2022-05-25 Nr. AB-13537-3-61-3-00773-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2536-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00773-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Kilmės šalį turėjo palikti dėl nuo vaikystės patiriamo seksualinio smurto, išnaudojimo ir jam gręsiančio persekiojimo. Seksualinę prievartą jo atžvilgiu naudojo sesers sutuoktinis, su kuriuo buvo verčiamas santykiauti analiniu būdu. Dėl sesers ir jos sutuoktinio grasinimų bijojo prasitarti ar pabėgti, nes sesers sutuoktinis grasino nužudyti. Šią grėsmę pareiškėjui, atsižvelgiant į situaciją kilmės valstybėje, reikėtų laikyti realia ir pagrįsta.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 9 d. d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, nurodė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) Valstybės departamento ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini) teigiama, jog (duomenys neskelbtini) jaunesni nei 18 metų vaikai dažnai yra išnaudojami komerciniais seksualiniais tikslais ir nors pasaulinėje žiniasklaidoje pranešama, kad (duomenys neskelbtini) ėmėsi svarbių veiksmų, jog užkirstų kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus, tačiau šalis turi mažai institucinių pajėgumų, todėl galima pagrįstai teigti, kad šalyje dar nėra sukurtos pakankamos sistemos, galinčios užkirsti kelią išnaudojimo aukoms jaustis saugiai. Tad pripažįstant, kad toks reiškinys, kaip seksualinis vaikų išnaudojimas, yra paplitęs (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog pareiškėjo teiginiai apie jo atžvilgiu taikytą seksualinę prievartą yra pagrįsti. Pareiškėjas pasakojime yra nurodęs, kad juo galėjo pasinaudoti ir sesers sutuoktinio draugas, todėl šie atvejai taip pat realiai tikėtini ir gali būti dalis šalyje tokio paplitusio reiškinio. Ir nors pareiškėjas nėra pateikęs informacijos, kad juo būtų naudojamasi už atlygį (tokia tikimybė atrodo reali), tačiau tas faktas, jog (duomenys neskelbtini) yra skurdi šalis, vidutinis gyventojų skurdo lygis labai didelis, negalima tokios prielaidos atmesti.

5. Teigė, kad jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra subjektyvus faktorius, bet šią baimę sąlygoja ir bendro pobūdžio pavojus (duomenys neskelbtini), tiesiogiai su pareiškėju susijusiomis konkrečiomis ir tiesioginėmis aplinkybėmis. (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. Socialinis, ekonominis ir politinis nestabilumas, paplitęs seksualinis išnaudojimas sąlygoja, kad pareiškėjui galimai pranešant apie seksualinę prievartą, didelė tikimybė, jog pagalbos ir apsaugos iš valstybinių institucijų nebūtų sulaukta, o jo atžvilgiu būtų panaudota prievarta ar kankinimai iš susijusių asmenų, būtų žeminamas jo orumas, todėl kyla reali grėsmė asmens saugumui.

6. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kilmės šalyje gresia pavojus dėl seksualinio išnaudojimo. Pareiškėjas atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais Migracijos departamentas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Nustatytas 5 metų terminas nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jų išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas suprantamo žmogiško tikslo – asmens saugumo. Tuo tarpu atsakovas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė patirta seksualine prievarta iš sesers sutuoktinio, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – sesuo ir jos sutuoktinis – nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė (pareiškėjas teigė, jog į teisėsaugos institucijas kilmės valstybėje nesikreipė).

9. Pareiškėjas nenurodė ir konkrečiai nepaaiškino, kodėl nepersikėlė gyventi į kitą, saugią vietą (duomenys neskelbtini) ir kodėl nesikreipė pagalbos į teisėsaugos institucijas. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) seksualinio pobūdžio nusikaltimai yra kriminalizuoti, o (duomenys neskelbtini)vyriausybė deda pastangas panaikinti visų formų smurtą prieš vaikus, įskaitant seksualinę prievartą ir išnaudojimą. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, todėl buvo konstatuota, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

10. Priimant Migracijos departamento sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kaip nurodė pats pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra vakariniame (duomenys neskelbtini)regione ((duomenys neskelbtini) šalies regione), (duomenys neskelbtini) provincijoje, kur 2021 m. pradžioje įvyko 1–2 incidentai, kurių metu žuvo žmonės. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) provincija kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai, minima visose 2019–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius joje nesuteikia pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) miestas, yra beatodairiškas smurtas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

11. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo, tikėtina, siekdamas, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 29 d. atliktos pirminės apklausos metu nurodė, jog palikti (duomenys neskelbtini) turėjo dėl to, kad vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. Apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad nuo aštuonerių metų amžiaus jis buvo seksualiai išnaudojamas sesers sutuoktinio. Sesuo jo neužtarė ir nesustabdė sutuoktinio atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų, priešingai, leido jį išnaudoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad juo naudojosi ir sesers bei jos sutuoktinio draugas. Šie įvykiai jį stipriai traumavo, galiausiai jis pabėgo iš šeimos, atsidūrė gatvėje, vieną dieną sutiko moterį, kuri jį priglaudė, o jis jai padėdavo buityje.

Nepaisant to, jog buvo radęs vietą gyventi, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Ten būdamas socialiniame tinkle Facebook pamatė skelbimą apie (duomenys neskelbtini) bei apie studentiškas vizas į šią šalį, sužinojo, kad „siena yra atvira miške“. Paskambino pranešime pateiktu telefono numeriu ir susitarė dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini). Gyvendamas (duomenys neskelbtini) buvo susitaupęs pinigų (skelbime vizos kaina buvo nurodyta 2 550 JAV dolerių), likti (duomenys neskelbtini) negalėjo dėl to, kad ten vyksta karas ir yra nesaugu.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo dvi dienas, po kurių išvyko į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 22 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė identišką išvykimo iš (duomenys neskelbtini)bei prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje priežastį – seksualinio smurto patyrimo faktą. Apklausos metu pareiškėjas pasakojo, jog seksualinę prievartą jis patyrė nuo šešerių metų amžiaus (nors pirminės apklausos metu nurodė, kad nuo aštuonerių metų amžiaus), buvo seksualiai išnaudojamas sesers sutuoktinio (nurodė, kas visi gyveno vienuose namuose, detalių apie tėvus bei šeimos situaciją nepateikė).

Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad kol buvo mažas, nesuprato situacijos, nežinojo savo teisių, tik ilgainiui pradėjo suvokti, kas vyksta, ėmė suprasti, jog jam reikia bėgti, tačiau tiek jo sesuo, tiek sesers sutuoktinis jam grasindavo mirtimi. Nurodė, jog iš namų pabėgo tą dieną, kai pas sesers sutuoktinį turėjo atvykti draugas, kuris būtų juo seksualiai pasinaudojęs. Tai būtų buvęs pirmas kartas, kada sesers sutuoktinio draugas juo seksualiai pasinaudotų. Pavykus pabėgti, jis kurį laiką gyveno gatvėse, tačiau vieną dieną sutiko moterį, savo mamos pažįstamą, kuri jį priglaudė į savo namus, o jis padėjo jai buityje bei jos versle.

Kadangi įgavo pasitikėjimą moterimi, o ji – juo, jis jai papasakojo savo istoriją. Po metų moteris nusprendė jam padėti išvykti į (duomenys neskelbtini) (apklausos metu minėjo, kad moteris dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini), jog galėtų įsigyti drabužių bei kitų prekių verslui). Į (duomenys neskelbtini) nusprendė išvykti todėl, kad manė, jog kėlė moteriai problemų. (duomenys neskelbtini) gyveno gatvėse, siekė užsidirbti pinigų pragyvenimui, dirbo krovėju (iš pradžių minėjo, jog (duomenys neskelbtini) gyveno 1,5 metų, vėliau, kad ten praleido 8 mėnesius).

