Legislator Case Law & Legislation
6bb648f5-5cbf-434e-beb4-54062e554d70 AI generated

6bb648f5-5cbf-434e-beb4-54062e554d70 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6bb648f5-5cbf-434e-beb4-54062e554d70
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Janui Kučynski,civilinio atsakovo UAB DK ‚PZU Lietuva“ atstovui S. M.,nuteistajam M. B.,vertėjai Irinai Seniavskai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės A. M. apeliacinius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Legislator headnote

AI generated

6bb648f5-5cbf-434e-beb4-54062e554d70 · Vilniaus apygardos teismas: striukės audeklo pluoÅ¡tais, ir yra tik tikimybė, kad rasti pluoÅ¡tai yra D. L. striukės audinio pluoÅ¡tai, tačiau teismas neatsižvelgė į liudytojo T. B. parodymus apie tai, kad jie perkėlė gulintį baloje nukentėjusįjį ant audeklo, padėjo jį transportuoti į greitosios pagalbos automobilį, su juo kontaktavo. Po to savo automobilį nuvarė į Å alčininkų rajono policijos komisariatÄ , todėl, nuteistojo manymu, neatmestina galimybė, kad mikrodalelės nuo nukentėjusiojo, kurios liko ant T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas A        Nuorašas:                                                                                                                             Pranešėjas Arūnas Kisielius                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-315/2014                                Teisėja Nina Pičugina                                         Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00119-2010-2                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6                                                                                                                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. vasario 12 d. Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Angelės Ikasalienės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai, nuteistojo gynėjui Stasiui Kavaliūnui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A.

M.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Janui Kučynski,civilinio atsakovo UAB DK ‚PZU Lietuva“ atstovui S. M.,nuteistajam M. B.,vertėjai Irinai Seniavskai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės A. M. apeliacinius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimÄ , žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡ M. B. priteista A. M. 1200 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ bei 6013,19 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. M. ieÅ¡kinio dalis dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkinta.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :          M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje Å alčininkų r., vairuodamas jo tėvui T. B. priklausantį automobilį „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodytÄ reikalavimÄ , t. y. atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobilio priekine dalimi tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D.

L. kÅ«no, kryptimi nuo kojų galvos link ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos buvo velkamas kurį laikÄ , dėl ko D. L. patyrė kÅ«no sužalojimus: plėštinę žaizdÄ kairio momens – pakauÅ¡io – sprando srityje su kairiojo momenkaulio kiauriniu defektu bei daugybines plėštines žaizdas ir odos nubrozdinimus nugaroje, dinamiÅ¡kai kontaktuojant su kelio danga, automobiliui „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant gulinčio D. L. ir tempiant jo kÅ«nÄ , kairės Å¡launies ir pilvo kairės pusės IIB-III° nudegimus, padarytus automobilio įkaitusio duslintuvo poveikyje, deÅ¡inės blauzdos sužalojimus (plėštinę žaizdÄ , girnelės, Å¡eivikaulio, proksimalinio galo lūžis bei vidinės kulkÅ¡nelės lūžius), padarytus automobilio dugno detale paveikus deÅ¡inės kojos priekinį – Å¡oninį pavirÅ¡ių, dėl kurių D.

L. mirė, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d.Apeliaciniu skundu M. B. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, pagrįstas spėliojimais, prielaidomis, neargumentuotomis teismo iÅ¡vadomis bei prieÅ¡taringais vertinimais iÅ¡ esmės pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ , procesines ir materialines teisės normas.Apelianto teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Apylinkės teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ , neanalizavo LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nenustatė jo kaltės formos, priežastinio ryÅ¡io tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (neveikos) ir kilusių padarinių. Apeliantas teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad atsiradę padariniai kilo dėl jo nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vairuodamas automobilį „Audi Avant“ jis pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė pavojų eismo saugumui.

Nuteistasis važiavo leistinu greičiu, buvo tamsus paros metas, tamsi asfalto danga, lijo lietus, nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, be atÅ¡vaitų, tačiau nebuvo patikrinta, ar, esant tokioms aplinkybėms, M. B. turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę. NesiaiÅ¡kinta, ar iÅ¡ anksto jis galėjo numatyti, kad, grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, kelio važiuojamojoje dalyje gulės girtas pėstysis, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį.

Tuo tarpu, vertinant jo veiksmus (neveikimÄ ) bei sprendžiant priežastinio ryÅ¡io ir kaltės klausimus, nebuvo nustatyta, ar jis turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančiÄ kliÅ«tį. Be to, teismas, spręsdamas M. B. kaltės klausimÄ , neįvertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumos: oro sÄ lygų, temperatÅ«ros, kelio ypatumų, matomumo bei kitų eismo dalyvių veiksmų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-05-09 ekspertizės akte Nr. l1-1148(11) nurodoma, jog buvusioje kelio eismo situacijoje bÅ«tent D.

