6bab4ff4-7a9e-4720-b49f-0268bdfd552c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1224/2012  Procesinio sprendimo kategorijos 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo atstovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I.

P., kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Inovita“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-657-258/2011.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 26 d., 2005 m. gegužės 26 d., 2005 m. birželio 21 d., 2005 m. rugsėjo 22 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. spalio 24 d., 2007 m. kovo 20 d., 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. spalio 31 d., 2010 m. kovo 20 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimis buvo tvirtinami, tikslinami kreditorių reikalavimai ir kreditorių sÄ raÅ¡as. 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo nutartis pripažinti AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” bankrutavusia įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 26 d. 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” bankroto administratorius UAB „Vermosa” atstatydintas, paskirtas UAB „Bankroto eiga”.

Bankroto administratorius UAB „Bankroto eiga” 2009 m. gegužės 26 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ pratęsti bankrutavusios įmonės statusÄ . Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti Vilniaus apygardos teismui dokumentus (likusio turto grÄ Å¾inimo, nuraÅ¡ymo arba perdavimo aktus, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymÄ ), reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorius pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros pažymÄ . 2010 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Bankroto eiga” pakartotinai įpareigotas ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 8 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi UAB „Bankroto eiga” terminas dokumentams, reikalingiems sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, pratęstas iki 2011 m. liepos 1 d. Bankroto administratorius pateikė teismui 2011 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ su praÅ¡ymu nepriimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, nes teismuose vyksta net kelios civilinės bylos, kurias užbaigus kreditoriai tikisi padengti visus ar dalį savo kreditorinių reikalavimų. Prašė pratęsti vieneriems metams Ä®BÄ® 33 str. 6 d. numatytÄ terminÄ dėl likusio neparduoto ar neperduoto bankrutavusios įmonės turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovÄ BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pripažino pasibaigusiu, likviduotu dėl bankroto ir nusprendė iÅ¡registruoti jį iÅ¡ juridinių asmenų registro.Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bankroto bylos trukmę, į tai, kad įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotÄ laikÄ , taip pat į tai, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iÅ¡ dalies), pretenduoti tiek į turtÄ , kylantį iÅ¡ reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės iÅ¡registravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtÄ , į tai, kad teismui yra pateikta Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentÅ«ros 2010 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. VR-14.6-485, tvirtinanti, kad nėra duomenų, jog BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” turi įsiskolinimų už gamtos iÅ¡teklius ir aplinkos tarÅ¡Ä , darė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas pripažinti įmonės pabaigÄ , netenkinant kreditorių praÅ¡ymo pratęsti vieneriems metams terminÄ realizuoti bankrutavusios įmonės finansinius aktyvus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovo atstovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas advokatas I. P. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Tokios teisminės praktikos, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir kurioje nurodoma, jog likęs nepaskirstytas bankroto byloje turtas skirstomas po bankrutavusios įmonės iÅ¡registravimo, apeliantui nepavyko aptikti.

Dėl Å¡ios priežasties manytina, kad likęs bankrutavusios įmonės turtas privalo bÅ«ti paskirstytas bÅ«tent bankroto byloje, ir bÅ«tent kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu (Ä®BÄ® 33 str. 2 ir 6 d.).2. Teismas gali priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, jei teismui yra pateiktas administratoriaus sudarytas likusio įmonės turto panaudojimo aktas (Ä®BÄ® 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateiktas minėtas aktas, todėl nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas priėmė sprendimÄ dėl atsakovo įmonės pabaigos.3.

Didžiausi atsakovo kreditoriai „Aris Polska“, Sp.Zo.o, ir „Introtrade“, LLP buvo eliminuoti iÅ¡ atsakovo bankroto proceso, nes jiems nebuvo praneÅ¡ta apie sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių interesus.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė daug procesinių pažeidimų, t. y. kreditorių tinkamai neinformavo apie 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdį, netenkino kreditorių susirinkimo pirmininko praÅ¡ymų dėl bylos sustabdymo, bylos nagrinėjimo atidėjimo, skubotai iÅ¡nagrinėjo VÅ¡Ä® „Ditus“ praÅ¡ymÄ dėl įmonės pabaigos, kas taip pat laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.Kreditorius UAB „Inovita“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo.

Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – pratęsti bankroto procedÅ«rų atlikimo terminÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dėl įmonės pabaigos priėmė remdamasis vienu argumentu, t. y. kad bankroto procesas negali tęstis neapibrėžtÄ laikotarpį. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo bankroto procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl netinkamo pirmojo atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ pareigų vykdymo ir bÅ«tinybės kreditoriams ginti savo teises aukÅ¡tesnės instancijos teismuose.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepakankamai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Konkrečiai nurodo, kad pagal teismų praktikÄ sprendimas dėl įmonės pabaigos yra priimamas tik tuomet, kai nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti bÅ«tinieji bankroto proceso darbai atlikti ir procedÅ«ros baigtos, tinkamai iÅ¡naudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tikrai nėra iÅ¡naudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, nes teismuose yra nagrinėjami dar 4 ginčai, kuriuos iÅ¡nagrinėjus yra tikėtina, jog atsakovo įmonė atgaus turto, iÅ¡ kurio galės bÅ«ti patenkinti kreditorių reikalavimai.

Mano, kad skubotas sprendimas dėl įmonės pabaigos pažeidžia atsakovo kreditorių interesus. Pažymi, kad, palikus galioti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kiltų sunkios pasekmės. Konkrečiai nurodo, kad, iÅ¡registravus atsakovÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro, Å¡iuo metu nagrinėjamos bylos bÅ«tų nutrauktos, nes neliktų ieÅ¡kovo, kas atimtų galimybę atsakovo įmonei susigrÄ Å¾inti neteisėtai perleistÄ turtÄ , kreditoriams tektų patiems bylinėtis teismuose, patirti papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų, bylos bÅ«tų apsunkintos, nebÅ«tų apginti bankrutuojančios įmonės savininkų interesai bei vieÅ¡asis interesas.

Atkreipia dėmesį kad byloje nėra Ä®BÄ® 31 str. 8 p. numatytų likusio įmonės turto panaudojimÄ patvirtinančių aktų, kas lemia, kad pagal Ä®BÄ® 32 str. 4 d. nėra pagrindo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos.Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡ esmės pakartoja kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus.Kreditorius „Aris Polska“, Sp.

Zo.o pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinius skundus. Atsiliepimu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsiliepime kreditorius iÅ¡ esmės pritaria apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytiems argumentams. Pažymi, kad jis, nors yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių, negauna procesinių dokumentų, yra eliminuotas iÅ¡ atsakovo bankroto proceso, kas yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais praÅ¡o juos tenkinti iÅ¡ esmės tapačiais motyvais, kurie iÅ¡dėstyti apeliaciniuose skunduose ir kreditoriaus „Aris Polska“, Sp.

Zo.o atsiliepime, pateikė UAB Inovacinė firma „Savel“, ieÅ¡kovo atstovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas advokatas I. P. ir kreditorius UAB „Inovita“.Kreditorius VÅ¡Ä® „Ditus“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinius skundus. Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovo bankroto procesas užsitęsė ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad naujasis atsakovo bankroto administratorius netinkamai vykdė Ä®BÄ® nustatytÄ pareigÄ perimti dokumentus iÅ¡ ankstesnio bankroto administratoriaus.

Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai ir teisingai konstatavo, kad atsakovo bankroto procesas užsitęsė per ilgai ir kad tai yra pagrindas priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Juo labiau, kad Å¡is sprendimas neatima kreditoriams galimybės savo teises ginti kitais įstatymų nustatytais bÅ«dais. Be to, Å¡iame bylos nagrinėjimo etape nėra galimybės pratęsti bankroto procedÅ«rų atlikimo terminÄ , nes tokio termino nėra, o Ä®BÄ® 33 str. 6 d. numatyto 24 mėnesio termino pratęsimas yra negalimas, nes tai prieÅ¡tarautų byloje priimtiems teismų sprendimams ir teisės normoms.2.

Apeliantas UAB „Inovita“ skunde pripažįsta, kad dėl užsitęsusio bankroto proceso yra kalti administratoriai. Dėl Å¡ios priežasties kreditoriai turi reikÅ¡ti pretenzijas administratoriams, o ne siekti toliau vilkinti bankroto procesÄ .3. Apeliantai neteisingai interpretuoja bylos aplinkybes ir teismų praktikÄ siekdami suklaidinti teismÄ , t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tačiau sÄ moningai nemini Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutarties, kurioje bankroto proceso vilkinimui ir tolimesniam terminų pratęsinėjimui buvo aiÅ¡kiai užkirstas kelias.Kreditorius UAB „Šklėriai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų apeliacinius skundus.

Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti kreditoriaus patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais kaip ir VÅ¡Ä® „Ditus“.Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog faktiÅ¡kai bankroto procesas galėtų bÅ«ti nutrauktas po 10 - 12 mėnesių, nes jis nepagrindė Å¡io teiginio jokiais byloje esančiais ar naujais įrodymais.2.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. GalbÅ«t bÅ«tų galima sutikti, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra nedetalizuoti, tačiau tai negali bÅ«ti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bankroto procesas negali tęstis neribotÄ laikÄ . Ta aplinkybė, kad dar teismuose yra nagrinėjami atsakovo bankroto administratoriaus ginčai, nesudaro pagrindo tęsti ir taip jau nepagrįstai ilgai užsitęsusį atsakovo bankroto procesÄ , nes atsakovo bankroto administratorius neįrodė, kad iÅ¡ minėtų ginčų bus gauta nauda AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atžvilgiu.4.

Atsakovui, pasibaigus kaip juridiniam asmeniui, atsakovo bankroto administratorius galės atstovauti atsakovo kreditorius prieš trečiuosius asmenis besitęsiančiuose teisminiuose procesuose, o jiems pasibaigus bankroto administratoriaus naudai, jis galės patenkinti kreditorinius reikalavimus iš gautų sumų, nes ĮBĮ neriboja kreditorinių reikalavimų tenkinimo po įmonės pabaigos. Dėl šios priežasties bankroto administratorius nepagrįstai nurodo, kad atsakovui pasibaigus jis negalės ginti atsakovo, jo kreditorių ir akcininkų interesų.Kreditorius A.

M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Inovita“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių jokiais įrodymais. Kreditoriaus nuomone, apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog per ilgas bankroto procesas nėra pagrindas priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, jog atsakovo įmonė gali atkurti mokumÄ , jog nėra iÅ¡naudotos visos galimybės dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, jog pirmosios instancijos teismas priima iÅ¡imtinai tik A.

M. ir su juo susijusiems asmenims palankius sprendimus, jog pirmosios instancijos teismas negina vieÅ¡ojo intereso. Atkreipia dėmesį į apelianto argumentÄ , kad bÅ«tent dėl UAB „Vermosa“ netinkamo atsakovo administravimo nepagrįstai užsitęsė bankroto procesas. Mano, kad tokiu atveju apeliantas turėjo reikÅ¡ti pretenzijas buvusiam administratoriui, o ne toliau vilkinti atsakovo bankroto procedÅ«ras. Pažymi, kad apeliantas neatsižvelgia į 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog yra nustatomas terminas atsakovo bankroto administratoriui pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos, ir jog atsakovo bankroto procesas negali trukti neribotÄ laikÄ .

Kreditorius A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo atstovo kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P. apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas nuoseklia bankroto bylos eigos ir medžiagos analize ir vertinimu, nepažeidžiant bylos dalyvių teisių ir todėl nėra pagrindo pripažinti jį nepagrįstu ir panaikinti. Mano, kad apeliantas remiasi nagrinėjamu atveju netaikytina teismų praktika, nes jo cituojamų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

Vertina, kad bÅ«tent dėl naujojo bankroto administratoriaus nevykdomų pareigų bankroto procesas buvo neefektyvus bei nepagrįstai užsitęsė. Nesutinka, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, kÄ apelianto nuomone įrodo ta aplinkybė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, kaip kreditorius, nepritaria sprendimui dėl įmonės pabaigos, nes VSDFV Vilniaus skyrius yra iÅ¡brauktas iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ rašų. Kreditoriaus nuomone, atitinkamai ieÅ¡kovo reikalavimo nepatenkinimas negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, nes ieÅ¡kovas, įsigydamas kreditorinį reikalavimÄ , realizavo savo iÅ¡imtinai verslinį interesÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).Sprendžiant įmonės bankroto byloje klausimÄ dėl įmonės pabaigos negali bÅ«ti remiamasi vien tik formaliais įstatymo kriterijais. Teismas gali priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos tik tuomet kai nelieka abejonių, kad visos įstatyme numatytos bankroto procedÅ«ros yra padarytos tinkamai ir iÅ¡naudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos CPK 263 str., 265 str. 1 d.).

Dėl aplinkybių, aktualių sprendžiant minėtos įmonės pabaigos klausimus, ir tolimesnių veiksmų nuoseklumo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išsamiai pasisakė 2011 m. birželio 23 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad bankroto procesas šioje byloje vyksta vangiai, tai yra susiję su bankroto administratorių pasikeitimu ir ilgai kompetentingiems asmenims neperduodamais įmonės dokumentais, vykdant bankroto procedūras nebuvo laikomasi ĮBĮ reikalavimų.

Tačiau kartu Å¡is faktas nesuteikia pagrindo klausimÄ dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias Å¡ioje proceso stadijoje. Nuo pat bankroto pradžios kreditoriai kėlė klausimus dėl bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo bei tyčinio bankroto tikėtinumo. Tik 2009 m., praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Vilniaus apygardos teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Dauguma kreditorių, esant tokioms aplinkybėms, prieÅ¡taravo, kad bÅ«tų priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-792/2011).Ä®BĮ 33 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, Å¡is turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi bÅ«ti nuraÅ¡ytas; kreditorių susirinkimo praÅ¡ymu Å¡ioje dalyje nurodytÄ 24 mėnesių terminÄ teismas gali pratęsti.

Tokio sprendimo kreditoriai nėra priėmę, prieÅ¡ingai, jie yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kę savo pozicijÄ neparduoti esamo turto (debitorių skolų). Tuo tarpu nesant Ä®BÄ® 31 straipsnio 8 punkte numatytų likusio įmonės turto panaudojimÄ patvirtinančių aktų, nėra pagrindo pagal Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalį priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ dėl įmonės pabaigos atsižvelgė tik į nagrinėjamos bylos trukmę ir kad įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotÄ laikÄ , įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, pretenduoti tik į turtÄ kylantį iÅ¡ reikalavimo teisių, buvusį iki įmonės iÅ¡registravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtÄ .

Pažymėtina, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos apeliacinės instancijos teismo minėtoje nutartyje nėra pasikeitusios.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjami keturi civiliniai ieškiniai pagal bankrutavusios įmonės pareikštus ieškinius:

1) atsakovams UAB ,,Šklėriai“, AB ,,SEB lizingas“, tretysis asmuo A. M. dėl 309 160 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2-124-450/2011), 2) atsakovui UAB ,,Inter partes“ tretysis asmuo A. M. dėl 140 000 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2-2260-262/2012), 3) atsakovui A. M. dėl 494 677,70 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2-6025/2011), 4) atsakovui UAB ,,Vermosa“ dėl 105 770 Lt priteisimo (civ. byla Nr. 2A-531/2012), trys iš minėtų bylų nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.Kreditorių VšĮ ,,Ditus“ ir A.

