2018-02-21 Nr. AB-3581-3-61-3-01440-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2018-02-21 Nr. AB-3581-3-61-3-01440-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Ministerijos kanclerė 2017 m. kovo 13 d. pranešimu Nr.(4.11)3-1468 pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. PS-21 ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017 m. gegužės 16 d. bus panaikinta pareiškėjo užimama vyriausiojo specialisto pareigybė Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Sankt Peterburge. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad atleisdamas pareiškėją iš darbo nepažeidė įstatymų reikalavimų, administracinę procedūrą atliko tinkamai. Pareiškėjas iškraipo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2759-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
DALINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4, 16–20), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2017 m. gegužės 12 d. potvarkį Nr. DP-115 „Dėl V. S. atleidimo“ (toliau – ir Potvarkis Nr. DP-115); 2) įpareigoti Ministeriją grąžinti pareiškėją į eitas Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 13 kategorija) arba kitas tos pačios kategorijos ir lygio pareigas Ministerijoje; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas nurodo, jog Ministerijos kancleris Potvarkiu Nr. DP-115 2017 m. gegužės 15 d. atleido pareiškėją iš Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto pareigų (A lygis, 13 kategorija) Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Sankt Peterburge, kadangi pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta. Pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. gavo Ministerijos kanclerio pranešimą, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis bus informuotas apie Ministerijoje atsilaisvinsiančias pareigybes. Pareiškėjui iki šiol buvo pateikiami pasiūlymai dėl pareigų, tačiau nei vienas pasiūlymas neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pareiškėjui buvo siūloma užimti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybes bei pareigas pagal darbo sutartis (beveik visais atvejais pasiūlymai yra pateikti sudaryti tik terminuotas darbo sutartis). Pareiškėjas 2017 m. kovo 22 d. Ministerijos kancleriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo paprašė kuo skubiau informuoti, ar jam bus garantuojamos iki perkėlimo eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjas į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Sankt Peterburge kreipėsi pakartotinai. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. gavo Ministerijos raštą, kuriuo buvo informuotas, kad šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nurodytų pareiškėjo eitų arba kitų tos pačios kategorijos pareigų Ministerija jam pasiūlyti neturi galimybės, pareiškėjas bus informuotas apie siūlomas užimti pareigybes Ministerijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, šio Ministerijos rašto turinys aiškiai atspindi tai, kad pareiškėjui nebus taikomos teisės aktuose nustatytos garantijos. Ministerija, neužtikrindama pareiškėjui įstatyme nustatytų garantijų, pažeidžia teisėtų lūkesčių bei rotacijos diplomatinėje tarnyboje principus. Pareiškėjas nebūtų sutikęs būti išsiųstas į užsienio konsulinę įstaigą, jei būtų žinojęs, kad jam nebus taikomos garantijos grįžti į eitas arba kitos tos pačios kategorijos pareigas. Vienas pagrindinių diplomatinėje tarnyboje taikomų principų yra rotacijos taisyklė, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad, išdirbęs trejus metus konsulinėje įstaigoje, jis bus grąžintas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Ministerijoje.
3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 23–29) prašė jį atmesti.
4. Atsiliepimą Ministerija grindė argumentais:
4.1. Ministerijos kanclerė 2017 m. kovo 13 d. pranešimu Nr.(4.11)3-1468 pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. PS-21 ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017 m. gegužės 16 d. bus panaikinta pareiškėjo užimama vyriausiojo specialisto pareigybė Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Sankt Peterburge. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad atleisdamas pareiškėją iš darbo nepažeidė įstatymų reikalavimų, administracinę procedūrą atliko tinkamai. Pareiškėjas iškraipo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinimo.
4.2. Užsienio reikalų ministrui pavesta tvirtinti Ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų sudėtį, neviršijant darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus. Pripažinus pareiškėjo teiginius pagrįstais, Ministerija negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, tuo būtų pažeista Ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, diskrecijos teisė organizuoti savo struktūrą, įskaitant valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimą. Pareiškėjo prašomos taikyti Valstybės tarnybos įstatymo garantijos pobūdis neturi trukdyti Ministerijai, kaip specialaus statuso valstybės įstaigai, organizuoti, koordinuoti valstybės užsienio politiką ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Atvejai, kada darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatomi atsižvelgiant į valstybės įstaigos tikslus ir uždavinius, naikinamos pareigybės funkcijas, struktūrinių pakeitimų ir pagal pareigybės naikinimo priežastis, patvirtinančias, kad darbdaviui dėl įstaigoje įvykusių struktūrinių pasikeitimų yra visiškai nereikalingos atitinkamo tarnautojo atliekamos funkcijos ir į galimybės perkelti tarnautoją į kitas pareigas nebuvimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).
