6bb68097-180c-450f-94cb-bfce3ed877bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1079-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03447-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Budrus sakalas“ skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Budrus sakalas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. 3R-814(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) dėl V. S. skundo pripažinimo pagrįstu dalyje dėl iki 2019 m. spalio mėn. pradžios vykdyto vaizdo stebėjimo apimties ir dalyje dėl skundo pripažinimo pagrįstu dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos;

2) panaikinti Inspekcijos Bendrovei pareikÅ¡tÄ papeikimÄ . Skunde pasisakydama dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkto pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad į InspekcijÄ kreipėsi buvęs Bendrovės darbuotojas V. S., nurodydamas, kad nuo darbo Bendrovėje pradžios iki 2019 m. spalio 9 d. jo darbo vietoje, apsaugos poste, esančiame Vykinto g. 14, Vilniuje, buvo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, todėl prašė Inspekcijos iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaizdo stebėjimas buvo naudojamas tinkamais tikslais. Inspekcijai jis pateikė stebimo viduje darbo posto 2015 m. nuotraukas, apsaugos darbo poste esančios vaizdo stebėjimo kameros nuotraukas, taip pat nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera jau iÅ¡montuota, ir kitÄ su vykdytu vaizdo stebėjimu susijusiÄ informacijÄ .

Sprendime atsakovė V. S. skundÄ dėl iki 2019 m. spalio pradžios vykdyto vaizdo stebėjimo apimties pripažino pagrįstu, t. y. Inspekcija Bendrovės atžvilgiu priėmė sprendimÄ dėl vaizdo duomenų tvarkymo nuo 2011 m. (kai buvo įrengtos kameros) iki 2019 m. spalio (kai kamera buvo iÅ¡montuota), tačiau Sprendime nurodė, kad skundÄ nagrinėjo tik dėl duomenų tvarkymo veiksmų, atliktų nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. spalio. Todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, Inspekcija priėmė sprendimÄ dėl didesnės apimties reikalavimų nei iÅ¡ tikrųjų tyrimo metu buvo nagrinėjama, tačiau to nemotyvavo.

Mano, kad dėl Å¡ių priežasčių Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnyje nustatytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklos principų bei 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų. Pažymi, kad atsakovė Sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog Bendrovė neįrodė bÅ«tinybės stebėti tokios didelės apimties vaizdo stebėjimo laukÄ ir jis buvo didesnis nei bÅ«tina. Nors V. S. Inspekcijai pateikė 2015 m. rugpjūčio 22 d. 23:08:47 val. nuotraukÄ , tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė, nagrinėdama skundÄ dalyje dėl vaizdo stebėjimo nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. spalio pradžios negalėjo remtis ja, fiksuojančia 2015 m. rugpjūčio 22 d. vaizdÄ .

Akcentuoja, kad kamera, kurios vaizdus V. S. pateikė Inspekcijai, pakeista 2018 m. birželį, o dėl netinkamo veikimo pakeista dar ir 2019 m. sausio mėnesį. Nurodo, kad pati Inspekcija yra išaiškinusi, jog konkretūs asmens duomenų saugojimo terminai gali būti įtvirtinti teisės aktuose arba juos nustatyti turi pats duomenų valdytojas, o šis laikas turėtų būti kiek įmanoma trumpesnis ir pasibaigus saugojimo terminui, duomenys turėtų būti ištrinti. Jeigu Bendrovė šiuos duomenis būtų saugojusi ilgiau, t. y. nuo 2015 metų, jos veikla būtų pripažintina kaip nepagrįsta ir neproporcinga.

Todėl, vykdydama teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėja, dėl objektyvių aplinkybių negalėdama pateikti įrodymų apie vaizdo duomenų tvarkymo apimtį, nepagrįstai baudžiama ir jai pareikÅ¡tas papeikimas. PaaiÅ¡kina, kad ruoÅ¡dama skundÄ , Bendrovė atliko eksperimentÄ ir laikinai įrengė nuėmimo metu buvusiÄ kamerÄ bei užfiksavo ja matomÄ vaizdÄ . IÅ¡ nuotraukų matyti, kad V. S. darbo vieta nebuvo tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai visÄ laikÄ stebima, kadangi ji nepakliuvo į vaizdo kameros stebėjimo laukÄ .

Be to, sėdint ant kėdės jo vaizdo kamera taip pat nefiksavo. Nustatyta, kad didžiÄ jÄ laiko dalį V. S. ir kiti apsaugos posto darbuotojai praleido sėdėdami kampe prie stalo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad V. S. atsakovei pateikti 2015 metais surinkti ir iki Å¡iol saugomi duomenys yra pripažįstami kaip tinkami ir pakankami įrodymai dėl duomenų tvarkymo nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovė, rinkdama įrodymus ir jais vadovaudamasi, turėjo spręsti, kokias aplinkybes jie galėtų patvirtinti.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja mano, kad atsakovė padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ , jog nuotraukoje 2015 m. užfiksuotas vaizdas patvirtina Bendrovės netinkamus veiksmus 2017–2019 metais. Pasisakydama dėl Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Inspekcija pripažino, jog pasikeitus vaizdo duomenų tvarkymo tikslams ir Bendrovei atsisakius vaizdo duomenų tvarkymo darbo drausmės tikslu ji apie tai neinformavo V. S.. PareiÅ¡kėja su tuo nesutinka ir mano, kad įvykdė visus ADTAÄ® reikalavimus, susijusius su tinkamu informavimu.

