6bae47d2-755f-4e17-90eb-bf4a4f0e8214 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5157-956/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02652-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.2.; 3.2.7.1. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gegužės 27 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Sigita Kulbienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo L. M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo atsakovei K. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė : teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o:

1) iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui ir iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikinÄ jÄ vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų tėvu L. M.;

2) iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui ir iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatyti laikinÄ jÄ atsakovės K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. M. ir A. M. bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ vaikai bendrauja su motina lygiai tiek pat laiko, kiek ir su tėvu, t. y.: a. savaitę, pradedant nuo pirmadienio, 2020 m. gegužės 11 d., 10 val. iki trečiadienio 10 val. vaikai bendrauja su tėvu; b. nuo trečiadienio 10 val. iki penktadienio 17 val. vaikai bendrauja su motina; c. nuo penktadienio 17 val. iki pirmadienio 10 val. vaikai bendrauja su tėvu; d. sekančiÄ savaitę – atvirkščiai: nuo pirmadienio 10 val., iki trečiadienio 10 val. vaikai bendrauja su motina; e. nuo trečiadienio 10 val. iki penktadienio 17 val. vaikai bendrauja su tėvu; f. nuo penktadienio 17 val. iki pirmadienio 10 val. vaikai bendrauja su motina; g. nustatyti, kad pagal nustatomÄ laikinÄ jÄ tėvų bendravimo su vaikais tvarkÄ kiekvienas iÅ¡ tėvų savo jėgomis bei lėšomis pasiima vaikus iÅ¡ jų buvimo vietos ir parsiveža juos į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3) priteisti iÅ¡ atsakovės K. M. laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. M. ir A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kurių dydis – po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Vaikams priteisto laikinojo iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti vaikų tėvÄ L. M.. Nurodo, kad praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, nes yra iÅ¡kilusi reali grėsmė mažamečių vaikų interesams ir ypač paties ieÅ¡kovo interesams.

Atsakovė be jokio teisėto pagrindo riboja tėvo ir vaikų bendravimÄ , neleidžia tėvui ir vaikams matytis neribotai, neleidžia bendrauti savaitgaliais, poilsio ir Å¡venčių dienomis, neleidžia tėvui vaikų pasiimti ir iÅ¡sivesti į kiemÄ , draudžia vaikams iÅ¡vykti į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Be to, Å¡is praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo teikiamas, nes dar nebaigtas mediacijos procesas. Laikina vaikų gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su tėvu, nes tai geriausiai atitiktų vaikų interesus.

Nepilnamečiams vaikams su atsakove gali bÅ«ti nesaugu dėl jos psichinės sveikatos bÅ«klės, dėl jai diagnozuotų psichinės sveikatos ligų. Vaikams gyvenant su motina, ji neteisėtai riboja vaikų ir tėvo bendravimÄ . SiÅ«lo laikinai nustatyti lygiÄ bendravimo su abiem tėvais tvarkÄ (50:50 procentų laiko modelis). IeÅ¡kovas turi galimybę sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo ir buities sÄ lygas. Pažymi, kad ketina kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Atsakovė atsiliepime į praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo nurodo, kad su praÅ¡ymu nesutinka, praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti arba palikti nenagrinėtÄ . Panevėžio apylinkės teisme yra pateiktas K. M. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo atsakovui L. M. (civilinė byla Nr. e2-5347-488/2020). Civilinėje byloje Nr. e2-5347-488/2020 taip pat yra pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl L. M. praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas atskirai, dėl galimų skirtingų teismo sprendimų tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Ieškovo nurodyti teiginiai dėl atsakovės psichinės sveikatos būklės yra tik prielaidos, deklaratyvaus pobūdžio. Psichologinė sveikata yra stabili, tai patvirtina medicinos dokumento išrašas. Nepilnamečiai vaikai nuo 2019 m. lapkričio 2 d. gyvena su mama. Niekada savavališkai neribojo tėvo ir vaikų bendravimo. Šiuo metu galioja ir abejoms šalims privaloma yra 2020 m. kovo 10 d. sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, su išlygomis, numatytomis 2020 m. balandžio 21 d. susitarime.

Pasibaigus karantinui, Å¡alys sugrįš prie bendravimo tvarkos numatytos 2020 m. kovo 10 d. sutartyje. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir dėl to reikalinga keisti Å¡alių suderintas sÄ lygas. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su juo, nes vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos ir saugi aplinka jų nuolatinėje, vaikams įprastoje ir saugioje gyvenamojoje vietoje su atsakove adresu (duomenys neskelbtini).

