6bb760e4-18da-46ea-b5de-52897ab9ce83 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. I-86-406/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01208-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 22.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Gintaro Cekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Nataljos Zelionkienes ir Astos Urbonienes,sekretoriaujant Aušrai Briedienei,,dalyvaujant pareiškejo atstovui advokatui Tomui Kaminskui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Birutei Jurgelionytei,viešame teismo posedyje išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejo V.

S. skunda atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del nutarimo ir oficialaus perspejimo panaikinimo, n u s t a t e: Pareiškejas skundu kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. spalio 21 d. nutarima Nr. 20-6-1-58 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2010 m. spalio 21 d. oficialu perspejima Nr. 20-6-1-58.Pareiškejas ir jo atstovas nurodo, kad gincijamas nutarimas ir perspejimas yra nepagristi ir neteiseti.

Skundžiamame oficialiame perspejime nenurodyti jokie konkretus pareiškejo tariami veiksmai, varžantys kitu žmoniu teises bei skatinantys organizuota nusikalstamuma, tai padaryti buvo atsisakyta ir iteikiant oficialu perspejima. Mano, jog nera jokiu duomenu apie tai, kad pareiškejas darytu tokius veiksmus, del kuriu perspejamas, o tik speja galint daryti tokius veiksmus neapibrežtoje ateityje. Nuodo, jog pareiškejas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, yra vedes, turi mažamete dukra, todel atsakovo priimti aktai varžo jo laisves, žemina oruma, blogina reputacija.

Prašo skunda tenkinti.Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškejo skundu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad oficialus perspejimas yra pagristas ir teisetas. Atsakovas turi duomenu, kad V. S. veikia su nusikalstama grupuote, linkes daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Duomenys, del kuriu V. S. pritaikyta prevencinio poveikio priemone, yra gauti operatyviniu veiksmu atlikimo metu bei užfiksuoti teises aktu nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

Oficialaus perspejimo Lietuvos Respublikos Istatymo vardu forma yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužes 19 d. isakymo Nr.5-V-314 „Del Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo nuostatu taikymo taisykliu patvirtinimo" 3 priede, oficialaus perspejimo teksta salygoja ne tik 5 straipsnis, apibrežiantis oficialaus perspejimo savoka, bet ir šio istatymo 4 straipsnis, numatantis prevenciniu poveikio priemoniu taikymo pagrindus. Pažymi, jog pareiškejui 2009 m. rugsejo 18 d. jau buvo pareikštas oficialus perspejimas, taciau jis nesilaike nurodytu reikalavimu, todel Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu jam paskirta griežtesne prevencinio poveikio priemone – teismo ipareigojimai.Skundas nepagristas ir atmestinas.Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas patvirtino 2010 m. spalio 21 d. nutarima Nr. 20-6-1-58 pareikšti pareiškejui oficialu perspejima.

Vykdydama mineta nutarima, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresnioji tyreja, nurodydama, kad V. S. veiksmai varžo kitu žmoniu teises ir laisves, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiške V. S. oficialu perspejima, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys gresme visuomenes saugumui (b.l. 15). Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, ju taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarka nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymas (Toliau tekste - Istatymas.).

Istatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspejimo savoka, pagal kuria oficialus perspejimas - tai igalioto policijos pareiguno rašytinis reikalavimas asmeniui butinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, nevaržyti kitu žmoniu teisiu ir laisviu, nedaryti teises pažeidimu ir supažindinimas su galimomis teisinemis pasekmemis.Oficialus perspejimas yra ne represine, bet prevencinio poveikio priemone, kuri gali buti taikoma esant šio istatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal Istatymo 4 straipsni, nustatanti prevenciniu priemoniu taikymo pagrindus, šio istatymo 3 straipsnyje numatytos prevencines poveikio priemones gali buti taikomos asmenims, jei iš istatymu nustatyta tvarka gautu duomenu apie šiu asmenu ryšius su organizuotomis grupemis, nusikalstamais susivienijimais ar ju nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenes bei valstybes sauguma, užtikrinti viešaja tvarka, asmenu teises ir laisves.Kadangi Istatymas oficialaus perspejimo taikyma sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo 4 straipsnyje apibrežto turinio informacijos (duomenu) apie asmeni turejimu policijos istaigoje bei su salyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta istatymu nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo 4 straipsnis), kilus gincui del oficialaus perspejimo skyrimo pagristumo bei teisetumo kiekvienu konkreciu atveju pagal irodymu vertinimo taisykles (ABTI 57 straipsnis) turi buti patikrinta, ar oficialus perspejimas buvo paskirtas esant Istatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Istatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenu ryšius su organizuotomis grupemis, nusikalstamais susivienijimais ar ju nariais gali buti surinka vadovaujantis specialiaisiais minetos informacijos rinkima reglamentuojanciais istatymais (Operatyvines veiklos istatymu). Tokios informacijos turinys nera viešas. Pagal Valstybes ir tarnybos paslapciu istatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punkta valstybes paslapti gali sudaryti detalus duomenys apie operatyvines veiklos subjektu operatyvines veiklos slaptuju dalyviu vykdomos operatyvines veiklos organizavima, eiga ir rezultatus, priemoniu ir metodu naudojima, ju finansavima, materialini bei technini aprupinima, operatyvines veiklos slaptuju dalyviu operatyviniu veiksmu metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitine informacija.

Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspejimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo 4 straipsnyje išvardyti duomenys neturi buti pateikti. Kilus gincui del oficialaus perspejimo paskyrimo pagristumo bei teisetumo, byla nagrinejantis teismas kiekvienu konkreciu vadovaudamasis ABTI 57 straipsnyje nustatytomis irodymu vertinimo taisyklemis turi patikrinti, ar oficialus perspejimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo istatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybes ar tarnybos paslapti, paprastai negali buti irodymai administracineje byloje, kol jie bus išslaptinti istatymu nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužes 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minetoje istatymo normoje yra itvirtinta taisykle, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybes ar tarnybos paslapti, kaip irodymai administracineje byloje gali buti naudojami tik juos išslaptinus istatymo (butent Valstybes ir tarnybos paslapciu istatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmes yra draudžiama mineta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip irodymus.

Taciau toks draudimas nera absoliutus. Tai, ar konkrecioje nagrinejamoje administracineje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybes ar tarnybos paslapti, bus irodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas i visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iš Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 3 dalies negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis byla nagrinejantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybes ar tarnybos paslapti, gali buti irodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokiu nors subjektyviu aplinkybiu.

Sprendima, ar mineti faktiniai duomenys gali buti itraukti i byla kaip irodymai, teismas gali priimti tik atsižvelges i atitinkamos bylos medžiaga ir ivertines, ar jis be tu faktiniu duomenu gales ivykdyti teisinguma. Tikrinant, ar oficialus perspejimas pareiškejui paskirtas esant Istatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog šiuo atveju vykdant teisinguma turi buti remiamasi valstybes paslapti sudarancia informacija, todel susipažinus su atsakovo atstoves teismo posedyje pateikta operatyvines veiklos medžiaga, kuria remiantis pareiškejui buvo pateiktas oficialus perspejimas, ir priimant sprendima ši medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas irodymas (ABTI 57 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiškejo ryšius su organizuotomis grupemis, ju nariais ir leidžiantis daryti išvada, jog šis asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspejimas paskirtas pagristai, o medžiaga surinkta istatymu nustatyta tvarka.

Pabrežtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys irodymai, ivertinus Europos žmogaus teisiu teismo formuojama praktika, negali nulemti oficialaus perspejimo taikymo. Taciau ginco atveju pareikšto oficialaus perspejimo teisetumas irodytas ne tik islaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neislaptintais duomenimis, kuriu pagrindu taip pat galima vertinti pareiškejo veiksmus kaip keliancius gresme visuomenes saugumui, spresti apie jo ryšius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla. Iš administracines bylos medžiagos matyti, jog pareiškejui V.

S. 2009 m. rugsejo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba jau buvo pareiškusi oficialuji perspejima Nr. 20-6-1-67 (b.l. 17). Pareiškejui nesilaikius minetame oficialiajame perspejime nurodytu reikalavimu, Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu, konstatavus, jog pareiškejas palaiko ryši su organizuotomis grupuotemis (nusikalstamais susivienijimais), V. S. buvo skirta griežtesne prevencinio poveikio priemone – teismo ipareigojimai šešiu menesiu laikotarpiui (b.l. 18-19). 2010 m. lapkricio 254 d. pranešimas apie itarima patvirtina, jog pareiškejui V.

S. yra pateikti itarimai del nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. (b.l. 27), o iš informacines teismu sistemos LITEKO duomenu matyti, jog pareiškejo broliui A. S. taip pat pareikštas oficialus perspejimas (administracine byla Nr. I-106-402/2011). Taigi tiek slaptu, sudaranciu valstybes paslapti, tiek neslaptu, iš viešuju šaltiniu gautu, irodymu visuma sudaro pagrindo konstatuoti, kad oficialus perspejimas pareiškejui taikytas pagristai ir teisetai.            Aiškinant Istatymo 5 straipsnio taikyma, atsižvelgiant i Istatymo 2 straipsnyje nurodyta itikinejimo bei prievartos derinimo principa, taip pat i 5 straipsnio konstrukcija, darytina išvada, kad oficialiame perspejime neturi (ir negali) buti nurodyti konkretus ispejamojo asmens veiksmai, del kuriu jis ispejamas ir tokiu veiksmu teisine kvalifikacija.

Atsižvelgiant i tai, pareiškejo nurodyti motyvai, jog slepiama jam reiškiamu pretenziju esme ir kad jam nebuvo išaiškinta, kokie jo konkretus veiksmai varžo kitu žmoniu teises bei skatina organizuota nusikalstamuma, atmestini kaip nepagristi.               Ivertinus byloje išdestytu aplinkybiu bei jas patvirtinanciu irodymu viseta, darytina išvada, kad gincijama prevencinio poveikio priemone – oficialus perspejimas – V. S. paskirta pagristai, jos naikinti nera pagrindo, todel skundas atmestinas kaip nepagristas.           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija nusprendžia:

Pareiškejo V. S. skunda atmesti kaip nepagrista. Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma. Teisejai                                                                                               Gintaras Cekanauskas                                                                                                                                                                                  Natalja Zelionkiene                                                                                                                                                                     Asta Urboniene