PaaiÅ¡kina, kad apie vaizdo duomenų tvarkymÄ V. S. informavo dar 2013 m. spalio 15 d. praneÅ¡imu pasiraÅ¡ytinai, o Bendrovei 2017 m. birželio 17 d. patvirtinus Asmens duomenų, gautų vaizdo kameromis, tvarkymo taisykles, jis taip pat supažindintas. Be to, pati atsakovė patvirtino, kad pareiÅ¡kėja Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai. Pažymi, kad Bendrovė su darbuotojais įvairius klausimus aptaria susirinkimuose, todėl informacijÄ dažnai pateikia žodžiu. Atsisakius vaizdo duomenų tvarkymo darbuotojų kontrolės tikslu kiti duomenų tvarkymo tikslai nepasikeitė, o V.

S. padėtis tik pagerėjo, todėl reikalavimas iÅ¡ naujo jį informuoti pasiraÅ¡ytinai laikomas pertekliniu. Inspekcija skyrė Bendrovei papeikimÄ , su kuriuo ji nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad atsakovė nesurinko įrodymų, jog nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. spalio pareiÅ¡kėjos vykdomas vaizdo stebėjimas buvo didesnės apimties nei bÅ«tina. V. S. pateikta nuotrauka, kurioje 2015 m. užfiksuotas vaizdo stebėjimo laukas, negali bÅ«ti pakankamu įrodymu tokiai iÅ¡vadai padaryti, kadangi ji nepatvirtina ginčo laikotarpiu stebėto vaizdo apimties.

Atsakovė konstatavo, kad Bendrovė iki 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, ir Reglamentas (ES) 2016/679) įsigaliojimo (2018 m. gegužės 24 d.) pažeidė ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ , o įsigaliojus BDAR (2018 m. gegužės 25 d.) pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjai paskirta ta pati sankcija už ADTAÄ® ir BDAR pažeidimÄ , nors ADTAÄ® iki 2018 m. gegužės 25 d. nenumatė galimybės skirti papeikimÄ . Bendrovės teigimu, Inspekcija nemotyvavo savo sprendimo skirti papeikimÄ . Mano, jog ji privalėjo įsitikinti, kad pažeidimas tikrai buvo, o nustačius, vertinti sankcijos proporcingumo klausimÄ . Taip pat, spręsdama, kokiÄ sankcijÄ skirti, turėjo įvertinti ir nukentėjusių asmenų skaičių, tvarkymo tikslÄ , tvarkomų duomenų pobÅ«dį, duomenų subjektų patirtÄ Å¾alÄ , pažeidimo trukmę, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo, veiksmus, kurių duomenų valdytojas ėmėsi, ir kt.

PareiÅ¡kėja akcentuoja, kad atsakovė, kaip duomenų valdytoja, vaizdo duomenų nebetvarko nuo 2019 m. spalio ir darbuotojų darbo vietos vaizdo stebėjimas neatliekamas. Skunde paaiÅ¡kina, kad iki 2019 m. spalio mėn. darbo vietoje, kuri buvo stebima, dirbo keturi darbuotojai. Vaizdo duomenų tvarkymas buvo susijęs tik su keletu darbuotojų ir tik dėl jų darbo vietos specifikos, o stebimas vaizdas apėmė ne visÄ patalpÄ , tačiau tik jos dalį. Vaizdo kamera buvo nuimta dar iki tyrimo pradžios, vaizdas nebuvo stebimas tiesiogiai, darbuotojai buvo informuoti apie stebėjimÄ .

Pažymi, kad V. S. skundÄ pateikė jau nukabinus vaizdo kamerÄ ir nutrÅ«kus darbo santykiams su Bendrove. Be to, Inspekcija akcentavo, kad Bendrovė vaizdo duomenis tvarkė nustatytais tikslais ir nekonstatavo, jog V. S. bÅ«tų patyręs žalÄ . PareiÅ¡kėja tvirtina, kad nėra pažeidusi BDAR, taip pat jai netaikytos jokios poveikio priemonės dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, tačiau atsakovė į tai neatsižvelgė. Inspekcija net nesvarstė skirti nurodymo, rekomendacijos ar dėl pažeidimo akivaizdaus mažareikÅ¡miÅ¡kumo svarstyti galimybę netaikyti jokios poveikio priemonės. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad Inspekcija V.

S. skundÄ gavo 2019 m. gruodžio 31 d., o SprendimÄ priėmė tik 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y. po 9 mėnesių. Nurodo, kad pagal ADTAÄ® bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali bÅ«ti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiÅ«ros institucijoje dienos, todėl vėliausiai skundas turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas iki 2020 m. birželio 30 d. Mano, kad vien tai, jog atsakovė vėlavo skundÄ iÅ¡nagrinėti ilgiau nei 3 mėnesius, sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ naikinti SprendimÄ .

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija e su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad Sprendimas atitiko VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, jame aiÅ¡kiai, detaliai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas Bendrovė pažeidė, taip pat paaiÅ¡kinta, už kokį pažeidimÄ skirta atitinkama poveikio priemonė. Pažymi, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog nenagrinėja skundo ar jo dalies, jeigu nuo pažeidimų padarymo dienos iki skundo padavimo praėjo daugiau nei 2 metai, todėl nagrinėjo skundÄ dalyje dėl vykdyto vaizdo stebėjimo nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m spalio pradžios.

