6baa4c95-b907-41fc-aaaf-99aaa5ec6c3e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                      Administracinė byla Nr. I-2813-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00002-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.6.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Airinei Dobužinskaitei ir RamÅ«nui Rakauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Rimantui Tebėrai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Montis magia“ atstovui advokatui Linui ŽalnieriÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Montis magia“ ir V.

M. dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė : Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Biuras) su skundu (t. I, b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2014 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr.

1) ir Inspekcijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (37)SD-15898.PaaiÅ¡kino, kad Aktu Nr. 1 buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu prispausta virstančios dirbtinės laipiojimo sienelės (toliau – ir Sienelė) žuvo Biuro darbuotoja visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė J. M. (toliau – ir Darbuotoja), aplinkybės, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardintas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Aktas Nr. 1 suraÅ¡ytas pažeidžiant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo tvarkÄ , nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, nebuvo tiriamos ir įvertinamos svarbios faktinės aplinkybės. Biuro nuomone, jis nebuvo atsakingas už Sienelės montavimÄ ir sveikatingumo ir sporto Å¡ventės „Kai sportas vienija mus“ (toliau – ir Å ventė) dalyvių priežiÅ«rÄ laipiojant ja, o kartu ir už Dirbtinės laipiojimo sienelės montavimo ir naudojimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) laikymÄ si.

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Montis magia“ davė renginiui Sienelę tik atsiradus minėtos bendrovės savanoriams, sutikusiems dalyvauti Å ventėje, taigi UAB „Montis magia“ atsakinga tiek už Sienelės montavimÄ , tiek už laipiojimo ja saugumÄ . Å iÄ aplinkybę, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, patvirtina tai, jog Instrukcija buvo perduota tik po nelaimingo atsitikimo darbe, VDI inspektoriui pradėjus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ . Be to, anot pareiÅ¡kėjo, Akte Nr. 1 nepagrįstai nustatyta, jog Biuro darbuotojas P. K. buvo atsakingas už Sienelės montavimÄ ir saugumÄ , kadangi tyrimo medžiagoje nėra įsakymo, ar kito dokumento, kuriuo minėtam darbuotojui bÅ«tų pavesta atlikti tokius veiksmus.

Å ios pareigos taip pat nėra numatytos ir P. K. pareiginėje instrukcijoje, taigi jis buvo tik asmuo, kuris padėjo savanorėms. Biuras taip pat nesutinka su iÅ¡vada, jog jis nesilaikė Instrukcijos 4.2.9. p. reikalavimų. Pabrėžė, jog VDI inspektorius neįvertino Sienelės pastatymo vietos, oro sÄ lygų, neįvertino, ar pagal InstrukcijÄ , atsižvelgiant į Å ventės dienÄ buvusias oro sÄ lygas, Sienelės pastatymo vietÄ bei kitus Instrukcijoje nurodytus kriterijus buvo galima spręsti, jog reikalingos papildomos priemonės Sienelės stabilumui užtikrinti, taip pat nenustatė, kokia Sienelės įranga buvo perduota pareiÅ¡kėjui.

Atkreipė dėmesį, kad VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. iÅ¡vadoje Nr. VD-77 (toliau – ir IÅ¡vada) patvirtinama, jog Sienelę galima saugiai naudoti be papildomo įtvirtinimo, o papildomas įtvirtinimas reikalingas tik esant iÅ¡skirtiniams atvejams: nepalankioms oro sÄ lygoms, renginio specifikai ir panaÅ¡iai. Pabrėžė, jog Instrukcijoje nėra nurodyti reikalavimai lipančiųjų aprangai. Be to, pagal Instrukcijoje nurodomus kriterijus, nereikėjo jokių papildomų priemonių Sienelės stabilumui užtikrinti, kadangi Å ventės dienÄ oro sÄ lygos buvo geros, o danga, ant kurios buvo statoma Sienelė, buvo tvirta ir lygi, taip pat surinkta Sienelė buvo stabili.

Buvo prižiÅ«rėta, jog bÅ«tų sumontuotos visos konstrukcinės detalės, kurios buvo perduotos, tačiau papildomų trosų / virvių nebuvo perduota, nors UAB „Montis magia“ teigia prieÅ¡ingai. UAB „Montis magia“ yra įmonė, profesionaliai užsiimanti alpinizmo, laipiojimo mokymų vedimu bei renginių organizavimu, taigi Å¡ios įmonės direktorius, žinodamas, jog renginys vyks ir įranga bus montuojama atviroje vietoje, turėjo perduoti visÄ Ä¯rangÄ , reikalingÄ saugumo reikalavimams užtikrinti.

