Legislator Case Law & Legislation
6bb2dfa2-b749-438b-b3e4-2c644e94c368 AI generated

6bb2dfa2-b749-438b-b3e4-2c644e94c368 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6bb2dfa2-b749-438b-b3e4-2c644e94c368
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-2825-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01042-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo medžiotojų klubo „Verybės“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Legislator headnote

AI generated

6bb2dfa2-b749-438b-b3e4-2c644e94c368 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 368 straipsnio 6 dalimi, gali sumažinti, ar atleisti Å«kio subjektÄ nuo paskirtos sankcijos, tačiau turi nustatyti itin svarbias aplinkybes. Pabrėžė, kad Departamentas, priimdamas SprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį.

Keywords

AI generated
health insurance voucher fee statement of premiums late payment of fees recurrent expenditure bank charges accounting error
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-2825-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01042-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.1, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo medžiotojų klubo „Verybės“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas medžiotojų klubas „Verybės“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. AS-52 (toliau – ir Sprendimas) ir netaikyti pareiÅ¡kėjui didesnio mokesčio tarifo 17 929 Eur. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad vykdydamas Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGIÄ®) jam nustatytÄ pareigÄ per Elektroninio deklaravimo sistemÄ 2018 m. sausio 15 d. užpildė ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių deklaracijÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas pildydamas grafÄ â€“ mokestinis laikotarpis įrašė klaidingÄ laikotarpį, t. y. turėjo bÅ«ti 2017 m., o įraÅ¡yta buvo 2018 m. Pasak pareiÅ¡kėjo, sunku paaiÅ¡kinti, kas nulėmė Å¡ios klaidos atsiradimÄ , tai tiesiog raÅ¡ymo apsirikimas, kuris nebuvo laiku pastebėtas ir iÅ¡taisytas. Å i deklaracija buvo pateikta ir VMI atstovų patikrinta. Po patikrinimo atsirado žyma „aktuali“. Å ios deklaracijos pagrindu 2018 m. vasario 7 d. buvo atliktas mokėjimo pavedimas ir 1 792 Eur suma buvo pervesta į VMI sÄ skaitÄ . 2019 metais Departamentas atliko pareiÅ¡kėjo planinį patikrinimÄ , kurio metu buvo tikrinamas mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius) už 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas.

Patikrinimo akte, kuris buvo suraÅ¡ytas patikrinus pareiÅ¡kėjÄ , buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė deklaracijos už 2017 metus, nors deklaracija buvo pateikta laiku ir sumokėti mokesčiai. PareiÅ¡kėjui pradėjus aiÅ¡kintis kilusio nesusipratimo aplinkybes, paaiÅ¡kėjo atsiradusios problemos aplinkybės. Visa atsakovo pateiktų deklaracijų analizė rodo, kad pareiÅ¡kėjas visada laiku pateikdavo deklaracijas ir sumokėdavo mokesčius. Tai buvo padaryta ir už 2017 metus, tačiau pateikiant deklaracijÄ buvo padarytas raÅ¡ymo apsirikimas – vietoje 2017 metų buvo įraÅ¡yta 2018 metai.