Sprendimo motyvuojamoji dalis neatsiejamai susijusi su rezoliucine dalimi, todėl ir buvo priimtas tose ribose. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos informacijos dėl kamerų keitimo, atlikto eksperimento, nėra gavusi, t. y. Bendrovė tokios informacijos nepateikė Inspekcijai skundo nagrinėjimo metu, nors tokiÄ pareigÄ turėjo. Be to, atsakovė net du kartus kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , siekdama gauti reikÅ¡mingos informacijos skundui iÅ¡tirti. Inspekcija antrÄ kartÄ kreipdamasi su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , pridėjo iÅ¡ V.

S. gautos nuotraukos kopijÄ , kurios vaizdo stebėjimo lauko apimtimi abejoja Bendrovė. Pažymi, kad teikdama atsakymÄ pareiÅ¡kėja neiÅ¡reiÅ¡kė abejonių, jog pateikta nuotraukos kopija neatspindi nagrinėjamu laikotarpiu aktualios vaizdo stebėjimo lauko apimties. Kadangi Bendrovei buvo suteikta galimybė pateikti visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ skundo nagrinėjimu metu, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už klaidingos informacijos ar ne visos informacijos pateikimÄ , todėl atsakovė mano, kad naujos informacijos pateikimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip reikÅ¡minga aplinkybė.

Inspekcija paaiÅ¡kina, kad skundo nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja nurodžiusi, jog dėl vaizdo kameros techninių specifikacijų ribotumo, apsaugos posto nepakankamo ploto ir jame sumontuotos įrangos iÅ¡dėstymo vietos nebuvo galimybės visiÅ¡kai užtikrinti, kad darbuotojų darbo vieta nepatektų į vaizdo kameros stebėjimo laukÄ . Kita apsaugos posto patalpos dalis, skirta darbuotojams pavalgyti ir persirengti, nebuvo filmuojama. Inspekcija pažymi, kad priimant SprendimÄ skunde minima nuotrauka nėra vienintelė lemianti aplinkybė.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovė, registruodamasi Asmens duomenų valdytojų valstybės registre (toliau – ir Registras), 2015 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu informavo InspekcijÄ , jog atsisako vykdyti vaizdo stebėjimÄ darbo drausmės tikslais, paaiÅ¡kino bÅ«tinybę stebėti apsaugos darbuotojų darbo vietÄ ir užtikrino, kad bus stebima ne visa darbo vieta, o tik dalis, kur įrengti monitoriai. Dėl Å¡ių priežasčių Inspekcija 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu įregistravo pareiÅ¡kėjÄ Registre.

Be to, atsakovė akcentuoja, kad net ir vykdant vaizdo stebėjimÄ teisėtai, pareiÅ¡kėja vis tiek turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, t. y. asmens duomenys turi bÅ«ti renkami tik tokios apimties, kuri bÅ«tina jiems rinkti ir toliau tvarkyti, jie turi bÅ«ti adekvatÅ«s, tinkami ir tik tokie, reikalingi siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Inspekcija skundo nagrinėjimo metu nustatė, kad į Bendrovės poste įrengtos kameros vaizdo stebėjimo laukÄ pateko didesnė dalis saugos posto – darbuotojų darbo vieta, o ne tik posto dalis, kur įrengti monitoriai ir (ar) įėjimas į postÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė bÅ«tinybės stebėti tokios didelės apimties vaizdo stebėjimo lauko.

Nurodo, kad skundo nagrinėjimo metu nustatė, jog iki BDAR įsigaliojimo V. S. apie vykdytÄ vaizdo stebėjimÄ darbo vietoje informuotas pasiraÅ¡ytinai 2013 m. spalio 15 d., taip pat 2015 m. birželio 24 d. pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Asmens duomenų, gautų vaizdo kameromis, tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis UAB „Budrus sakalas“ generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 17 d. įsakymu, kurių 5 punkte nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymo (vaizdo stebėjimo) tikslas – vieÅ¡osios tvarkos, darbuotojų ir kitų asmenų saugumo, pastate esančio turto apsaugos, darbo drausmės užtikrinimas.

Bendrovė registravimosi Registre metu atsisakė vaizdo stebėjimo darbo drausmės tikslais ir apie tai informavo InspekcijÄ . Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Bendrovė, kaip duomenų valdytoja, veikė neskaidriai V. S. atžvilgiu, informuodama apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ darbo drausmės tikslu, nors buvo atsisakiusi tokio vaizdo duomenų tvarkymo tikslo. Pasisakydama dėl papeikimo skyrimo, Inspekcija pažymi, kad įvertinusi tai, jog nurodymas ar rekomendacija skiriama, kai reikia suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, o Å¡iuo atveju vaizdo stebėjimas jau nebuvo vykdomas, todėl Å¡ios poveikio priemonės negalėjo bÅ«ti skiriamos.

Nustačius pažeidimÄ , teisės aktai įpareigoja InspekcijÄ skirti poveikio priemonę, todėl galėjo bÅ«ti skiriama bauda arba papeikimas. Å iuo atveju buvo pasirinkta Å¡velnesnio poveikio priemonė – papeikimas. Be to, nustatytas pažeidimas buvo vienas, tačiau trunkamojo pobÅ«džio, o skirtingu laikotarpiu vertinamÄ vaizdo stebėjimÄ reglamentavo skirtingi teisės aktai. Inspekcija pažymi, kad nagrinėdama V. S. skundÄ , nesiekė tyčia vilkinti jo nagrinėjimo, dėjo pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau dėl didėjančio darbo krÅ«vio, gaunamų skundų skaičiaus, pobÅ«džio ir sudėtingumo, kintančio valstybės tarnautojų skaičiaus skundo nagrinėjimas užtruko.

Mano, kad skundo nagrinėjimo terminai neturi įtakos Bendrovės padarytų pažeidimų kvalifikavimui ir negali panaikinti jos atsakomybės. Bendrovė 2021 m. kovo 1 d. pateikė teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai pareikÅ¡tas papeikimas ir kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundas dalyje pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Inspekcijos sprendimu konstatuota, kad pareiÅ¡kėja neteisėtai tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Inspekcijai skundÄ pateikė buvęs UAB „Budrus sakalas“ darbuotojas V. S., dirbęs Bendrovėje iki 2019 m. gruodžio mėnesio. Skunde, be kita ko, V. S. nurodė, jog 2015 m. vasario 20 d. dėl apsaugos darbuotojų darbo kontrolės buvo įvesta atsižymėjimo tvarka, tačiau nebuvo panaikinta vaizdo kamera apsaugos darbuotojo poste.

Darbų vadovas 2019 m. rugsėjo 9 d. per jo budėjimÄ atėjo į apsaugos darbo postÄ (103 kabinetÄ ) ir pareiÅ¡kė, kad jis žino, jog V. S. neseniai valgė savo darbo vietoje bei naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu. Kadangi darbo vietoje buvo vienas ir niekas negalėjo jo matyti ar girdėti, V. S. suprato, kad darbų vadovas jį stebėjo per poste įrengtÄ vaizdo kamerÄ . Skunde V. S. prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar toks jo stebėjimas nebuvo perteklinis ir nepažeidė jo teisių. Atsakovė 2020 m. sausio 6 d. paprašė V.

S. patikslinti savo skundÄ . V. S. 2020 m. sausio 15 d. pateikė Inspekcijai patikslintÄ skundÄ . Inspekcija 2020 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu Nr. 2R- 1747(2.13.) kreipėsi į UAB „Budrus sakalas“, prašė pateikti informacijÄ , įskaitant ir paaiÅ¡kinimus, kur apsaugos darbo poste (103 kabinete) buvo nukreipta kamera, kas pateko į jos stebėjimo laukÄ (2.4 punktas), taip pat prašė pateikti vaizdo stebėjimo kameros darytos nuotraukos kopijÄ . RaÅ¡te buvo nurodyta, kad Bendrovė turi teisę savo iniciatyva pateikti ir kitÄ informacijÄ ir (ar) paaiÅ¡kinimus, susijusius su skunde nurodyta informacija.

Bendrovė 2020 m. balandžio 29 d. raÅ¡te Nr. 9259/49 paaiÅ¡kino, jog vaizdo stebėjimas apsaugos poste (103 kabinete) buvo vykdomas iki 2019 m. spalio pradžios, nuo 2019 m. spalio trečiojo suinteresuoto asmens darbo vietoje vaizdo stebėjimas nebuvo vykdomas. Pažymėjo, kad Bendrovė, iÅ¡montavusi kamerÄ apsaugos poste, apskritai nustojo tvarkyti vaizdo duomenis kaip duomenų valdytoja, kadangi jokių kitų savo vaizdo kamerų neturi ir nenaudoja. PaaiÅ¡kino, kad vaizdo stebėjimas vykdytas tik turto ir asmens apsaugos užtikrinimo tikslu.

Kamera buvo nukreipta į vieninteles duris, pro kurias galima patekti į postÄ . Ä® vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo laukÄ taip pat pateko patalpos dalis, kurioje įrengtos apsauginės signalizacijos, prieÅ¡gaisrinės signalizacijos, durų atidarymo ir kitos pastato valdymo sistemos. Kita posto patalpų dalis, skirta darbuotojams pavalgyti ir persirengti, nebuvo filmuojama. pareiÅ¡kėja nurodė, kad galimybės pateikti stebėjimo kameros darytos nuotraukos kopijos neturi, kadangi visi kamera padaryti įraÅ¡ai sunaikinti, vadovaujantis vaizdo duomenų tvarkymo procedÅ«rų reikalavimais.

Bendrovė paaiÅ¡kino, kad vaizdo stebėjimu siekė užtikrinti poste esančių apsaugos darbuotojų ir visų poste esančių pastato valdymo sistemų saugumÄ , atgrasyti potencialius įsibrovėlius nuo įsiveržimo į postÄ ir pastatÄ . Teigė, kad darbuotojai nebuvo stebimi darbo kontrolės tikslu, buvo stebimi tik keli darbuotojai, prieigÄ prie vaizdo įrašų turėjo tik vienas darbuotojas, kuris galėjo peržiÅ«rėti įraÅ¡us atskiru Bendrovės vadovo nurodymu, o nuolatinė darbuotojų stebėsena nebuvo atliekama, pasibaigus nustatytam terminui vaizdo įraÅ¡ai bÅ«davo sunaikinami.

Pažymėjo, kad darbuotojai apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ informuoti 2013 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytinai. Po kameros apsaugos poste iÅ¡montavimo Bendrovė vaizdo stebėjimo nebevykdo, todėl nėra iÅ¡kabinta jokių informacinių lentelių apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ ir pateikti nuotraukų neturi galimybės. Bendrovė patvirtino, kad darbuotojai 2013 m. spalio 15 d. tinkamai informuoti apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ darbo vietoje, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ . Taip pat patvirtino, kad apsaugos darbo poste (103 kabinete) buvusi vaizdo kamera iÅ¡montuota po 2019 m. rugsėjo 24 d. susirinkimo ir nuo to laiko Bendrovė, kaip duomenų valdytoja, vaizdo duomenų nebetvarko.