Biuras taip pat nesutinka su Instrukcijos 5.1.7. p. pažeidimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, maksimalus saugotojo atstumas, saugotojui stovint įstrižai, bet neiÅ¡einat už Instrukcijos 10 pav. pavaizduotos saugotojo zonos, t. y. iÅ¡ aplink Sienelę apibrėžto stačiakampio, yra lygus 2,83 m. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie matavimai ar kiti veiksmai, siekiant nustatyti Biuro darbuotojo P. K. stovėjimo nuo Sienelės atstumÄ . Akte Nr. 1 nurodytas 6–7 m. atstumas grindžiamas iÅ¡imtinai tik R. L. paaiÅ¡kinimais.

Be to, nebuvo įvertinta aplinkybė – P. K. stovėjimo kampas bei A. L. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei P. K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie prieÅ¡taravo R. L. paaiÅ¡kinimams. Taip pat neįvertinta aplinkybė, jog lipančiÄ J. M. laikė keli asmenys stovėdami eile, taigi atstumas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo Sienelės iki pirmo laikančiojo asmens. Pažymėjo, kad neįvertinta ir aplinkybė, jog dėl tempimo metu įsijungusios antrojo ir trečiojo asmens tempimo jėgos pirmas stovėjęs P. K. buvo priverstas žengti atgal.

Atkreipė dėmesį, kad Instrukcijoje nėra nurodyta jokių pavojaus veiksnių, kurių egzistavimas sÄ lygotų Sienelės virtimÄ . Pabrėžė, jog VDI inspektorius iÅ¡ esmės vadovavosi tik vienos liudytojos paaiÅ¡kinimais, todėl Akte Nr. 1 klaidingai nurodė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nes kitų asmenų paaiÅ¡kinimai dėl atstumo skiriasi. Be to, IÅ¡vadoje cituojami naujo liudininko parodymai, kurie nebuvo nurodyti Akte Nr.

1. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, VDI inspektorius neturėjo reikalingų žinių nustatyti Sieneles virtimo priežastį, todėl turėjo bÅ«ti skirta ekspertizė. Å iuo atveju, atliekant tyrimÄ , nebuvo surinkti ir (ar) vertinti visi reikiami duomenys, užtikrinantys objektyvų ir visapusiÅ¡kÄ nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ . Nebuvo analizuojami kito asmens veiksmai, kaip turėję įtakos Sienelės kritimui. Atkreipė dėmesį, jog R. L. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog saugos virvę traukė P. K. ir dar vienas vyras iÅ¡ žiÅ«rovų, o jai prisijungus ir dar sykį patraukus virvę, bokÅ¡tas ėmė kristi.

PaaiÅ¡kino, kad Biuro darbuotojui P. K. papraÅ¡ius prieÅ¡ jį stovėjusiam ir traukiančiam virvę trečiajam asmeniui pasitraukti, Å¡is apėjo P. K. ir atsistojo už jo nugaros, todėl P. K. jo nebematė. Taigi kito asmens veiksmai galėjo lemti nelaimingo atsitikimo darbe įvykį. Darbdavys negalėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti keliÄ trečiojo asmens veiksmams, galimai nulėmusiems Sienelės kritimÄ . Pabrėžė, jog trečiojo asmens veiksmai turėjo didelės įtakos atstumui, kuriuo P. K. stovėjo nuo Sienelės, kadangi lipančiÄ J.

M. laikė trys asmenys ir dėl į tempimo procesÄ Ä¯sijungusios trečiojo asmens jėgos Sienelė galimai galėjo pradėjo virsti.PareiÅ¡kėjo teigimu, taip pat nebuvo vertinti pačios nukentėjusios J. M. neatsakingi veiksmai. Akte nurodyta, jog lipdama su nepatogiais rÅ«bais ji nuolat slidinėjo ir kritinėjo nuo kibių, o tai, Biuro įsitikinimu, galėjo turėti reikÅ¡mės Sienelės stabilumui. Vis atsispirdama kojomis ir atsiloÅ¡dama Darbuotoja galėjo iÅ¡judinti Sienelės konstrukcijÄ .

Nors J. M. buvo instruktuota darbo vietoje pagal tris darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, tačiau Å¡iose instrukcijose nėra apraÅ¡yti saugÅ«s lipimo Sienele bÅ«dai. Pabrėžė, jog instruktaÅ¾Ä , kaip kopti Sienele, Darbuotojai, kaip ir kitiems lipantiesiems Å ventės dalyviams, P. K. žodžiu nurodė prieÅ¡ kopiant Sienele. PareiÅ¡kėjo teigimu, J. M. Sienele lipo savo iniciatyva, kai Å ventė jau buvo pasibaigusi. Å ventės scenarijuje tai nebuvo numatyta, darbdavys jai nenurodė to daryti, taigi nelaimingas atsitikimas įvyko J.

