6bbcc165-41b6-4562-b5b9-7deca7cb6fbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedkreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), 2 500 Eur (2000 eur dÄl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo ir 500 Eur dÄl sanitarinio mazgo tinkamo neįrengimo) neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-10-24 iki 2015-11-08 buvo LigoninÄs kameroje Nr. 23, kurios plotas yra 8,8 m2, keturiese. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta jo teisÄ Ä¯ 5,1 m2 minimalų vienam asmeniui tenkantį plotÄ .
Legislator headnote
AI generated6bbcc165-41b6-4562-b5b9-7deca7cb6fbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo pasekmÄ, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jam padaryta neturtinÄ Å¾ala, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkreÄiai ji pasireiÅ¡kÄ.Atsakovo, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 78 str.).
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-6144-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00779-2016-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui T.
L. (vaizdo konferencijos bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.TeisÄjas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundu (b. l.
1) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), 2 500 Eur (2000 eur dÄl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo ir 500 Eur dÄl sanitarinio mazgo tinkamo neįrengimo) neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-10-24 iki 2015-11-08 buvo LigoninÄs kameroje Nr. 23, kurios plotas yra 8,8 m2, keturiese. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta jo teisÄ Ä¯ 5,1 m2 minimalų vienam asmeniui tenkantį plotÄ .
IÅ¡skaiÄiavus baldų užimamÄ plotÄ , jam teko apie 1 m2 kameros ploto. Toks elgesys yra nežmoniÅ¡kas, pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Be to, sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele, todÄl gamtinius reikalus galÄjo atlikti kitiems kaliniams užmigus, o tai jį žemino, sukÄlÄ nepatogumų. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skunde iÅ¡dÄstytus argumentus.AtsakovÄs atstovÄ LigoninÄ su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 12-14) atsakovÄ teigia, kad statistikos, kiek konkreÄioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todÄl duomenų, kiek konkreÄiai asmenų buvo gydoma tose paÄiose palatose su pareiÅ¡kÄju, pateikti negali. LigoninÄ privalo laikytis teisÄs aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstanÄių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaiÄiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems.
LigoninÄs palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keiÄiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisÄs aktuose numatyto aukÅ¡Äio sienele. LigoninÄs patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nÄra argumentuojama dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp LigoninÄs veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nÄra pagrįsta neturtinÄs žalos suma.TreÄiasis suinteresuotas asmuo KalÄjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 6-9) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų į KalÄjimų departamentÄ nesikreipÄ, KalÄjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinÄjo. KalÄjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todÄl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imÄių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minÄtoje įstaigoje nebuvo.
Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo pasekmÄ, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad jam padaryta neturtinÄ Å¾ala, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkreÄiai ji pasireiÅ¡kÄ.Atsakovo, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 78 str.).
S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis patyrÄ laikomas LigoninÄje nuo 2015-10-23 iki 2015-11-06.Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.
EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ KaraleviÄius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008-02-14 sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).GinÄui dÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų dÄl minimalaus LigoninÄs palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo gydomas nuo 2015-10-23 iki 2015-11-06 Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (15,45 m2, 8 lovos) ir 23 (8,80 m2, 4 lovos) kamerų tipo palatoje (b. l. 12, 15).Duomenų apie konkreÄiu atveju kartu su pareiÅ¡kÄju ligoninÄs palatose buvusių asmenų skaiÄių byloje nÄra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovÄs atstovÄ nurodÄ, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nÄra vedama.
Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kÄjo teiginiais dÄl palatų užimtumo jo buvimo LigoninÄje laikotarpiu. AtsakovÄs atstovÄ neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galÄjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaiÄių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kÄjo buvimo LAVL laikotarpį (15 dienų) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Å ios aplinkybÄs teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LigoninÄ neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus turÄjo veikti.
Atsakovo argumentas, jog LigoninÄ negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaiÄiui, nÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ sprendžiant civilinÄs atsakomybÄs klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Teismas, įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista trumpÄ laikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ .PareiÅ¡kÄjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai.Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.
Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnÄ nei 1,5 metro aukÅ¡Äio. PažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavÄs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).
Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybÄs naudotis tualetu atskiroje patalpoje nÄra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis (b. l. 19-21, 24).Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinÄs žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkanÄio ploto ir galimybÄs naudotis tualetu atskiroje patalpoje neužtikrinimo trukmÄ (15 parų), į pažeidimo mastÄ , teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinÄs žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kÄjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodÄ ir nepateikÄ jokių kitų įrodymų, patvirtinanÄių neturtinÄs žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laikymÄ valstybÄs lÄÅ¡omis, pareiÅ¡kÄjui priteisiamas 140 Eur neturtinÄs žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :
             pareiÅ¡kÄjo T. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti T. L. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 140 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                                     Henrikas Sadauskas