M. nurodyta apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 2-1455/2011, kuria teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį ir įpareigojo UAB ,,Bankroto eiga“ terminÄ iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, neįpareigojo teismo priimti sprendimÄ dėl bankrutavusios įmonės AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pabaigos. Teismas tik konstatavo, kad tokie dokumentai turi bÅ«ti pateikti.

Dėl pateiktų dokumentų pakankamumo ir turinio, t. y. ar yra pagrindas priimti sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuris įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įrodymais (Lietuvos Respublikos CPK 179, 185 str. str.).Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. 2-792/2011 pažymėjo, kad aplinkybė, kad bankroto procesas Å¡ioje byloje tęsiasi ilgÄ laikÄ neduoda pagrindo klausimÄ dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias Å¡ioje proceso stadijoje ir kad didžioji dauguma kreditorių prieÅ¡tarauja tokio sprendimo priėmimui.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino ir priėmė skubotÄ sprendimÄ formaliais motyvais, nes tokiam sprendimui priimti nebuvo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. neįvertinta, kokiÄ Ä¯takÄ bankrutavusios įmonės AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių reikalavimų patenkinimo apimčiai gali turėti minėtų civilinių bylų baigtis.

Dėl Å¡ios priežasties apygardos teismo sprendimas naikintinas.Priėmus sprendimÄ dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, Å¡is juridinis asmuo bus iÅ¡registruotas iÅ¡ juridinių asmenų registro ir nustos egzistuoti Lietuvos Respublikos CK 2.95 str. 3 d. prasme, nagrinėjamose civilinėse bylose nebeliktų civilinių teisinių santykių subjekto, proceso Å¡alies, nes likvidavus įmonę jos teisių ir pareigų perėmimas taip pat negalimas. Civilinėse bylose proceso Å¡alimi gali bÅ«ti tik civilinį procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turintys juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos CPK 38 str. 1 d.).

Å ios aplinkybės turi lemiamos reikÅ¡mės priimant sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 77 ir 78 straipsnių nuostatas pratęsiami gali bÅ«ti tik teismo paskirti ir nepasibaigę terminai, o atnaujinami gali bÅ«ti pasibaigę tiek teismo, tiek ir įstatymo nustatyti procesiniai terminai. Todėl Ä®BÄ® 33 str. 6 d. nustatytÄ 24 mėn. terminÄ teismas gali atnaujinti. Minėtas terminas įmonės likvidavimo procedÅ«roms užbaigti nėra naikinamasis. Dėl Å¡io termino tolesnio pratęsimo sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas.

Nutaręs, kad yra pagrindas pratęsti įmonės likvidavimo procedÅ«ras, kreditorių susirinkimas turi nustatyti konkretų terminÄ Ä¯monės likvidavimo procedÅ«roms užbaigti ir kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl termino įmonės likvidavimo procedÅ«roms užbaigti atnaujinimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1952/2011).Pagal Lietuvos Respublikos CPK 322 str. nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Nagrinėjamoje byloje UAB ,,Inovita“ atsižvelgdama į minėto CPK str. nuostatas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos praÅ¡ymui tenkinti. Dėl Å¡ios priežasties kreditoriaus atstovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.Kreditorius „Aris Polska“, Sp. Zo.o atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad jis buvo eliminuotas iÅ¡ atsakovo bankroto proceso, nes jis negauna procesinių dokumentų.

Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kreditoriaus argumentu. Vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo reikalinga išklausyti „Aris Polska“, Sp. Zo.o pozicijos, nes ši įmonė yra didžiausias atsakovo kreditorius. Didžiausio kreditoriaus neinformavimas apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, nepagrįstai suvaržė procesines „Aris Polska“, Sp. Zo.o teises.Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieÅ¡kovo atstovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P., kreditoriaus UAB „Inovita“ ir atsakovo apeliacinius skundus, vertintina, kad bylos baigtis yra palanki apeliantams.

Dėl Å¡ios priežasties kreditorių UAB „Šklėriai“ ir A. M. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems nėra priteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Audronė Jarackaitė Vytas Milius Nijolė PiÅ¡kinaitė