L. veiksmai – gulėjimas, tikėtina, važiuojamojoje kelio dalyje - kėlė grėsmę eismo saugumui – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Skunde pažymima, jog įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuota jokių nusikaltimo pėdsakų. Be to įvykio vieta apžiÅ«rėta tik 2012-03-02, tuo tarpu, kai nukentėjusysis buvo rastas 2010-02-28. Pagal byloje esančius liudytojų T. B., R. P., D. U., O. M. ir kitų parodymus, ant kelio dangos, kuri buvo provėžiuota, jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta, nėra užfiksuota tempimo pėdsakų kelio atkarpoje nuo pagrindinio kelio Lyda-Vilnius iki jo gyvenamo namo (apie 200 metrų).

Specialistas R. B. parodė, kad lavono tyrimo metu kaulo lūžių ir kitų požymių, rodančių, kad ant nukentėjusiojo kūno buvo užvažiuota automobilio ratais, nėra. Automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) 2010-03-03 apžiūros protokole užfiksuota, kad, atidžiau apžiūrėjus automobilį, nieko įtartino nepastebėta, priekinėje dalyje yra nedidelis įlenkimas. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1974)-ISI-3441 nurodoma, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis nuo automobilio duslintuvo ir priekinės keleivio sėdynės nerasta žmogaus kraujo ir žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1297 (10) teigiama, kad „ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokÅ¡telių Nr. l, Nr. 2 su mikrodalelėmis, apimtimi nuo deÅ¡inės pusės priekinio lonžerono ir duslintuvo, nėra pluoÅ¡tų iÅ¡ D. L. drabužių (striukės, megztinio, marÅ¡kinių, kelnių). Å ios specialisto iÅ¡vados teismo nevertintos ir jomis nesivadovauta priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi ne raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, o po dviejų metų nuo įvykio duotais liudytojo pareigÅ«no A.

S. parodymais apie tai, kad, apžiÅ«rint automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) dugnÄ , matėsi, jog jis vos ne idealiai iÅ¡plautas, kai kurios vietos lyg skuduru nutrintos. Tuo tarpu automobilio apžiÅ«ros protokole tokie faktai neužfiksuoti, konstatuota, jog, atidžiau apžiÅ«rėjus automobilį, nieko įtartino nepastebėta. NepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų ir pasirinkus liudytojo parodymus kaltei pagrįsti, buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, kad prieÅ¡taringi įrodymai vertinami kaltinamojo naudai.Be to, nors specialisto iÅ¡vadoje Nr.1 1-1297 nurodoma, kad ant automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) priekinių grotelių rasti du žalsvai rudos spalvos medvilnės pluoÅ¡tai vienodi su D.

L. striukės audeklo pluoÅ¡tais, ir yra tik tikimybė, kad rasti pluoÅ¡tai yra D. L. striukės audinio pluoÅ¡tai, tačiau teismas neatsižvelgė į liudytojo T. B. parodymus apie tai, kad jie perkėlė gulintį baloje nukentėjusįjį ant audeklo, padėjo jį transportuoti į greitosios pagalbos automobilį, su juo kontaktavo. Po to savo automobilį nuvarė į Å alčininkų rajono policijos komisariatÄ , todėl, nuteistojo manymu, neatmestina galimybė, kad mikrodalelės nuo nukentėjusiojo, kurios liko ant T.

B. rankų, buvo perneÅ¡tos ir kontakto metu su automobiliu, todėl liko ant grotelių. ApžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini), Å¡oninis, priekinis ir galinis bamperiai buvo aptaÅ¡kyti smėliu, nes automobilis buksavo kieme, toje vietoje kur gulėjo nukentėjusysis, ir su tuo smėliu mikrodalelės galėjo patekti ant maÅ¡inos grotelių. Specialisto iÅ¡vadoje Nr.1 1-1179 (10) nurodyta, kad ant nukentėjusiojo drabužių rasta mineralinė alyva, kuri sutampa automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) karterio alyva, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad visi senesni nei 10 metų automobiliai naudoja analogiÅ¡kÄ mineralinę alyvÄ , o iÅ¡skirtinių požymių nebuvo nustatyta.

Be to, kelia abejonių ir tai, kad alyva buvo rasta ant nukentėjusiojo megztinio, o ant striukės alyvos nebuvo. Taigi alyvos suradimo faktas, gali būti vertinamas kaip prielaida, kuria negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliantas taip pat pažymi, kad, vadovaujantis LR BPK 144 str. ir 179 str., 2010-09-17 buvo surašytas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, kurio pagrindu nuo automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) lyginamajam tyrimui buvo paimtos 5 nuoplovos: nuo priekinių grotelių, variklio dangčio, priekinio bamperio kėbulo dalies, ženklo dalies.

