6bb2aaa8-28c6-4e5f-bab0-5bd683aed098 · Kauno apygardos teismas

                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-594/2017                                                                            Proceso Nr. 1-25-1-01760-2014-0                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.; (S)                                                                                           1.1.7.; 1.1.11.; 2.1.15.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.;

                                                                                                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. vasario 3 d.

                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistiesiems A.

S., A. L., I. K., I. R., I. K.,nuteistosios A. S. atstovei pagal įstatymÄ S. C.,nuteistosios A. S. gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, nuteistojo A. L. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,nuteistosios I. K. gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,nuteistosios I. R. gynėjai advokatei Singridai SamoÅ¡kienei,nuteistosios I. K. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,nukentėjusiajam R. R.,nukentėjusiojo R. R. atstovei advokatei Stasei KupčiÅ«nienei, civilinio atsakovo vaikų globos namų „A.“ atstovams R.

G., P. V.,vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams G. D., V. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. S. (toliau – A. S.) ir Kauno vaikų globos namų „A.“ direktorės D. P. (toliau – Kauno vaikų globos namų „A.“ direktorė) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:- A. S. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jai galutinę 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jÄ nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti savo namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslÄ arba dirbti;- A.

L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡i bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant A. L. galutinę 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti savo namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslÄ arba dirbti;- I.

R. buvo pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. R. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jai galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, I. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jÄ nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti savo namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslÄ arba dirbti;- I.

K. ir I. K. buvo pripažintos kaltomis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalyje dėl I. K. nurodyta BK 180 straipsnio 1 dalis, tačiau ši techninė klaida laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės), tačiau apeliaciniai skundai dėl šių nuteistųjų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo. Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai, solidariai iš A.

L. (jam neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), A. S. (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su jos atstove pagal įstatymÄ S. C.), I. R., (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), I. K. (jai neturint lėšų – subsidiariai su atstove pagal įstatymÄ V. K.) priteisiant 1025,77 eurų (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt penkis eurus ir 77 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

R. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiÅ¡kai, solidariai iÅ¡ A. L. (jam neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), A. S. (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su jos atstove pagal įstatymÄ S. C.), I. R., (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), I. K. (jai neturint lėšų – subsidiariai su atstove pagal įstatymÄ V. K.) priteisiant 345 (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis) eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

R. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies, solidariai iÅ¡ A. L. (jam neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), A. S. (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su jos atstove pagal įstatymÄ S. C.), I. R., (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), I. K. (jai neturint lėšų – subsidiariai su atstove pagal įstatymÄ V. K.) priteisiant 3000 (tris tÅ«kstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Kitoje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

R. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti 144,75 (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ visų nuteistųjų, susidariusias dėl nukentėjusiajam R. R. paskirtos atstovės advokatės Stasės KupčiÅ«nienės dalyvavimo baudžiamojoje byloje, ir praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistosios I. K. 178,71 (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 71 ct) jos gynėjos Nijolės Petraitienės dalyvavimo baudžiamojoje byloje iÅ¡laidas, buvo atmesti.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : 2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nepilnamečiai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. R., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K. buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. gruodžio 21 d., apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, A. S. ir I. K. stebint ir saugant aplinkÄ , kad niekas netrukdytų, A. L. panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ aÅ¡arinių dujų balionėlį, juo papurÅ¡kus nukentėjusiajam R.

R. į veidÄ ir sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį, I. R. patempiant nukentėjusįjį R. R. už drabužių pargriovus ant žemės, A. L., I. K. bei I. R., sudavus gulinčiam ant žemės R. R. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame petyje, deÅ¡inio raktikaulio petinio galo skeveldrinius lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du atėmę nukentėjusiajam R.

R. galimybę prieÅ¡intis, pagrobė pirkinių krepšį su maisto produktais – 11,58 eurų (40 Lt) vertės, I. R. iÅ¡ nukentėjusiojo kelnių deÅ¡inės pusės priekinės kiÅ¡enės pagrobus mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ - 28,96 eurų (100 Lt) vertės, I. K. iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kairės pusės iÅ¡orinės kiÅ¡enės pagrobus 100 Lt įvairiomis kupiÅ«romis – 28,96 eurų vertės, viso pagrobė nukentėjusiojo R. R. turto už 69,50 eurus.Apeliaciniu skundu nuteistoji A.

S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jÄ iÅ¡teisinti. Patenkinus šį jos praÅ¡ymÄ ir priėmus jÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį, civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir iÅ¡ esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau tiek nuteistoji, tiek jos gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu nesutiko.

Savo kaltę ji pripažino tik iš dalies, sutikdama tik su aplinkybe, kad po plėšimo ji paėmė 3 litus, pagrobtus iš nukentėjusio R. R.. Tačiau, teismas į tokius jos argumentus neatsižvelgė, skundžiamu nuosprendžiu konstatuodamas, kad savo kaltę A. S. pripažįsta visiškai. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kiti nuteistieji davė prieštaringus parodymus, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

I. R., pasak nuteistosios, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad apiplėšti nukentėjusįjį tarėsi tik ji, A. L. ir I. K., o I. K. ir A. S. į šį pokalbį nesikišo, jų veiksmuose dalyvauti neplanavo, o įvykio metu tiesiog stovėjo atitolusios per tris metrus. I. R. paaiškino, kad vyriškio kišenes kraustė ji, A. L. ir I. K.. Apie daiktų dalybas iš anksto nesitarė. Pagrobtus daiktus apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ir tik tada juos pasidalijo. I. R. patvirtino A.

S. iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad dalyvauti nukentėjusio užpuolime ji atsisakė ir nuo jo atsiribojo. Pažymima, kad užpuolimas buvo įvykdytas 2014 m. gruodžio 21 d., apie 19 val., t. y. tamsiu paros metu, truko labai trumpai, todėl A. S. stebėti aplinkÄ , kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, nebuvo reikalo ir galimybės. Vien tai, jog analizuojamu atveju ji matė, kaip kiti nuteistieji įvykdė apiplėšimÄ ir po jo padarymo gavo 3 litus, negali bÅ«ti vertinama kaip jos bendrininkavimas įvykdant inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54, 58 straipsniuose. Apylinkės teismas visiÅ¡kai nevertino nuteistosios vaidmens nusikaltimo padaryme, dėl ko jai nepagrįstai paskyrė analogiÅ¡kÄ bausmę, kaip ir tiesioginiams nusikaltimo vykdytojams. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad A. S. mokykloje charakterizuojama teigiamai, nukentėjusiajam atlygino dalį jo patirtos žalos – 70 eurų.Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl priteistų civilinių ieÅ¡kinių, kadangi ji R.

R. užpuolime nedalyvavo ir jokių sužalojimų jam nepadarė, todėl ir atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio dėl nukentėjusiojo gydymo ji neprivalo. Be to, ji atlygino 70 eurų turtinę žalÄ nukentėjusiajam, todėl R. R. civilinio ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti atitinkamai mažinamas. Nurodoma, kad A. S. nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, sveikatos sutrikdymo jam nepadarė, todėl nukentėjusiojo patirta neturtinė žala iÅ¡ jos neturėjo bÅ«ti priteisiama.

Kauno vaikų globos namai „A.“ apeliaciniu skundu praÅ¡o atleisti Kauno vaikų globos namus „A.“ nuo I. R. ir A. L. padarytos žalos atlyginimo. IÅ¡ I. R. priteistÄ Å¾alÄ , jai neturint lėšų arba turto, iÅ¡ieÅ¡koti subsidiariai iÅ¡ nuteistosios atstovės pagal įstatymÄ A. K., o iÅ¡ A. L. priteistÄ Å¾alÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. L. jam sulaukus pilnametystės. Sumažinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad A.

L. asmeninių pajamų bei turto neturi ir faktiÅ¡kai yra visiÅ¡kai iÅ¡laikomas valstybės. Nors 2015 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo jo motina buvo įpareigota mokėti savo vaiko iÅ¡laikymui po 72,40 eurų periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, tačiau ji niekur nedirba ir vaiko neiÅ¡laiko. Tokiu bÅ«du, apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl A. L. neteisėtais veiksmais padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“, neatitinka bausmės tikslų, nes realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas A.

L. buvo atidėtas, o turtinę ir neturtinę žalÄ atlygins Kauno vaikų globos namai.IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai pasisakoma ir dėl I. R., teigiant, kad jai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1 -1268 nuo 2014 m. lapkričio 24 d., Kauno vaikų globos namuose „A.“ buvo nustatyta laikinoji rÅ«pyba, dėl ko ji iki 2015 m. gegužės 12 d. gyveno Kauno vaikų globos namuose. Tačiau, nuo 2015 m. gegužės 12 d. ji buvo grÄ Å¾inta motinai A.

K. ir šiuo metu gyvena su ja. Pažymima, kad I. R. gyvenant vaikų globos namuose, jos motina A. K. alimentų dukros išlaikymui nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. R. buvo skirta laikinoji rūpyba – nusikaltimo padarymo metu ji Kauno vaikų globos namuose gyveno mažiau nei mėnesį. Tokiu būdu, apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl I. R. neteisėtais veiksmais padarytos žalos išieškojimo subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“, neatitinka bausmės tikslų, nes vėlgi, realios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos I.

R., vykdymas atidėtas, o turtinę ir neturtinę žalÄ atlygins Kauno vaikų globos namai.Apeliaciniu skundu praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamo nuosprendžio 11 lape, 2015 m. gruodžio 31 d. I. R. nebuvo Kauno vaikų globos namų „A.“ globotinė, dėl ko, globos namai negalėjo atsakyti už nepilnametės elgesį. Teismui buvo pateiktas raÅ¡tas, patvirtinantis, kad I. R. Kauno globos namuose „A.“ negyvena. Teismo posėdžio metu A. L. atstovas pagal įstatymÄ T.

S. nurodė, kad jis neprašė pripažinti globos namų civiliniais atsakovais, o prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu ir paaiÅ¡kino priežastis, dėl ko Kauno vaikų globos namai „A.“ neturės galimybės įvykdyti civilinio ieÅ¡kinio.Skunde teigiama, kad Kauno vaikų globos namai yra finansuojami iÅ¡ valstybės tikslinių dotacijų, skirtų globotinių iÅ¡laikymui. Å ios lėšos yra naudojamos pagal praėjusiais metais patvirtintÄ iÅ¡laidų sÄ matÄ , todėl iÅ¡ A.

L. ir I. R. priteistos nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vaikų globos namai gera valia sumokėti neturi galimybės. PrieÅ¡ingu atveju, antstoliai turi teisę priteistÄ sumÄ nusiraÅ¡yti nuo Kauno vaikų globos namų atsiskaitomųjų sÄ skaitų arba jas areÅ¡tuoti, dėl ko neabejotinai nukentėtų visų kitų globotinių bÅ«tiniausių poreikių tenkinimas, o globos namų veikla bÅ«tų paralyžiuota.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji A.

S. ir jos gynėja advokatė I. Sabaitienė pritarė nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytiems prašymams ir argumentams, prašė jį tenkinti. Nuteistasis A. L., jo gynėja advokatė I. Maldeikienė, nuteistoji I. R. bei jos gynėja advokatė S. Samoškienė, nuteistoji I. K. ir jos gynėjas advokatas G. Zavtrakovas, nuteistoji I. K. ir jos gynėja advokatė N. Petraitienė pasisakydami dėl nuteistosios A. S. apeliacinio skundo nurodė, kad palieka jį spręsti teismui. Nukentėjusiojo atstovė advokatė S. Kupčiūnienė ir prokurorė R.