Sumokėjo pinigus agentui, kuris sutvarkė dokumentus, ir taip atvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten, pateko į Lietuvos Respubliką.

14. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

15. Teismas pabrėžė, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog asmens persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariami pareiškėjo persekiotojai (sesuo ir jos sutuoktinis) galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę, vykdant persekiojimą. Kaip matyti iš Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies nuostatos, nevalstybiniai subjektai nors ir gali būti „persekiojimo vykdytojais“, tačiau tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tačiau tokių duomenų pareiškėjas nėra pateikęs. Kaip ir pats nurodė, į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas nesikreipė. Taigi, pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su galimais grasinimais su juo susidoroti, teismo vertinimu, nepatvirtina objektyvaus pareiškėjo baimės faktoriaus. Tokia išvadą teismas padarė ir dėl to, kad, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, po tariamo jo išnaudojimo, jis pabėgo iš namų, apsigyveno pas moterį, o iš jos išvyko į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) į v išvyko pamatęs skelbimą apie studentiškas vizas, bei, kad siena nėra saugoma. Šios pareiškėjo išvykimo aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno, išvyko ne dėl sesers ar jos sutuoktinio keliamos grėsmės. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)regione yra toks žemas, jog rizika civiliui gyventojui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)regione tokia rizika apskritai neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl baimės grįžti į kilmės šalį kartu ir dėl ten vykstančio karo buvo įvertinti kaip neįrodyti.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas teisingai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo persekiojimą, grasinimus pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, kreipimosi į policiją ar panašiai). Šiuo aspektu teismas papildomai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų įrodęs jo atžvilgiu išsakytus grasinimus, vykdytą persekiojimą ar panašiai, jau minėtų argumentų kontekste (sesuo ir jos sutuoktinis neatitinka persekiotojų sąvokos Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies prasme), pareiškėjo galimai patirtas persekiojimas negalėtų būti vertinamas kaip įvykęs dėl Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų asmens persekiojimo priežasčių. Taigi, teismas nusprendė, kad pareiškėjas galimo persekiojimo kilmės valstybėje priežasčių niekaip nesusiejo su 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 15 straipsnio 2 dalimi, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai), todėl pareiškėjo prašymo argumentai pagrįstai nelaikyti pagrindu pabėgėlio statusui suteikti. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp pareiškėjo padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo nurodomos priežastys – galimas sesers ir jos sutuoktinio persekiojimas, iš esmės nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga.

17. Spręsdamas dėl to, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų papildomai apsaugai suteikti, teismas nurodė, jog rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia manyti, jog yra realiai egzistuojančių priežasčių, kad pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi surinkta informacija, todėl pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepagrindė deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Apibendrinęs vis tai, teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

18. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Migracijos departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau teismas nurodė, kad nesutinka su išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendus pakeisti sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus jį iki 2 metų, teismas nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje terminą.

III. 19. Pareiškėjas E. D. N. apeliaciniu skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, toks reiškinys kaip seksualinis išnaudojimas yra plačiai paplitęs (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog pareiškėjo teiginiai apie patirtą seksualinę prievartą yra pagrįsti. Kadangi pareiškėjas yra nurodęs, kad juo galėjo pasinaudoti ir sesers sutuoktinio draugas, tai patvirtina, jog grėsmė yra labai reali ir tikėtina, nes šalyje tokio pobūdžio reiškinys yra labai paplitęs. Ir nors pareiškėjas nėra pateikęs informacijos, kad juo būtų buvę naudojamasi už atlygį (nors tikimybė yra reali), tačiau faktas, jog (duomenys neskelbtini) yra skurdi šalis, vidutinis gyventojų skurdo lygis labai didelis, tokios prielaidos atmesti negalima. Seksualinę prievartą pareiškėjo atžvilgiu naudojo sesers sutuoktinis, su kuriuo buvo verčiamas santykiauti analiniu būdu. Dėl sesers ir jos sutuoktinio grasinimų bijojo prasitarti ar pabėgti, nes sesers sutuoktinis grasino jį nužudyti. Šią grėsmę pareiškėjui, atsižvelgiant į realią situaciją kilmės valstybėje, reikėtų laikyti realia ir pagrįsta.

22. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo motyvų. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis, neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

23. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

24. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė patirta seksualine prievarta iš sesers sutuoktinio, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė (pareiškėjas teigė, kad į teisėsaugos institucijas kilmės valstybėje nesikreipė).

27. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Be to, prieglobsčio procedūra nėra skirta kompensuoti praeityje patirtą persekiojimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tyrimo metu nustatytus pasakojimo trūkumus, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai buvo įvertintas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Taigi, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, todėl pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

28. Atsakovas teigia, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

29. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo, tikėtina, siekdamas apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 33. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S38443 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

40. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

42. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

44. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė vaikystėje patirta seksualine prievarta. Pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad juo naudojosi sesers sutuoktinis bei sutuoktinio draugas. Šie įvykiai jį stipriai traumavo, galiausiai jis pabėgo iš šeimos, atsidūrė gatvėje, vieną dieną sutiko moterį, kuri jį priglaudė, o jis jai padėdavo buityje. Nepaisant to, jog buvo radęs vietą gyventi, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini).

45. Nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, atsižvelgus į atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją (prievartą vaikų atžvilgiu), galimai vaikystėje galėjo tapti seksualinio smurto auka, tačiau šiuo atveju pritartina atsakovo argumentams, jog prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų duomenų matyti, kad jis nuo smurtaujančio sesers sutuoktinio ir jo draugo, pabėgo, jį priglaudė moteris, o vėliau pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė, kad jam pabėgus iš šeimos, jis būtų patyręs persekiojimą, t. y. pareiškėjas iš esmės saugią aplinką galėjo susikurti, ką iš esmės ir padarė (tiek kitoje gyvenamojoje vietoje pačiame (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)). Taip pat pažymėtina, kad priežastys lėmusios pareiškėjo išvykimą iš (duomenys neskelbtini), nėra aiškios, labiau leidžiančios daryti išvadą, jog pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) išvyko ieškodamas geresnio gyvenimo Europoje, t. y. pareiškėjo atvykimą lėmė ekonominės priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

47. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą nustatė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)regione yra toks žemas, kad rizika civiliui gyventojui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)regione tokia rizika apskritai neegzistuoja. Iš atsakovo surinktos informacijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. 2021 m. sausio mėn. pateiktais Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)dalyje tęsėsi plataus masto saugumo operacijos ir separatistų atakos. Nuo 2016 m. iki 2021 m., t. y. per 5 metus, šiame regione žuvo per 3 000 civilių gyventojų bei keli šimtai vyriausybės pareigūnų. Per šį laikotarpį beveik pusė milijono regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti saugesnės vietos gyvenimui. Tačiau pareiškėjas nurodė gyvenęs (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) miestas yra vakariniame (duomenys neskelbtini)regione ((duomenys neskelbtini) šalies regione), (duomenys neskelbtini) provincijoje, kuriame 2021 m. pradžioje įvyko nuo 1 iki 2 incidentų, kurių metu žuvo žmonės. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) provincija kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai, minima visose 2019–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius joje nesuteikia pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje yra v miestas, yra beatodairiškas smurtas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus šiuos skaičius, konstatuotina, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)regione yra toks žemas, jog rizika civiliui gyventojui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)regione tokia rizika neegzistuoja.

48. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami tam, jog pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę, ar kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tinkamai išnagrinėjimui, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių ir kita) gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento sprendime nurodytą draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos turėtų būti sutrumpinamas.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vilija Mikuckienė

Milda Vainienė