Legislator Case Law & Legislation
6bb6a877-4be4-46fa-80d3-1dbdcc7a3fb4 AI generated

6bb6a877-4be4-46fa-80d3-1dbdcc7a3fb4 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 6bb6a877-4be4-46fa-80d3-1dbdcc7a3fb4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-227-373/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39715-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 19 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Renatai BlaÅ¡kauskienei, advokatei E. G., nukentėjusiajam V. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

Legislator headnote

AI generated

6bb6a877-4be4-46fa-80d3-1dbdcc7a3fb4 · Utenos apylinkės teismas: D., su kuriuo kartu gyvena, ir matė jo paraudusiÄ ir, kaip jai pasirodė, iÅ¡tinusiÄ deÅ¡inio žandikaulio apačiÄ . V. D. pasakė, kad gavo nuo kaltinamojo į galvÄ . Ji vakare V. D. davė vaistų, nes jam skaudėjo galvÄ . Liudytojas E. N. parodė, kad dirbo pas V. D. ir su juo ėjo pro R. U. namo pusę. R. U. iššoko iÅ¡ verandos ir pasakęs V. D. „tuoj gausi į snukį“ smogė jam į veidÄ . Jis (E. N.) buvo priekyje apie 1,5 m. atstumu ir atsisukęs matė kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-227-373/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39715-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 19 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Renatai BlaÅ¡kauskienei, advokatei E. G., nukentėjusiajam V. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pensininkas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : R. U. 2022 m. spalio 12 d. apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, smogė kumščiu vienÄ kartÄ V. D. į deÅ¡inę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam V.

D. fizinį skausmÄ . Ä®rodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai Kaltinamasis R. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022-10-12, 11.30 val. bÅ«damas namuose pamatė V. D. ir E. N. einančius per jo kiemÄ . Išėjęs iÅ¡ verandos atsistojo V. D. skersai kelio ir paklausė kiek ilgai jis dar vaikščios pro jo langus. V. D. nieko neatsakęs jį pastÅ«mė. Jis vėl atsistojo prieÅ¡ais nukentėjusįjį ir paklausė tÄ patį klausimÄ . V. D. jį pasiuntė „paÅ¡ol von“ ir nustÅ«mė ant akmenų krÅ«vos.

Jis V. D. kumščiu į veidÄ nesudavė. E. N. buvo, kai vyko konfliktas su V. D.. Jis ir nukentėjęs yra namų valdos ir sklypo bendrasavininkiai, naudojimosi bendru turtu tvarka nenustatyta. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjęs V. D. parodė, kad su E. N., kuris yra statybininkas ir padeda jam tvarkyti pastatus, ėjo nuo Å«kinio pastato, priklausančio jam ir kaltinamajam, link savos gyvenamojo namo dalies. Einant pro verandÄ , kuria naudojasi R. U., pastarasis iššoko iÅ¡ verandos ir iÅ¡ pradžių grasindamas apÅ¡aukė, po to bÅ«damas prieÅ¡ais sugriebė bei kairės rankos kumščiu smogė į deÅ¡inį žandikaulį.

Kaltinamasis po smÅ«gio neteko pusiausvyros ir, kadangi stovėjo už akmenų krÅ«vos, atatupstas užkliuvo už akmens ir atsisėdo ant žemės. Jam nuo smÅ«gio skaudėjo žandikaulį ir galvÄ . Sužalojimo nebuvo. Tarp jo ir kaltinamojo bendro sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, nors jis kreipėsi į teismÄ ir norėjo Å¡iÄ tvarkÄ nustatyti. Kaltinamasis nepatenkintas, kad jis eina prie Å«kinių pastatų ta sklypo dalimi, kuria jis (R. U.) naudojasi. Jis į Å«kinį pastatÄ gali patekti iÅ¡ kitos pusė, t. y. iÅ¡eidamas į gatvę ir eidamas gatve.

E. N. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio remontavo jam priklausančio Å«kinio pastato stogÄ . Jam E. N. rekomendavo kiti meistrai. Iki įvykio žinojo tik E. N. vardÄ , pastarasis anksčiau pas jį nedirbo. Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-10-12 apie 11.30 val., jam su darbininku E. N. einant iÅ¡ savo Å«kio paskirties pastato pro pusbroliui R. U. tame pačiame name priklausančiÄ verandÄ , Å¡is supykęs užstojo jiems keliÄ , klausdamas, ar dar ilgai taip vaikščios, ar nori į snukį ir, atsistojęs arti kÅ«nu jį stÅ«mė atgal.

Jis gindamasis, stumtelėjo R. U. ir traukėsi nuo jo tolyn. R. U., pripuolęs prie jo ir stovėdamas prieÅ¡ais, kumščiu stipriai smogė vienÄ kartÄ jam į veido deÅ¡inę pusę, apatinio žandikaulio sritį. Jis gindamasis pastÅ«mė R. U., kuris paėjęs atbulas pargriuvo ant akmenų krÅ«vos. Po suduoto smÅ«gio į veidÄ , jam skaudėjo žandikaulio srityje, vėliau skausmas vis didėjo, pradėjo skaudėti galvÄ (b. l. 11-13, 25-26, 42-54). Liudytoja D. G. parodė, kad 2022-10-12 po pietų buvo susitikusi su V.

D., su kuriuo kartu gyvena, ir matė jo paraudusiÄ ir, kaip jai pasirodė, iÅ¡tinusiÄ deÅ¡inio žandikaulio apačiÄ . V. D. pasakė, kad gavo nuo kaltinamojo į galvÄ . Ji vakare V. D. davė vaistų, nes jam skaudėjo galvÄ . Liudytojas E. N. parodė, kad dirbo pas V. D. ir su juo ėjo pro R. U. namo pusę. R. U. iššoko iÅ¡ verandos ir pasakęs V. D. „tuoj gausi į snukį“ smogė jam į veidÄ . Jis (E. N.) buvo priekyje apie 1,5 m. atstumu ir atsisukęs matė kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam.