RaÅ¡ymo apsirikimas mokestinės prievolės atžvilgiu jokios žalos valstybės biudžetui nepadarė. 2019 metais buvo pateikta deklaracija už 2018 metus. Pagal mokesčių administratoriaus nustatytÄ tvarkÄ , kai pateiktos dvi deklaracijos, galioja vėliausiai pateikta. Dėl Å¡ių priežasčių už 2017 metus pateikta deklaracija tapo neaktuali. Atsakovo atstovas, atlikęs patikrinimÄ tikrai Å¡ias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes matė, bet patikrinimo akte Å¡ių aplinkybių neanalizuodamas pritaikė 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, bet kurioje institucijoje raÅ¡ymo apsirikimas gali bÅ«ti iÅ¡taisytas, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalis nustato, kaip klaidÄ iÅ¡taisyti. Apskaičiuodamas įmokų dydį už 2017 metus, pareiÅ¡kėjas laiku ir tinkamai suskaičiavo 1 792 Eur sumÄ , kuri mokėjimo pavedimu 2018 m. vasario 7 d. buvo pervesta į VMI sÄ skaitÄ . Norint matyti detalesnį vaizdÄ , patikrinimo akte yra užfiksuota, kad įmokų suma 2016 metais buvo 1 725 Eur, o už 2018 metus 1 826 Eur.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tai įtikinamai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai ir laiku apskaičiavo ir įvykdė prievolę sumokėti mokesčius. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas visada laiku deklaruodavo medžioklės plotus ir mokėjo privalomus mokesčius. PareiÅ¡kėjas yra ne pelno siekianti organizacija, jokios ekonominės naudos iÅ¡ savo veiklos negauna, valstybinius gamtos iÅ¡teklius naudoja ne pelno gavimui. PareiÅ¡kėjo biudžetÄ sudaro jos narių įnaÅ¡ai. Atsakovo paskirta bauda tolygi pareiÅ¡kėjo bankrotui, nes metinis bÅ«relio narių mokestis sudaro tik 5 000 Eur.

Atsakovas, priimdamas SprendimÄ , nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su deklaracijos už 2017 metus pateikimu, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius buvo sumokėtas laiku, kad pareiÅ¡kėjo veiksmais žala nei aplinkai, nei valstybės biudžetui padaryta nebuvo. Atsakovas MVGIÄ® numatytÄ poveikio priemonę paskyrė pareiÅ¡kėjui formaliai taikydamas MVGIÄ® nuostatas ir net nepaminėjo, kad 2018 m. vasario 7 d. lėšų pervedimo nurodymu 1 792 Eur suma buvo pervesta į VMI sÄ skaitÄ .

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. Departamento pareigÅ«nas atliko pareiÅ¡kėjo planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimÄ už 2014–2018 metus bei surašė Patikrinimo aktÄ Nr. PA75-28 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas už 2017 metų I–IV ketvirtį nepateikė deklaracijų KIT709 už medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ VMI iki teisės aktuose nustatytų terminų, tuo pažeidžiant MVGIÄ® 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 ,3, 4 dalis.

Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas už 2017 metų I–IV ketvirčius VMI iÅ¡ viso nepateikė Mokesčio už medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ deklaracijų formos KIT709, nedeklaravo per 2017 m. medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo. Vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotÄ medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 17 929 Eur. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, pabrėždamas, kad bÅ«tent mokesčių mokėtojui įstatymas nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ ir deklaracijų teikimÄ .

Pažymėjo, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už nedeklaruotÄ jo medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių kiekį 2017 m. Atsakovo teigimu, pakanka vien fakto, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso teisės aktų nustatyta tvarka nenurodė medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo deklaracijose už 2017 metų I–II ketv., tam, kad bÅ«tų taikoma sankcija – didesnis mokesčio tarifas dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo mažinti paskaičiuotÄ mokesčio sumÄ nurodė, kad praÅ¡ymas nėra grindžiamas jokiais dokumentais, o atsakovas neturi ir teisinio pagrindo mažinti įstatymu nustatytų mokesčių tarifų.

Pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 368 straipsnio 6 dalimi, gali sumažinti, ar atleisti Å«kio subjektÄ nuo paskirtos sankcijos, tačiau turi nustatyti itin svarbias aplinkybes. Pabrėžė, kad Departamentas, priimdamas SprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad ginÄÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pateikė teismui informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo Mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ deklaracijų pateikimÄ ir sumokėjimÄ : 2017 m. sausio 20 d. pateikta deklaracija už 2016 m., nurodant 1 725 Eur mokesčio sumÄ . 2017 m. sausio 23 d. atliktas mokėjimo pavedimas 1001 įmokos kodu 1 725 Eur; 2018 m. sausio 15 d. pateikta deklaracija už 2018 m., nurodant 1 792 Eur mokesčio sumÄ . 2018 m. vasario 7 d. atliktas mokėjimo pavedimas 1001 įmokos kodu 1 792 Eur; 2019 m. sausio 21 d. pateikta deklaracija už 2018 m., nurodant 1 826 Eur mokesčio sumÄ (pirminės deklaracijos bÅ«sena tampa „neaktuali“). 2019 m. sausio 30 d. atliktas mokėjimo pavedimas 1001 įmokos kodu 1 826 Eur; 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikta deklaracija už 2017 m., nurodant 1 792 Eur mokesčio sumÄ .

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. spalio 2 d. duomenimis, pareiÅ¡kėjas pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui neturi. Teismas konstatuoja: Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. Departamentas atliko pareiÅ¡kėjo planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimÄ už 2014–2018 metus bei surašė Patikrinimo aktÄ Nr. PA75-28. Patikrinimo akte konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas už 2017 metų I–IV ketvirtį nepateikė deklaracijų KIT709 už medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ VMI iki teisės aktuose nustatytų terminų, tuo pažeidžiant MVGIÄ® 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 ,3, 4 dalis.

PareiÅ¡kėjas atsakovui pateikė pastabas ir praÅ¡ymÄ dėl Patikrinimo akto, kuriuose nurodė, kad teikiant 2017 m. deklaracijÄ VMI įvyko techninė klaida ir pildant deklaracijÄ vietoje „2017 m.“ buvo nurodyti „2018 m.“, deklaruotina suma buvo nurodyta 1 792 Eur ir ji buvo sumokėta 2018 m. vasario 7 d. Minėta deklaracija VMI deklaravimo sistemoje buvo priimta, tačiau deklaruojant už 2018 m., deklaracija už 2017 m. tapo „neaktuali“. Už 2018 m. deklaracija pateikta 2019 m. sausio 21 d.

Prašė dėl įvykusios techninės klaidos netaikyti padidinto mokesčio tarifo. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimÄ Nr. AS-52, kuriuo nusprendė patvirtinti 2019 m. liepos 31 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA75-28. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui taikytas didesnis mokesčio tarifas – apskaičiuota 17 929 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo. MVGIÄ® 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvÅ«nai, kurie apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas Å¡io įstatymo 3 priede.

MVGIÄ® 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymÄ , iÅ¡skyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvÅ«nijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.

Mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Å io straipsnio 3 dalis nustato, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 3 priede nustatytÄ mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius tarifÄ pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktÄ (leistÄ ) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį, o 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Atsakovas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė aukščiau paminėtas MVGIÄ® nuostatas, todėl vadovaudamasis MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis taikant didesnio mokesčio tarifÄ paskaičiavo 17 929 Eur mokesčio sumÄ . PareiÅ¡kėjas tiek atsakovui, tiek skunde teismui neneigė aplinkybės, kad deklaracija už 2017 m. nebuvo pateikta, tačiau paaiÅ¡kino, kad tai įvyko dėl techninės klaidos 2018 m. sausio 15 d. teikiant deklaracijÄ , t. y. deklaracijoje įrašė klaidingÄ laikotarpį – 2018 m., nors iÅ¡ tiesų turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 2017 m.

Å ios deklaracijos pagrindu 2018 m. vasario 7 d. buvo atliktas mokėjimo pavedimas ir 1 792 Eur suma buvo pervesta į VMI sÄ skaitÄ . 2019 m. sausio 21 d. teikiant deklaracijÄ už 2018 m. pirminė deklaracija, kuri buvo pateikta 2018 m. sausio 15 d. nurodant klaidingÄ laikotarpį – 2018 m., nors buvo teikiama už 2017 m., tapo „neaktuali“. Taigi, byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas per MVGIÄ® nustatytÄ terminÄ deklaracijos už 2017 m. mokesčių administratoriui nepateikė, taip pažeisdamas minėto įstatymo nuostatas, už kÄ Departamentas pareiÅ¡kėjui ir pritaikė 10 kartų didesnį tarifÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, Å¡iuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad SprendimÄ atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktÄ kompetencijÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio suprastina, jog pareiÅ¡kėjas atsakovo paskaičiuoto mokesčio dydžio padidintu tarifu (MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis) teisingumo neginčija, tačiau praÅ¡o teismo šį mokestį sumažinti nurodydamas, jog deklaracija už 2017 m. metus buvo nepateikta dėl techninės klaidos.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019). Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ , todėl Å¡is principas neatskiriamas nuo teisingumo principo.