4.3. Pareiškėjo palikimas Ministerijoje iš esmės pažeistų Užsienio reikalų ministro interesus, kadangi susidarytų teisiškai ydinga situacija, nes pareiškėjo atžvilgiu besąlygiškai taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą garantiją, Ministerija turėtų atleisti kitą darbuotoją arba privalėtų įsteigti specialų etatą pareiškėjui, nepaisant nei teisės aktais įtvirtintų Ministerijos tikslų ir uždavinių, strateginių ar metinių veiklos planų ir patvirtinto diplomatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pageidavimo vykdyti viešojo sektoriaus pertvarką.
Užsienio reikalų ministrui 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. PS-72 panaikinus pareiškėjo eitą Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybę ir Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų naudotojų aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybę, o jų vietoje įsteigus Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų vystymo ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybę, pareiškėjas neteko absoliučios garantijos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, t. y. pagal 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamų eitų pareigų.
Atsakovas nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjui apie pareigybės panaikinimą buvo pranešta laiku, aiškiai nurodant pareigybės panaikinimo faktą ir teisinį pagrindą. Atsakovas suteikė galimybę pareiškėjui tęsti tarnybą, siūlydamas jam kitas pareigas, informavo pareiškėją apie visas esamas laisvas pareigas, o teikdamas visus įmanomus pasiūlymus pareiškėjui siekė, kad nebūtų apribotos jo pareigos valstybės tarnyboje. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, jo teisės nebuvo siaurinamos.
Pareiškėjui atsisakius užimti jam siūlomas laisvas pareigybes, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo garantija likti valstybės tarnyboje. Atsakovas, spręsdamas darbuotojo palikimo valstybės tarnyboje ir / ar jo perkėlimo į kitą darbą klausimą, yra saistomas ir individualių sutarčių su kitais Ministerijos darbuotojais, todėl pareiškėjui galėjo būti siūlomos tik laisvos darbo vietos.
4.4. Dėl pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinių sprendimų atsakovas pažymėjo, jog administracinėse bylose, kuriose buvo priimti šie sprendimai, ginčo faktinė situacija nebuvo tapati nagrinėjamai, šie procesiniai sprendimai neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios nagrinėjamoje byloje, be to, teismų praktika negali būti statiška.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (II t., b. l. 45–52) pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2003 m. lapkričio 24 d. Ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu pareiškėjas paskirtas karjeros valstybės tarnautoju – Informacinių technologijų Kompiuterinių sistemų skyriaus vyriausiuoju specialistu (12 pareigybės kategorija); 2008 m. rugsėjo 30 d. Ministerijos potvarkiu Nr. KP-421 pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 6 d. perkeltas į Informacinių technologijų departamento kompiuterinių sistemų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas; 2011 m. gruodžio 6 d.
Ministerijos potvarkiu Nr. KP-463 pareiškėjas perkeltas į Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas; 2014 m. rugsėjo 22 d. Ministerijos potvarkiu Nr. DP-338 pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 10 d. perkeltas į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas; 2014 m. lapkričio 14 d. Ministerijos įsakymu Nr. PS-72 panaikinta Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybė ir Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų naudotojų aptarnavimo vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė, įsteigta Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų vystymo ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybė; 2016 m. gruodžio 21 d.
Ministras Pirmininkas ministerijų vadovams pateikė raštą Nr. S-39-4087, kuriame nurodė, kad Vyriausybės kanceliarija rengia pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus pertvarkos plano bei prašė iki jo patvirtinimo, nesant motyvuoto būtinumo, ministerijose neorganizuoti konkursų į laisvas valstybės tarnautojo pareigybes, taip pat nepriimti darbuotojų pagal darbo sutartis; 2017 m. kovo 10 d. Ministerija įsakymu Nr. PS-21 panaikino Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę ir Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybę, įsakymas įsigaliojo 2017 m. gegužės 16 d.; 2017 m. kovo 13 d. atsakovo pranešimu Nr. (4.11)3-1468 pareiškėjas informuotas apie jo pareigybės panaikinimą, Ministerijos kanclerės raštu Nr. (4.11)3-1467 pareiškėjui pasiūlyta eiti vieną iš siūlomų 9 laisvų pareigybių (Ministerijos Administracinio departamento Turto ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija, pakaitinis valstybės tarnautojas), ne ilgiau kaip iki darbuotojos tikslinių atostogų pabaigos;
Lietuvos Respublikos ambasados Danijos Karalystėje sekretoriaus (darbuotojo pagal terminuotą darbo sutartį); Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade specialiojo kurjerio (darbuotojo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį), ne ilgiau kaip iki darbuotojos tikslinių atostogų pabaigos; Ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija, pakaitinis valstybės tarnautojas), ne ilgiau kaip iki darbuotojos tikslinių atostogų pabaigos ir kt.); 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas pasirašytinai gavęs atsakovo pateiktą pasiūlymą užimti laisvas pareigas, nurodė, kad apie sprendimą informuos teisės aktų nustatyta tvarka; 2017 m. kovo 23 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjas prašė partęsti apsisprendimo terminą bei informuoti, ar jam bus garantuojamos iki perkėlimo eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos; 2017 m. balandžio 6 d. atsakovo raštu pareiškėjui apsisprendimo laikas pratęstas iki 2017 m. balandžio 14 d.; 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjui pateiktas pasiūlymas Nr. (4.11)3-1900, kuriuo siūlytos Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje, Kirgizijos Respublikai ir Tadžikistano Respublikai sekretoriaus (darbuotojo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį), ne ilgiau kaip iki darbuotojos tikslinių atostogų pabaigos), Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje raštvedžio (darbuotojo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį), ne ilgiau kaip iki darbuotojos tikslinių atostogų pabaigos) pareigos; pareiškėjas į šį pasiūlymą atsakė 2017 m. balandžio 7 d. raštu, kuriame nurodė, jog negali priimti sprendimo dėl siūlomų pareigų, kol neturės informacijos dėl jam, kaip valstybės tarnautojui taikomų garantijų; 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjui pateiktas atsakovo pasiūlymas dėl pareigų Nr. (4.11)3-1968, kuriuo jam pasiūlyta eiti Ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus viešojo administravimo specialisto pareigas (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį); 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjui pateiktas atsakovo raštas Nr. (4.11)4-965, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybės pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalį pasiūlyti eitų arba kitų tos pačios kategorijos pareigų, kartu pareiškėjui iki 2017 m. balandžio 24 d. pratęstas apsisprendimo terminas dėl siūlomų užimti pareigų; 2017 m. gegužės 12 d.
Ministerijos kanclerio Potvarkiu Nr. DP-115 pareiškėjas 2017 m. gegužės 15 d. atleistas iš pareigų, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją.
7. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad Ministerija, atleisdama pareiškėją iš pareigų, nepažeidė įstatymų nuostatų, kadangi tinkamai atliko pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos naikinant pareigybę procedūrą. Panaikinus pareiškėjo eitas pareigas (A lygis, 13 kategorija), jis besąlygiškai negali būti grąžintas dirbti į Ministerijos Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas arba kitas tos pačios kategorijos pareigas, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes ar Ministerijoje įvykusius struktūrinius pasikeitimus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant tarnybinius ginčus negali būti ginami išimtinai tik valstybės tarnautojo interesai, būtina užtikrinti abiejų šalių interesų apsaugą. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas, garantija (paskyrimas į kitas pareigas) nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo užimti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo užimti atitinkamas pareigas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. PS-72 buvo panaikinta pareiškėjo eita Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybė, taip pat Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų naudotojų aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė, o jų vietoje buvo įsteigta Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų vystymo ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigybė, todėl pareiškėjas neteko garantijos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, t. y. pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamų eitų pareigų. Pareiškėjas apie pareigybės panaikinimą buvo informuotas laiku nurodant pareigybės panaikinimo faktą bei teisinį pagrindą, nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos, atsakovas informavo pareiškėją apie visas esamas laisvas pareigas. Pareiškėjas atsisakė užimti jam siūlomas laisvas pareigybes, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo garantija likti valstybės tarnyboje. Atsakovas, kaip darbdavys, spręsdamas pareiškėjo palikimo valstybės tarnyboje ir /ar jo perkėlimo į kitą darbą klausimą, yra saistomas ir individualių sutarčių su kitais atsakovo darbuotojais, todėl pareiškėjui galėjo būti siūlomos tik laisvos darbo vietos.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Ministerijos kanclerio Potvarkį Nr. DP-115 bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į eitas Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 13 kategorija) arba kitas tos pačios kategorijos ir lygio pareigas netenkintini. Atmetus šiuos reikalavimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atmetus skundą, iš atsakovo pareiškėjo naudai nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. 10. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 55–59), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį bei 43 straipsnio 7 dalį visais atvejais valstybės tarnautojams, perkeltiems į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas, yra užtikrinama tarnybos vieta ir tarnybinės pareigos, eitos iki perkėlimo, arba kitos tos pačios kategorijos pareigos toje pačioje įstaigoje. Šios garantijos taikymui nėra nustatyta jokių išlygų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi jos netaikytinos pagal 19 straipsnio 1 dalį išsiųstiems tarnautojams. Priešingu atveju, 43 straipsnio 7 dalies nuostata prarastų savo tikslą ir prasmę. Tokiam aiškinimui esą pritaria ir Valstybės tarnybos departamentas.