Šis ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas yra neteisėtas, o lyginamajam tyrimui paimti pavyzdžiai neturi jokios įrodymosios reikšmės, nes šis veiksmas yra atliktas, nesilaikant BPK normų reikalavimų. BPK 144 str. numato galimybę paimti lyginamuosius pavyzdžius lyginamajam tyrimui iš įtariamojo, iš liudytojo ar nukentėjusiojo. Tuo tarpu šio straipsnio komentaro 3 punkte nurodoma, jog, „vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, negalima imti spausdinimo mašinėlių, kompiuterių spausdintuvų, rūbų mikrodalelių, dažų, lakų, įvairių instrumentų pėdsakų lyginamuosius pavyzdžius.

Tai turi bÅ«ti daroma, atliekant daiktų, dokumentų, ar kitų objektų tyrimÄ ar apžiÅ«rÄ , BPK 205-207 str. nustatyta tvarka“. Taigi, remiantis Å¡iais neteisėtu bÅ«du gautais įrodymais, pateiktais ekspertizės atlikimui, vertinti 2011-01-13 ekspertizės aktÄ Nr. 3036(10) kaip teisėtÄ Ä¯rodymÄ , nėra teisinio pagrindo, nes iÅ¡ neteisėto veiksmo negali atsirasti teisėtų pasekmių. Todėl teismas Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ nepagrįstai vertino kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų kaltei pagrįsti.

Be to, pasak apelianto, dažai nuo automobilio „Audi 100 Avant“ ant nukentėjusiojo drabužių galėjo patekti tuomet, kai nukentėjusysis gulėjo kieme, kuriame dažnai bÅ«davo paliekamas Å¡is 22 metų senumo automobilis, kurio dažai ir kitos dalelės lupasi ir su žemėm galėjo patekti ant jo drabužių.M. B. teigimu, ekspertizės 2011-05-06 akto Nr. 3035(10) iÅ¡vados, kad nukentėjusysis buvo velkamas iki automobilis buvo sustabdytas, prieÅ¡tarauja jo ir liudytojos J. D. parodymams apie tai, kad automobilis buvo sustojęs prie perėjos, įvažiuojant į keliÄ Lyda-Vilnius. Be to, Å¡ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti įkaitusio duslintuvo dalimis, tačiau bylos medžiagoje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad ant automobilio „Audi Avant“ dugno atsikiÅ¡usių detalių, įkaitusio duslintuvo dalių, kitų detalių bÅ«tų rasta nukentėjusiojo drabužių liekanų, prisvilusių odos liekanų, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis buvo tempiamas bÅ«tent po nukentėjusiojo automobiliu.Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertės L.

L. teigimu, nukentėjusiojo kūnas buvo stipriai prispaustas prie automobilio detalių. Žemiausia automobilio dugno vieta yra 15 cm iki kelio dangos. Todėl užvažiuojant ant išilgai kelio važiuojamosios dalies gulinčio nukentėjusio, kad kūnas tilptų po automobilio dugnu, automobilis turėjo pakilti. Iš tokio teiginio tikėtina, kad, jei kūnas tilpo po automobiliu jį pakeldamas, tai automobiliui sveriant 1950 kg, turėjo būti sužalota nukentėjusiojo krūtinė, tačiau medicininiuose dokumentuose tokių sužalojimų nerasta.

Be to, ekspertė nurodė, kad tokiu bÅ«du nukentėjusysis galėjo bÅ«ti tempiamas keliasdeÅ¡imt metrų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis neva buvo tempiamas apie 3000 metrų, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino.Apeliantas teigia, jog teismas negalėjo jo atsisakymo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus vertinti, kaip baimę atskleisti kažkÄ daugiau, kas leistų nustatyti tiesÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o nukentėjusiojo užkėlimÄ ant čiužinio neturėjo pagrindo vertinti kaip teismo klaidinimÄ ar įrodymų naikinimÄ . Mano, kad tokiu bÅ«du teismas nekaltumo įrodinėjimo pareigÄ perkėlė jam.

Apelianto teigimu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytos svarbios aplinkybės – konkreti nusikaltimo padarymo vieta, kokius konkrečius Kelių eismo taisyklių 134 punkte iÅ¡vardintus reikalavimus jis pažeidė. M. B. teigia, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Automobilis „Audi 100 Avant“ yra draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis AYAS 01 7200244, kuri galiojo iki 2010-03-30, todėl civiliniu atsakovu turėjo bÅ«ti pripažinta UAB DK „PZU Lietuva“.

Tokiu bÅ«du teismas pasunkino M. B. teisinę padėtį. Nuteistojo manymu, teismas jo atžvilgiu neteisingai pritaikė LR BK 67 str. 3 d. nuostatas ir nepagrįstai jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Teismas, skirdamas Å¡iÄ poveikio priemonę, nesivadovavo teismų praktika Å¡iuo klausimu: neatsižvelgė, kad jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, Å¡eimoje augina 4 vaikus, dirba ugniagesiu – vairuotoju.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A.

M. praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti neturtinę žalÄ â€“ 10 000 Lt.Nukentėjusioji skunde pažymi, kad žuvęs D. L. buvo jos dėdė, motinos brolis, gyvenęs kartu su jos motina 30 metų tame pačiame name. Ji taip pat gyveno tame name iki 20 metų. Tėvo neturėjo. Motina ir dėdė buvo artimiausi žmonės. Juos siejo stiprus ryÅ¡ys, santykiai buvo labai Å¡ilti ir draugiÅ¡ki. Mama su dėde tvarkė bendrÄ Å«kį.

Pagrindinius darbus atlikdavo dėdė, kuris realiai jas ir iÅ¡laikė. SukÅ«rusi savo Å¡eimÄ , A. M. toliau gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, prieÅ¡ porÄ metų savo įmonėje medkirčiu buvo įdarbinusi D. L., todėl su dėde nuolat artimai bendravo, juo rÅ«pinosi. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiosios vyras ir sÅ«nus.Apeliantės teigimu, slaugydama D. L. ji patyrė emocinį sukrėtimÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sielvartÄ ir kančiÄ dėl sunkių dėdės žaizdų ir jo iÅ¡gyvenimo galimybių.

Slaugydama dėdę, matydama, kokius skausmus jis kenčia, ji kiekvienÄ kartÄ patirdavo naujus sukrėtimus ir neigiamas emocijas. A. M. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo patirtų dvasinių emocijų dėl brolio mirties greitai mirė ir sužalotojo sesuo T. K.. Apeliantės teigimu, dėl Å¡ių nelaimingų įvykių, nuolatinių iÅ¡gyvenimų, rÅ«pesčių, nuolatinio nuovargio sutriko jos įprastas gyvenimas, ji negalėjo skirti laiko darbo paieÅ¡kai, beveik visus metus materialiai Å¡eimÄ teko iÅ¡laikyti jos vyrui.Teismo posėdyje M.

B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios A. M. skundÄ atmesti.Nukentėjusioji A. M. ir jos atstovas prašė jų skundÄ tenkinti, o nuteistojo M. B. skundÄ atmesti.Prokurorė prašė nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo M. B. skundÄ atmesti.Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės A. M. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentų BK 281 str. 5 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 str. 5 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių – žmogaus žūties.

Apeliantas savo skunde deklaruoja manymÄ , kad jo kaltė padarius BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra įrodyta, ir teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neanalizavo LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nenustatė jo kaltės formos, priežastinio ryÅ¡io tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (neveikos) ir kilusių padarinių. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad apylinkės teismas savo nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tarp jų paties nuteistojo E. K., liudytojų parodymais, kurie aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje, o ne kai kuriais įrodymais, kaip teigia nuteistasis.

Pirmosios instancijos teismas BPK 301 str. nuostatų nepažeidė. Vien tai, kad kai kurie byloje surinkti įrodymai yra nepalankÅ«s kaltininkui, nėra pagrindas jais nesiremti. Apeliantas skunde teigia, kad nebuvo aiÅ¡kintasi, ar iÅ¡ anksto jis galėjo numatyti, kad, grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, kelio važiuojamojoje dalyje gulės girtas pėstysis, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį. Vertinant jo veiksmus (neveikimÄ ) bei sprendžiant priežastinio ryÅ¡io ir kaltės klausimus, nebuvo nustatyta, ar jis turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančiÄ kliÅ«tį.

Be to, teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimÄ , neįvertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumos: oro sÄ lygų, temperatÅ«ros, kelio ypatumų, matomumo bei kitų eismo dalyvių veiksmų..  Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2011-05-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1148(11) konstatuota, kad tikėtina eismo įvykio eiga buvo tokia, jog D. L. gulėjo aukÅ¡tielninkas ant kelio dangos, o automobilis Audi 100 Avant, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. B., priekine dalimi užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D.

L. kÅ«no kryptimi nuo kojų link galvos ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jis buvo velkamas kurį laikÄ , kol automobilis buvo sustabdytas. Minėtoje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad D. L. veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Nors nuteistasis, apklausiamas kaip specialusis liudytojas, parodė, kad namo grįžo automobiliu apie 17.00 val. ir todėl negalėjo to žmogaus numuÅ¡ti, nes matė, kad po automobiliu nieko nebuvo, o bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad važiuodamas negirdėjo jokio įtartino garso po maÅ¡inos dugnu ir nukentėjusįjį rado baloje, 5-7 metrų atstumu nuo namo laiptų, tai paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip matyti iÅ¡ M. B. duotų parodymų, nuteistasis juos keitė ir nebuvo nuoseklus. 2011-10-13 teisiamajame posėdyje M. B. parodė, kad 2010-02-28 P. T. paprašė jo, kad apie 14 val. jį pakeistų. Jis nuėjo pas tėvÄ , paėmė maÅ¡inÄ ir nuvažiavo į gaisrinę. IÅ¡ ten iÅ¡važiavo apie 18.30-19.00 val., važiuodamas namo paėmė pavežti L. D.. Atvažiavo pas jį į namus, išėmė produktus, nunešė namo ir nuvažiavo pas tėvÄ . Paliko maÅ¡inÄ , apžiÅ«rėjo, ar ratas nenuleistas ir nuėjo namo.