Ä®gyvendinant teisingumo principÄ , reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija bÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę bÅ«tų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nepateikė deklaracijos, rodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti dalies medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo fakto ir turėti mokestinės naudos.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus, nustatytas bylos faktines aplinkybes bei raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , spendžia, jog pareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 15 d. teikdamas deklaracijÄ VMI įrašė klaidingÄ laikotarpį – vietoje 2017 m. įrašė 2018 m. IÅ¡ VMI pateiktos informacijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 20 d. pateikė deklaracijÄ už 2016 m., nurodydamas 1 725 Eur mokesčio sumÄ . 2017 m. sausio 23 d. atliko mokėjimo pavedimÄ 1001 įmokos kodu 1 725 Eur; 2018 m. sausio 15 d. pateikė deklaracijÄ už 2018 m., nurodydamas 1 792 Eur mokesčio sumÄ . 2018 m. vasario 7 d. atliko mokėjimo pavedimÄ 1001 įmokos kodu 1 792 Eur; 2019 m. sausio 21 d. pateikė deklaracijÄ už 2018 m., nurodydamas 1 826 Eur mokesčio sumÄ (pirminės deklaracijos bÅ«sena tapo „neaktuali“). 2019 m. sausio 30 d. atliko mokėjimo pavedimÄ 1001 įmokos kodu 1 826 Eur.

Å i pateikta informacija tik patvirtina teismo prieitÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neturėjo tikslo nuslėpti dalies medžiojamų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimo, sumokėjo mokesčius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ir kad jai anksčiau bÅ«tų taikytos ekonominės sankcijos už analogiÅ¡kus pažeidimus. PrieÅ¡ingai, VMI teismui nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui neturi.

Pastebėtina ir tai, kad skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su pareiÅ¡kėjo biudžetu lemia neproporcingumÄ tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiÅ¡kėjui. Ä® bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė medžiotojų klubo „Verybės“ finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus. VAÄ® 368 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė Å«kio subjektui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti Å¡velnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinęs bylos duomenis, ginčo Å¡alių teiktus paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ yra pernelyg griežta. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Sprendimas keičiamas, t. y. iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui Sprendime apskaičiuotas mokesčio už nedeklaruotus valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 17 929 Eur sumos iki 2 688 Eur (50 proc. didesniu mokesčiu tarifu – 1 792+896 (50 proc.)=2 688).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo sumokėtas 1 792 Eur mokestis turi bÅ«ti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimant administracinius sprendimus (taikant įskaitymÄ ), o Skundžiamu sprendimu jie nebuvo sprendžiami, taigi teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teismui nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o Sprendimu patvirtintÄ mokesčio sumÄ 17 929 Eur sumažinti iki už įprastÄ tarifÄ 100 proc. didesnio mokesčio dydžio, t. y. iki 1 792 Eur.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, negali sutikti su atsakovo pastebėjimu. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad 1 792 Eur sumÄ jau sumokėjo ir praÅ¡o netaikyti didesnio mokesčio tarifo 17 929 Eur apskritai. PareiÅ¡kėjas prašė teismo pakeisti SprendimÄ ir netaikyti pareiÅ¡kėjui didesnio mokesčio tarifo sumokant 17 929 Eur. Teismui nusprendus keisti SprendimÄ ir sumažinus mokesčio sumÄ nuo 17 929 Eur iki 2 688 Eur konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo medžiotojų klubo „Verybės“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. AS-52 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ 17 929 Eur didesnį mokesčio tarifÄ sumažinant iki 2 688 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų).

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo medžiotojų klubo „Verybės“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė