6bae4ddb-ec79-4ff7-9866-86b19cf42bad · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr.1-2529-428/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-00210-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,raÅ¡ytinio proceso bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

R. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 4-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn., pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai.

Dėl ploto stokos kamerose laikymo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos. Kamerose buvo prastas vėdinimas, jos buvo prastai apÅ¡viestos, žiemÄ bÅ«davo Å¡alta. Tokiu bÅ«du jis patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus. Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje ir vertina 5‘000 Eur. Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-20) nurodė, jog Kauno TI pradėjo veikti 2004 metais, ji yra viena iÅ¡ moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiÅ¡kai atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2009 m, gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219), reikalavimus. Įstaigos gyvenamosios kameros aprūpintos būtinu inventoriumi, yra geros techninės ir higieninės būklės, jose pastoviai palaikoma higienos normoje nustatyta temperatūra, veikia natūrali ir priverstinė ventiliacija, sanitariniai mazgai pilnai atitverti. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad atskirais periodais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. ploto, todėl jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus.

Pažymėjo, kad laikymas mažesnio, nei normoje nustatytas ploto sÄ lygomis vyko trumpais periodais ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichikos sveikatai. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo pretenzijų, dėl nepakankamo kamerų vėdinimo ir drėgmės. Higienos normos VI skirsnio „Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai" 24 str. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kaip reikalauja minima norma, buvo įrengti atidaromi skaidraus stiklo langai. Sanitariniuose mazguose veikė iÅ¡traukiamoji mechaninė ventiliacija. Dėl kameroje buvusio apÅ¡vietimo, pažymėjo, kad esant reikalui raÅ¡yti ar skaityti, kameroje esančių asmenų praÅ¡ymu gali bÅ«ti įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas. Dirbtinis apÅ¡vietimas tardymo izoliatoriuje bÅ«na įjungtas iki 9 val. ryto, bei po 16 val. vakaro. Prašė taikyti senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas turėjo žinoti apie jo pažeidžiamas teises ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui ir sanitarinių sÄ lygų.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris, jo teigimu, prasidėjo nuo 2007 m. liepos mėn. ir tęsėsi iki 2008 m. rugsėjo mėn. Pabrėžtina, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2016 m. vasario 8 d. (b.l. 7).

Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastÄ ir pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotÄ vienam asmeniui, jis yra laikomas galimai antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau, kaip minėta skundÄ teismui pateikė 2016 m. vasario mėnesį. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senatį prašė taikyti atsakovas – Kauno tardymo izoliatorius.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelį dvasinį diskomfortÄ , nepatogumus. Jei pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti.

PareiÅ¡kėjas gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡oma taikyti senaties terminÄ , praÅ¡ymo dėl senaties termino atnaujinimo nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų nesuteiktos sÄ lygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. laikotarpiui taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Jolanta Medvedevienė