Skyrius neturi duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rÅ«pintųsi nepilnamečių vaikų sveikata, jų auklėjimu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, darytų žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo elgesiu. Atsakovės pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad jos psichologinė bÅ«sena yra stabili. 2020 m. balandžio 21 d. sudaryta bendravimo tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu, kuri vyksta tarpininkaujant Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių.

Pritaria, kad bÅ«tų priteistas laikinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams, bet ne iÅ¡ atsakovės, o iÅ¡ ieÅ¡kovo. PraÅ¡ymas atmestinas. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad santykiai tarp Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki ir įtempti, Å¡alys gyvena skyriumi. Byloje nustatyta, kad Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14). 2019 m. lapkričio 3 d. policijos komisariate registruotas K. M. pareiÅ¡kimas dėl sutuoktinio L. M. smurto prieÅ¡ jÄ , taip pat registruotas ir V.

P. (K. M. mamos) pareiÅ¡kimas dėl L. M. smurto prieÅ¡ jÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡yme nurodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , jam buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas artintis prie sutuoktinės K. M., todėl iÅ¡sikraustė gyventi į močiutei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki Å¡iol (e. b. l. 1-13, 34-35). 2020 m. vasario 28 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46923-19, pradėtoje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. M. panaikinta 2019 m. lapkričio 4 d. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (e. b. l. 14). Pagal 2020 m. balandžio 11 d. L. M. pareiÅ¡kimÄ dėl K. M. neteisėtų veiksmų, t. y. neįleidimo į abiems sutuoktiniams priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas K. M. administracinių nusižengimų protokolas su nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį (dėl savivaldžiavimo) (e. b. l. 14, 52). 2020 m. kovo 10 d.

Å¡alys sudarė sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (e. b. l. 14). 2020 m. balandžio 21 d. Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu (e. b. l. 14). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė ieÅ¡kovo interesams ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo siekiama užtikrinti, kad ieÅ¡kovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesÄ , o atsakovui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų bÅ«simo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ar padidintų žalÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti inter alia priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu. Nesant priimto ieÅ¡kinio (ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio procesinio dokumento), praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo ketina tokį dokumentÄ pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taigi Å¡ios priemonės gali bÅ«ti taikomos nustačius, kad ieÅ¡kinys dėl pateisinamų priežasčių negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015). IeÅ¡kovas nurodo, kad yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, nes yra iÅ¡kilusi reali grėsmė mažamečių vaikų interesams ir ypač paties ieÅ¡kovo interesams. Atsakovė be jokio teisėto pagrindo riboja tėvo ir vaikų bendravimÄ , neleidžia tėvui ir vaikams matytis neribotai, neleidžia bendrauti savaitgaliais, poilsio ir Å¡venčių dienomis, neleidžia tėvui vaikų pasiimti ir iÅ¡sivesti į kiemÄ , draudžia vaikams iÅ¡vykti į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo. Laikinoji apsaugos priemonė – vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų - gali bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyrium ir vaikų gyvenimas su vienu iÅ¡ tėvų dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais Adele ir A. M. nuo 2019 m. lapkričio 2 d. gyvena sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas gyvena jo močiutei priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant ir į jų maÅ¾Ä amžių (A. greitai bus 4 metai, A. 1,5 metų), įprasta jiems gyvenamoji vieta yra Å¡eimos butas, kur ir dabar jie gyvena su atsakove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadoje nurodė, kad vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos ir saugi aplinka jų nuolatinėje, vaikams įprastoje ir saugioje gyvenamojoje vietoje su atsakove adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra atliktas ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos buities sÄ lygų tyrimas. Be to, teismo vertinimu svarbi aplinkybė yra ir tai, kad nuo Å¡alių pradėjimo gyventi skyrium, su atsakove liko gyventi nepilnamečiai vaikai ir jau apie 7 mėnesius gyvena skyrium nuo ieÅ¡kovo. Nusistovėjusios aplinkos pakeitimas Å¡alių nepilnamečiams vaikams galimai sukeltų tam tikro lygio emocinius iÅ¡gyvenimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai elgtųsi vaikų atžvilgiu, neužtikrintų tinkamų buitinių sÄ lygų ar darytų žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo elgesiu.

IeÅ¡kovas nurodo, kad su atsakove negali gyventi jų nepilnamečiai vaikai dėl atsakovės psichinės sveikatos. IÅ¡ 2020 m. kovo 6 d. medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovės psichologinė bÅ«sena stabili, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės sveikatos bÅ«klė gali kelti grėsmę nepilnamečiams vaikams. Byloje nustatyta, kad Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, kilo ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

Bendradarbiaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, tarp Å¡alių buvo pasiektas bendras susitarimas ir 2020 m. kovo 10 d. sudaryta sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal minėtÄ sutartį Å¡alys susitarė, kad nepilnamečių vaikų A. ir A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove bei susitarė dėl abejoms Å¡alims priimtinos ir Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus tenkinančios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu ieÅ¡kovu.

