2021-01-27 Nr. AB-1819-3-63-3-00378-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-283-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00378-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovo atstovas), 1 000 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos RPK) Reagavimo skyriaus pareigūnas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 23 val. 51 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5682-2018 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktą bei patraukė jį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį. Protokole buvo nurodyta ši nusižengimo esmė: „Kretingos r. sav., Kretinga, (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 22 val. 40 min., vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui“. Kretingos RPK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 69-ANR-N-2516-2018 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta 460 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas 12 mėn. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 pareiškėjo skundą tenkino, vadovaudamasis ANK 642 straipsniu, Nutarimą panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismo nutartyje konstatuota, kad priimant Nutarimą ir nubaudžiant pareiškėją pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo vairavimas buvo netinkamai įvertintas kaip chuliganiškas, šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, be to, nėra administracinio nusižengimo požymių.

3. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios buvo galima išvengti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. KET 9 punktas nustato tik bendras eismo dalyvių pareigas, o pareigūnai nenurodė jokio konkretaus specialaus KET punkto pažeidimo. Pareiškėjui pareikštas kaltinimas buvo nurodytas abstrakčiai, nenurodyta, kokių atsargumo priemonių jis nesilaikė, kuris teisės aktas ar KET punktas draudžia spausti automobilio akseleratoriaus pedalą, kuo konkrečiai pasireiškė pavojus kitiems eismo dalyviams.

Protokolo ir Nutarimo teiginiai buvo paneigti pačių pareigūnų parodymais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iki Protokolo ir Nutarimo surašymo pareigūnai nesurinko ir neturėjo nė vieno įrodymo, kuris bent kaip nors patvirtintų, jog yra pagrindas pareiškėją traukti administracinėn atsakomybėn. Protokolą ir Nutarimą surašęs pareigūnas turėjo suprasti, jog pareiškėjas nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, bei turėjo surinkti papildomų įrodymų ir vertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas surašyti jam paminėtą administracinio nusižengimo protokolą.

Tokiu būdu buvo elgiamasi nesilaikant ANK reikalavimų, veikiama nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 2 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, neteisėtai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų), buvo surašytas Protokolas ir priimtas Nutarimas.

4. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos susipažįstant su bylos medžiaga, apmokant už rašytinių paaiškinimų, skundo teismui dėl Nutarimo panaikinimo parengimą bei pareiškėjo interesų atstovavimą žodiniuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas didžiulis stresas, dvasiniai ir moraliniai išgyvenimai, nervinė įtampa. Pareiškėjas privalėjo visiškai nepagrįstai vykti į policiją, kur jis buvo sąmoningai ir tyčia pareigūnų klaidinamas ir skubos tvarka verčiamas pripažinti padarytą administracinį nusižengimą, kurio net nebuvo padaręs. Pareiškėjas buvo priverstas vykti pas teisininkus ir konsultuotis dėl jo akivaizdžiai pažeistų teisių gynimo, vėliau pačiam dalyvauti teisminiame posėdyje ir teisme įrodinėti savo nekaltumą. Pareiškėjui buvo sudaromos kliūtys realizuoti savo procesines teises įgyvendinant teisę į gynybą, t. y. jam nebuvo teikiama bylos medžiaga, o vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilio buvo nuslėptas nuo pareiškėjo atstovo ir ilgą laiką neteikiamas. Visą šį laikotarpį pareiškėjas jautė pareigūnų spaudimą, persekiojimą ir neigiamą nusistatymą.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisme išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nebuvo nenustatyti jokie policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, surašant Protokolą bei priimant Nutarimą. Teismas konstatavo, jog nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau tai, atsakovo atstovo vertinimu, nereiškia, kad pareigūnai veikė neteisėtai. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta esant tokioms įvykio aplinkybėms, kurias patvirtino policijos pareigūnai bei pripažino pats pareiškėjas, t. y. pareiškėjas, surašius Protokolą, su įvykio aplinkybėmis sutiko, savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Pareiškėjas likus tik vienai dienai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikė paaiškinimą, kuriuo neigė savo kaltę ir nesutiko su pažeidimu, todėl tai buvo įvertinta kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

7. Policijos pareigūnai, būdami šalia, matė ir girdėjo, kaip pareiškėjas padidino variklio apsisukimus ir taip privertė prasisukti automobilio priekinius ratus, o ratų prasisukimą lydėjo padangų cypimas. Užsidegus leidžiamam judėti šviesoforo signalui, nuo sankryžos dideliu greičiu pajudėjo du automobiliai, todėl pareigūnai suprato, kad šie automobiliai lenktyniauja, o jiems pasivijus ir sustabdžius transporto priemones, vienas iš vairuotojų patvirtino, kad vyko lenktynės. Tiesiogiai įvykį matę policijos pareigūnai jį suvokė ir įvertino kaip veiksmus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos vairuotojų pareigos kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Įvertinęs įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas pagrįstai ir teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, surašydamas Protokolą pareiškėjo atžvilgiu. Policijos pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė aplaidžiai, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jei būtų nereagavę – galėtų būti apkaltinti aplaidžiu pareigų vykdymu. Vidinis įsitikinimas, kurį suponavo aiškios ir nustatytos administracinio nusižengimo veiklos aplinkybės, policijos pareigūnams sudarė pagrindą priimti Nutarimą, kurį teismas, negalėdamas padaryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, panaikino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes patvirtino ir kiti liudiję policijos pareigūnai, kurie taip pat tiesiogiai matė (ir girdėjo) įvykį.

8. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad administracinio nusižengimo byloje skundą teismui parengė advokatas, be to, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog vyko trys teismo posėdžiai, bei apie vykusių teismo posėdžių trukmę. Byla nebuvo sudėtinga, todėl negalėjo pareikalauti iš pareiškėjo advokato maksimaliai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos pokyčius (neigiama prasme), kurie būtų įvykę būtent dėl minimo administracinio nusižengimo teisenos proceso. Neigiamo poveikio trukmė ir mastas leidžia jį vertinti kaip smulkų ir mažareikšmį, kuris pareiškėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas galėtų viršyti administracinio nusižengimo teisenos proceso įprastai sukeliamus nepatogumus, tuo labiau, kad pareiškėjas yra ne kartą buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl šis procesas pareiškėjui buvo žinomas ir negalėjo sukelti psichologinių sunkumų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Klaipėdos AVPK Kretingos RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio veiksmų surašant 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5681-2018 ir Kretingos RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo veiksmų priimant 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 69-ANR-N-2516-2018.

11. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas remiantis šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, keturių galimą administracinį nusižengimą mačiusių pareigūnų paaiškinimais, pareiškėjo ir kartu gretimoje eismo juostoje kitu automobiliu važiavusio, kuriam taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, asmens paaiškinimais, vaizdo įrašu.

12. Teismas iš byloje pateiktų tarnybinių pranešimų ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatė, jog kartu viename ekipaže dirbę Kretingos RPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai I. Š. ir D. P. bei kartu kitame ekipaže dirbę Kretingos RPK Reagavimo skyriaus tyrėjai J. P. ir V. R. patvirtino matę pareiškėjo galimai padarytą administracinį nusižengimą. Be kita ko, jie paaiškino matę ir girdėję, kaip du automobiliai, vairuojami pareiškėjo ir E. M., stovėdami prie sankryžos akseleravo (didino variklio apsukas), o užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, pajudėdami nuo sankryžos gretimose eismo juostose ta pačia kryptimi, didindami variklio apsisukimus ir važiavimo greitį, privertė prasisukti automobilių varančiuosius ratus, sukeliant padangų cypimo garsą. Pareigūnų teigimu, sustabdyti vairuotojai su pažeidimais sutiko, gailėjosi, nurodė, kad kelyje lenktyniavo, tačiau priežasčių, kodėl tai darė, nurodyti negalėjo, abiem vairuotojams buvo surašyti analogiški administracinio nusižengimo protokolai. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad minėti policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio atvejo pareiškėjas ar kiti asmenys būtų kreipęsi ir prašę atlikti kokį nors tyrimą dėl pareigūnų galimai atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo ar nekompetencijos. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais.

13. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei liudytojas E. M. nepaneigė aplinkybių, jog surašant Protokolą jie su pažeidimu sutiko, neteikė jokių paaiškinimų, dėl kokių aplinkybių tai darė. Pareiškėjas tik 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. likus vienai dienai iki Protokole paskirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos – 2018 m. rugsėjo 26 d., pateikė paaiškinimą, jog jo vairuojamas automobilis, pagamintas 1993 m. lapkričio 8 d. (24 metai), automobilio variklio galia tik 98 kW, automobilio vasarinės padangos smarkiai nusidėvėjusios, tuo tarpu minėta sankryža yra įkalnėje, todėl logiška, jog jis turėjo padidinti variklio apsisukimus, tačiau neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, t. y. jis tyčia nedidino variklio apsisukimų ir nesiekė prasukti automobilio priekinių ratų. Teismas apibendrino, kad tuo atveju, jei nebuvo visiškai jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima net įtarti, jog pareiškėjas galimai padarė administracinį nusižengimą, pareiškėjas teismo posėdžio metu nuosekliai negalėjo paaiškinti, kas lėmė, jog analogiški paaiškinimai ir ši versija negalėjo būti išdėstyta betarpiškai surašant Protokolą.