Jačiauskienė su nuteistosios A. S. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nesutiko, prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Dėl vaikų globos namų „A.“ apeliacinio skundo nuteistoji A. S. ir jos gynėja advokatė I. Sabaitienė nurodė, kad iÅ¡teisinus A. S., civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ jos neturėtų bÅ«ti priteisiamas. Nuteistasis A. L. prašė ieÅ¡kinį sumažinti. Nuteistojo A. L. gynėja advokatė I. Maldeikienė prašė vaikų globos namų „A.“ apeliacinį skundÄ atmesti, papildomai nurodydama, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų turtinei žalai pagrįsti, o civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos turėtų bÅ«ti mažinamas.

Nuteistoji I. R. ir jos gynėja advokatė S. SamoÅ¡kienė prašė vaikų globos namų „A.“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, sumažinant nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. Nuteistoji I. K. nurodė, kad žalos suma tinkama, jos mažinti nereikia, tuo tarpu jos gynėjas advokatas G. Zavtrakovas prašė neturtinę žalÄ mažinti. Nuteistoji I. K. prašė vaikų globos namų „A.“ apeliacinį skundÄ tenkinti, žalÄ sumažinti.

Jos gynėja advokatė N. Petraitienė nurodė, kad nuosprendis I. K. atžvilgiu teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų klausimÄ palikdama spręsti teismui. Nukentėjusiojo R. R. atstovė advokatė S. KupčiÅ«nienė ir prokurorė R. Jačiauskienė prašė vaikų globos namų „A.“ apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios A. S. ir Kauno vaikų globos namų „A.“ apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju A. S. apeliaciniu skundu keliamas klausimas tik dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimo, Kauno vaikų globos namų „A.“ apeliaciniu skundu nesutinkant tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, kitų nuteistųjų – A. L., I. R., I. K. ir I. K. kaltės klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas. Tačiau pažymėtina, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Dėl A. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas jÄ nepagrįstai pripažino plėšimo bendrininke, kadangi ji jokių veiksmų, kurie atitiktų BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu neatliko, t. y. nenaudojo fizinio smurto ar specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto – aÅ¡arinių dujų balionėlio, nepagrobė nukentėjusiojo turto, kas, nuteistosios įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog jos veiksmai neatitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių, o vien tai, jog ji matė, kaip kiti nuteistieji įvykdė plėšimÄ ir po jo padarymo gavo 3 litus, negali bÅ«ti vertinama kaip jos bendrininkavimas įvykdant nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų bei apeliacinės instancijos teismo patikrintų įrodymų visumÄ , sutikti su tokiais A. S. samprotavimais ir jų pagrindu keisti ar naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad A.

S., veikdama bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais – A. L., I. R., I. K. ir I. K., panaudojant fizinį smurtÄ bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ aÅ¡arinių dujų balionėlį, pagrobė svetimÄ , t. y. nukentėjusiajam R. R. priklausantį, turtÄ , tokiais savo veiksmais padarydama nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų nukentėjusiojo R. R. parodymų (pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje jis apklaustas nebuvo), analizuojamo įvykio dienÄ jis ėjo namo.

Aplinkui buvo tuščia. Prie jo priėjo 4-6 jaunuolių grupė, vaikinas paprašė cigarečių, papurškė jam dujų į akis, pargriovė jį ir sudavė daug smūgių. Kiek žmonių jį spardė ir kiek smūgių sudavė, nežino, buvo tamsu, bet smūgių buvo iš visų pusių ir daug, gal apie 15-20. Pargriuvo, nes jį už striukės, iš už nugaros patempė. Jautė, kad jaunuoliai krausto viršutines rūbų kišenes. Kiek asmenų kraustė kišenes, nežino, nesuprato, kiek jų rankų buvo.

PrieÅ¡ eidamas į barÄ buvo „Maxima“ parduotuvėje, todėl įvykio metu su savimi turėjo krepÅ¡elį su produktais: mėsa, buteliu ir vyniotiniu, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ bei pinigų. Jam buvo lūžęs raktikaulis ir rankos kaulas. Gydėsi ilgai, lūžiai buvo skausmingi, buvo sugipsuotas ir patyrė didelius nepatogumus. Ir dabar ranka tirpsta, negali miegoti ant sužalotos rankos pusės. Turtinė žala nurodyta teisinga, nes po įvykio važinėjo pas gydytojus su taksi, perriÅ¡imai buvo kasdien, kainavo vaistai. 70 eurų atlygino A.

S., o iš kitų nuteistųjų nesa nieko gavęs. Šių nukentėjusiojo parodymų visumoje abejonių tuo, jog jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas – suduota eilė smūgių į įvairias kūno vietas, panaudotas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas – ašarinių dujų balionėlis ir pagrobtas šios nutarties pirmame punkte aprašytas turtas, teisėjų kolegijai nekyla. Šios aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniais skundais. Tokie nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu atlikti veiksmai neabejotinai atitinka ir aukščiau paminėto, BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto, nusikaltimo sudėties požymius.

Nors nukentėjusysis R. R. ir negalėjo atpažinti asmenų, kurie jo atžvilgiu atliko aptariamus neteisėtus veiksmus, tačiau abejoti A. S. dalyvavimu Å¡ios nusikalstamos veikos įvykdyme, teisinio pagrindo vis tik nėra. Å iÄ aplinkybę tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino A. L., I. R., I. K. ir I. K., jos iÅ¡ esmės neneigia ir pati A. S., neigdama tik aplinkybę, kad ji veikė kaip bendrininkė. Sutinkamai su jos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytas aplinkybes (teisiamojo posėdžio metu A.

S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti), 2014 metais, gruodžio mėnesio pabaigoje, datos tiksliai neprisimena, ji buvo kartu su A. L. ir I. R., susitikto su I. K. bei I. K.. Jiems bevaikščiojant, I. K. ėmė kalbėtis su A. L., apie „karoso“ paieÅ¡kas, t. y. žmogaus, kurį galėtų užpulti ir atimti pinigus. I. K. paaiÅ¡kino, kad jai (A. S.), I. R. ir I. K. reikės atiminėti iÅ¡ žmogaus pinigus. Ji (A. S.) nesutiko, tačiau, suprasdama, kad yra ketinama daryti nusikaltimÄ , toliau vaikÅ¡tinėjo su kompanija.

Pamatė einantį girtÄ vyriÅ¡kį. I. R. nuėjo prie vyriÅ¡kio papraÅ¡yti cigaretės, jÄ gavusi, grįžo prie kitų. Tuo metu A. L. nuėjo prie minėto žmogaus ir papurÅ¡kė kiÅ¡enėje turėtu aÅ¡arinių dujų balionėliu vyriÅ¡kiui į akis. I. R. pribėgo prie vyriÅ¡kio ir kartu su A. L. pargriovė jį ant žemės. Prie jų pribėgo I. K. ir I. K., visi pradėjo muÅ¡ti gulintį žmogų. Ji (A. S.) stovėjo kiek toliau ir stebėjo, kas vyksta. I. K. iÅ¡ vyro kiÅ¡enės iÅ¡traukė 28 litus, cigarečių pakelį ir iÅ¡ už striukės – degtinės „Lithuanica“ butelį, I.

R. – mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Po to, jai (A. S.) buvo paaiÅ¡kinta, kad visi pasidalins po 5 litus, o ji (A. S.) gaus tik 3 litus, nes mažiausiai prisidėjo prie minėto vyro apiplėšimo. Pinigai buvo padalinti I. R. (b. t. 2, b. l. 73, 82). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S., patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiÅ¡kino, kad jokio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo, apie tai, kad ji (A. S.) plėšimo metu turės saugoti, stebėti aplinkÄ , kalbos taip pat nebuvo, ji stovėjo kiek nuoÅ¡aliau su I.

K., o po analizuojamo įvykio gavo 3 litus. Pripažino esanti kalta dėl to, kad apie įvykį niekam nepranešė. A. S. apklausiama apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad pinigus paėmė, tačiau prieÅ¡ nukentėjusįjį jokio smurto nenaudojo, viskas įvyko staiga. Nors ir girdėjo pokalbį apie „karosÄ â€œ, tačiau jokio susitarimo ar veiksmų plano nebuvo. Pasak nuteistosios, įvykio metu ji su I. K. stovėjo kiek atokiau nuo nukentėjusiojo, suprato, kas vyksta, tačiau nedalyvavo tame, nes neleido orumas.

A. L. jai nebuvo nurodęs, kad reikia saugoti įvykio vietÄ . Daromo nusikaltimo nestabdė, nes viena nebÅ«tų galėjusi nieko padaryti. Stovėti Å¡alia jos niekas nevertė. MaiÅ¡elio turinio netikrino. I. K. jÄ apkalba.Atsižvelgiant į Å¡iuos, skirtingose proceso stadijose A. S. duotus parodymus, įvertinus juos A. S. apeliacinio skundo argumentų kontekste, akivaizdu, kad nors nuteistoji ir neneigia kartu su A. L., I. R., I. K. ir I. K. dalyvavusi R. R. plėšime, teigdama, jog jokių aktyvių veiksmų jo atžvilgiu ji neatliko, o vien tai, kad po nusikaltimo padarymo ji iÅ¡ kitų bendrininkų paėmė jai duotus pinigus, gautus apiplėšus R.

R., nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ji bendrininkavo apiplėšiant nukentėjusįjį. Nuteistosios versijÄ , o bÅ«tent tai, kad fizinio smurto veiksmų apiplėšiant R. R. ji neatliko, patvirtino ir kiti nuteistieji, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji nėra Å¡io nusikaltimo bendrininkė. Kaip matyti iÅ¡ A. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, A. S. ir I. K. nukentėjusiojo R. R. nemušė, nes tuo metu stovėjo kiek tolėliau, stebėjo aplinkÄ .

Ir nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad A. S. veiksmų nepamena ir nežino, ar ji buvo atokiau, tačiau įvertinus jo apklausos apeliacinės instancijos teisme laikÄ â€“ po analizuojamo įvykio praėjus beveik 2 (dvejiems) metams, abejoti jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyta įvykių versija, o bÅ«tent A. S. vaidmeniu jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog Å¡ias aplinkybes tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir kiti analizuojamo nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys.

I. R. teigimu, A. S. ir I. K. girdėjo A. L., I. R. ir I. K. pokalbį, suprato, kÄ ketinama daryti. Nėra pagrindo abejoti ir I. K. parodymais, kuriuose ji patvirtino, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo visi, kad A. S., kartu su ja ir I. K. apžiÅ«rėjo vyriÅ¡kio turėto maiÅ¡elio turinį ir yra įsitikinusi, jog R. R. plėšimo metu niekas atokiau nestovėjo (t. y. visi atliko tam tikrus veiksmus padarant nusikaltimÄ ). Vien tai, kad I. K. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino iÅ¡krausčiusi R.

R. pirkinių maišelį ir iš jo paėmusi degtinės butelį, nepaneigia fakto, jog apžiūrint maišelio turinį dalyvavo ir A. S.. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. L., I. R., I. K. ir I. K. davė prieštaringus parodymus, dėl ko, pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai, tačiau sutikti su šiais apeliantės teiginiais, įvertinus nuteistųjų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių kontekste, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Esminėse jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybėse jų parodymai buvo pakankamai nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡taravo, o vien tai, kad juose esama tam tikrų mažareikÅ¡mių neatitikimų, įvertinus tai, kad analizuojamas įvykis truko trumpÄ laiko tarpÄ , viskas vyko staiga, Å¡ių asmenų parodymų patikimumo ir objektyvumo nemenkina. Nors A. S. fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu ir nevartojo, tačiau pažymėtina, jog analizuojamu atveju visi nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai (aÅ¡arinių dujų ir fizinio smurto panaudojimas, jo turto pagrobimas) buvo pagrįstai inkriminuoti visiems penkiems nuteistiesiems A.

L., A. S., I. R., I. K. ir I. K. (nusikalstama veika padaryta bendrais visų nuteistųjų veiksmais), todėl sprendžiant A. S. kaltės klausimÄ jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, prieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu tai traktuoja pati nuteistoji, jos konkrečių veiksmų R. R. atžvilgiu nustatymas, esminės reikÅ¡mės jos veiksmų kvalifikacijai neturi. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-271-303/2016).

Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas, prieÅ¡ingai nei tai suvokia A. S., yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrininkų susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį kilo spontaniÅ¡kai – bevaikÅ¡tinėjant, ir pasireiÅ¡kė tiek iÅ¡ankstiniu žodiniu susitarimu, tiek konkliudentiniais veiksmais, apėmė specialiai asmeniui žaloti pritaikyto daikto ir bet kokio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, siekiant palaužti jo pasiprieÅ¡inimÄ ir užvaldyti turtÄ . Ir nors A. S. teigia, kad ji jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, kÄ , sutinkamai su aukščiau iÅ¡dėstytais duomenimis, iÅ¡ esmės pripažino ir kiti jos bendrininkai, tačiau savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo ji taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė – bendrininkams vartojant fizinį smurtÄ stovėjo greta, kas leido bendrininkams manyti, jog ji pagal susitarimÄ saugo aplinkÄ , juolab, kad jokių veiksmų, siekdama apginti nukentėjusįjį ar sustabdyti daromÄ nusikaltimÄ ar netgi ketinimus jį padaryti nesiėmė (nurodydama, kad viena ji nebÅ«tų galėjusi nieko padaryti), tokiais savo veiksmais neabejotinai sustiprindama kitų bendrininkų pasiryžimÄ veikti nusikalstamai.

Å ių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad kaip seka iÅ¡ I. K. parodymų, I. S. apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo turėto maiÅ¡elio turinį, po nusikaltimo padarymo A. S. buvo skirta dalis iÅ¡ R. R. pagrobtų pinigų, kuriuos visi bendrininkai pasidalino (kokiÄ pinigų sumÄ , t. y. ar 3 litus, ar 5 litus, ji gavo, esminės reikÅ¡mės analizuojamu atveju neturi), Å¡iuos pinigus, nors ir suvokdama, kokiu bÅ«du (nusikalstamu) jie buvo gauti, A. S. paėmė, tokiais savo veiksmais, kartu su kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistais asmenimis, iÅ¡ esmės realizuodama visus BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.Aptartų faktinių aplinkybių kontekste, kaip neturintys jokios reikÅ¡mės A.

S. veiksmų kvalifikacijai, atmestini ir jos apeliacinio skundo teiginiai, kad dalyvauti nukentėjusiojo užpuolime ji atsisakė ir nuo jo atsiribojo, užpuolimas buvo įvykdytas tamsiu paros metu bei labai greitai, todėl stebėti aplinkÄ , jai nebuvo reikalo ir galimybės. A. S. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog savo bendrininkų pokalbį apie ieÅ¡komÄ â€žkarosÄ â€œ – t. y. žmogų, kurį ketinama apiplėšti ji girdėjo, tačiau, aiÅ¡kiai suvokdama jų nusikalstamus planus ir toliau vaikÅ¡tinėjo su nusikaltimÄ suplanavusiais asmenimis.

R. R. plėšimo metu suprato, kad yra daromas nusikaltimas, viso jo vykdymo metu stovėjo Å¡alia, jokių veiksmų, siekdama sustabdyti jos bendrininkų daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nesiėmė, o po nusikaltimo padarymo iÅ¡ savo bendrininkų paėmė dalį iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų pinigų, kas, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai suvokia nuteistoji, iÅ¡ esmės atitinka aukščiau aptarto bendrininkavimo instituto požymius. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apeliantės kaltės ir tėra nuteistosios savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad A. S. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas A. S. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog A. S. savo kaltę jai inkriminuojamo nusikaltimo padaryme pripažino visiÅ¡kai, dėl ko nepagrįstai, pažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normas, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisinio pagrindo taip pat nėra.

Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo turinio, teisiamojo posėdžio metu A. L., A. S., I. R., I. K. ir I. K. uždavus klausimÄ dėl jiems pareikÅ¡to kaltinimo, visi asmenys, tame tarpe ir A. S., savo kaltę jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme iÅ¡ esmės pripažino, A. S. patikslino, jog prisipažįsta paėmusi pinigus. Atsižvelgdama į tai, kad visi kaltinamieji savo kaltę pripažino, prokurorė nurodė, jog apklausus juos, bÅ«tų tikslinga nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kam kiti proceso dalyviai, neprieÅ¡taravo.

Esmines jai inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo aplinkybes A. S. pripažino – neneigė dalyvavusi nukentėjusiojo plėšime ir su kitais bendrininkais pasidalinusi plėšimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus pinigus, todėl vien tai, jog ji nesuvokė, kad tokie juos veiksmai, vertinant juos kitų bendrininkų įvykdytų veiksmų plotmėje, atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumÄ , dėl ko ji sÄ Å¾iningai klydo dėl savo veiksmų kvalifikacijos, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du.

Juo labiau įvertinus tai, kad tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, A. S. kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino dalį jam padarytos žalos, kas neabejotinai patvirtina ne tik jos prisipažinimÄ , bet ir nuoÅ¡irdų gailestį, dėl ko, apylinkės teismas, spręsdamas A. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , tai pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl A. S. paskirtos bausmės Nuteistosios apeliaciniu skundu keliamas ir jai paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad bausmė paskirta neįvertinus jos vaidmens jai inkriminuoto nusikaltimo padaryme, dėl ko, yra aiÅ¡kiai per griežta. Vertinant Å¡iuos apeliantės argumentus, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Teismas, remdamasis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Sprendžiant nepilnamečiui asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , be Å¡ių aplinkybių įvertinamos nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygos, nepilnamečio sveikatos bÅ«klė ir socialinė branda, anksčiau taikytas poveikio priemonės ir jų veiksmingumas bei nepilnamečio elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A.

S., atsižvelgė į jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas vienas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), stadijÄ (nusikaltimas baigtas), kaltės formÄ (nusikalstama veika padaryta tyčia), motyvus ir tikslus (nusikaltimas įvykdytas savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant materialinės naudos) bei pasekmes (padarytas nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas). Ä®vertino ir A. S. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistoji yra jauno amžiaus – nusikaltimÄ Ä¯vykdė bÅ«dama nepilnametė, mokosi, (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojama teigiamai, kaip atsakingai žiÅ«rinti į mokymÄ si, yra viena geriausių pagrindinio skyriaus mokinių, aktyviai dirbanti per pamokas, žingeidi, komunikabili ir pan.

Spręsdamas A. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , apylinkės teismas taip pat įvertino vienÄ jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vienÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. S. skyrė vienintelę BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bausmės terminÄ nustatydamas ženkliai mažesnį nei komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o jos vykdymÄ , sutinkamai su BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėjo 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui.

Nesutikti su Å¡iuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės bei teistumas už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ veikÄ , leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistosios nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o tai neabejotinai rodo, kad A. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Å ių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į 2015 m. birželio 9 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. 19-2-1831 užfiksuotas aplinkybes. Remiantis jomis, A. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio (tai poelgiai, pažeidžiantys egzistuojančias elgesio normas, bet nesukeliantys rimto pavojaus ir nedarantys didelės žalos) registruota nuo 2015 metų (jau po jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo), 2013 metais ji buvo įtariama dalyvavusi moters apiplėšime, o 2015 metais grasino kitai nepilnametei susidorojimu (b. t. 2, b. l. 89).

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad A. S. elgesys net ir po jai inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo išskirtinai teigiama linkme nekinta, todėl, įvertinus šias aplinkybes BK 91 straipsnio 2 dalies kontekste, švelninti jos atsakomybę šioje baudžiamojoje byloje, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliantės vaidmuo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Ši aplinkybė privalo būti vertinama kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmių skyrimo pagrindų kontekste.

Minėta, jog A. S. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas bendrais jos, A. L., I. R., I. K. ir I. K. veiksmais, jokių pastangų siekdama sustabdyti R. R. atžvilgiu daromÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantė nesiėmė, prieÅ¡ingai, kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais realizavusi visus BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ji paėmė dalį nusikalstamu bÅ«du (plėšimo metu) iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų pinigų, ir toks jos elgesys, nepaisant konkrečių jos veiksmų analizuojamo nusikaltimo vykdymo metu, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas Å¡velninti jos teisinę padėtį.

Juo labiau įvertinus tai, jog nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas ne maksimaliam terminui, baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, nuteistajai paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai vertintina ir aplinkybė, jog A. S. analizuojamu atveju atsiprašė nukentėjusiojo ir savo iniciatyva atlygino dalį jam padarytos žalos (70 eurų), kÄ tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patvirtino ir nukentėjusysis R.

R.. Tokie nuteistosios veiksmai neabejotinai patvirtina, jog ji kritiškai vertina savo veiksmus, nuoširdžiai dėl jų gailisi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas reikalauja visiško savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o nuteistosios prisipažinimas ir gailestis jau buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, ši aplinkybė (dalinis žalos atlyginimas) dar labiau jos teisinės padėties, priešingai nei tai traktuojama nuteistosios apeliaciniame skunde, nelengvina.

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. S. bausmę, nei bendrųjų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nei specialiųjų, numatytų BK 91 straipsnio 2 dalyje, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos veikos pobÅ«džiu ar jos asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį, nėra jokio juridinio pagrindo. Parinkdamas bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ A. S. atžvilgiu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų taip pat nepažeidė, bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ parinko neperžengdamas BK 92 straipsnyje nustatytų ribų. Atsižvelgiant į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui paskirtos bausmės lyginimas su bendrininkams paskirta bausme nėra pagrįstas, kadangi skiriant bausmę ir nustatant jos dydį vertinama ne tik kiekvieno iÅ¡ kaltininkų vaidmuo padarant nusikaltimÄ , tačiau ir kiekvienÄ nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, o ne kitam nuteistajam paskirtos bausmės dydis.

Be to, skiriasi ir asmenų charakteristikos, todėl logiÅ¡ka, kad ne vienodos apimties yra ir jų teisių varžymas bei ribojimas.Dėl civilinių ieÅ¡kinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. Pagal BPK, vienas iÅ¡ teisės į patirtos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimÄ realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 straipsnis).Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas R.

R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 345 (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių) eurų turtinės ir 5000 (penkių tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 4, b. l. 102-106), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1025,77 (vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt penkių eurų septyniasdeÅ¡imt septynių centų) žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 37-41). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumÄ , proporcingumÄ ir objektyvumÄ , Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 1025,77 (vieno tÅ«kstančio dvideÅ¡imt penkių eurų septyniasdeÅ¡imt septynių centų) žalos atlyginimo ir R.

R. civilinį ieÅ¡kinį dėl 345 (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkino visiÅ¡kai, nukentėjusiojo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodytas sumas priteisdamas solidariai iÅ¡ A. L. (jam neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“), A. S. (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su jos atstove pagal įstatymÄ S. C.), I.

R., (jai neturint lėšų arba turto – subsidiariai su Kauno vaikų globos namais „A.“) ir I. K. (jai neturint lėšų – subsidiariai su atstove pagal įstatymÄ V. K.). Nors apeliaciniu skundu Kauno vaikų globos namai „A.“ nesutinka su subsidiariÄ ja jų atsakomybe dėl A. L. ir I. R. neteisėtų veiksmų, tačiau abejoti Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Minėta, jog pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų yra savarankiÅ¡ki prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytÄ Å¾alÄ atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, sutinkamai su CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas.

Kaip numato komentuojamo straipsnio 3 dalis, Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalÄ pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, tiek A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), tiek I. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2014 m. gruodžio 21 d.) buvo nepilnamečiai.

Duomenų, patvirtinančių jų turimas asmenines lėšas ar turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas R. R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ieÅ¡kojimas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl Å¡iuo atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinių ieÅ¡kovų – nukentėjusiojo R. R. ir valstybinės ligonių kasos interesus, bÅ«tina nustatyti papildomus A. L. ir I. R. prievolių dėl žalos atlyginimo subjektus, kuriems, sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.Kaip matyti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo, A.

L. motinos M. L. valdžia sÅ«naus atžvilgiu buvo apribota, A. L. nuolatiniu globėju paskiriant Kauno globos namus „A.“ (b. t. 1, b. l. 83-89). Laikinoji A. L. globa nustatyta nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d., globėju skiriant vaikų globos namus „A.“. I. R. rÅ«pyba nuo 2014 m. lapkričio 24 d. taip pat buvo priskirta Kauno vaikų globos namams „A.“ (b. t. 1, b. l. 97). Tokiu bÅ«du, abejonių tuo, kad A. L. ir I. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu už jų priežiÅ«rÄ buvo atsakingi bÅ«tent Kauno vaikų globos namai „A.“, nėra, dėl ko, jų, kaip papildomo A.

L. ir I. R. prievolių dėl žalos atlyginimo subjekto atsakomybė nagrinėjamu atveju galima. Duomenų, patvirtinančių, kad civiliniams ieÅ¡kovams – R. R. ir Kauno teritorinei ligonių kasai, padaryta žala vertinamu atveju atsirado ne dėl Kauno vaikų globos namų „A.“ kaltės, nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra. PrieÅ¡ingai, savo pareigÄ tinkamai auklėti nepilnamečius, o bÅ«tent – A. L. ir I. R., Kauno vaikų globos namai „A.“, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įgyvendino netinkamai.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tiek I. R., tiek ir A. L. yra linkę pažeidinėti jiems, kaip nepilnamečiams, nustatytÄ tvarkÄ ir taisykles. Aplinkybės, iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančios A. L. bei I. R., Kauno vaikų globos namams „A.“ iki analizuojamo nusikaltimo įvykdymo buvo žinomos, kÄ neabejotinai patvirtina Vaikų gerovės centro „P.“ 2014 m. lapkričio 20 d. raÅ¡te Nr. 1033 (b. t. 6, b. l. 18-19) bei Kauno vaikų globos namų „A.“ 2014 m. spalio 20 d. praÅ¡yme Nr. S-22 (b. t. 6, b. l. 36-37) užfiksuotos aplinkybės, todėl jų auklėjimui ir teisės pažeidimų prevencijai, turėjo bÅ«ti skirtas ypatingas dėmesys, tačiau tokių aplinkybių bylos medžiaga nepatvirtina.

Vien tai, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo 2 vaikų globos namų auklėtiniai, o nusikaltimas buvo padarytas tamsiu paros metu, leidžia teigti, jog minėtų nuteistųjų kontrolė ir priežiÅ«ra buvo nepakankama. IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad Kauno vaikų globos namai „A.“ neabejotinai buvo atsakingi už savo globotinių A. L. ir I. R., kurios rÅ«pyba tuo laikotarpiu buvo priskirta vaikų globos namams, padarytÄ Å¾alÄ , kadangi prieÅ¡ingai nėra įrodyta.

Tai, kad Institucija negalės gera valia sumokėti priteistų civilinių ieÅ¡kinių, nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės. Tai, kad Å¡iuo metu I. R. gyvena su savo motina (nuo 2015 m. gegužės 12 d.) A. K., įvertinus I. R. kartu su kitais bendrininkais inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo laikÄ â€“ 2014 m. gruodžio 21 d., esminės reikÅ¡mės sprendžiant Kauno vaikų globos namų „A.“ subsidiariosios atsakomybės klausimÄ , neturi.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai vertintini ir Kauno vaikų globos namų „A.“ apeliacinio skundo teiginiai dėl A. L. ir I. R. iÅ¡laikymui Kauno vaikų globos namams „A.“ priteistų, tačiau nei A. L., nei I. R. motinos nemokėtų alimentų, kadangi Å¡ios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamu subsidiarinės civilinės atsakomybės klausimu. Tai, jog kai nurodoma skunde 2015 m. gruodžio 31 d. I. R. nebuvo vaikų globos namų auklėtinė, neÅ¡alina civilinės atsakomybės už žalÄ padarytÄ jei esant Å¡ių namų auklėtine.

Tačiau, sprendžiant Kauno vaikų globos namų „A.“ apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , atkreiptinas dėmesys į CK 6.276 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , remiantis kuriuo, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų asmenų, tame tarpe ir sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos, prievolė yra ribojama laike: ji iÅ¡nyksta nepilnamečiui sulaukus pilnametystės arba nepilnamečiui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad Å¡ie CK 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų asmenų prievolės atlyginti nepilnamečio vaiko padarytÄ Å¾alÄ pasibaigimo pagrindai yra savarankiÅ¡ki, todėl CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi bÅ«ti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Nustačius, jog subsidiarioji minėtų asmenų prievolė pasibaigė, jiems atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Kadangi apeliacinės instancijos teismo proceso metu nuteistoji I.

R. sulaukė pilnametystės (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl Kauno vaikų globos namų „A.“ prievolė atlyginti jos nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ pasibaigė, o tai sudaro pagrindÄ atitinkamai pakeisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl V. K. subsidiarios atsakomybės, kadangi I. K. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės. Tokios praktikos laikomasi ir vieningai formuojamoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-547-478-2014).Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl vaikų globos namų „A.“ civilinės atsakomybės ribų ir priteisto žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltais dėl R.

R. plėšimo, t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, buvo pripažinti penki asmenys – A. L., A. S., I. R., I. K. ir I. K., tačiau, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucine dalimi, sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiojo R. R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, pasisakyta tik dėl keturių iÅ¡ jų, t. y. A. L., A. S., I. R. ir I. K., nors nuosprendžio motyvuose nurodoma, kad žalÄ turi atlyginti visi bendrininkai solidariai, pasisakoma ir dėl I.

K. civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika buvo įvykdyta bendrais ne tik A. L., A. S., I. R. ir I. K., bet ir I. K. veiksmais, I. K. skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, abejonių jos kaltumu aukÅ¡tesniajam teismui nekyla, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus solidariÄ jÄ visų bendrininkų atsakomybę, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių keistina, R.

R. ir teritorinės ligonių kasos patirtÄ Å¾alÄ priteisiant solidariai ne tik iÅ¡ A. L., A. S., I. R., I. K., bet ir iÅ¡ I. K..Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savanoriÅ¡kai atlygino dalį nukentėjusiajam R. R. kartu su savo bendrininkais padarytos turtinės žalos, t. y. 70 (septyniasdeÅ¡imt) eurų, kÄ tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis.

Tačiau, sprendžiant iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio, Å¡i suma iÅ¡ R. R. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl jo patirtos 345 (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių) eurų turtinės žalos, iÅ¡skaičiuota nebuvo, skundžiamu nuosprendžiu priteisiant visÄ R. R. reikalaujamÄ pinigų sumÄ . Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl keičiamas, priteistÄ 345 (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių) eurų žalos atlyginimÄ sumažinant iki 275 (dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių) eurų.

Nors Kauno vaikų globos namų „A.“ apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl R. R. byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, teigiant, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka realiai jam padarytos neturtinės žalos dydžio, o R. R. įvardinta jam padarytas turtinė žala nėra pagrįsta jokiais dokumentais, tačiau keisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje, teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant klausimÄ dėl R.

R. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos ir šia nutartimi iki 275 (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų sumažintos turtinės žalos pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad analizuojamu atveju nuteistieji A. L., A. S., I. R., I. K. ir I. K. neneigė, o nukentėjusysis patvirtino, jog vertinamo įvykio metu kaltais nuteistųjų veiksmais iš R. R. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas 28,96 eurų vertės (b. t. 1, b. l. 24), 28,96 eurų grynųjų pinigų ir pirkinių krepšys su maisto produktais, 11,58 eurų vertės. Tačiau nusikaltimu asmeniui padaryta turtinė žala neapsiriboja vien tik pagrobto turto verte.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamo įvykio metu buvo sumuÅ¡tas R. R. deÅ¡inys petys, lūžo raktikaulis, kairės rankos laivakaulis. Å ių sužalojimų pagrindu R. R. buvo atliktos 2 operacijos, o nusikaltimo pasekmės yra gydomos iki Å¡iol. Neabejotina, kad viso gydymo metu R. R. teko naudoti nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, jo paties teigimu, skausmingoms vietoms daryti masažus, kadangi reikėjo saugoti skaudančias, sulaužytas rankas, jam ne kartÄ teko naudotis taksi paslaugomis.

Visos Å¡ios pasekmės ir jų sÄ lygotos R. R. iÅ¡laidos, neabejotinai atsirado dėl neteisėtų A. L., A. S., I. R., I. K. ir I. K. veiksmų, todėl vien tai, jog nukentėjusysis neiÅ¡saugojo Å¡ių paslaugų teikimo kvitų, patvirtinančių jo gydymui iÅ¡leistus pinigus, nagrinėjamu atveju nelaikytina pakankamu pagrindu dar labiau mažinti jam priteistos turtinės žalos dydį. Juo labiau, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistas ir Å¡ia nutartimi sumažintas turtinės žalos nukentėjusiajam, dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nepažeidžia proporcingumo reikalavimų, todėl sutinkamai su aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, nelaikytinas aiÅ¡kiai per dideliu ar nepagrįstu.

Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir Institucijos apeliacinio skundo argumentai dėl R. R. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Å iuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinÄ neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, dėl bendrų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų R.

R. patyrė fizinį skausmÄ , gulėjo ligoninėje, jam buvo atliktos 2 operacijos, jis yra gydomas iki Å¡iol, dėl komentuojamo įvykio jis patyrė didelį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra proporcingas R. R. patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams bei jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo pasekmėms, jis atitinka ir teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, dėl ko neturtinės žalos dydis paliekamas nepakeistas.

Atsižvelgiant į A. S. veiksmų kvalifikacijÄ , įvertinus tai, jog Å¡ia nutartimi ji nekeičiama, tenkinti nuteistosios praÅ¡ymÄ byloje pareikÅ¡tų nukentėjusiojo R. R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ jos nepriteisti, teisinio pagrindo nėra, kadangi ji kaip bendrininkė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad I. K. buvo kaltinama ir nuteista už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad I.

K. pripažįstama kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, kas leidžia teigti, jog padaryta raÅ¡ymo klaida. Å i klaida, atsižvelgiant į nuosprendžio tiek įžanginę, tiek motyvuojamÄ jÄ dalis, kuriose I. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl iÅ¡taisoma. Dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ Byloje gauta 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-11904 dėl 108,04 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. t. 5, b. l. 121).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ . Å ios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajai I. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jos nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 3081 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a: nuteistosios A. S. ir Kauno vaikų globos namų „A.“ direktorės D. P. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo R.

R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieÅ¡kinių pakeisti: - priteisti solidariai iÅ¡ A. L., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iÅ¡ Kauno vaikų globos namų „A.“, A. S., o jai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol ji sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iÅ¡ jos atstovės pagal įstatymÄ S. C., I.

K., I. R. ir I. K. 1025,77 (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt penkis eurus septyniasdeÅ¡imt septynis centus) PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ LT217300010002484333- priteisti solidariai iÅ¡ A. L., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iÅ¡ Kauno vaikų globos namų „A.“, A.

S., o jai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol ji sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iÅ¡ jos atstovės pagal įstatymÄ S. C., I. K., I. R. ir I. K. 275 (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis) eurus turtinės ir 3000 (tris tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. R..IÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ , vietoje „I.

K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje“ nurodant, „I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje“.LikusiÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ I. K. nepriteisti. Teisėjai                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                           Giedrius Endriukaitis                                                                                             Daiva Jankauskienė