2021-08-11 Nr. AB-15617-3-61-3-00713-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3121-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00713-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Gagio ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. 2019 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. BRK-4900 ir 2018 m. spalio 8 d. sprendimą bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R-24 (AG-490/03-2018).

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nusprendė susigrąžinti pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) išmokėtą paramos sumą – 20 640 Eur. Neaišku, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, kaip ji apskaičiuota, atsakovas nevertino inkriminuojamo pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir kt. Tokie atsakovo sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą.

Atsakovas neatliko visapusiško teisinio ir faktinio reikšmingų aplinkybių įvertinimo, pavyzdžiui, neatliko patikros vietoje, kurios metu būtų galėjęs nustatyti, kad ginčo žemės plote auga mišrus ąžuolynas su spygliuočių priemaiša (pastaroji aplinkybė pareiškėjo iniciatyva užfiksuota kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) „Jungtiniai miškai“ parengtoje 2018 m. spalio 23 d. išvadoje (toliau – ir Išvada), kurioje taip pat pažymėta, jog 100 proc. ąžuolynai Lietuvoje itin reti, 30–40 proc. ąžuolų rūšinėje sudėtyje laikytina normalia ąžuolyno procentine sudėtimi), bei neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir pati NMA savo interneto svetainėje bei teikdama konsultacijas telefonu nurodė, jog dėl visoje šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų.

Pareiškėjas tvirtino, kad mažiau ąžuolų prigijo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 str.). Pareiškėjo įsitikinimu, jis sėkmingai įgyvendino projektą ir pasiekė Priemonės tikslus – įveisė mišką, užtikrino vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste ir kt. (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 3D-60 (toliau – ir Taisyklės), 5, 6 ir 7 p.). Be to, pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, kadangi buvo taikomos Taisyklių nuostatos, kurios negaliojo pareiškėjui teikiant 2009 m. rugsėjo 15 d. paraišką (toliau – ir Paraiška). Atsakovas nepagrįstai vien tik formaliai rėmėsi Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. A-7K-03-86 (toliau – ir Pažyma), kadangi jos turinio bei vertinimo metodika nuo Paraiškos pateikimo momento ir Pažymos patvirtinimo momento taip pat keitėsi.

VMT pateikė tik Pažymą (be sprendimo), kurios rezultatų pareiškėjas realiai negali ginčyti (tam nenumatyta tvarka). Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas vienodai vertina miško veisimą naudojant sodinukus bei sėjimo būdu, nepaisydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. sausio 7 d. rašte Nr. (12-3)-D8-159 pateiktos pozicijos, t. y. kad įveisus ar atkūrus mišką sėjimo būdu, miško želdinimo darbų kokybė nevertinama (Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. D1-199, 27 p.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam buvo išmokėta parama už miško įveisimą bei penkerius metus mokama parama už miško priežiūrą ir apsaugą, net po ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas buvo informuotas apie apskaičiuotą 429,20 Eur dydžio išmoką. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų agentūra 2010 m. lapkričio 23 d. ir VMT 2013 m. spalio 31 d. apskaitė miško želdinius.

3. Pareiškėjas teigė, kad LAGK nepagrįstai neįvertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų, be kita ko, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremaliąja situacija bei NMA skelbiama informacija. LAGK taip pat nepagrįstai nepripažino KB „Jungtiniai miškai“ 2018 m. spalio 23 d. išvados, kurią parengė atitinkamos srities žinių bei patirties turintis specialistas. LAGK, kaip ir atsakovas, vien tik formaliai rėmėsi Pažyma bei nepagrįstai vienodai vertino miško veisimą naudojant sodinukus bei sėjimo būdu, nepaisė to, kad pareiškėjas visiškai pasiekė Priemonės tikslus, ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad paramos išmokos pareiškėjui buvo ir yra mokamos, miško želdiniai buvo apskaityti.

4. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė šį skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog VMT, atlikusi patikrinimą šeštaisiais metais po miško įveisimo (Taisyklių 52 p.), padarė išvadą, kad visame ginčo sklype (želdomas plotas – 4 ha) želdinių tankis yra blogas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą miško įveisimo išmoką – 10 368 Eur, ir miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2010–2014 metais, – 10 272 Eur (2 054,40 Eur x 5 m.). Pažymoje padarytos išvados nebuvo nuginčytos teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl atsakovas pagrįstai jomis rėmėsi priimdamas 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. KU-10-18, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. BRK-4900. Atsakovas nepritarė pareiškėjo vertinimui, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ir teigė, kad priimtas sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad NMA, prieš priimdama sprendimą, privalėjo atlikti patikrą vietoje, kadangi būtent VMT yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą ir pan. (Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.10.1 p.). Dėl pareiškėjo paaiškinimų apie želdinių būklės priežastis (stichinė sausra) atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas Paraišką, prisiėmė riziką įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti tikėtinas grėsmes. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas auga netinkamai, nepasinaudojo Taisyklių 64 punkte numatyta teise keisti pateiktą projektą. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju paprastojo ąžuolo auginimui įtaką turėjo pareiškėjo pasirinkta netinkama augavietė, kas nepriskirtina force majeure aplinkybėms, pareiškėjas per 10 darbo dienų neinformavo atsakovo apie jokias nenugalimos jėgos aplinkybes (Taisyklių 68 p.). Pareiškėjas nepasiekė numatytų projekto rodiklių, nes nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. R. skundą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, patenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino NMA 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 dalį dėl 10 368 Eur miško įveisimo išmokos susigrąžinimo ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 dalį dėl 10 368 Eur skolos sumos grąžinimo (pervedimo į nurodomą NMA sąskaitą), o skundo dalį, kuria aprašoma panaikinti NMA 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 dalį ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 dalį dėl susigrąžinimo pareiškėjui S. R. sumokėtos miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 272 Eur) perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001. 2010 m. lapkričio 23 d. Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Molėtų agentūra apskaitė pirmųjų auginimo metų želdinius. Pažymoje nurodyta, jog reikia atsodinti 2000 vnt. želdinių. 2013 m. spalio 31 d. VMT apskaitė miško želdinius ketvirtais jų auginimo metais, neatitikimų nenustatyta bei pažymėta, kad pareiškėjas atliko želdinių, žėlinių apsaugos bei priežiūros priemones pagal Miško želdinimo ir žėlinimo projektą. NMA buvo gauta VMT 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. A-7K-03-86, kurioje nurodyta, kad miško želdinių žėlinių kokybė septintaisiais jų augimo metais žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6224/0001:34 (Žvangučių II k., Giedraičių sen., Molėtų r. sav.), veisiamo 4,00 ha miško rūšinės sudėties atitikimo projektuotai vertinimas yra „blogai“. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt. / ha, projektuota / reikalaujama reikšmė yra 4,0 / 1,8 tūkst. vnt. / ha. Atsižvelgiant į tai, kad septintaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis VMT vertinimu (pagal Taisyklių 52 p.) visame sklype (želdomas sklypo plotas 4,00 ha) yra blogas, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (10 368 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (2 054,40 Eur x 5 metai, iš viso 10 272 Eur), mokėtas 2010–2014 metais, t. y. buvo priimtas NMA sprendimas susigrąžinti visą išmokėtą 20 640 Eur paramos sumą. NMA, atsižvelgdama į VMT vertinimą, kuris nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, bei vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunkčiu (sprendimo priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija), priėmė 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. KU-10-18, kuriuo, be kita ko, nusprendė susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (10 272 Eur).