M. atliekant darbo sutartyje nesulygtÄ darbÄ . MinėtÄ aplinkybę, anot Biuro, patvirtina nelaimingo atsitikimo vietoje buvusių liudininkų parodymai. Biuro darbuotoja S. P. nurodė, jog renginio metu J. M. minėjo, kad norėtų pabandyti palaipioti. Ž. M. nurodė, jog renginio apdovanojimams pasibaigus, lydėjo DarbuotojÄ persirengti, nes tuo metu ji buvo su Vitaminuko Tuko kostiumu, tačiau ji pasakė, kad dar nori prieiti prie Sienelės. J. M. savavaliÅ¡kai pasinaudojo Sienele, nors ir žinojo, kad tai nėra priskirta jos darbo funkcijoms, taigi veiksmus, nulėmusius J.

M. nelaimingÄ atsitikimÄ , galimai sÄ lygojo pati J. M.. Taigi, VDI inspektorius, neįvertinęs, netinkamai įvertinęs nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, neturėdamas visų reikiamų dokumentų ir kitos informacijos reikÅ¡mingoms įvykio aplinkybėms nustatyti bei neturėdamas bÅ«tinų specialių žinių nustatė nelaimingo atsitikimo priežastį, todėl buvo pažeistos procedÅ«ros turėjusios užtikrinti objektyvų ir visapusiÅ¡kÄ nelaimingo atsitikimo aplinkybių bei priežasčių įvertinimÄ .Atsakovė VDI atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

I, b. l. 30–34). Inspekcija pabrėžė, jog įvykio vieta, iki atvykstant darbo inspektoriui, nebuvo iÅ¡saugota. Tokiu bÅ«du, Biuras pažeidė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 29 bei 32 p. Pažymėjo, kad bÅ«tent Biuras 2014 m. liepos 17 d. organizavo sveikatingumo ir sporto Å¡ventę „Kai sportas suvienija mus“. Jis buvo atsakingas už renginio organizavimÄ , programÄ bei pramogas renginio metu.

Papildomoms pramogoms Biuro direktorės pavaduotojo P. K. praÅ¡ymu UAB „Montis magia“ neatlygintinai suteikė Biurui Sienelę. P. K., perimdamas Sienelę, patvirtino, kad yra susipažinęs su Instrukcija. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad renginyje nedalyvavo UAB „Montis Magia“ darbuotojai, o Sienelės įrangÄ montavo pats P. K. su savanorėmis iÅ¡ „Montis Magia“ klubo, kuriam priklauso ir jis pats. Be to, P. K. VDI darbo inspektoriui patvirtino, kad jis buvo atsakingas už bendrÄ renginio organizavimÄ ir jo saugumÄ .

Renginio saugumo užtikrinimui Biuras su UAB „Montis magia“ nepasirašė jokių susitarimų dėl minėtos bendrovės dalyvavimo renginyje bei Sienelės įrangos montavimo ar naudojimo, taigi teigti, kad Biuras nėra atsakingas už tinkamÄ Sienelės įrangos montavimÄ ir naudojimÄ , nėra pagrindo.Atkreipė dėmesį, jog Instrukcijos 4.2.9 p. nustatyta, kad įvertinus bokÅ¡to pastatymo vietÄ , oro prognozes ir sÄ lygas, renginio specifikÄ , laipiojimo sienos bokÅ¡tÄ gali reikėti papildomai tvirtinti.

Pagal Instrukcijos 5.1.7 p. prižiÅ«rinčių asmenų darbo zona, saugant lipantįjį, turi bÅ«ti ne daugiau 2 m atstumu nuo lipimo tako. Vertinant tyrimo byloje esančias fotonuotraukas, liudininkių A. L., R. L., T. A. paaiÅ¡kinimus, galima teigti, kad prižiÅ«rintysis asmuo, Å¡iuo atveju P. K., buvo atitolęs nuo lipimo tako didesniu negu 2 metrų atstumu. VDI teigimu, prižiÅ«rinčiojo asmens funkcija yra saugos virve saugoti lipantįjį, o ne jėga lipantįjį užtempti į viršų. VirÅ¡ijus leistinÄ kėlimo kampÄ , Sienelės bokÅ¡tas buvo nuverstas prižiÅ«rinčiųjų asmenų traukimo jėga.

Esant tokioms neįprastoms sÄ lygoms (rizikos veiksniams), kai prižiÅ«rintysis asmuo, atitolęs nuo lipimo tako didesniu kaip 2 m atstumu, jėga bando užtempti lipantįjį į bokÅ¡to viršų, buvo reikalingi papildomi bokÅ¡to įtvirtinimai. P. K., baigęs neformalius kalnų kelionių technikos ir alpinizmo mokymus bei susipažinęs su Instrukcija, naudodamas Sienelės įrangÄ neįprastomis sÄ lygomis, turėjo įvertinti papildomas specifikas bei numatyti papildomas saugos priemones. VDI nuomone, aplinkybė, ar papildomos virvės buvo ar nebuvo gautos, nedaro esminės įtakos, kadangi P. K., nusprendęs neįprastu bÅ«du naudoti Sienelės įrangÄ , turėjo įvertinti galimÄ rizikÄ bei imtis bÅ«tinų saugos priemonių (pavyzdžiui, kreiptis į UAB „Montis magia“ atstovus dėl tolimesnių saugių veiksmų panaudojimo).