Inspekcija pakartotinai 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu Nr. 2R-3503(2.13.) kreipėsi į UAB „Budrus sakalas“, nurodydama, jog registruodamasi Registre ir atsakydama į Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tÄ Nr. 2R-4611(9.1.), ar stebima visa apsaugos darbuotojų patalpa, ar visgi kamera nukreipta tik į tam tikras vietas, kodėl nepakaktų stebėti tik įėjimÄ Ä¯ postÄ ir pan., Bendrovė InspekcijÄ informavo, kad vaizdo kamera stebima ne visa apsaugos darbuotojų darbo patalpa, o tik ta jos dalis, kur įrengti monitoriai.

Dėl Å¡ių priežasčių Inspekcija 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 2R-5305(9.1.-1.) Bendrovę įregistravo Registre. Tačiau iÅ¡ V. S. Inspekcijai pateiktos nuotraukos matyti, kad į apsaugos poste įrengtos kameros vaizdo stebėjimo laukÄ pateko didesnė dalis apsaugos posto (darbuotojų darbo vieta), ne tik posto dalis, kur įrengti monitoriai ir (ar) įėjimas į postÄ . Todėl Inspekcija prašė Bendrovės paaiÅ¡kinti, kokiu tikslu vaizdo stebėjimo kamera buvo stebimi ne tik įrengti saugos poste monitoriai, bet ir darbuotojų darbo vietos.

Bendrovė 2020 m. liepos 27 d. raÅ¡te Nr. 9259/74 paaiÅ¡kino, kad dėl vaizdo kameros techninių specifikacijų ribotumo, apsaugos posto nepakankamo ploto ir apsaugos poste sumontuotos įrangos iÅ¡dėstymo vietos nebuvo galimybės visiÅ¡kai užtikrinti, jog darbuotojų darbo vieta nepatektų į vaizdo kameros stebėjimo laukÄ . Pažymėjo, kad kita apsaugos posto patalpų dalis, skirta darbuotojams pavalgyti ir persirengti, nebuvo filmuojama. Vaizdo stebėjimas vykdytas tik turto ir asmenų apsaugos užtikrinimo tikslais, kitais tikslais duomenys nebuvo tvarkomi.

Prašė atsižvelgti į tai, jog vaizdo kamerÄ nuėmė dar iki tyrimo pradžios, į vaizdo kameros stebėjimo laukÄ patekdavo labai ribotas darbuotojų skaičius, darbuotojai buvo informuoti apie vykdomÄ stebėjimÄ , vaizdas realiu laiku nebuvo stebimas, V. S. skundÄ pateikė jau esant nukabintai vaizdo kamerai ir nutrÅ«kus darbo santykiams su Bendrove. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimÄ Nr. 3R-814(2.13-1.), kuriuo nusprendė:

1) pripažinti pagrįstu V. S. skundÄ dalyje dėl iki 2019 m. spalio mėnesio pradžios vykdyto vaizdo stebėjimo apimties;

2) skundÄ dalyje dėl vaizdo duomenų tvarkymo kontroliuojant V. S. darbÄ / darbo drausmės tikslais atmesti;

3) V. S. skundÄ dalyje dėl ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos pažeidimo pripažinti pagrįstu;

4) pareikÅ¡ti UAB „Budrus sakalas“ papeikimÄ . Sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Bendrovės vaizdo stebėjimas buvo vykdomas nuo 2011 m. iki 2019 m. spalio mėnesio pradžios, Inspekcija V. S. skundÄ gavo tik 2019 m. gruodžio 31 d., o pagal teisinį reglamentavimÄ atsakovė nenagrinėja skundo ar jo dalies, jeigu nuo nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau nei 2 metai, todėl skundas nagrinėtinas tik dalyje dėl vykdyto vaizdo stebėjimo nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio pradžios. SprendimÄ Inspekcija grindė Å¡iais argumentais:

1) Bendrovė, registruodamasi Registre, 2015 m. informavo InspekcijÄ , jog vaizdo kamera stebima ne visa apsaugos darbuotojų darbo patalpa, o tik ta jos dalis, kur įrengti monitoriai;

2) iÅ¡ V. S. Inspekcijai pateiktos nuotraukos nustatyta, kad į apsaugos poste įrengtos kameros vaizdo stebėjimo laukÄ pateko didesnė dalis saugos posto (darbuotojų darbo vieta), ne tik posto dalis, kur įrengti monitoriai ir (ar) įėjimas į postÄ ;

3) Bendrovė paaiÅ¡kino, kad dėl vaizdo kameros techninių specifikacijų ribotumo, apsaugos posto nepakankamo ploto ir apsaugos poste sumontuotos įrangos iÅ¡dėstymo vietos nebuvo galimybės visiÅ¡kai užtikrinti, jog darbuotojų darbo vieta nepatektų į vaizdo kameros stebėjimo laukÄ , tačiau kita apsaugos posto patalpos dalis, skirta darbuotojams pavalgyti ir persirengti, nebuvo filmuojama. Todėl Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė neįrodė bÅ«tinybės stebėti tokios didelės apimties vaizdo stebėjimo lauko ir Å¡is stebėjimo laukas buvo didesnis nei buvo bÅ«tina apsaugos posto paslaugų gerinimo užtikrinimo ir asmenų bei turto saugumo užtikrinimo tikslams pasiekti.

Sprendime konstatuota, kad Bendrovė iki BDAR taikymo pradžios (2018 m. gegužės 24 d.) pažeidė ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ , o įsigaliojus BDAR (2018 m. gegužės 25 d.) pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatÄ . Atsižvelgiant į tai, V. S. skundas dalyje dėl vaizdo apimties buvo pripažintas pagrįstu ir pareiÅ¡kėjai skirtas papeikimas. Taip pat Inspekcija skundo nagrinėjimo metu nenustatė, kad V. S. vaizdo duomenys buvo tvarkomi (rinkti ir naudoti) kontroliuojant jo darbÄ poste / darbo drausmės tikslais.