11.2. Atsakovas tyčia arba dėl didelio aplaidumo sudarė kliūtis pareiškėjui grįžti tęsti tarnybą Ministerijoje. Pareiškėjo teigimu, Ministerija visiškai nesirengė jo grįžimui, nors 2016 metų antroje pusėje jai turėjo būti žinoma, jog baigiasi pareiškėjo paskyrimo į konsulinę įstaigą laikas. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas 2014 m. rugsėjo 22 d.–2017 m. gegužės 12 d. laikotarpiu organizavo 22 konkursus į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjo turima kvalifikacija ir patirtis atitiko net 11 iš jų. Taigi atsakovas netinkamai ir neefektyviai tvarkė personalo klausimus. Be to, pareiškėjas teigia, kad Ministerija tyčia jam siūlė tokias pareigas, su kuriomis jis nesutiktų, kadangi jos visiškai nesusijusios su pareiškėjo kvalifikacija. Apeliacinio skundo rengimo metu pareiškėjas taip pat sužinojo, kad atsakovas rengia dar vieną konkursą į pareigas, kurios visiškai atitinka pareiškėjo kvalifikaciją ir iki atleidimo vykdytas funkcijas.
12. Atsakovas Ministerija atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. daliniu sprendimu pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo V. S. skundą tenkino ir priėmė dalinį sprendimą: panaikino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerio 2017 m. gegužės 12 d. potvarkį Nr. DP-115 „Dėl V. S. atleidimo“ ir įpareigojo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją grąžinti pareiškėją V. S. į eitas Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 13 kategorija) arba kitas tos pačios kategorijos pareigas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Bylos dalies nagrinėjimą pagal pareiškėjo V. S. reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atnaujino ir atidėjo bylos nagrinėjimą reikalaudamas iš atsakovo įrodymų, reikšmingų pareiškėjui priklausančių išmokų pripažinus jo atleidimą neteisėtu ir grąžinus jį į tarnybą apskaičiavimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V. 14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo V. S. reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. dalinį sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija įpareigota grąžinti pareiškėją V. S. į eitas Informacinių technologijų departamento vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 13 kategorija) arba kitas tos pačios kategorijos pareigas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, 2018 m. sausio 30 d. potvarkiu „Dėl V. S. grąžinimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas” nuo 2018 m. vasario 1 d. (įskaitytinai) grąžino V. S. į Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų vystymo ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas. Nustatė V. S. nuo 2018 m. vasario 1 d. (įskaitytinai) mokėti 13 kategorijos pareiginę algą, priedą už trečią kvalifikacinę klasę ir 21 procento priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis DK 300 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, iš atsakovo pareiškėjui priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką, kuri, pagal atsakovo pateiktus duomenis, sudaro 3 527,80 Eur (881,95 Eur x 4 mėn.).
17. Pareiškėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1 160,46 Eur, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 56,26 Eur. Pareiškėjo darbo savaitės trukmė yra 5 darbo dienos. Vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2017 m. yra 21 darbo diena (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A1-687). Priverstinės pravaikštos laikas yra 8 mėnesiai ir 12 dienų, todėl pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (įskaitytinai) priteisiama 9 958,80 Eur už priverstinę pravaikštą. Šią sumą sudaro 9 283,68 Eur už 8 priverstinės pravaikštos mėnesius, kai vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1 160,46 Eur ir 675,12 Eur už 12 darbo dienų, kai vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 56,26 Eur. Iš šios sumos išskaičiavus pareiškėjui išmokėtą 3 527,80 Eur išeitinę išmoką, pareiškėjui priteisiama iš viso 6 431 Eur už priverstinės pravaikštos laiką.
18. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjas pateikė advokatų profesinės bendrijos Intra Lex 2018 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB 0033 484 Eur sumai, iš kurios matyti, kad advokatas D. B. parengė pareiškėjo apeliacinį skundą, o pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu advokatų profesinei bendrijai Intra Lex už nurodytą paslaugą sumokėjo 484 Eur.
19. Įvertinus tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas visiškai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.10 punktuose įtvirtintus kriterijus bei 2017 m. pirmo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 817,6 Eur (maksimalus užmokestis už apeliacinio skundo parengimą yra 1 389,92 Eur), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 6 431 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną eurą) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. sausio 31 d.
Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dalinis sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius
Ričardas Piličiauskas