Legislator Case Law & Legislation
6bbcc165-41b6-4562-b5b9-7deca7cb6fbe AI generated

6bbcc165-41b6-4562-b5b9-7deca7cb6fbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6bbcc165-41b6-4562-b5b9-7deca7cb6fbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2 500 Eur (2000 eur dėl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo ir 500 Eur dėl sanitarinio mazgo tinkamo neįrengimo) neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-10-24 iki 2015-11-08 buvo Ligoninės kameroje Nr. 23, kurios plotas yra 8,8 m2, keturiese. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta jo teisė į 5,1 m2 minimalų vienam asmeniui tenkantį plotÄ .

Legislator headnote

AI generated

6bbcc165-41b6-4562-b5b9-7deca7cb6fbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6144-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00779-2016-5                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui T.

L. (vaizdo konferencijos bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2 500 Eur (2000 eur dėl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo ir 500 Eur dėl sanitarinio mazgo tinkamo neįrengimo) neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-10-24 iki 2015-11-08 buvo Ligoninės kameroje Nr. 23, kurios plotas yra 8,8 m2, keturiese. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta jo teisė į 5,1 m2 minimalų vienam asmeniui tenkantį plotÄ .

IÅ¡skaičiavus baldų užimamÄ plotÄ , jam teko apie 1 m2 kameros ploto. Toks elgesys yra nežmoniÅ¡kas, pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Be to, sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele, todėl gamtinius reikalus galėjo atlikti kitiems kaliniams užmigus, o tai jį žemino, sukėlė nepatogumų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.Atsakovės atstovė Ligoninė su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 12-14) atsakovė teigia, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems.

Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba”. Pareiškėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 6-9) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas Ligoninėje nuo 2015-10-23 iki 2015-11-06.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008-02-14 sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Ginčui dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-10-23 iki 2015-11-06 Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (15,45 m2, 8 lovos) ir 23 (8,80 m2, 4 lovos) kamerų tipo palatoje (b. l. 12, 15).Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiÅ¡kėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė nurodė, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama.

Ä®vertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiu. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpį (15 dienų) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Å ios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista trumpÄ laikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai.Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).

Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis (b. l. 19-21, 24).Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto ir galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje neužtikrinimo trukmę (15 parų), į pažeidimo mastÄ , teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 140 Eur neturtinės žalos dydis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti T. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 140 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                     Henrikas Sadauskas