Todėl skundas dalyje dėl vaizdo duomenų tvarkymo kontroliuojant V. S. darbÄ poste / darbo drausmės tikslais atmestas. Inspekcija, įvertinusi tai, kad Bendrovė veikė neskaidriai ir informavo trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ darbo drausmės tikslu, nors buvo atsisakiusi tokio vaizdo duomenų tvarkymo tikslo, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nesilaikė ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, įpareigojančios duomenų valdytojÄ veikti skaidriai. Todėl Å¡ioje dalyje V.

S. skundÄ pripažino pagrįstu. PareiÅ¡kėja su tokiu Sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti. Esminiai skundo motyvai yra tie, jog, pasak pareiÅ¡kėjos, Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, kadangi Inspekcija motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad skundÄ nagrinės tik dėl laikotarpio nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, tačiau rezoliucinėje dalyje konstatavo, jog sprendimas priimtas dėl viso vaizdo duomenų tvarkymo laikotarpio (2011–2019 m.). Be to, atsakovė tyrimo metu rėmėsi tik V.

S. pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 22 d. vaizdas, todėl mano, kad ji negalėjo remtis Å¡ia nuotrauka, vertindama nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Teigia, kad atsakovė netinkamai vertino pareigÄ informuoti darbuotojus apie pasikeitusį vaizdo stebėjimÄ , kadangi Å¡iuo atveju buvo pagerinta, o ne pabloginta V. S. padėtis. Be to, nurodo, kad Inspekcija niekaip nemotyvavo sprendimo skirti bÅ«tent papeikimÄ , o ne kitÄ sankcijÄ , taip pat praleido terminÄ skundui iÅ¡nagrinėti, todėl Sprendimas priimtas pažeidus procedÅ«rÄ ir dėl to naikintinas.

Pagal ADTAÄ® 1 straipsnį (redakcija, galiojusi skundo padavimo ir Sprendimo priėmimo metu, nuo 2019 m. lapkričio 14 d.) Å¡io įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma, žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugÄ , ir užtikrinti aukÅ¡tÄ asmens duomenų apsaugos lygį. Å is įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusÄ ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiÅ«ros institucija, priežiÅ«ros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarkÄ (1 straipsnio 2 dalis).

Å is įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis). ADTAÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiÅ«ros institucijos įgaliojimus. ADTAÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiÅ«ros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugÄ , pažeidimų Å¡ių teisės aktų ir priežiÅ«ros institucijos nustatyta tvarka.

ADTAÄ® 31 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimÄ , motyvuotai nusprendžia pripažinti skundÄ ar jo dalį pagrįsta arba atmesti skundÄ ar jo dalį. Apie priimtÄ sprendimÄ Inspekcija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raÅ¡tu praneÅ¡a pareiÅ¡kėjui ir skundžiamam asmeniui, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti administracinę baudÄ ADTAÄ® 31 straipsnio 4 dalis). Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu.

Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį Å¡is reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti jÄ sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai – rinkimas, įraÅ¡ymas, rÅ«Å¡iavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu bÅ«du sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, iÅ¡trynimas arba sunaikinimas.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija Bendrovės buvusio darbuotojo V. S. skundÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, padarydama iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė, vykdydama stebėjimÄ vaizdo kameromis, pažeidė jo privatumÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodoma, kad priežiÅ«ros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu bÅ«du ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sÄ Å¾iningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių.

Inspekcija privalo, be kita ko, atlikti faktinių aplinkybių tyrimÄ , teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ), nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetÄ , bÅ«tinÄ ir pakankamÄ teisės normoms taikyti, taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020). Sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VAÄ® (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ .

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Visų pirma, matyti, kad pareiÅ¡kėja skundÄ grindžia tuo, jog atsakovė sprendime nurodė nagrinėsianti skundÄ tik dėl laikotarpio nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, jog skundÄ laiko pagrįstu dėl iki 2019 m. spalio mėnesio pradžios vykdyto vaizdo stebėjimo.

Todėl pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad galima suprasti, jog sprendimÄ atsakovė priėmė dėl viso vaizdo duomenų tvarkymo laikotarpio nuo 2011 m. iki 2019 m., o tai neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. Tačiau teismas pažymi, kad tokie pareiÅ¡kėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Inspekcija Sprendime aiÅ¡kiai pasisakė, jog skundÄ nagrinės tik dalyje dėl vykdyto vaizdo stebėjimo nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio pradžios (Sprendimo 3 lapas).

Inspekcija motyvavo, kad pagal ADTAÄ® ji nenagrinėja skundo ar jo dalies, jeigu nuo nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau nei 2 metai. Nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas priimtas vertinant visÄ laikotarpį nuo 2011 m. iki 2019 m., kadangi iÅ¡ jo turinio aiÅ¡ku, už kokį laikotarpį konstatuoti pažeidimai. Nustatyta, kad Inspekcija Sprendime konstatavo ADTAÄ®, galiojusio iki 2018 m. gegužės 24 d., 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos pažeidimus.