10. Paraiškos teikimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3D-60 redakcija) buvo nustatyta, jog „55. Paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus, taikomos šios sankcijos: 55.5. jei miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybės vertinimo metais Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros valstybiniai miškų pareigūnai nustato, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių kokybė neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų (įvertinta blogai arba želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę), išmokėta parama už miško priežiūrą ir apsaugą susigrąžinama.“

11. Pareiškėjo argumentas, jog NMA privalėjo atlikti patikrą vietoje ir tik tuomet taikyti sankcijas pagal teisės aktų nuostatas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 3.10.1 papunktį VMT yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Taigi, būtent šios tarnybos pareigūnai atlieka šios priemonės projektų įgyvendinimo kokybės įvertinimą. Todėl atsakovas pagrįstai teigė, jog kol nėra nuginčyti VMT pateikti duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto sprendimo.

12. Pareiškėjas mišką įveisė 2010 metais. VMT miško kokybės vertinimą atliko 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. septintaisiais vegetacijos metais. Kaip matyti iš Pažymos, VMT užfiksavo, jog visame sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt. / ha, projektuota / reikalaujama reikšmė yra 4,0 / 1,8 tūkst. vnt. / ha. Taip pat, įvertinus nepageidaujamų (stelbiančių medžių ir krūmų rūšis (įvertinimas „gerai“) bei rūšinės sudėties atitikimą projektuotai (nustatyta rūšinė sudėtis 6P2Ą1E1B, kai projektuota yra 10Ą (įvertinimas „blogai“)), bendra įveisto miško želdinių žėlinių kokybė pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą buvo įvertinta blogai.

13. VMT, atlikusi įveisto miško vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė bloga visame sklype. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti skundo argumentus, jog tam turėjo įtakos force majeure aplinkybės, rėmėsi Išvada, kurioje aptartos ąžuolyno išauginimo Lietuvoje problemos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė, jog Išvadoje visiškai nesiremiama vietą konkretizuojančiais faktais. Abstraktūs vertinimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti force majeure aplinkybių egzistavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistavo force majeure aplinkybės, dėl kurių poveikio priemonių taikymas negalimas (Taisyklių 57 p.). Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įvertinus Išvados įrodomąją reikšmę nagrinėjamam ginčui, pirmosios instancijos teismas dėl šio įrodymo nepasisakė.

14. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje Pažyma nėra nuginčyta ar paneigta. Tokiu atveju Pažymoje užfiksuotų duomenų tikrinimas galėjo būti atliekamas tik po jos parengimo atliktu analogišku kompetentingu faktinių duomenų fiksavimu. Todėl teismas darė išvadą, jog NMA pakako šių duomenų padaryti objektyvią išvadą, jog visame sklype įveisto miško kokybė bloga. Be to, NMA, priimdama Sprendimą, privalo vadovautis pateiktu VMT vertinimu, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.

15. Dėl poveikio priemonės proporcingumo teismas nurodė, kad pareiškėjas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pasiekti apibrėžtus projekto tikslus. Tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Paramos susigrąžinimo priemonė nepasižymi baudžiamumu, o labiau skirta užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Taigi, iš vienos pusės vertinant, kad gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios buvo įsipareigojimų prisiėmimo momentu (paraiškos pateikimo momentu), iš kitos pusės reikia įvertinti, kad būtent su tokia rizikos apimtimi susitaikė ir ją prisiėmė pareiškėjas. Be to, pareiškėjui skirta sankcija yra numatyta teisės akte (Taisyklių 55.5 p.), kuri yra nei didesnė ar mažesnė, o išmokėtos paramos dydžio, kuri pareiškėjui buvo tikslingai skirta. Aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Pažeidimo pasekmės yra tos, kad pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį visam projektui, todėl šiuo atveju visų lėšų už miško priežiūros ir apsaugos išmokas grąžinimas yra teisinga, pagrįsta bei proporcinga priemonė. Paskirta sankcija, teismo vertinimu, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. susigrąžinti išmokėtą paramą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl poveikio priemonės neproporcingumo atmetė kaip nepagrįstus.