Be to, atsakovė pabrėžė, jog Instrukcijos 5.1.9 p. nurodyta, kad draudžiama naudoti bokÅ¡tÄ kitai paskirčiai, nesuderinus kitos paskirties taikymo veiksmų ir sÄ lygų su bokÅ¡to savininkais.Inspekcija taip pat nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad Biuro direktoriaus pavaduotojo P. K. įsakymu visi Biuro darbuotojai turėjo dalyvauti Å ventėje. Atkreipė dėmesį, jog prieÅ¡ lipant Sienele J. M. saugos diržus uždėjo P. K., kuris pats ir instruktavo DarbuotojÄ , kaip reikia kopti. Pabrėžė, jog J.

M. Sienele lipo apsirengusi personažo Vitaminuko Tuko kostiumu ir P. K. leidus, todėl jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip savavaliÅ¡ki ar nesusiję su darbu. Be to, P. K., laikinai vykdydamas įmonės vadovo pareigas, pats virvių pagalba kėlė DarbuotojÄ , taigi tai tik patvirtina, kad Biure nevykdoma vidinė kontrolė, nekontroliuojama kaip darbuotojai laikosi jiems nustatytų reikalavimų. Be to, darbdaviui atstovaujantis P. K., matydamas ir žinodamas, kad darbuotojas galimai nesilaiko duotų nurodymų, nesiėmė jokių adekvačių priemonių, o prieÅ¡ingai – atliko papildomus veiksmus (virvės traukimÄ ), kurie tiesiogiai turėjo įtakos Sienelės virtimui.VDI teigimu, inspektorius R.

Tebėra, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, atliko įvykio darbe tyrimÄ bei nustatė įvykio darbe aplinkybes bei priežastis. Ekspertizės skiriamos, kai tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, bÅ«tinos specialios žinios arba kai VDI turimomis techninėmis priemonėmis neįmanoma atlikti reikalingų tyrimų. Å iuo atveju nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nustatytos iÅ¡ faktinių įvykio darbe aplinkybių.Atsakovas VDI Vilniaus skyrius atsiliepime taip pat prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ (t.

I, el. b. l. 28–29).Nurodė, jog UAB „Montis magia“ Biurui perdavė įrangÄ , tačiau neprisiėmė įsipareigojimo Sienelę sumontuoti / iÅ¡montuoti ir eksploatuoti Biuro organizuojamo renginio metu. Renginyje savanoriavusios R. L. ir A. L. nebuvo UAB „Montis magia“ darbuotojos, jos pasiraÅ¡ytinai neinstruktuotos montuoti Sienelės. Pažymėjo, jog Sienelės montavimÄ organizavo ir jam vadovavo P. K., kuris raÅ¡tu patvirtino, jog yra susipažinęs su Instrukcija, be to, ir savo paaiÅ¡kinime VDI Vilniaus skyriui nurodė, kad už Å ventės organizavimÄ ir jo saugumÄ buvo atsakingas jis pats.

Atkreipė dėmesį, jog jis instruktavo ir saugojo DarbuotojÄ , taigi darbdavys buvo atsakingas už tinkamÄ Instrukcijos laikymÄ si.VDI Vilniaus skyrius taip pat atkreipė dėmesį, jog Instrukcijos 6.1 p. numatyta, jog apranga turi bÅ«ti patogi lipančiajam, o pagal 6.4.3 p. lipančiajam uždedamas Å¡almas. Taigi įrangÄ eksploatuojantis asmuo, rÅ«pindamasis lipančiojo saugumu, neturi leisti lipti nepatogius drabužius vilkinčiam asmeniui, kuriam neįmanoma uždėti Å¡almo, o jeigu leidžia, Å¡ios aplinkybės laikytinos iÅ¡skirtinėmis ir reikalaujančiomis papildomų apsauginių priemonių – Å¡iuo atveju papildomo Sienelės įtvirtinimo.

Be to, Biuro direktorės pavaduotojas P. K., pats bÅ«damas susipažinęs su Instrukcija ir dalyvavęs montuojant Sienelę, ne pirmÄ kartÄ eksploatuodamas įrangÄ , ir bÅ«damas atsakingas už renginio dalyvių saugumÄ , matydamas, jog Sienelė perduota be papildomų virvių / trosų ir kuolų, elgdamasis kaip bonus pater familias, galėjo ir turėjo numatyti, kad įranga nesaugi naudoti iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis, todėl turėjo pareikalauti, kad Biurui bÅ«tų perduotos trÅ«kstamos Sienelės dalys arba neleisti įrenginiu naudotis asmeniui, kurio individualios savybės (nepatogus kostiumas) kėlė grėsmę jo paties ir aplinkinių saugumui.Atsakovas nurodė, kad visi liudytojai, galėję nurodyti saugotojų atstumÄ nuo lipimo tako, patvirtino, kad prižiÅ«rintys asmenys, tarp jų ir darbdavio atstovas P. K., stovėjo didesniu nei Instrukcijoje nurodytu saugiu 2 m atstumu.