ADTAĮ (konstatuoto pažeidimo padarymo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d.), 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų:

1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis;

2) tvarkomi tiksliai, sÄ Å¾iningai ir teisėtai;

3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas;

4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti;

5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi;

6) tvarkomi pagal Å¡iame ir kituose atitinkamÄ veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiÅ¡kius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. ADTAÄ® 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAÄ® 17 straipsnyje nustatyta, kad vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali bÅ«ti vykdomas, kai dėl darbo specifikos bÅ«tina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumÄ ir kitais atvejais, kai kiti bÅ«dai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant iÅ¡vardytų tikslų. ADTAÄ® 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi bÅ«ti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytÄ vaizdo stebėjimo tikslÄ :

1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;

2) bÅ«tų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra bÅ«tina. BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi bÅ«ti adekvatÅ«s, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad bÅ«tų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentÅ«ra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti SÄ jungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretÅ«s jo skyrimo kriterijai gali bÅ«ti nustatyti SÄ jungos arba valstybės narės teise (BDAR 4 straipsnio 7 punktas).

Byloje nagrinėjamu atveju duomenų valdytoja yra pareiÅ¡kėja. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atskaitomybės principas susideda iÅ¡ dviejų dalių: duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tÄ atitiktį priežiÅ«ros institucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymÄ si ir jis turi sugebėti tai įrodyti.

Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo bÅ«ti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiÅ¡kia, kad duomenų valdytojas turi pareigÄ pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020).

Byloje nustatyta, kad atsakovė, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos registravimo Registre, 2015 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡te Nr. 2R-4611(9.1.) prašė jos paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tina stebėti apsaugos darbuotojų darbo vietÄ , nurodyti, kokia jų darbo specifika lemia bÅ«tinumÄ stebėti, kokios grėsmės (pavojai) jiems kyla, kodėl kitos priemonės ar bÅ«dai netinkami ir / ar pakankami siekiant užsibrėžtų tikslų, ar stebima visa apsaugos darbuotojų darbo patalpa, ar kameros nukreiptos tik į tam tikras vietas ir pan., taip pat, dėl kokių priežasčių nepakaktų stebėti tik įėjimÄ Ä¯ apsaugos darbuotojų postÄ .

UAB „Budrus sakalas“ 2015 m. rugsėjo 7 d. Inspekcijai paaiÅ¡kino, kad vaizdo stebėjimo kameros padėjo užtikrinti saugumÄ , kadangi kartais apsaugos darbuotojai nepakankamai rÅ«pestingai atlikdavo savo pareigas, t. y. neužfiksuodavo gresiančių grėsmių ir pan. Be to, Bendrovė informavo InspekcijÄ , kad vaizdo kamera stebima ne visa apsaugos darbuotojų darbo patalpa, o tik ta jos dalis, kur įrengti monitoriai. Inspekcija, atsižvelgdama į šį atsakymÄ , 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 2R-5305(9.1.-1.) Bendrovę įregistravo Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.

PareiÅ¡kėja esminiu argumentu, nesutikdama su Sprendimu, nurodo tai, jog Inspekcija rėmėsi trečiojo suinteresuoto asmens pateikta 2015 m. rugpjūčio 22 d. 23:08:47 val. fotonuotrauka, kuri negali atspindėti vaizdo stebėjimo situacijos nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. spalio pradžios. Kaip matyti, Inspekcija nurodė, kad Sprendime rėmėsi ir kitais duomenis. Ä® bylÄ pateikti 2019 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės susirinkime dalyvavusių darbuotojų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, jog dalis darbuotojų teigė žinantys, kad vaizdo kamera įrengta teisėtai, suderinus su Inspekcija.

Pati pareiÅ¡kėja 2020 m. liepos 27 d. raÅ¡te atsakovei paaiÅ¡kino, kad dėl vaizdo kameros techninių specifikacijų ribotumo, apsaugos posto nepakankamo ploto ir jame sumontuotos įrangos iÅ¡dėstymo vietos nebuvo galimybės visiÅ¡kai užtikrinti, jog darbuotojų darbo vieta nepatektų į vaizdo kameros stebėjimo laukÄ . Pažymėjo, kad kita apsaugos posto patalpų dalis, skirta darbuotojams pavalgyti ir persirengti, nebuvo filmuojama. Vaizdo stebėjimas vykdytas tik turto ir asmenų apsaugos užtikrinimo tikslais, jokiais kitais tikslais duomenys nebuvo tvarkomi.

Prašė atsižvelgti į tai, jog vaizdo kamerÄ nuėmė dar iki tyrimo pradžios, į jos stebėjimo laukÄ patekdavo labai ribotas darbuotojų skaičius, darbuotojai buvo informuoti apie vykdomÄ stebėjimÄ , vaizdas realiu laiku nebuvo stebimas, V. S. skundÄ pateikė jau esant nukabintai vaizdo kamerai ir nutrÅ«kus darbo santykiams su Bendrove. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ji pripažino, jog dėl tam tikrų vaizdo kameros techninių specifikacijų bei nedidelio apsaugos posto ploto kameros nepavyko įrengti taip, kad į vaizdo stebėjimo laukÄ nepatektų darbuotojų darbo vieta.

Vadinasi, jie buvo stebimi, nes Bendrovė ne tik Å¡ios aplinkybės niekaip nepaneigė, tačiau ir pripažino. Be to, tÄ patvirtina ir 2015 m. rugpjūčio 22 d. fotonuotrauka, kuri, teismo vertinimu, nebuvo pagrindinis įrodymas, kuriuo Inspekcija vadovavosi, nes ji Sprendime tyrė ir rėmėsi ir kitais raÅ¡ytiniais dokumentais. Atmestini pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Inspekcija jos neprašė pateikti konkrečių duomenų, kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovė suteikė pareiÅ¡kėjai ne vienÄ galimybę pateikti paaiÅ¡kinimus, ne tik atsakant į Inspekcijos klausimus, tačiau ir pateikiant kitus reikÅ¡mingus argumentus.