V. D. rankomis atstÅ«mė kaltinamÄ jį nuo savęs ir Å¡is nugriuvo. V. D. po įvykio jam sakė, kad skauda žandikaulį. Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam su V. D. einant per kiemÄ , iÅ¡ namo verandos išėjo R. U.. Jis užstojo V. D. keliÄ ir priekaiÅ¡taudamas, kad vaikÅ¡to per jo žemę, rankÄ smogė jam į veidÄ . Abu susistumdė, R. U. pargriuvo ant žemės. Netrukus prie jo priėjęs V. D. sakė, kad jam skauda žandikaulį (b. l. 58-59). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 23/2023 (05) nurodyta, kad įvykio aplinkybėmis V.

D. galėjo patirti fizinį skausmÄ (b. l. 38-39). Kaltinamasis neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau jo parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, nes paneigti kitais byloje surinktais tarpusavyje sutampančiais ir nekeliančiais abejonių įrodymais. Nukentėjęs per visÄ bylos eigÄ davė vienodus ir nuoseklius parodymus, teigdamas, kad kaltinamasis jam kumščiu smogė į deÅ¡inį žandikaulį. Å iÄ aplinkybę visiÅ¡kai patvirtino įvykio vietoje buvęs liudytojas E. N..

Tai, kad E. N. buvo įvykio vietoje patvirtino ne tik nukentėjęs, bet ir kaltinamasis. Nėra pagrindo abejoti liudytojo E. N. parodymų teisingumu, kadangi jis nebuvo nukentėjusiajam artimas asmuo. Nukentėjęs parodė, kad E. N. 2022 m. nuo rugsėjo mėnesio remontavo jam priklausančio Å«kinio pastato stogÄ . Jis iki remonto E. N. nepažinojo. Jam E. N. rekomendavo kiti meistrai. Abejoti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, kadangi ir pareiÅ¡kime policijai jis nurodė, kad ėjo su darbininku E., kurio pavardės nežino (b.l.11-13).

Å ios aplinkybės rodo, kad tarp nukentėjusiojo ir liudytojo E. N. nebuvo artimo ryÅ¡io, kuris galėtų kelti abejones Å¡io liudytojo parodymų patikimumu. Nukentėjęs dėl kaltinamojo kumščiu suduoto smÅ«gio į deÅ¡inį žandikaulį teigia patyręs fizinį skausmÄ . Tai, kad nukentėjęs po kaltinamojo fizinio smurto prieÅ¡ jį sakė jautęs skausmÄ patvirtino ir liudytojai E. N. bei D. G.. Skausmo nukentėjusiajam sukėlimo tokiais kaltinamojo veiksmais galimybę patvirtina ir specialisto iÅ¡vados duomenys (b. l. 38-39).

Byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Kaltinamojo veika pagal sukeltas pasekmes ir nesant kvalifikuojančių požymių sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl baudžiamosios atsakomybės Ä®vertinus aptartas R. U. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis).

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinę praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartis Nr. 2K-54-976/2023).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti tokio sprendimo (LAT nutartis Nr. 2K-36-788/2021). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra pusbroliai, lygiomis dalimis valdantys paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio naudojimosi tvarka nėra nustatyta.

Nukentėjęs ir kaltinamasis parodė, kad konfliktai tarp jų kyla dėl to, jog nukentėjęs eina į Å«kinius pastatus pro kaltinamojo naudojamÄ namo dalį. Jie bandė teismo sprendimu nustatyti naudojimosi bendrÄ jÄ dalinę nuosavybe tvarkÄ , tačiau neradus abiem Å¡alims priimtino varianto, to padaryti nepavyko. Kaltinamasis ir nukentėjęs dėl Å¡ios besitęsiančios konfliktinės situacijos kaltina vienas kitÄ , tačiau jos sprendimas galimas tik esant abipusėms pastangoms. Taigi, akivaizdu, kad jau iki įvykio situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktiÅ¡ka, buvo susiklostę įtempti santykiai.

Å iuo konkrečiu atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko susistumdymas, kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ , sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Nukentėjęs parodė, kad kaltinamojo veika truko kelias sekundes. IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai buvo gana spontaniÅ¡ki, kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo trumpalaikis. Nukentėjęs nebuvo sužalotas. Nėra duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų kilę kokie nors kiti didesni neigiami padariniai, jis dėl kaltinamojo smurto medicininės pagalbos nesikreipė.

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Bet koks fizinis smurtas prieÅ¡ kitÄ asmenį yra reikÅ¡mingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajam Å¡iuo smurtu sukeltas pasekmes – fizinį skausmÄ , darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog jam negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis. Taip pat vertinami ir veikos motyvai (Å¡iuo atveju iÅ¡ naudojimosi bendru turtu kilusi konfliktinė situacija, kuri gali bÅ«ti iÅ¡spręsta tik bendromis kaltinamojo ir nukentėjusiojo pastangomis), kurie taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Todėl laikoma, kad kaltinamojo veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog jÄ vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys - neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, senatvės pensininkas – rodo, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus. Jo veiksmai, nors ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė (ultima ratio), todėl jos taikymas negali bÅ«ti formalus. Ä®vertinus visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ , sprendžiama, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių.

IÅ¡dėstytais motyvais baudžiamoji byla R. U. nutrauktina BK 37 straipsnio pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pritaikius BK 37 straipsnį, R. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėja Laima Dumskienė