6ba0b6b2-e668-4134-9ec5-ecef7bfa5975 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1635-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00174-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės I. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui T.

S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovo T. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. S. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo; institucija, teikianti byloje iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikams bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkÄ .

2. Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas gali bendrauti su vaikais antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį ir Å¡eÅ¡tadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba į kitÄ sutartÄ su vaikų motina vietÄ . 3. 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas pakeitė laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , nustatydamas, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba į kitÄ sutartÄ su vaikų motina vietÄ .

4. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ jÄ bendravimo su vaikais tvarka nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant vaikų motinai ir vaikų psichologui, atvažiuodamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba į kitÄ sutartÄ su vaikų motina vietÄ .

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad net ir sumažinus atsakovo susitikimų su vaikais skaičių per mėnesį, susitikimai vyksta komplikuotai, nes atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, didžiÄ jÄ susitikimų laiko dalį užima atsakovo primygtiniai reikalavimai dukrai papasakoti apie ieÅ¡kovės gyvenimÄ , jos tariamus meilužius, tariamai neigiamÄ ieÅ¡kovės ir jos tėvų įtakÄ vaikams, tariamÄ ieÅ¡kovės nesirÅ«pinimÄ vaikais. 2019 m. birželio 22 d. vykusio susitikimo metu, dukrai M. S. bandant atsistoti ir iÅ¡eiti, atsakovas jėga paėmęs dukrÄ už rankos, jÄ pasodino atgal, tokiais savo veiksmais galimai sukėlė dukrai fizinį skausmÄ , dėl ko po susitikimo dukra negalėjo nustoti verkusi apie vienÄ valandÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alių nepilnametės dukros prieÅ¡ susitikimus su tėvu, susitikimų metu ir praėjusiam kuriam laikui po susitikimų patiria didžiulį stresÄ , psichologinį diskomfortÄ , neigiamas emocijas, kurios gali turėti neigiamos įtakos tolesniam vaikų vystymuisi ir sukelti nepageidaujamas pasekmes, todėl atsakovo susitikimų su vaikais metu privalo dalyvauti vaikų psichologas. IeÅ¡kovės manymu, vaikų ir tėvo susitikimuose dalyvaujant psichologui, bÅ«tų užtikrinta, kad susitikimų su atsakovu metu dukros nepatirs psichologinio diskomforto ir psichologinių traumų, bus užtikrintas tinkamas atsakovo bendravimas su dukromis, bendraudamos su atsakovu dukros jausis emociÅ¡kai saugiau, be to, psichologas, atsakovo bendravimo su dukromis metu, nustatęs, jog atsakovas bendraudamas su dukromis jas psichologiÅ¡kai žaloja ar kitaip netinkamai su jomis elgiasi, galėtų nutraukti atsakovo bendravimÄ su dukromis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

7. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad esant tėvo ir vaikų komplikuotam bendravimui, bÅ«tų naudingas neÅ¡aliÅ¡ko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais, tačiau nurodė, kad vien psichologo dalyvavimas neužtikrins atsakovo elgesio pasikeitimo ir tinkamo bendravimo su vaikais, nes psichologas neturi jokių įgaliojimų duoti atsakovui pastabas ar nurodymus kaip derėtų bendrauti su jo dukromis ir tuo labiau drausminti atsakovÄ . Todėl toks specialisto dalyvavimas neužtikrins vaikams saugesnės aplinkos, o atsakovui susitikimų metu pradėjus konfliktuoti ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su psichologu, pastarojo dalyvavimas gali įneÅ¡ti dar daugiau sumaiÅ¡ties į ir be to sudėtingÄ atsakovo ir vaikų bendravimÄ ir vaikų emocinė bÅ«klė nuo to gali dar labiau pablogėti.

8. Teismo vertinimu, jeigu vaikai bendraudami su tėvu patiria baimę ir kitas neigiamas emocijas ir po susitikimų su tėvu jų psichologinė savijauta lieka nepatenkinama, tikslinga vaikų ir tėvo susitikimus rengti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, psichologui, kurio kandidatÅ«rÄ gali pasiÅ«lyti Tarnyba. Tokiu atveju ieÅ¡kovė pirmiausia turi kreiptis į TarnybÄ ir suderinti patogų vaikų ir tėvo bendravimo laikÄ , nes bendravimas Tarnybos patalpose įmanomas tik Tarnybos darbo valandomis, ir tik po to ieÅ¡kovė turi teisę praÅ¡yti teismo keisti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatant kad vaikų ir atsakovo bendravimas vyktų Tarnyboje, dalyvaujant ne tik vaikų motinai, bet ir Tarnybos specialistui bei, esant poreikiui, psichologui.

III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų:

1) pakeisti laikinÄ jÄ bendravimo su vaikais tvarka nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant vaikų motinai ir vaikų psichologui, atvažiuodamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba į kitÄ sutartÄ su vaikų motina vietÄ ; arba 2) pakeisti laikinÄ jÄ bendravimo su vaikais tvarka nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais dvi valandas vienÄ kartÄ per mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpose, dalyvaujant Å¡ios tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, Å¡ios tarnybos pasiÅ«lytam psichologui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Teismas nepagrįstai ignoravo vaikų psichologo dalyvavimo atsakovui bendraujant su vaikais bÅ«tinybę. Net ir sumažinus atsakovo susitikimų su vaikais skaičių per mėnesį, susitikimai vyksta komplikuotai, nes atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, didžiÄ jÄ susitikimų laiko dalį užima atsakovo primygtiniai reikalavimai dukrai M. S. papasakoti apie ieÅ¡kovės gyvenimÄ , jos tariamus meilužius, tariamai neigiamÄ ieÅ¡kovės ir jos tėvų įtakÄ vaikams, tariamÄ ieÅ¡kovės nesirÅ«pinimÄ vaikais.

Tokiu bÅ«du atsakovas dukros atžvilgiu galimai naudoja psichinį smurtÄ . Be to, prieÅ¡ įvykstant susitikimams su vaikais atsakovas vaikų akivaizdoje žemina ieÅ¡kovę, grubiai su ja elgiasi. 2019 m. birželio 22 d. vykusio susitikimo metu, dukrai M. S. bandant atsistoti ir iÅ¡eiti, atsakovas jėga paėmęs dukrÄ už rankos, jÄ pasodino atgal, tokiais savo veiksmais galimai sukėlė dukrai fizinį skausmÄ , dėl ko po susitikimo dukra negalėjo nustoti verkusi apie vienÄ valandÄ . 9.2. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek Å¡alių dukros prieÅ¡ susitikimus su atsakovu, susitikimų metu ir praėjus kuriam laikui po susitikimų, patiria didžiulį stresÄ , psichologinį diskomfortÄ , neigiamas emocijas, kurios gali turėti itin neigiamos įtakos tolimesniam dukrų vystymuisi ir sukelti nepageidaujamas pasekmes, be to, susitikimų su atsakovu metu dukros nesijaučia saugios. 9.3.

Nors teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad, vaikams bendraujant su atsakovu, bÅ«tų naudingas neÅ¡aliÅ¡ko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog psichologo dalyvavimas atsakovo susitikimuose su vaikais neužtikrins vaikams saugesnės aplinkos, tinkamo atsakovo elgesio pasikeitimo ir tinkamo atsakovo bendravimo su vaikais, nes psichologas neturi jokių valdingų įgaliojimų atsakovo atžvilgiu, o atsakovui pradėjus konfliktuoti su psichologu, gali bÅ«ti dar labiau įneÅ¡ta sumaiÅ¡ties į atsakovo bendravimÄ su vaikais. 9.4.

Atsakovo susitikimų su vaikais metu psichologas galėtų panaudoti turimas specialiÄ sias žinias tam, kad vaikai nepatirtų psichologinio smurto, iÅ¡gyvenimų, padėtų atsakovui matyti daromas klaidas bendraujant su vaikais, panaudojant specialiÄ sias žinias atsakovui bÅ«tų kvalifikuotai ir argumentuotai paaiÅ¡kinama kaip atsakovas turėtų tinkamai (nedarant vaikams psichologinės žalos ir nesukeliant streso) bendrauti su vaikais, taip pat vaikų bendravimas su atsakovu galėtų bÅ«ti koreguojamas atsižvelgiant į jų psichologinę bÅ«senÄ ir emocijas.

Esant poreikiui, atsakovo bendravimo su vaikais metu, vaikams bÅ«tų per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ suteikiama reikalinga kvalifikuota vaikų psichologo pagalba. 9.5. Teismas pernelyg sureikÅ¡mino galimo konflikto tarp atsakovo ir vaikų psichologo tikimybę, nes konflikto tikimybė egzistuotų ir tada, kai atsakovo susitikimuose su vaikais dalyvautų kitas trečiasis asmuo (ne vaikų psichologas), nors ir turintis specialių žinių. Tačiau tik atsakovo susitikimuose dalyvaujant vaikų psichologui, galimo konflikto atveju, bÅ«tent vaikų psichologas geriausiai žinotų ir galėtų imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų apsaugota vaikų psichologinė bÅ«sena arba bÅ«tų iki minimumo sumažinti neigiami vaikų psichologinei bÅ«senai padariniai.

Vaikų psichologo dalyvavimas atsakovo susitikimuose su vaikais, pats savaime turėtų sudrausminti atsakovÄ , padėtų atsakovui tinkamai bendrauti su vaikais, o atsakovui ignoruojant susitikime dalyvaujančio vaikų psichologo pastabas ar nurodymus, susijusius su tinkamu bendravimu su vaikais, bei toliau netinkamai bendraujant su vaikais, galėtų bÅ«ti kviečiama policija, kuri spręstų klausimÄ dėl atsakovo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 9.6. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad tikslinga atsakovo ir vaikų susitikimus rengti Tarnyboje, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ veikti aktyviai ir pakeisti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones taip, kad atsakovo ir vaikų susitikimai bÅ«tų rengiami Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, psichologui. 9.7.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė pirmiausia turi kreiptis į TarnybÄ ir suderinti patogų vaikų ir atsakovo bendravimo laikÄ , nes bendravimas Tarnybos patalpose įmanomas tik Tarnybos darbo valandomis, ir tik po to praÅ¡yti teismo pakeisti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja tiek prioritetiniams vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principams, tiek įstatyme įtvirtintai teismo pareigai nagrinėjant Å¡eimos bylas bÅ«ti aktyviam.

Pats teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai ir bendravimas Å¡iuo metu yra itin komplikuoti, todėl manytina, jog ieÅ¡kovei nepavyktų su atsakovu suderinti patogaus atsakovo ir vaikų bendravimo laiko arba toks bendravimo laikas bÅ«tų derinamas labai ilgai ir tokiu bÅ«du byloje laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pakeistos, atsakovas ir toliau bendrautų su vaikais nedalyvaujant trečiajam asmeniui, turinčiam specialių žinių, ir tokiu bÅ«du vaikai toliau patirtų stresÄ , baimę, neigiamas emocijas, jiems ir toliau bÅ«tų daroma psichologinė žala.

Be to, jokie teisės aktai nenustato laikinųjų apsaugos priemonių keitimo tvarkos, kai asmuo, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo Å¡eimos byloje turėtų su Tarnyba ir vienu iÅ¡ vaiko tėvų suderinti pastarojo bendravimo su vaikais laikÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

14. Laikinosiomis apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių nepilnamečių vaikų ir jų tėvo (atsakovo) laikinos bendravimo tvarkos klausimas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus regiono apylinkės teismui 2019 m. balandžio 12 d. priėmus nutartį, kuria nustatyta, jog atsakovas gali bendrauti su vaikais trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba į kitÄ sutartÄ su vaikų motina vietÄ .

16. Atsižvelgdama į atsakovo netinkamÄ elgesį ir tai, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimai vyksta komplikuotai, ieÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ jÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais dalyvaujant vaikų psichologui.

17. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad esant tėvo ir vaikų komplikuotam bendravimui, bÅ«tų naudingas neÅ¡aliÅ¡ko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais, tačiau nurodė, kad vien psichologo dalyvavimas neužtikrins atsakovo elgesio pasikeitimo ir tinkamo bendravimo su vaikais, nes psichologas neturi jokių įgaliojimų duoti atsakovui pastabas ar nurodymus kaip derėtų bendrauti su vaikais ir drausminti atsakovÄ . Teismas sprendė, kad toks specialisto dalyvavimas neužtikrins vaikams saugesnės aplinkos, o atsakovui susitikimų metu pradėjus konfliktuoti ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su psichologu, pastarojo dalyvavimas gali įneÅ¡ti dar daugiau sumaiÅ¡ties į sudėtingÄ atsakovo ir vaikų bendravimÄ ir vaikų emocinė bÅ«klė nuo to gali dar labiau pablogėti.

18. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog egzistuoja trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimo atsakovo susitikimuose su vaikais poreikis, nepagrįstai skeptiškai vertino psichologo dalyvavimo atsakovo susitikimuose su vaikais galimybę.

19. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. iÅ¡vada bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ambulatorinės asmens sveikatos istorijos) patvirtina, kad Å¡alių nepilnametė dukra su tėvu (atsakovu) bendrauja nenoriai, jaučia jam pyktį, baimę, užsiminus apie tėvÄ , mergaitei sustiprėja nerimo ir nesaugumo jausmas, kai tėvas skambina, ji bijo atsiliepti. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindÄ pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad, esant tėvo ir vaikų komplikuotam bendravimui, bÅ«tų naudingas neÅ¡aliÅ¡ko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais.

20. Kita vertus, net ir nustatęs poreikį, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose dalyvautų specialių žinių turintis asmuo, pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, tokį sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvuodamas hipotetiniais svarstymais apie specialisto dalyvavimo nepakankamÄ efektyvumÄ bei galimus jo ir atsakovo konfliktus, kurie tik dar labiau pablogintų atsakovo ir jo vaikų tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki, nesuponuoja iÅ¡vados, jog atsakovas konfliktuos ir su specialistu, dalyvaujančiu atsakovui bendraujant su vaikais.

Pažymėtina, kad, atsakovui ignoruojant susitikime dalyvaujančio specialisto pastabas ir toliau netinkamai bendraujant su vaikais ar inicijuojant konfliktus su specialistu, gali bÅ«ti keliamas klausimas dėl atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarkos apribojimo ar net panaikinimo, tačiau vien Å¡i hipotetinė galimybė nėra kliÅ«tis nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvo ir vaikų susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui ar kitam specialių žinių turinčiam asmeniui.

21. Spręsdamas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos tinkamumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tikslinga vaikų ir tėvo susitikimus rengti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, psichologui, tačiau savo iniciatyva laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitė.

22. Pagal CPK 376 straipsnio 2 dalį teismas privalo imtis priemonių Å¡alims sutaikyti, taip pat siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimÄ , vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å i įstatymo nuostata yra viena iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir gali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva.

Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . Pagal CPK 376 straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiÅ¡kia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinÄ sias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).

23. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo aktyvus (nenustatė atsakovui termino atsiliepimui į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pateikti, taip pat nepareikalavo Tarnybos iÅ¡vados dėl siÅ«lomos bendravimo tvarkos), be to, nors ir nustatė specialisto dalyvavimo atsakovo ir jo vaikų susitikimuose poreikį, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo netenkino ir savo iniciatyva galiojusios bendravimo tvarkos nepakeitė. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis).

24. Remdamasi pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė atskirajame skunde suformulavo naujÄ alternatyvų reikalavimÄ , praÅ¡ydama pakeisti laikinÄ jÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais dvi valandas vienÄ kartÄ per mėnesį Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, Tarnybos pasiÅ«lytam psichologui.

25. Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamus reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant tikslinga praÅ¡yti iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikti iÅ¡vadÄ ir pasiÅ«lymus dėl bendravimo tvarkos, kuri labiausiai atitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos principÄ . Nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bÅ«tų naudingas specialisto dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė.

Analizuojamu atveju byloje liko neišnagrinėtas tiek klausimas dėl specialisto dalyvavimo atsakovo ir vaikų susitikimuose formos, laiko ir vietos (susitikimai vyksta tarpininkaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojui ar kitam specialių žinių turinčiam asmeniui; susitikimai vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje, Tarnybos patalpose ar kitoje šalių sutartoje vietoje ir kt.), tiek kiti klausimai, susiję su psichologo kandidatūros parinkimu ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos nustatymu.

Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio darytina išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl skundžiama nutartis naikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Laima Ribokaitė