Taigi, Bendrovė turėjo teisę teikti visus, jos manymu, reikÅ¡mingus ir su ginču susijusius įrodymus. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja ir teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad vaizdo stebėjimo kameros trečiojo suinteresuoto darbo vietoje buvo skirtos ne nuolatinei darbuotojų kontrolei, o darbo saugumo užtikrinimui, kad galimi atvejai, kai darbuotojai nepastebės galimų grėsmių ir pan. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia pareiÅ¡kėjos pozicijos, kad stebėjimo kamerų įrengimas, apimantis didesnį nei galima stebėjimo laukÄ , apsaugos poste buvo bÅ«tinas nurodytiems tikslams pasiekti.

Pažymėtina, jog Å¡i iÅ¡vada negali bÅ«ti paneigiama iÅ¡imtinai įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, kurias pareiÅ¡kėja nurodė (siekiant apsaugoti turtÄ ir pan.). Taigi, įvertinus SprendimÄ dalyje dėl nuo 2017 m. gruodžio iki 2019 m. spalio pradžios vykdyto vaizdo stebėjimo, darytina iÅ¡vada, kad jis yra pagrįstas ir naikinti nėra pagrindo. Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. spalio 15 d. ir 2015 m. birželio 24 d. informavo V. S. apie asmens duomenų tvarkymÄ ir vaizdo kamerų stebėjimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų informavusi jį apie tai, jog atsisakė tokio vaizdo duomenų tvarkymo darbo drausmės tikslais.

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja tinkamai neinformavo V. S. apie pasikeitusį jo duomenų tvarkymÄ , pateikiant atitinkamus įrodymus ir tuo pažeidžiant ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , kuriame numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi pagal Å¡iame ir kituose atitinkamÄ veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiÅ¡kius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. PareiÅ¡kėja skunde teismui iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad negali Inspekcijai pateikti ir nepateikė duomenų, jog V.

S. buvo tinkamai informuotas apie pasikeitusį vaizdo kamerų stebėjimÄ , tačiau teigė, kad Å¡is pasikeitimas ne tik nepablogino, bet dar ir pagerino jo padėtį. Be to, pažymėjo, kad dažnai svarbia informacija bÅ«davo pasidalijama žodžiu susirinkimų metu. Tačiau tokie argumentai vertinami kaip pareiÅ¡kėjos gynybinė pozicija, kadangi, kaip matyti, ji apie asmens duomenų tvarkymÄ darbuotojus ne kartÄ informavo pasiraÅ¡ytinai, todėl neaiÅ¡ki priežastis, kodėl šį kartÄ to nepadarė.

Tai, kad pareiÅ¡kėja atsisakė vaizdo stebėjimo drausmės tikslais, kas, jos nuomone, pagerino trečiojo suinteresuotojo asmens padėtį, neatleidžia jos nuo pareigos informuoti jį apie Å¡iuos pasikeitimus. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Inspekcija pažeidė ADTAÄ® 30 straipsnio nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad skundas ar jo dalis turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta ir pareiÅ¡kėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiÅ«ros institucijoje dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiÅ«ros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobÅ«džio arba kitų objektyvių priežasčių bÅ«tina skundo ar jo dalies nagrinėjimÄ pratęsti.

Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančio administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Ä®statyme nustatyto termino, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012). Å iuo atveju, nors V. S. skundas Inspekcijoje gautas 2019 m. gruodžio 31 d., o Sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 21 d., tai nesudaro teisinio pagrindo naikinti SprendimÄ , kadangi nenustatyta, jog nurodyto termino praleidimas bÅ«tų lėmęs netinkamÄ aplinkybių nustatymÄ ir jų vertinimÄ .

Be to, sutiktina su Inspekcijos pozicija, kad termino praleidimas neturi įtakos Bendrovės padarytų pažeidimų kvalifikavimui ir negali panaikinti jos atsakomybės. ADTAÄ® (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, nuo 2019 m. lapkričio 14 d.) 31 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimÄ , motyvuotai nusprendžia pripažinti skundÄ ar jo dalį pagrįsta arba atmesti skundÄ ar jo dalį. Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja pažeidė dar iki BDAR įsigaliojimo (2018 m. gegužės 24 d.) galiojusio ADTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ , taip pat BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatÄ ir nusprendė pripažinti pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens skundÄ bei pareiÅ¡kė Bendrovei papeikimÄ , kaip numato BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktas.

Teismo vertinimu, Inspekcijos pritaikyta poveikio priemonė nagrinėjamu atveju – teisinga ir proporcinga. Argumentų, sudarančių pagrindÄ naikinti ar keisti Å¡iÄ poveikio priemonę, teismas nenustatė. Nors pareiÅ¡kėja nurodė, kad atsakovė nemotyvavo tokio savo sprendimo, tačiau iÅ¡ Sprendimo akivaizdu, kad Inspekcija rėmėsi bÅ«tent nustatytais pažeidimais, juos teisingai vertindama ir kvalifikuodama. PareiÅ¡kėjos argumentai, jog Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio nuostatų, yra akivaizdžiai deklaratyvÅ«s ir neturintys jokio faktinio pagrindo.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra pagrindo jo naikinti kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas), nesant pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamo Inspekcijos sprendimo.

Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Budrus sakalas“ skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jovita Einikienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas