6bb045b9-8e2c-45a5-bfdb-e9cd74295489 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civiline byla Nr

Â

Administracine byla Nr.1-1232-423 /10

                                                                                                Â

Proceso Nr. 3-62-3-821-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

 (S)

        Â

                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A SÂ Â Â Â Â Â Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2010

m. rugsejo 9 d.

                                                                     Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Asta Urboniene,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

nedalyvaujant pareiškejui V. J., atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu atstovui, treciojo suinteresuoto asmens Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V.

J. skunda del  neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir

n u s t a t e :

Pareiškejas

V. J. kreipesi

i teisma, prašydamas priteisti neišmoketa darbo u˛mokescio dali nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 viso sumoje 1220,921

Lt. (b.l. 4-5).Â

Pareiškejas  skunde nurode, kad atsakovas jam nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku  nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 1220,92 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio skirtumas, kuri prašo priteisti. Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima.

 Atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens  atstovai i teismo posedi neatvyko, apie teismo posed˛io laika ir vieta pranešta tinkamai, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

 Skundas tenkintinas.

Pareiškejas teismo prašo priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtoje pa˛ymoje nurodyta, jog

laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 pareiškejui buvo neišmoketa 1220,92 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos

(b.l. 6-7, 16).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio  reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta

riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...>

turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K.

J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracineje byloje Nr. A1-638/2005

L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Â

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji  pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad neišmoketa darbo u˛mokescio dalis priteistina iš atsakovo Pravieniškiu 3-iuju pataisos namu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005 bei 2010-06-07 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A662-1735/2010.Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.Â

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas ir tenkintinas, priteistina 1220,92 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio suma u˛ laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31,  nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip u˛ trejus metus.

Atsi˛velgdama i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teiseja

n u s p r e n d ˛ i a:

Skunda tenkinti.

Priteisti pareiškejui V. J. iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu  neišmoketa 1220,92 litu darbo u˛mokescio dali.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teiseja                                                                                                                 Asta  Urboniene

                                                           Â