Be to, pagal Instrukcijos 5.1.4 p. prižiÅ«rintys asmenys privalo žinoti Å¡ios instrukcijos reikalavimus, mokėti naudotis alpinistine įranga ir naudoti jÄ pagal paskirtį, taigi P. K., bÅ«damas atsakingas už renginio saugumÄ , apskritai neturėjo leisti paÅ¡aliniam asmeniui (žiÅ«rovui) atlikti lipantį prižiÅ«rinčiojo asmens funkcijų. VDI Vilniaus skyrius nesutinka, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo laiku. Pabrėžė, jog Biuro direktoriaus pavaduotojo P. K. įsakymu Biuro darbuotojai turėjo dalyvauti Å ventėje.

Å iame įsakyme nei Å¡ventės, nei darbuotojų darbo laikas nenurodytas, Biuro vidaus tvarkos taisyklių 8 p. nurodyta, kad darbuotojai pirmadieniais–ketvirtadieniais dirba nuo 7.30 val. iki 16.30 val., taigi teigti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne darbo laiku, nėra pagrindo. Be to, Darbuotoja lipo su personažo Vitaminuko Tuko kostiumu bei su darbdaviui atstovaujančio asmens P. K. leidimu, jo prižiÅ«rima, todėl jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nesusiję su darbu ar savavaliÅ¡ki. Lipti Sienele nukentėjusiajai leido darbdavio atstovas, apmokytas naudotis įrenginiu bei turintis praktinės patirties Å¡ioje srityje, taigi Darbuotoja turėjo pagrindo juo pasitikėti ir jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neatsakingi.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Montis magia“ atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R.

L. nurodė, kad domisi alpinizmu, yra baigusi UAB „Montis magia“ kalnų kelionių ir turizmo kursus. IÅ¡ elektroninio laiÅ¡ko sužinojo, jog P. K. organizuoja Å ventę ir kviečia į pagalbÄ savanorius, taigi atvyko prie Baltojo tilto ir padėjo jam iÅ¡krauti Sienelę ir jÄ sustatyti. Å ventėje dalyvavo savanoriÅ¡kai, sau jokios naudos iÅ¡ to neturėjo. Sienelę ji statė pirmÄ kartÄ , bet pasitikėjo P. K., nes manė, jog jis žino, kaip montuoti. Pasak liudytojos, Sienelės montavimui vadovavo P. K..

Renginio metu ji su A. L. saugojo lipančius vaikus, o P. K. dėjo jiems apraiÅ¡us, Å¡almus. Po pertraukėlės ji apsikeitė su P. K. vietomis. Tuomet prie Sienelės priėjo moteris su pomidoro kostiumu (J. M.) ir pradėjo imituoti lipimÄ . P. K. Å¡Å«ktelėjo, kad reikia apraišų, bet ji tuo metu segė apraiÅ¡as vaikui, todėl P. K. pats jas paėmė. R. L. teigimu, J. M. sunkiai sekėsi lipti, todėl ji kilstelėjo jÄ iki didesnių kibių ir nuėjo toliau segti vaikui apraišų, tačiau po kelių minučių P. K.

Å¡Å«ktelėjo, jog jam reikia pagalbos patraukti virvę. Pradžioje virvę traukė P. K. ir dar vienas vyras, kuris atsitraukė. Kadangi J. M. sunkiais sekėsi lipti Sienele, ji ir P. K. traukė virvę, tuomet vėl priÅ¡oko vyras ir pasigirdo klyksmas, jog bokÅ¡tas svyra. Mano, jog virvę traukė atsitraukę nuo Sienelės apie 6 m atstumu, nes, Sienelei nuvirtus, jiems nereikėjo atsitraukti.Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta V. T. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo „Montis magia“ klubo, kurį vienija alpinizmÄ mėgstantys žmonės, narė.

Pažymėjo, jog gavo P. K. elektroninį laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu prisidėti prie renginio organizavimo. Kadangi ji tuo metu UAB „Montis magia“ nedirbo, užklausė minėtos bendrovės atstovų. UAB „Montis magia“ sutiko duoti Sienelę, jei atsiras, kas jÄ sudės ir prižiÅ«rės. PaaiÅ¡kino, jog buvo atvykusi prie Baltojo tilto tuo metu, kai buvo statoma Sienelė, viskam vadovavo P. K., Instrukcija buvo padėta ant žolės. P. K. buvo trumpam išėjęs tik į renginio atidarymÄ . Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Biuro direktoriaus pavaduotojas P. K. nurodė, kad organizuodamas Å¡ventę susisiekė su UAB „Montis magia“, tačiau jam atsakė V.

