2025-11-19 Nr. AB-19619-3-61-3-06282-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-45-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06282-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės J. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-18431-641/2024 pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei J. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą bei delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir Vilniaus ASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. L. 50,11 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., bei 2,76 Eur delspinigių, iš viso 52,87 Eur.

2. Vilniaus ASA prašyme nurodė, kad atsakovei vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie pakeisti ir papildyti vėlesniais savivaldybės tarybos sprendimais. Atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Nuostatais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, savininkei.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui priteisė iš atsakovės 50,11 Eur rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. bei 2,76 Eur delspinigių, iš viso 52,87 Eur.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 31 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Nuostatų 3, 5, 6.6. punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei, ir darė išvadą, kad atsakovė, remiantis Nuostatų 3 punktu, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš Vilniaus ASA pateiktos skolos pažymos bei mokėjimo pranešimų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. nesumokėjo 50,11 Eur vietinės rinkliavos, todėl Vilniaus ASA prašymą teismas laikė pagrįstu ir tenkino – iš atsakovės priteisė 50,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl iš jos teismas priteisė ir 2,76 Eur delspinigių.

III. 5. Atsakovė J. L. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI-18431-641/2024, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintais pagrindais.

6. Atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1 Vilniaus ASA kartu su prašymu teismui pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2019 m. birželio 3 d. nebepriklauso atsakovei. Teismas sprendime pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tai yra įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, taikymo klaida. Tai sudaro proceso atnaujinimo pagrindą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kadangi teismas perkėlė prievolę asmeniui, kuris nebeturi jokių sąsajų su butu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir paslaugomis net nesinaudojo, kadangi neturėjo nuosavybės ir gyveno Liuksemburge.

6.2 Teismas nepatikrino atsakovės gyvenamosios vietos adreso ir visus procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tuo preziumuodamas, kad procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai. Teismas padarė grubius materialiosios teisės ir procesinės teisės normų pažeidimus, kadangi pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai. Tai, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamą vietą Liuksemburge ir Lietuvoje negyvena, patvirtina J. L. pažyma iš darbovietės bei notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis. Kadangi ši aplinkybė Regionų administraciniam teismui nebuvo žinoma, yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 7. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-18431-641/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punkte įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

8. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. EŽTT 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95).

10. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-602/2024).

11. Atsakovė prašyme atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nurodo, kad esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, jog teismui galėjo būti nežinoma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta ir buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai.

12. ABTĮ 77 straipsnio, reglamentuojančio sąlygas teismo posėdžiui pradėti, 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

13. ABTĮ 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

14. Byloje nustatyta, kad Regionų administraciniam teismui priėmus pareiškėjo prašymą, 2024 m. lapkričio 11 d. lydraščiu pareiškėjo prašymo (ir jo priedų) nuorašai atsakovei buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pašto siunta su atsakovei siųstais procesiniais dokumentais grįžo neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovei paštu siųstų procesinių dokumentų įteikti nepavykus, Regionų administraciniam teismui gavus informaciją, kad Sodros informacinėje sistemoje apie atsakovę duomenų nerasta, o Gyventojų registro duomenimis atsakovė deklaravo išvykimą į Liuksemburgą, Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, įteikė atsakovei procesinius dokumentus bei paskelbė apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą specialiame interneto tinklalapyje.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė apie tai, kad atsakovė Lietuvoje negyvena. Regionų administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pranešimą į teismo posėdį atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu ir atsakovė apie pradėtą teismo procesą buvo informuota tinkamai. Darytina išvada, jog šiuo aptartu aspektu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu ar kitu proceso atnaujinimo pagrindu.

16. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi iki šio punkto pakeitimų įsigaliojimo) pagrindu, yra išaiškinęs, kad, prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-22-602/2022, 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-520/2023). Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022).

18. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad paminėta LVAT praktika aiškinant ir taikant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti vadovaujamasi ir taikant bei aiškinant nuo 2025 m. birželio 21 d. įsigaliojusios redakcijos ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, pagal kurią procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia atnaujinti procesą Regionų administracinio teismo sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje dėl, jos manymu, padarytų proceso teisės normų pažeidimo – įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, taikymo klaidos. Atsakovė, prašydama atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tikrovės neatitinkantį faktą, jog butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei, nors šios patalpos atsakovei nebepriklauso nuo 2019 m. birželio 3 d. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl neteisingai išsprendė bylą.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2019 m. birželio 3 d. nebepriklauso atsakovei. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Pareiškėjas savo prašymą grindė, be kita ko, Nuostatų 3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų turėtojams, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdantiems ar naudojantiems nekilnojamojo turto objektus <...>, bei 6.6. papunkčiu, kuriame nurodoma, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

21. Regionų administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė, remiantis Nuostatų 3 punktu, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. nesumokėjo 50,11 Eur vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjo prašymą laikė pagrįstu ir tenkino – iš atsakovės priteisė 50,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 2,76 Eur delspinigių.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės argumentus, dėl, jos teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytos proceso teisės taikymo klaidos, sprendžia, kad atsakovė prašyme nurodė akivaizdžią aplinkybę, jog buvo padarytas jos nurodomos proceso teisės normos pažeidimas. Regionų administracinis teismas, byloje esant įrodymams, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepriklauso atsakovei, klaidingai konstatavo priešingai. Ši klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, kadangi lėmė pareiškėjo prašymo tenkinimą. Todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

23. Pagal ABTĮ 163 straipsnio 1 dalį teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.

24. Pagal ABTĮ 164 straipsnio 1 dalį atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas įstatyme nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl procesas administracinėje byloje Nr. eI-18431-641/2024 atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės J. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI-18431-641/2024 tenkinti.

Atnaujinti procesą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI-18431-641/2024 pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovei J. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą bei delspinigių priteisimo.

Bylą perduoti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis