2025-03-07 Nr. CB-1442-2-68-3-14638-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami nutartis dėl baudos skyrimo, pažeidė CPK 771 straipsnio 6 dalį. Teismai paskyrė baudą, kuri neatitinka nei CPK 771 straipsnio 6 dalies, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai skundžiamose nutartyje neatsižvelgė į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt., ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023). Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, kurioje buvo patvirtinta 500 Eur bauda už tris teismo sprendimo nevykdomo epizodus (tris konkrečias dienas), o byloje teismai laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jei skolininko turtinė padėtis gera, bauda taip pat turi būti didesnė.
Legislator headnote
AI generated2025-03-07 Nr. CB-1442-2-68-3-14638-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Suinteresuotas asmuo R. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic pareiškimą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui M. M. 200 Eur baudą suinteresuoto asmens R. M. naudai už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7476-647/2024 dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymą.
Full text
Nr. DOK-765
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14638-2024-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 26 d. paduotu suinteresuoto asmens R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo R. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic pareiškimą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui M. M. 200 Eur baudą suinteresuoto asmens R. M. naudai už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7476-647/2024 dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymą.
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį bei padidinti suinteresuotam asmeniui M. M. skirtą baudą iki 2800 Eur (200 Eur x 14 dienų) už teismo nutarties nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens R. M. naudai.
Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami nutartis dėl baudos skyrimo, pažeidė CPK 771 straipsnio 6 dalį. Teismai paskyrė baudą, kuri neatitinka nei CPK 771 straipsnio 6 dalies, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2. Teismai skundžiamose nutartyje neatsižvelgė į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt., ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023). Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, kurioje buvo patvirtinta 500 Eur bauda už tris teismo sprendimo nevykdomo epizodus (tris konkrečias dienas), o byloje teismai laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jei skolininko turtinė padėtis gera, bauda taip pat turi būti didesnė.
3. 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti nepilnamečio vaiko L. M. paaiškinimai apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą tėvo M. M. artimoje aplinkoje. Nuo tos dienos M. M. visais neleistinais būdais ribojo vaikų ir motinos bendravimą ne tik fiziniu būdu, bet ir telekomunikacijų galiniais įrenginiais priemonėmis. Todėl M. M. turėtų būti paskirta bauda už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną – ne vienkartinė 200 Eur dydžio bauda už keliolika teismo nutarties pažeidimo epizodų, o 200 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo nutarties pažeidimo dieną, iš viso už 14 teismo nutarties nevykdymo dienų. Tokia praktika, kai bauda yra dauginama iš nutarties pažeidimo epizodų skaičiaus, taikoma teismų praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1390-432/2024; Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1220-921/2023.
4. Iš viso M. M. teismo nutarties nevykdė 14 kartų, tokiu būdu vaikams ir vaikų mamai padaryta didelė žala – tai dėl neteisėto veikimo atsiradęs mėnesiais trunkančio ryšio tarp vaikų ir motinos pažeidimas (sutrikdymas). M. M. apribojo motinos teisę pasiimti ir bendrauti su vaikais abi savaitgalio dienas. Teismų skirta bauda pernelyg maža, neskatina skolininko toliau vykdyti teismo nutartį ir tai nėra suderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimais, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyta pareiškėja antstolė Irena Beliačic ir jos kontoros adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Eglė Zemlytė