Užlipęs ant laiptų, iÅ¡girdo dejones ir aimanas. Nuėjo pažiÅ«rėti ir pamatė baloje gulintį žmogų. Norėjo jį iÅ¡traukti iÅ¡ balos, tačiau pamatė kraujÄ ir iÅ¡sigando. Nubėgo namo paimti žibintuvėlį, iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Pažymėtina, kad pirminės apklausos metu nuteistasis neužsiminė apie liudytojÄ J. D., kuriÄ jis paėmė pavežti įvykio dienÄ . Be to, nurodė skirtingÄ laikÄ , kuomet grįžo namo automobiliu. Taip pat pažymėtina, kad M.

B. įvykio metu paskambino į policijÄ ir pranešė, kad partrenkė žmogų, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad matė kažkÄ , kai važiavo namo su automobiliu, buvo toks garsas, tačiau neatkreipė dėmesio ir atvažiavo namo. Nusileidęs, pastebėjo žmogų po maÅ¡ina (t.1, b. l. 118). Liudytoju apklaustas J. Žukovskij parodė, kad yra VA VPK Å alčininkų r. PK operatyvinio poskyrio specialistas. 2010-02-28 į budinčiÄ jÄ dalį paskambino vyras ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, atrodo, partrenkė žmogų, užkabino jį ir atitempė prie savo sodybos.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad skambino trumpuoju numeriu 112, tačiau nesakė, kad partrenkė žmogų, be to, paaiÅ¡kino, kad girdėjo kažkokį garsÄ , bet iÅ¡ karto neatkreipė dėmesio. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio 2011-10-13 protokolo, nuteistasis parodė, kad negirdėjo jokio įtartino garso po maÅ¡inos dugnu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad žuvusiajam D.

L. nustatyti sužalojimai atitinka pirminius nuteistojo aiÅ¡kinimus budėtojui, t.y., kad M. B. pajuto garsÄ , bet nekreipė dėmesio ir atvažiavo namo, kur pamatė žmogų, gulintį po automobiliu. Tai patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertės J. Lazarenko duoti parodymai. J. Lazarenko paaiÅ¡kino, kad D. L. suspaudimas tarp kelio dangos ir automobilio dugno buvo labai stiprus, todėl automobilis turėjo Å¡iek tiek pakilti. M. B. pažeidė KET 134 punkte nurodytÄ reikalavimÄ , t.y. atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Nuteistasis skunde nurodo, kad ant automobilio „Audi 100 Avant“, v/n. (duomenys neskelbtini) priekinių grotelių rasti du žalsvai rudos spalvos medvilnės pluoštai vienodi su D. L. striukės audeklo pluoštais, ir yra tik tikimybė, kad rasti pluoštai yra D. L. striukės audinio pluoštai. Mano, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo parodymus apie tai, kad jie perkėlė gulintį baloje nukentėjusįjį ant audeklo, padėjo jį transportuoti į greitosios pagalbos automobilį. Su juo kontaktavo, todėl neatmestina galimybė, kad mikrodalelės nuo nukentėjusiojo, kurios liko ant T.

B. rankų, buvo perneÅ¡tos ir kontakto metu su automobiliu liko ant grotelių. Tačiau minėti argumentai yra nepagrįsti. 2010-05-14 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1297(10) nustatyta, kad ant tirti pateiktos daktiloskopinės plokÅ¡telės su mikrodalelėmis, paimtomis nuo M. B. vairuoto automobilio „Audi 100 Avant“, v/n. (duomenys neskelbtini), priekinių grotelių rasti du žalsvai rudos spalvos medvilnės pluoÅ¡tai vienodi su D. L. striukės audeklo pluoÅ¡tais. Tai patvirtina aukščiau minėtÄ pirminį nuteistojo įvykio aiÅ¡kinimÄ budėtojui, t.y. kad jis partrenkė, užkabino žmogų ir tempė jį automobiliu.