14. Teismas nurodė, kad administracinis nusižengimas tiriamas jau po jo padarymo, be to, resursai ir galimybės naudoti įvairius fiksavimo, matavimo įrenginius bei prietaisus, pasitelkti ekspertus ir specialistus yra riboti. Tiriant kiekvieną administracinio nusižengimo atvejį neįmanoma, jog visos aplinkybės būtų užfiksuotos, išmatuotos ir išanalizuotos ekspertiniu lygiu. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog nebuvo kaip nors matuojamas ir fiksuojamas variklio apsisukimų didinimas, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. ar liko padangų prasisukimo žymės ant asfalto ir kt. Teismas įvertino, kad atlikti šiuos veiksmus nebuvo ir objektyvios būtinybės, nes pats pareiškėjas Protokolo surašymo metu, t. y. iš karto po įvykio, pripažino jam inkriminuojamą veiką, taigi neneigė faktinių aplinkybių, užfiksuotų Protokole.

15. Teismas pažymėjo, kad vaizdo įrašas patvirtina tik kai kurias neesmines faktines aplinkybes, tačiau dėl vaizdo kokybės jis negali patvirtinti su galimu nusižengimu susijusių aplinkybių. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 pateiktoje UAB „Impulsana“ 2018 m. gruodžio 10 d. eksperto išvadoje MV 2018-44, be kita ko, nurodyta, kad jei pajudant iš vietos buvo prasisukę automobilių varantieji ratai, tai toks reiškinys buvo trumpalaikis, nes vaizdo įraše nematyti, kad pajudėję iš vietos automobiliai būtų praradę judesio stabilumą (paprastai šiuo atveju automobilis pasisuka į šoną arba nukrypsta nuo judėjimo tiesiai krypties). Taigi, vaizdo įrašas nepaneigė aplinkybės, kad pareiškėjo automobilio ratai prasisuko, t. y. išlieka galimybė, kad jie prasisuko trumpai arba tiesiog tai buvo atvejis, kai jie prasisuko ilgai, tačiau automobilis nepasisuko į šoną arba nenukrypo nuo judėjimo tiesiai krypties.

16. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį, jų parodymus administracinio nusižengimo byloje, paties pareiškėjo ir E. M. paaiškinimus iš karto po įvykio užfiksavimo, yra akivaizdu, kad buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti Protokole nurodytas aplinkybes pagrįstomis, o būtent tai, jog pareiškėjas, vairuodamas automobilį, sustojo sankryžoje ir, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, kas sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, kas lėmė, kad jo veika buvo kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjo atstovui teikiant rašytinius paaiškinimus dėl Protokolo buvo prašoma arba panaikinti Protokolą dėl inkriminuotos veikos, arba veiką perkvalifikuoti, taigi buvo reiškiamas alternatyvus prašymas. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad nebuvo galimas vienareikšmiškas vertinimas dėl nusižengimo sudėties buvimo/nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo stadijoje, o reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus papildomus procesinius veiksmus.

17. Teismas priminė, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu.

18. Teismas apibendrino, kad šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, tačiau vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Todėl teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų veiklos aplaidumo ir paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Teismas laikė pareiškėjo skundą nepagrįstu, nenustatęs vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų šiuo atveju nenagrinėjo ir neanalizavo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prejudicinę reikšmę turinčius faktus. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 ir 57 straipsniais, minėtoje teismo nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę, todėl negali būti kvestionuojami. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neatsižvelgė į Plungės apylinkės teismo nutartyje išvadas, kurios paneigia skundžiamame teismo sprendime nurodytus argumentus, esą nenustatyta pareigūnų aplaidumo požymių. KET žinojimas yra būtina sąlyga tam, kad policijos pareigūnai galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl šiuo atveju policijos pareigūnai, surašydami ginčo Protokolą ir nenurodydami nė vieno KET specialiosios dalies normos pažeidimo, neabejotinai pasielgė aplaidžiai ir neįvykdė jiems keliamos profesinės pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Aplaidūs Protokolą surašiusio pareigūno veiksmai galėjo būti ištaisyti administracinę nusižengimo bylą nagrinėjusio asmens, kuris, įvertinęs visą bylos medžiagą, privalėjo pastebėti, jog nėra nurodytas KET specialiojoje dalyje įtvirtintos normos pažeidimas, taip pat, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl tariamo pavojaus sukėlimo kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui. Tačiau į šias aplinkybes teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė, o tai reiškia, jog jos iš viso nebuvo vertinamos.

21. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, antrojo teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas pareigūnas J. P. pripažino, jog KET nėra išmokęs (garso įrašo laikas 13:20). Pareiškėjui yra akivaizdu, kad šiuo atveju būtent KET nežinojimas lėmė, jog byloje buvo priimtas neteisėtas Nutarimas. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys realizuoti savo teisę į gynybą, iki priimant Nutarimą neleista susipažinti su bylos medžiaga, taip pat nebuvo pateiktas vaizdo įrašas. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl nepagrįstai nenustatė neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

22. ANK normos imperatyviai reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, nors įsiteisėjusiame prejudicinę galią turinčiame teismo procesiniame sprendime konstatuota, jog pareiškėjo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių KET specialiosios dalies normos pažeidimą. Be to, šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime neturėjo teisinio pagrindo išskirti nusižengimo tyrimo stadijas, nes nusižengimo tyrimas faktiškai nebuvo atliekamas (policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nustatymui nenaudojo jokių techninių priemonių, neapžiūrėjo įvykio vietos, neužfiksavo pėdsakų, kuriuos galėjo palikti automobilių varantieji ratai), be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens alternatyvus veikos kvalifikavimas nėra ir negali būti aplaidžius pareigūnų veiksmus pateisinanti aplinkybė.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos atlyginimo (1 000 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisimo.

25. Šios žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, kai jį 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 69-ANR-N-2516-2018 pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 460 Eur baudą bei atėmė specialiąją teisę 12 mėn. Šis Nutarimas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019, vadovaujantis ANK 642 straipsniu, buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismo nutartyje konstatuota, kad priimant Nutarimą ir nubaudžiant pareiškėją pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo vairavimas buvo netinkamai įvertintas kaip chuliganiškas, nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, be to, nėra administracinio nusižengimo požymių.

26. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, pažymėtina, kad deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį „žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.“ O pagal to paties straipsnio 4 dalį „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

27. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

28. Tačiau atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

29. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

30. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar atsakovo veiksmai, nubaudžiant pareiškėją pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, buvo susiję su akivaizdžiu imperatyvių ANK reikalavimų pažeidimu, ar ne.

31. Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Nutarimas, matyti, kad Nutarimo panaikinimą iš esmės lėmė įrodymų skirtingas vertinimas. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

32. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai, priimdami Nutarimą, rėmėsi šiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, keturių galimą administracinį nusižengimą mačiusių pareigūnų paaiškinimais, pareiškėjo ir kartu gretimoje eismo juostoje kitu automobiliu važiavusio E. M., kuriam taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimais, vaizdo įrašu. Pareiškėjas ir E. M. neneigė aplinkybių, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, bei su jomis sutiko. Iš bylos matyti ir tai, kad pareiškėjas tik 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikė kitokio pobūdžio paaiškinimus apie jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kuriais (paaiškinimais) Klaipėdos AVPK pareigūnai nesivadovavo, o rėmėsi pirminiais pareiškėjo ir E. M. paaiškinimais.

33. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo atsakomybės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo klausimas buvo susijęs su prieštaringų ir nenuoseklių pareiškėjo paaiškinimų vertinimu. Pažymėtina, kad įrodymų, o ypatingai prieštaringų įrodymų, vertinimas turi subjektyvumo elementų, kurio pobūdis priklauso nuo vertinimą atliekančio asmens psichologinių savybių, išsilavinimo, gyvenimo, profesinės patirties ir pan. Tas pats pasakytina ir dėl teisinio administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimo, kuris taip pat yra susijęs su subjektyviu vertinimu. Dėl ko atliekant šiuos vertinimus gali būti padaromos objektyviai neišvengiamos klaidos. Byloje duomenų, kad šiuos vertinimus lėmė tyčiniai, neteisėti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, nenustatyta.

34. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad ydingo Nutarimo priėmimą ir jo vėlesnį panaikinimą lėmė ne Klaipėdos AVPK pareigūnų padaryti akivaizdūs, imperatyvių ANK reikalavimų pažeidimai, o netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, kuris Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo prasme, neatitinka neteisėtų veiksmų kriterijaus. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais ir neteisingais bei atmetami.

35. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė