2025-09-19 Nr. BB-4346-1-03-2-00556-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3064/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00556-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. G. gynėjo advokato Stanislavo Bagdono kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas S. Bagdonas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį: nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad skundžiamos teismų sprendimų dalys yra nepagrįstos ir neteisėtos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų. Jo nuomone, bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes (kaip ir pirmosios instancijos teismas) nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, susijusių su M. G. nurodytomis aplinkybėmis, ir, pažeisdamas in dubio pro reo principą, jas aiškino M. G. nenaudai, taip pat nepatikrino visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir jų nevertino.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas M. G. parodymus, nesivadovavo ištirtais įrodymais, o rėmėsi tik išvedžiojimais, pamąstymais ir prielaidomis. Nėra jokių įrodymų, kad M. G. dalyvavo pakuojant visą automobilyje rastą narkotinių medžiagų kiekį. Tik ant vienos pakuotės buvo rastas jo biologinis pėdsakas. Tai rodo, kad minėta pakuotė buvo supakuota nesisaugojant (nedėvint apsaugos priemonių) ir patvirtina M. G. parodymus, kad jis tik padėjo tikrajam organizatoriui. Šie M. G. parodymai nepaneigti.

Pasak kasatoriaus, M. G. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jam nebuvo inkriminuotas neteisėtas narkotinių medžiagų – kanapių disponavimas turint tikslą jas platinti, o duomenų, kad jis žinojo tikslų narkotinių medžiagų kiekį (labai didelį) – byloje nėra. Taigi jo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių – tiesioginės tyčios ir žinojimo, kad jis disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagos kiekiu.

Be to, iš specialisto išvados matyti, kad iš pagal tyrėjos užduotį pateiktų ištirti 36 pakuočių atsitiktinės atrankos būdu buvo ištirtos 8 pakuotės, todėl negalima nustatyti, ar likusiose pakuotėse tikrai yra narkotinė medžiaga – kanapės, ir koks yra veikliosios medžiagos kiekis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė spėlionėmis ir prielaidomis.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. G. savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK normų pažeidimų, vertinant įrodymus, nepagrįsto M. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas esminius nuteistojo M. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė išsamiai motyvuotas išvadas. Atsakyta ir į argumentus dėl M. G. dalinio prisipažinimo gabenus narkotines medžiagas kontrabandos būdu bei jo veiksmų (neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis jo nurodytomis aplinkybėmis) kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat įvertintas ir M. G. prašymas jo pasikeitusį elgesį apeliacinės instancijos teisme (prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi) pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodytomis pripažintos M. G. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, baigtos Lietuvos Respublikos teritorijoje, sprendė, kad papildoma nuoroda į universalią valstybės jurisdikciją (BK 7 straipsnio 12 punktas) yra perteklinė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo į 260 straipsnio 3 dalį, o kitą apkaltinamojo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. G., būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 3 dalį. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino bylos įrodymus ir padarė kitokias išvadas nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nesuteikia pagrindo spręsti apie šio teismo šališkumą ir BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Teismo išvadų ginčijimas deklaratyviais teiginiais apie BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus nepagrindžia BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Stanislavo Bagdono kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Darius Kantaravičius

Sigita Jokimaitė