T.. UAB „Montis magia“ Sienelę paskolino neatlygintinai, tačiau Sienele rūpintis turėjo „Montis magia“ klubo nariai. Pažymėjo, kad Šventėjo turėjo ir kitų pareigų, bet, kadangi Sienelės montuoti atvyko tik 2 merginos, jis stengėsi joms padėti, tačiau nevadovavo. Taip pat nurodė, kad leido Darbuotojai lipti su jos vilkimu kostiumu be šalmo, nes niekur nenurodyti reikalavimai dėl aprangos, o šalmo uždėti nebuvo galimybės. Tuo metu kai virto Sienelė, jis buvo atsitraukęs apie 4 m atstumu.

PaaiÅ¡kino, kad iki įvykio nežinojo, kam reikalinga Instrukcijoje nurodyta prižiÅ«rinčio asmens darbo zona. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. L. nurodė, kad „Montis magia“ klubo bendrame elektroniniame paÅ¡te perskaitė P. K. laiÅ¡kÄ , jog jam reikia pagalbos renginyje. Pažymėjo, kad Å ventėje dalyvavo savanoriÅ¡kai. Sienelės montavimui vadovavo P. K., jis statė konstrukcijÄ , o jos su R. L. padavinėjo detales, vėliau su V. T. pačios kabino plokÅ¡tes, kol P. K. kelioms minutėms buvo išėjęs į renginio atidarymÄ .

Liudytoja nurodė, kad prieÅ¡ nukrentant Sienelei, virvę tempė P. K., R. L. ir dar vienas asmuo. Jie buvo apie 4 m ar didesniu atstumu nuo Sienelės. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB „Montis magia“ direktorius A. S. nurodė, jog gavo elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ P. K. dėl Å ventės. Kadangi tuo metu dalyvauti neturėjo laiko, nurodė, jog gali suteikti priemones. P. K. paprašė Sienelės. Liudytojo teigimu, kadangi jis pažinojo P. K. bei žinojo, jog jis ne kartÄ buvo statęs Sienelę kituose renginiuose, sutiko paskolinti Sienelę, tačiau pasakė, jog jis susirastų, kas padės saugoti lipančius asmenis.

A. S. teigimu, P. K. buvo atsakingas už Sienelės sumontavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad įprastai lipantį asmenį saugo 1 asmuo, prie kurio lipantysis yra pririÅ¡tas, saugančiam gali padėti ir kiti asmenys, tačiau Å¡iuo atveju Sienelė virto nuo tempimo. Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilęs dėl VDI Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, kuriuo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo pareiÅ¡kėjo darbuotoja J. M., aplinkybės ir priežastys, bei šį aktÄ patvirtinančio Inspekcijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (37)SD-15898, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Biuras 2014 m. liepos 17 d. Vilniuje prie Baltojo tilto surengė savo organizuotÄ sveikatingumo ir sporto Å¡ventę „Kai sportas vienija mus“. Å ventės metu kaip viena iÅ¡ pramogų buvo sumontuota dirbtinė laipiojimo sienelė. Apie 15.40 val. Biuro darbuotojai J. M., apsirengusiai personažo Vitaminuko Tuko kostiumu, lipant minėta Sienele, pastaroji ėmė virsti ir užkrito ant Darbuotojos, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė.Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, N-1 formos Akte Nr. 1 mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis įvardino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumÄ , t. y. darbdavys (Biuras), statydamas Sienelę, nesivadovavo Instrukcijoje numatytais saugaus naudojimo reikalavimais, neįvertino rizikos dėl galimo Sienelės virtimo vykstant lipimams, nenumatė Sienelės inkaravimo taÅ¡kų (neatitempė papildomų trosų / virvių nuo Sienelės į visas puses, arčiau esančius objektus ar įkalamus kuolus), nesiėmė kitų saugos priemonių dirbtinės laipiojimo sienelės stabilumui užtikrinti, dėl ko J.

M. lipimo metu jÄ saugojusiam asmeniui išėjus iÅ¡ saugumo zonos ir surinkinėjant virvę (traukiant lipančiÄ ja į viršų) Sienelė prarado stabilumÄ ir virsdama mirtinai traumavo lipančiÄ ja Biuro darbuotojÄ J. M.. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas) 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2, 3 p., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Bendrieji nuostatai) 4, 6, 9 p. (t. I, b. l. 7–8).Nesutikdamas su Aktu Nr. 1, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į InspekcijÄ , praÅ¡ydamas pastarÄ jį panaikinti ir atlikti pakartotinį (papildomÄ ) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ (t. I, b. l. 9–16). Tačiau Inspekcija, atsižvelgdama į VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistų atlikto tyrimo iÅ¡vadÄ (t. I, b. l. 18–21), 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (37)SD-15898 pripažino, jog nelaimingas atsitikimas darbe buvo iÅ¡tirtas tinkamai, todėl netenkino Biuro skundo (t.