Kolegija pažymi, kad apelianto aiškinimas, jog mikrodalelės nuo nukentėjusiojo galėjo būti perneštos ant T. B. rankų, yra sunkiai tikėtinas, juolab, kad T. B. nenurodė, kad būtų lietęs minėto automobilio groteles, padėdamas pakelti D. L. ant čiužinio. Todėl šis apelianto aiškinimas yra nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui ir yra vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ekspertė L. L. parodė, kad atliko kompleksinį teismo medicinos- eismo įvykio , trasaloginę ekspertizę.

Atliekant tyrimÄ buvo atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimus, į automobilį, pėdsakus ant jo, suraÅ¡ytus ekspertizės aktus (dažų, tepalų, pluoÅ¡telių), taip pat į tyrimui pateiktus drabužius. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiojo padėtis taip pat didžiÄ ja savo dalimi nustatyta iÅ¡tyrus drabužius, kas yra iliustruota ir nuotraukoms ekspertizės akte, kaip jie buvo sustumti, kaip susidarė klostės . Nukentėjusiojo padėtis buvo kojomis link automobilio galo . Traukiant drabužiai buvo pažeisti.

Nukentėjusiojo padėtis, bei padaryti jam sužalojimai neprieÅ¡taravo drabužių padarytiems pažeidimams ir bÅ«tent duslintuvo padėčiai. Duslintuvu eismo įvykio metu buvo padaryti nurodyti nudegimai. Buvo padaryta iÅ¡vada apie nukentėjusiojo padėtį Å¡io tiriamo eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į sužalojimų mechanizmÄ , kÅ«nas buvo velkamas pakankamai ilgÄ atstumÄ . Ä®vertinta ir tai, kad rÅ«bai buvo pažeisti kiaurai( visiÅ¡ka skylė iÅ¡trinta drabužiuose) , galvos sužalojimai yra ilgo kontakto vilkimo nukentėjusiojo po automobiliu.

Ekspertės teigimu, kadangi ant automobilio nėra jokių kontakto pėdsakų, kurie pasakytų, kad nukentėjusysis bÅ«tų partrenktas minimo automobilio. Numano, kad nukentėjusysis gulėjo. Ar vairuotojas turėjo galimybę pastebėti nukentėjusįjį nėra užfiksuota ( nei kelio aplinkybių, nei matomumo, nei eismo sÄ lygų tuo metu). Kadangi ant automobilio nėra jokių kontakto pėdsakų, kurie pasakytų, kad nukentėjusysis bÅ«tų partrenktas minėto automobilio, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis gulėjo.

Ekspertas J. Rybalko, apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, parodė, kad jam teko atlikti kompleksinę ekspertizę kartu su Teismo ekspertizės centro eksperte L. L.. Ekspertizės metu iÅ¡nagrinėta visa bylos medžiaga. Buvo tirti nukentėjusiojo drabužiai (tyrimÄ atliko L. L.) . Ä®vertinti sužalojimai, kurie buvo padaryti nukentėjusiajam ir iÅ¡tirti tiriant nukentėjusiojo kÅ«nÄ (lavonÄ ). Buvo padaryta iÅ¡vada, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam D. L., buvo padaryti jo kÅ«no nugariniam pavirÅ¡iui dinamiÅ¡kai kontaktuojant su kelio danga, automobiliui ,,Audi 100 Avant‘‘ užvažiavus ant gulinčio nukentėjusiojo ir tempiant jo kÅ«nÄ .

Pagrindiniai sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent nurodytu bÅ«du. Atstumo, kurį automobilis galėtų tempti nukentėjusiojo kÅ«nÄ konkrečiai tokio atstumo įvertinti negali. Tačiau jis buvo ne metras ar du, o ilgesnis. IÅ¡ sužalojimo pobÅ«džio – nukentėjusiajam pakauÅ¡io srityje nustatyta odos ir kaulinio audinio defektas, nutrinta pilnai oda nuo pakauÅ¡io ir kaulo tam tikrame plote. Minėti sužalojimai patempiant automobiliu trumpÄ atstumÄ 1-2, 3 iki 15 m kieme nėra galimi.. Tempiant 10-15 m kieme nukentėjusiajam nebÅ«tų padaryti nustatyti sužalojimai.

Galėjo bÅ«ti nubrozdinimai, o nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tempiant nukentėjusįjį apie Å¡imtÄ metrų. Jei nebÅ«tų ilgalaikio tempimo, nebÅ«tų nustatyti minėti sužalojimai. Sužalojimai bÅ«dingi ilgalaikiam tempimui, ilgalaikiam kontaktui su kelio danga. Užvažiavus ant nukentėjusiojo, bÅ«tų suspaudimui bÅ«dingi sužalojimai: Å¡onkaulių lūžiai, jei per krÅ«tinės lÄ stÄ pervažiuota, kaukolės traÅ¡kytinis sužalojimas, jei bÅ«tų per galvÄ pervažiuota, o ne kaulo nutrynimas, – čia yra ilgalaikis tempimas.

Nukentėjusysis kelio dangos atžvilgiu turėjo gulėti aukštielninkas, kojomis link automobilio. Užvažiavus ant nukentėjusiojo nėra būdingų sužalojimų. Sužalojimų, būdingų numušimui, pervažiavimui per nukentėjusįjį, nėra. Nukentėjusiojo paaiškinimas, kad pajuto smūgį, suprantamas, jog buvo momentas, kada įvyko jo kontaktas su kliūtimi – automobilio dugnu .Iš UAB „T.“ pateiktos informacijos matyti, kad2010m.vasario 28 d. lauko apšvietimas (duomenys neskelbtini) mstl įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

Lauko apšvietimo gedimo (duomenys neskelbtini g. ar (duomenys neskelbtini g. (duomenys neskelbtini mstl. nebuvo.Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktų duomenų matyti ,kad 2010m., (duomenys neskelbtini) miestelyje M. B. g. ir (duomenys neskelbtini) g .apšvietimas įjungtas kas 2-ame elektros stulpe, ats tumas apie 100m. 2010-02-28 lauko apšvietimas (duomenys neskelbtini) g. ir M. B. g. buvo tvarkingas.Visos paminėtos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės pavirtina, kad apeliantas nesilaikė visų būtinų veiksmų, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp M. B. padarytų KET 134 p. reikalavimų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių – žmogaus žūties. Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu. Nuteistasis skunde taip ginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sÄ lyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ dirbti šį darbÄ ).

Teismas Å¡iÄ aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30).Pirmosios instancijos teismas paskyrė M.

B. už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. M. B. padarė nusikaltimÄ , pažeidęs Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodytÄ reikalavimÄ , t. y. atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Pažyma apie asmens baustumÄ patvirtina, kad M. B. praeityje nebuvo baustas už KET pažeidimus, tačiau jo padaryta veika sukėlė itin sunkias pasekmes, t.y. žuvo žmogus.Ä®vertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. B. padarytus KET pažeidimus naudojantis specialia teise, darytina iÅ¡vada, kad tik apeliantui atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, bus pasiekti bausmės tikslai. Tai, kad apeliantas yra anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, Å¡eimoje augina 4 vaikus, dirba ugniagesiu – vairuotoju, nelaikytina pakankamu pagrindu apeliantui neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Nei baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato iÅ¡imčių, susijusių su asmens profesine ar moksline veikla, taikant uždraudimÄ naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ .

Nuteistasis skunde pagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nes automobilis „Audi 100 Avant“ yra draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis AYAS 01 7200244, kuri galiojo iki 2010-03-30, todėl civiliniu atsakovu turėjo bÅ«ti pripažinta UAB DK „PZU Lietuva“.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, kuriÄ nukentėjusioji patyrė dėl laidojimo iÅ¡laidų.

CK 6.291 straipsnis, reglamentuojantis laidojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos.Paprastai už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui).

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, M. B. vairuotas automobilis „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo sutarties Nr. AYAS 01 7200244), tačiau Å¡i bendrovė nebuvo įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai M. B. pripažino vieninteliu civiliniu atsakovu byloje. Kaip matyti iš byloje esančios UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 7200244, automobilis „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas M. B. 2010 m. vasario 28 d., padarė eismo įvykį, nuo kurio metu patirtų sužalojimų D. L. mirė. Minėtas automobilis nuo 2009-09-30 iki 2010-09-30 buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tokiu bÅ«du žalÄ , padarytÄ Å¡iame polise nurodytÄ transporto priemonę naudojusio valdytojo, nukentėjusiajam privalo atlyginti draudikas ta apimtimi, kuri numatyta 2001-06-14 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Remiantis teismų praktika, jeigu už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas neįtrauktas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tai bylÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovÄ .

Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir atidėjus bylos nagrinėjimÄ , protokoline nutartimi draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ buvo įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu. Bendrovei apie tai buvo praneÅ¡ta, bendrovės atstovas į teismo posėdį atvyko, pateikė savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Pripažinus UAB DK „PZU Lietuva“ civiliniu atsakovu byloje, draudimo bendrovė privalo atlyginti dalį Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nusprendžiu nukentėjusiajai A.

M. priteistinos turtinės žalos sumos. Kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiajai S. M. M. B. padarytu nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo arba Å¡io asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dienÄ galiojo transporto priemonės „Audi Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kuri buvo apdrausta draudimo bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“.

Minėto įstatymo 11 str. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų (1 726 400 Lt) dėl žalos asmeniui, tarp jų 500 eurų 1 726,40 Lt dėl neturtinės žalos padarymo bei ir 100 000 eurų (345 280 Lt) dėl žalos turtui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš M. B. buvo priteista A. M. 6013,19 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. M. nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro turėtos iÅ¡laidos vaistams, turėtos iÅ¡laidos porolonui pirkti, iÅ¡laidos už medicininį tyrimÄ , iÅ¡laidos už nepataisomai autoįvykyje sugadintus drabužius, iÅ¡laidas pagerinto maisto pirkimui, iÅ¡laidos jos automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) dyzeliniam kurui pirkti, iÅ¡laidos už bažnyčios paslaugas ir mirusiojo paruoÅ¡imÄ , antkapinio paminklo pirkimÄ ir jo pastatymÄ , iÅ¡laidos karsto ir antkapinio medikinio kryžiaus pirkimui bei gedulingiems pietums.

Pažymėtina, jog ne visos nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos laikytinos realiomis, patvirtintos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl nukentėjusiajai turi bÅ«ti atlygintos tik tos, kurių buvimÄ patvirtina pridėti dokumentai. UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu kaltininko civilinė atsakomybė bÅ«tų įrodyta, jis pripažintas kaltu, nukentėjusioji turėtų pagrįstÄ teisę tiktai į 1696,43 Lt turtinės žalos, į jÄ Ä¯eitų byloje pateikti mokėjimo kvitai.

Taip pat pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos, išskaičiuojamos žuvusiųjų artimiesiems išmokėtos laidojimo pašalpos, todėl nukentėjusiajai S. M. priteistina iš UAB DK „PZU Lietuva“ turtinės žalos 1696,43 Lt turtinės žalos Lt. UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nepagrįstos yra sumos dėl kuro išlaidų, dėl pagerinto maisto, nėra tai patvirtinančių mokėjimo kvitų, taip pat rūbų, kurie buvo sugadinti eismo įvykio metu, paminklo pastatymas, karstas ir kryžiaus įsigijimas, kadangi irgi nėra kvitų.

Kitos sumos už velionio paruoÅ¡imÄ bei visas laidojimo paslaugas, mano, kad yra pagrįsta, nes yra mokėjimo kvitai, tačiau iÅ¡ Å¡itų laidojimo iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuota valstybės mokama vienkartinė 1040 Lt dydžio suma.Kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji tokiu bÅ«du siekė praturtėti, todėl kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, pagrįstos mokėjimo kvitais, yra priteistinos, taip pat priteistinos iÅ¡laidoms vaistams, medicininiam D. L. tyrimui ir gedulingiems pietums, patvirtintos mokėjimo kvitais, iÅ¡skaičiuojant valstybės mokamÄ laidojimo paÅ¡alpÄ , kuri yra 8 MGL dydžio, t.y. 1040 Lt.

Nustatyta ieškovei atlygintina 2735,29 Lt suma yra protingos laidojimo išlaidos, kurios ieškovei priteistinos iš draudiko. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala nukentėjusiajai A. M. yra mažintina.  Dėl nukentėjusiosios A. M. skundo argumentų BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. M. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t.2, b. l. 98-110), kuriuo, be kita ko, prašė iÅ¡ nuteistojo M. B. priteisti jos naudai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimoSkundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas A. M. ieÅ¡kinio dalį dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo, tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi ir tretieji asmenys.

Žuvusysis D. L. ir nukentėjusioji A. M. buvo susiję tolimais giminaičių ryšiais iš motinos pusės, gyveno atskirai, bendro ūkio netvarkė, artimai nebendravo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog A. M. ir D. L. siejo nuolatinis rūpinimasis vieni kitais jiems tvarkantis kasdieniame gyvenime ir ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra netenkintinas. Nustatyta, jog dėl nuteistojo M. B. neatsargių veiksmų vairuojant transporto priemonę žuvo nukentėjusiosios A.

M. dėdė D. L.. Ji buvo pastarojo dukterėčia. Apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, abejoja, kad nukentėjusioji A. M. dėl dėdės žūties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , tai neigiamai paveikė jos gyvenimÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl dėdės žūties bÅ«tų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta CK 3.135 straipsnyje bei BK 248 straipsnio 1 dalyje, t. y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-853/2007).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. M. yra žuvusiojo D. L. dukterėčia, todėl nepriklauso artimiesiems giminaičiams. Nukentėjusioji skunde taip pat praÅ¡o priteisti advokato darbo apmokėjimui iÅ¡ nuteistojo M. B. priteisti 3200 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Kolegija pažymi, kad priteisiant iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Konstatuotina, kad nukentėjusiosios iÅ¡laidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos dokumentais, todėl priteistinos pilna apimtimi. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendis keistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,            n u t a r ė: Nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ M. B. priteista A. M. 6013,19 Lt turtinei žalai atlyginti.         Priteisti iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai A.

M. 2735,29 Lt turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ nuteistojo M. B. priteisti nukentėjusiosios A. M. naudai 3200 Lt advokato darbo apmokėjimui. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 ArÅ«nas Kisielius Teisėjai                                                                                        Leonarda Gurevičienė                                                                                                     Angelė Ikasalienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                   ArÅ«nas Kisielius