¡kovai po pirmojo (dovanojimo) sandorio sudarymo tapę ginčo palėpės bendraturčiais pagal 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, turėjo visas galimybes iÅ¡samiai susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, kitais bendraturčiais bei galimybėmis rekonstruoti negyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯ gyvenamÄ . IeÅ¡kovas turėjo visas galimybes nesudaryti neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutarčių 2008-08-20 ir 2008-09-30, jei jo bÅ«tų netenkinęs sutarties dalykas, t. y. pats nekilnojamojo turto objektas ir kaina.

         CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisėmusi ji pati. IeÅ¡kovai, kaip ir kiekvienas protingas, vidutiniÅ¡kai iÅ¡silavinęs asmuo privalėjo žinoti ir suvokti, kad jų planų įgyvendinimas pertvarkyti nusipirktos palėpės paskirtį galėjo vykti ne taip sklandžiai kaip jie tikėjosi, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai sudarydami sandorį veikė savo rizika.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (LAT 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (AT 2010 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 08 08nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (LAT 2008 09 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teismas remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir bylos duomenimis priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad sudarydami ginčijamus sandorius ieÅ¡kovai nebuvo suklaidinti – jie žinojo, kad perka bÅ«tent neįrengtÄ pastogę, kas yra esminė sutarties sÄ lyga. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo jog atsakovas neprivalėjo ir negalėjo atsakyti už kitų bendraturčių nuomonę, kuri beje galėjo pasikeisti po sandorio sudarymo, negalėjo atsakyti už atitinkamų įstaigų priimamus sprendimus ieÅ¡kovams aktualiais klausimais, nes negalėjo jų įtakoti.         Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).           Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikiamas faktines aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė materialines ir procesines teisės normas.

Apeliacinį skundo tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.           Apeliacinį skundÄ atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ paruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagal pateiktus duomenis sudarančios 900 Eur, kurios mažinamos remiantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į tai kad apeliaciniame skunde ir parengtame atsiliepime į jį keliami iÅ¡ esmės tie patys klausimai remiamasi tomis pačiomis aplinkybėmis.

Kolegija mano, kad protinga ir pagrįsta bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suma yra 500 Eur. Kadangi ieÅ¡kovai yra sutuoktiniai ginčo palėpę įsigiję jungtinės nuosavybės teise bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ jų solidariai atsakovo naudai.            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                              NUTARIA:          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų:

J. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir D. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje atsakovo V. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.             Teisėjai                                                                               Liuda Uckienė                                                                                                         Jadvyga Mardosevič                                                                                                          Neringa Švedienė