I, b. l. 17). Nagrinėjamu atveju, Biuras nesutinka su VDI ir jos teritorinio skyriaus sprendimais ir teigia, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nustatytos neteisingai. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl nelaimingo atsitikimo kalta UAB „Montis magia“ arba pati Darbuotoja, o pats tyrimas atliktas netinkamai ir neiÅ¡samiai.Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 21 d. nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar bÅ«nant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas mirÅ¡ta, nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Minėto įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir jų tyrimo rezultatai suraÅ¡yti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, tyrimÄ , nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panaÅ¡ių įvykių priežastims paÅ¡alinti.

Pagal Nuostatų 7 p., iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ , nustatomas jo ryÅ¡ys su darbu ir suraÅ¡omas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ (iÅ¡ darbo) aktas. Pažymėtina, kad J. M. buvo Biuro darbuotoja (t. I, b. l. 66), kuri pagal Biuro direktorės pavaduotojo P. K. 2014 m. liepos 16 d. įsakymÄ Nr. P-191 (t. I, b. l.

77) dalyvavo 2014 m. liepos 17 d. Biuro organizuotoje sveikatingumo ir sporto šventėje „Kai sportas suvienija mus“. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo J. M., įvyko minėtos Šventės metu, jai būnant darbo vietoje, nepasibaigus Darbuotojos darbo valandoms (Sienelė nuvirto apie 15 val. 45 min., tuo tarpu Darbuotojos darbo laikas nuo 7 val. 30 min. iki 16 val. 30 min. (t. I, b. l. 72–74), taigi darytina išvada, jog pagrįstai buvo surašytas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nes nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu jos darbo vietoje.Pažymėtina, kad pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ , kaip nurodyta Å¡io įstatymo 39 str. ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Pagal minėto įstatymo 25 str. 1 d. darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais:

1) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimÄ ir įgyvendinimÄ (2 p.);

2) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimÄ ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprÅ«pina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprÅ«pina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas (3 p.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Å ventę organizavo Biuras. Biuro darbuotojai Å ventėje dalyvavo darbdavio paliepimu (t. I, b. l. 77). Darbdaviui atstovaujantis asmuo tuo metu buvo P. K., kuris VDI Vilniaus skyriui 2014 m. liepos 24 d. paaiÅ¡kinimuose pats pripažino, jog buvo atsakingas už Å ventės organizavimÄ bei saugumÄ (t. I, b. l. 57). Sienelė P. K. 2014 m. liepos 16 d. buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, kuriame P. K. savo paraÅ¡u, be kita ko, patvirtino, jog yra susipažinęs su Instrukcija (t.

I, b. l. 78). Pažymėtina, kad jokie Sienelės savininko UAB „Montis magia“ atstovai ar Darbuotojai Å ventėje nedalyvavo, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog UAB „Montis magia“ buvo paskirta atsakinga už lipančiųjų Sienele saugumÄ Biuro organizuoto renginio metu, taigi teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo teiginius, jog dėl mirtino nelaimingo atsitikimo kalta UAB „Montis magia“. Teismo vertinimu, nepagrįsti Biuro teiginiai, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė pačios Darbuotojos veiksmai.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga aplinkybė, ar Darbuotojos lipimas Sienele buvo numatytas Å ventės programoje, ar ji spontaniÅ¡kai sugalvojo lipti, kadangi tai ji darė darbo metu, darbo vietoje, apsirengusi darbine apranga (personažo Vitaminuko Tuko kostiumu) su už Å ventės saugumÄ atsakingo savo darbdavio atstovo P. K. leidimu ir priežiÅ«ra. Remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad bÅ«tent P. K. buvo saugantis (prižiÅ«rintis) asmuo Darbuotojai lipant Sienele. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbuotoja mirė dėl daugybinių galvos sužalojimų, o bÅ«tent Biuro atsakingas asmuo P. K. leido Darbuotojai lipti sienele be Å¡almo, nors tai bÅ«tina pagal Instrukcijos 6.4.3 p. Å iuo atveju kritiÅ¡kai vertintinas pareiÅ¡kėjo teiginys, UAB „Montis magia“ su Sienele neperdavė P. K.