III. 16. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijami NMA sprendimai yra neaiškūs, nemotyvuoti, nepagrįsti teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Neaišku, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikytos griežčiausios sankcijos ir kai jos buvo paskaičiuotos, nors tam pagrindo nebuvo, nes pareiškėjas pareigingai įvykdė Taisyklių nuostatas, sėkmingai įveisė mišką, rūpestingai taikę želdinių apsaugos bei priežiūros priemones pagal Projektą. Pareiškėjo teigimu, NMA neatliko patikros vietoje ir, prieš priimant sprendimą, neįsitikino, kad auga mišrus ąžuolynas su spygliuočių priemaiša. Šios aplinkybės patvirtina, kad NMA sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Iš NMA sprendimo matyti, kad atsakovas neatliko visapusiško teisinio ir faktinio vertinimo, nors tam turėjo visas galimybes ir informaciją. Pavyzdžiui, NMA neatliko patikros vietoje, nevertino aplinkybių visumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija). Pareiškėjo įsitikinimu, mažiau ąžuolų prigijo esant nenugalimos (force majeure) aplinkybėms. Objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes patvirtina Išvada, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, NMA nurodyta informacija, kad atsižvelgus į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms NMA neturėjo taikyti sankcijų pareiškėjui. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl NMA taikė griežčiausią sankciją – visos paramos susigrąžinimą, kai jis pasiekė Priemonės tikslus. Pareiškėjo manymu, NMA nevertino inkriminuojamo pažeidimo pobūdžio, sunkumo, aplinkybių, turėjusių įtakos, ir kt. Taip pat NMA taikė nuostatas, kurių nebuvo Taisyklėse, kai pareiškėjas pateikė Paraišką. NMA neturėjo formaliai taikyti VMT Pažymos, nes jos turinio bei vertinimo metodika nuo Paraiškos pateikimo momento (2009 m. rugsėjo 15 d.) iki Sprendime cituojamos pažymos datos (2017 m. lapkričio 30 d.) keitėsi.

18. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų. Teismas formaliai rėmėsi Pažymą ir nevertino Projekto esmės bei su Projektu susijusių aplinkybių (pareiškėjas pasiekė Priemonės tikslus). Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis ąžuolų auga silpniau esant nenugalimo jėgos (force majeure) aplinkybėms, ir nepagrįstai nepripažino KB „Jungtiniai miškai“ 2018 m. spalio 23 d. pateiktos išvados bei A. P. išvados. Teismas neturėjo formaliai taikyti VMT Pažymos, nes jos turinio bei vertinimo metodika nuo Paraiškos pateikimo momento (2009 m. rugsėjo 15 d.) iki Sprendime cituojamos pažymos datos (2017 m. lapkričio 30 d.) keitėsi. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog NMA pritaikė pareiškėjui pačią griežčiausią sankciją.

19. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad šeštaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis VMT vertinimu (pagal Taisyklių 52 p.) visame sklype (želdomas sklypo plotas 4,00 ha) yra blogas, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (10 368 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (2 054,40 Eur x 5 metai, iš viso 10 272 Eur), mokėtas 2010–2014 metais, t. y. buvo priimtas NMA sprendimas susigrąžinti visą išmokėtą 20 640 Eur paramos sumą. VMT vertinimas nebuvo nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl NMA, priimdama sprendimą, vadovavosi pateiktu VMT vertinimu.

21. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl force majeure aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką prisiėmė savo rizika įgyvendinti pateiktą projektą bei įvertinti galimas grėsmes. Tuo labiau, kad pareiškėjas iki skundžiamo NMA sprendimo nesikreipė į NMA ir neteikė jokių papildomų rašytinių paaiškinimų, jog jo įveistas miškas netinkamai auga (dėl stichinės sausros ir pan.). Be to, atsiradus poreikiui pareiškėjas turėjo teisę keisti pateiktą Projektą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktoje Išvadoje nurodomi argumentai dėl veiksnių, turėjusių įtakos ąžuolyno išaugimui (sausros, šilumos ir staigių atšalimu įtaka augimui), tačiau joje visiškai nesiremiama vietą konkretizuojančiais faktais. Pateikiami tik abstraktūs vertinimai, todėl jie nėra pagrindas pripažinti force majeure aplinkybių egzistavimą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 nurodė, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka, nebuvo informavęs NMA apie tai, kad negalės tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl force majeure aplinkybių bei nepateikė nenugalimos jėgos aplinkybių patvirtinančių dokumentų, kadangi ne kiekviena teritorija ir ne kiekvienas sklypas visa apimtimi buvo ir galėjo būti paveiktas sausros.

22. Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad NMA privalėjo atlikti patikrą vietoje ir tik tuomet taikyti sankcijas, bei nurodo, jog pagal teisės aktų nuostatas įvertinti želdinių kokybę yra įgaliota būtent VMT. Kol nėra nuginčyti VMT pateikti patikimi duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto Sprendimo. Šiuo atveju VMT 2017 m. lapkričio 30 d. užfiksavo, kad būtent visame sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė, o ne tam tikroje sklypo dalyje.

23. Atsakovas nesutinka, kad paskirta sankcija yra neproporcinga. Šiuo atveju Taisyklės numato konkrečią sankciją, t. y. miško priežiūros ir apsaugos išmokų susigrąžinimą, kuri yra nei didesnė ar mažesnė. Aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai. Pažeidimo pasekmės yra tos, kad pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas padarė neigiamą poveikį visam projektui, todėl šiuo atveju visų lėšų už miško priežiūros ir apsaugos išmokas grąžinimas, yra teisėta, pagrįsta bei proporcinga sankcija. Paskirta sankcija, nėra neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. susigrąžinti išmokėtą paramą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. KU-10-18 dalies ir 2018 m. spalio 12 d. sprendimo BRK-4900 dalies dėl susigrąžinimo pareiškėjui S. R. sumokėtos miško priežiūros ir apsaugos išmokos.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikė paraišką Nr. 2NM-KU-09-2-001885-PR001. 2010 m. lapkričio 23 d. Aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Molėtų agentūra apskaitė pirmųjų auginimo metų želdinius. Pažymoje nurodyta, jog reikia atsodinti 2000 vnt. želdinių. 2013 m. spalio 31 d. Valstybinė miškų tarnyba apskaitė miško želdinius ketvirtais jų auginimo metais, neatitikimų nenustatyta bei pažymėta, kad pareiškėjas atliko želdinių, žėlinių apsaugos bei priežiūros priemones pagal Miško želdinimo ir žėlinimo projektą. NMA buvo gauta VMT 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. A-7K-03-86, kurioje nurodyta, kad miško želdinių žėlinių kokybė septintaisiais jų augimo metais žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 6224/0001:34 (Žvangučių II k., Giedraičių sen., Molėtų r. sav.), veisiamo 4,00 ha miško rūšinės sudėties atitikimo projektuotai vertinimas yra „blogai“. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,4 tūkst. vnt. / ha, projektuota / reikalaujama reikšmė yra 4,0 / 1,8 tūkst. vnt. / ha. Atsižvelgiant į tai, kad septintaisiais metais po miško įveisimo želdinių tankis Valstybinės miškų tarnybos vertinimu (pagal Taisyklių 52 punktą) visame sklype (želdomas sklypo plotas 4,00 ha) yra blogas, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti miško įveisimo išmoką (10 368,00 Eur) ir penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (2 054,40 Eur x 5 metai, iš viso 10 272,00 Eur), mokėtas 2010–2014 metais, t. y. buvo priimtas NMA sprendimas susigrąžinti visą išmokėtą 20 640,00 Eur paramos sumą.

28. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs aktualų reguliavimą, pagrįstai sprendė, kad jog NMA, atsižvelgdama į VMT vertinimą, kuris nėra nuginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka, bei vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunkčiu (sprendimo priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija), priėmė 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. KU-10-18, kuriuo, pagrįstai ir teisėtai nusprendė susigrąžinti penkerių metų miško priežiūros ir apsaugos išmokas (10 272 Eur). Teisėjų kolegija pritaria šiam vertinimui, o taip pat ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pagrįsta išvada, kad pareiškėjui taikyta proporcinga poveikio priemonė.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Rytis Krasauskas