Lietuvos Respublikoje paskelbus karantinÄ dėl COVID-19, Å¡alys 2020 m. balandžio 21 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais paskelbto karantino metu. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui karantino metu buvo ribojamas bendravimas su nepilnamečiais vaikais (e. b. l. 40). Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys yra neteisėtas tiek ieÅ¡kovo, tiek ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo nepilnamečiams vaikams yra lygios.

Karantino režimo laikotarpis nėra pagrindas apriboti ieÅ¡kovo teisę bendrauti ir matytis su savo vaikais. Abu tėvai privalo elgtis protingai ir atsakingai, t. y. atsakovė privalo neriboti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, o prieÅ¡ingai, dėti kuo daugiau pastangų ir skatinti jų bendravimÄ , sudaryti visas sÄ lygas, kad nepilnamečiai vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu praleistų kuo daugiau ir produktyvaus laiko (nekeliant ginčų, konfliktų ar nesutarimų). Tuo tarpu ieÅ¡kovas, Å¡iuo metu esant Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui dėl COVID-19, bÅ«damas nepilnamečių vaikų tėvas, privalo elgtis atsakingai, laikytis visų nustatytų valstybės rekomendacijų dėl korono viruso, saugoti bei rÅ«pintis vaikų sveikata.

Å alys privalo suprasti, kad nei teismas, nei kita institucija negali kiekvienai gyvenimiÅ¡kai situacijai nustatyti (numatyti) bendravimo tvarkos. Tėvai patys turi dėti pastangas ir siekti savo nepilnamečiams vaikams didžiausios gerovės, jų interesų užtikrinimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje proceso stadijoje - nagrinėjant praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, Å¡alių nesutarimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, kurie ypač padidėjo esant Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui dėl COVID-19, negali bÅ«ti priežastis keisti vaikų įprastÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu skyrium gyvenančiu tėvu (ieÅ¡kovu), nei iki Å¡iol vaikai gyveno (su atsakove).

Teismo vertinimu, vaikų atskyrimas nuo motinos, bÅ«tų prieÅ¡ingas vaikų interesams ir darantis žalÄ jų emocinei bÅ«klei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nenustačius nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su ieÅ¡kovu, laikinas iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovės nepriteistinas, taip pat atsakovei nenustatoma ir laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ 50:50 bendravimo su tėvais modelį.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad tik pasibaigus karantinui, Å¡alys sugrįš prie bendravimo tvarkos nustatytos 2020 m. kovo 10 d. sutartyje. Nors bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje dar yra paskelbtas karantinas dėl COVID-19, tačiau kas kart yra vis labiau Å¡velninamos karantino laikymosi sÄ lygos. Be to, teismas atsakovei jau iÅ¡aiÅ¡kino, kad karantino režimo laikotarpis nėra pagrindas apriboti ieÅ¡kovo teisę bendrauti ir matytis su savo vaikais. Todėl Å¡alys privalo be jokių iÅ¡lygų, numatytų 2020 m. balandžio 21 d. susitarime, vadovautis 2020 m. kovo 10 d. sutartyje tarpusavyje sutarta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, iki teismas priims procesinį sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5347-488/2020.

IÅ¡ 2020 m. gegužės 11 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo nustatyta, kad mediatorius A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. atliko neteisminę mediacijÄ , mediacija baigėsi nesudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (e. b. l. 21). IeÅ¡kovo argumentas, kad negali pateikti ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo, nes nebaigta mediacija, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 2020 m. gegužės 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, ieÅ¡kovo advokatės praÅ¡ymas per EPP sistemÄ pasiraÅ¡ytas ir pateiktas teismui 14 val. 31 min.

Teismui nėra aiÅ¡kios priežastys, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu. Nors iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas, jau teikdamas teismui praÅ¡ymÄ , žinojo, kad 2020 m. gegužės 11 d. mediacija yra pasibaigusi. Nesant Å¡ių duomenų, teismas negali nustatyti, kad ieÅ¡kinys nebuvo paduotas iÅ¡ karto su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl pateisinamų priežasčių ir ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų ketina teikti teismui ieÅ¡kinį.

Nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, todėl praÅ¡ymas atmestinas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės, praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pakartotinai (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovas turi teisę teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-5347-488/2020 ir praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-5347-488/2020 K. M. taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl kurių pagrįstumo ieÅ¡kovas turės teisę pasisakyti ir praÅ¡yti teismo taikyti kitas, nei praÅ¡o K. M., laikinÄ sias apsaugos priemones. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 147, 290, 291 straipsniais, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovo L.

M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taikymo atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Sigita Kulbienė