Instrukcijos, kadangi A. L. bei V. T. patvirtino, jog InstrukcijÄ matė prie montuojamos Sienelės. Be to, Biuro direktorės pavaduotojas P. K. leido J. M. lipti su Vitaminuko Tuko (pomidoriuko) kostiumu, kuris akivaizdžiai nėra patogus drabužis lipti Sienele, nors Instrukcijos 6.1 p. nurodyta, kad lipančiojo apranga turi bÅ«ti jam patogi. Taip pat iÅ¡ liudytojų parodymų nustatyta, kad P. K., kuris tuo metu atliko prižiÅ«rinčiojo asmens funkcijas, buvo atsitraukęs nuo Sienelės daugiau nei 2 m atstumu, nors pagal Instrukcijos 5.1.7 p. saugotojo darbo zona turi bÅ«ti iki 2 metrų nuo Sienelės. Nors Biuras teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu tiksliu atstumu buvo atsitraukęs už Å ventės saugumÄ atsakingas jo darbuotojas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ir pats P. K. patvirtino, jog atstumas buvo didesnis nei 2 m (apie 4 m) ir netgi didesnis už pareiÅ¡kėjo skaičiavimais nurodomÄ 2,83 m atstumÄ , t. y. už prižiÅ«rinčiojo asmens darbo zonos ribų.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ Instrukcijos 5.1.8 p. matyti, jog prižiÅ«rinčiojo asmens pareiga yra saugoti lipantįjį, krentant iÅ¡laikyti jį ant virvės, o pakibusį nuleisti ant žemės. Tuo tarpu iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡iuo atveju prižiÅ«rintysis asmuo P. K. su dar keliais asmenimis tempė apsauginę virvę, kad padėtų Darbuotojai užlipti į Sienelės viršų, t. y. savo funkcijas atliko ne pagal InstrukcijÄ . Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas UAB „In axis“ direktorius inžinierius V.

G. UAB „Montis magia“ užsakymu atlikęs bandymus su Sienelės bokÅ¡tu paaiÅ¡kino, jog kuo tempiančiojo atstumas nuo bokÅ¡to didesnis, tuo mažesnės jėgos reikia jį apversti (t. II, b. l. 79–81). Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Sienelė nebuvo papildomai pritvirtinta, o DarbuotojÄ , kuri buvo be Å¡almo, išėję už prižiÅ«rinčiojo asmens darbo zonos ribų tempė net 3 asmenys. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad pagal bokÅ¡to vietÄ , oro sÄ lygas papildomas Sienelės tvirtinimas Å ventės metu iÅ¡ esmės nebuvo bÅ«tinas, tačiau Sienele naudojantis ne pagal InstrukcijÄ , t. y. 3 asmenims tempiant lipantįjį į viršų atsitraukus didesniu nei 2 m atstumu, Å¡ventės organizatorius turėjo įvertinti Sienelės stabilumÄ bei galimas rizikas ir papildomai pritvirtinti Sienelės bokÅ¡tÄ arba neleisti Darbuotojai lipti minėtomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, pagal Saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas bÅ«tent darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę įmonėje, o darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, be kita ko, įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose, o nustatęs, kad darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoja reikiamų priemonių parengimÄ ir įgyvendinimÄ , taip pat sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, aprÅ«pina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus ir pan.

Bendrųjų nuostatų 4 p. įtvirtinta, jog rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklÄ , projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalÄ , keičiant įmonės struktÅ«rÄ ar restruktÅ«rizuojant įmonę. Minėto teisės akto 6 p. nustatyta, kad įmonėje rizikos vertinimÄ organizuoja darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai.

Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei kompetentingam asmeniui (asmenims) trÅ«ksta žinių ar įgÅ«džių, darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja Å¡io asmens (asmenų) mokymÄ rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trÅ«ksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu iÅ¡orės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo.

Pagal Bendrųjų nuostatų 9 p. rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali bÅ«ti atlikdamas darbÄ arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus. Atliekant rizikos vertinimÄ , darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigÄ , darbo priemonių naudojimÄ jų gamintojo nurodytomis sÄ lygomis. Vertinant rizikÄ , atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių bÅ«ti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktikÄ , komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklÄ .

Nagrinėjamu atveju darbdaviui Biurui atstovaujantis asmuo Å ventėje buvo P. K., kuris, remiantis anksčiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, leido Darbuotojai lipti Sienele be Å¡almo, pats jÄ prižiÅ«rėjo ne pagal InstrukcijÄ ir tokiu bÅ«du neįvertino Sienelės virtimo galimybės (rizikos) ir nesiėmė atitinkamų priemonių Darbuotojos saugumui užtikrinti, dėl ko Biuro darbuotoja J. M., Sienelei nuvirtus, žuvo. Taigi mintų aplinkybių pagrindu sutiktina su atsakovų iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė Saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2, 3 p., Bendrųjų nuostatų 4, 6, 9 p. reikalavimų ir tokiu bÅ«du neužtikrino pakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Teismo vertinimu, atsakovai tinkamai įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes, teisingai nustatė Å¡io įvykio priežastį.

Inspekcijos teritorinio skyriaus bei pačios VDI surinkti įrodymai leidžia nustatyti esmines aplinkybes, reikalingas nelaimingo atsitikimo darbe aktui surašyti, todėl nagrinėjamu atveju ekspertizės atlikimas nėra tikslingas. Taigi skundžiamas VDI Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir Inspekcijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. (37)SD-15898 yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjai                                                                                    Milda Vainienė Violeta Petkevičienė Donatas Vansevičius