6bb0ae91-6114-4653-8c3d-e3637e7d2db3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-406/2011

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2; 99.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, civilinėje byloje Nr. 2-7476-565/2010 pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ ir notarei V. Å . dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o nuginčijimo.

Teisėjų kolegija,Â

nustatė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu UAB „GMIM“ 2009-03-23 iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 174000 eurų sumai UAB „Medicinos bankui“ ir G. M. laidavimÄ pagal šį vekselį bei panaikinti Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Å . 2010-06-09

padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . IeÅ¡kovas pateikė kvitÄ apie 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ

ir nuo likusios 9160 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties. IeÅ¡kovas nurodė, kad visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos banko sÄ skaitoje yra areÅ¡tuotos vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo ginčijamÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . IeÅ¡kovo ir sutuoktinės gaunamos pajamos nėra pakankamos 9460 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti.

SunkiÄ finansinę padėtį ieÅ¡kovas grindžia tokiais įrodymais: 2010-06-15 antstolio patvarkymu priimti

vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, 2010-06-16 turto areÅ¡to aktu, pažymėjimu apie turto areÅ¡to akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimÄ turto areÅ¡to aktų registre, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ G. M. sÄ skaitų, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir VÄ® „Regitra“, G. M. ir jo žmonos I. M. darbo sutartimis, automobilio nuomos sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nutarė atidėti 9160 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį

mokėjimÄ iki bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio kaina - 546 022,37 Lt, mokėtinas žyminis mokestis - 9460 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o ieÅ¡kovas sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį, todėl liko

nesumokėtas 9160 Lt žyminis

mokestis. Teismas įvertino, kad nors ieškovo nurodytas darbo užmokestis sudaro 401,78 Lt, o žmonos - 503,63 Lt, tačiau iš byloje esančių

įrodymų teismas sprendė, kad ieškovui su žmona priklauso daug nekilnojamojo

turto - 4 ha ir 1,14 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 0,5682 ha ir 0,069 ha žemės sklypai ir poilsio

pastatas (duomenys neskelbtini),

1,67 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), poilsio patalpos (duomenys neskelbtini). Ieškovo žmonai priklauso

automobilis, kuris išnuomotas už 2 000 Lt. Todėl teismo nuomone nėra pagrindo atleisti ieškovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto šiuo metu ieškovas neturi galimybės sumokėti 9160 Lt žyminio mokesčio, tačiau iš šio

turto vėliau bus galimybė sumokėti žyminį mokestį, todėl 9160 Lt žyminio mokesčio mokėjimÄ

atidėjo (CPK 84 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas G. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d.nutartį ir atleisti apeliantÄ nuo likusios 9160 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas tinkamai nesiremdamas CPK 185 straipsnio nuostatomis nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino apelianto turtinę padėtį.

2. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto gaunamos lėšos yra skiriamos pragyvenimui ir bÅ«tinosioms reikmėms tenkinti ir nėra pagrindo manyti, kad apelianto turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, todėl teismas turėjo priimti sprendimÄ ne atidėti pagal ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio mokėjimÄ , bet nuo jo apeliantÄ atleisti.

 3. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto ir jo sutuoktinės turimas turtas yra areštuotas ir nustatyti apribojimai jo disponavimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutarties skundžiamoje dalyje netenkino ieÅ¡kovo G. M. praÅ¡ymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įvertinęs jo turtinę padėtį bei galimÄ jos pagerėjimÄ , nusprendė atidėti 9160 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Å ia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieÅ¡kovas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Asmens turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumÄ bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiÅ¡kėjo materialinę padėtį. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir Å¡io mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti.

Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau Å¡is sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas sumokėjo dalį žyminio mokesčio (300 Lt) ir nuo likusios 9160 Lt žyminio mokesčio dalies

mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ neprašė. Kartu su praÅ¡ymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies,

ieÅ¡kovas pateikė 2010 m. birželio 15 d. antstolio patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti (b.l. 3), 2010 birželio 16 d. turto areÅ¡to aktÄ (b.l. 4-6), pažymėjimÄ apie turto areÅ¡to akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimÄ turto areÅ¡to aktų registre (b.l. 7-8), iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ G. M. sÄ skaitų (b.l. 10-12), iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (b.l. 26-41, 48-49) ir VÄ® „Regitra“ (b.l. 42), G. M. ir jo žmonos I. M. darbo sutartis (b.l. 13-19), automobilio nuomos sutartį (b.l. 47).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų praÅ¡ymÄ . Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje praÅ¡ymo iÅ¡sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovo G. M. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė šį jo praÅ¡ymÄ , tačiau iÅ¡sprendė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimÄ , pripažintina proceso dispozityvumo principo pažeidimu (CPK 13 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ , naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t.y. iÅ¡sprendus procesinį klausimÄ , kuris neturėjo bÅ«ti sprendžiamas nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad dėl ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡to Å¡iuo metu ieÅ¡kovas neturi galimybės sumokėti 9160 Lt žyminio mokesčio, tačiau iÅ¡ Å¡io turto vėliau bus galimybė sumokėti minėtÄ Å¾yminį mokestį, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ .

Iš byloje ieškovo G. M. pateiktų

įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis sudaro 401,78 Lt, o žmonos - 503,63 Lt. Pagal į bylÄ

pateiktus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, ieÅ¡kovas su žmona turi daug nekilnojamojo turto: 4 ha ir 1,14 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini), 0,5682 ha ir 0,069 ha žemės sklypai ir poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), 1,67 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), poilsio patalpos (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo žmonai priklauso automobilis, kuris iÅ¡nuomotas už 2000 Lt. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes pagal tai kiek nekilnojamojo turto turi ieÅ¡kovas, negalima jo finansinę bÅ«klę vertinti kaip blogÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo 9160 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti ieÅ¡kovÄ nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str.,

329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

                     n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d.nutarties dalį, kuria G. M. atidėtas 9160 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

                                  Â

Teisėjai                                                                                    Â

Marytė Mitkuvienė        Â

                                                                  Gintaras Pečiulis

                                                                Â

Nijolė Piškinaitė