2024-06-19 Nr. AB-10142-3-63-3-01609-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1813-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01609-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sevenways Group“ ir trečiojo suinteresuoto asmens G. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, Z. O. T., J. P., M. P., G. P., M. V., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Sevenways Group“ (pakeistas pavadinimas iš uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“), uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“, A. G., M. G. (tretieji suinteresuoti asmenys – R. R., G. Z., V. M., Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. V., Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarė J. R., Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. Š.) dėl sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo, turto iš neteisėto valdymo išreikalavimo ir vindikacijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas:

1.1. panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Sevenways Group“), atstovaujamos įgalioto asmens K. G.;

1.2. panaikinti 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp UAB „Renagro“ ir UAB „Kita linija“, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškime klaidingai nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos;

1.3. panaikinti 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.;

1.4. panaikinti 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;

1.5. panaikinti 2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P.;

1.6. panaikinti 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R. ir J. P.;

1.7. panaikinti 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir M. V., A. V.;

1.8. išreikalauti iš UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.9. išreikalauti iš A. G. ir M. G. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.10. išreikalauti iš G. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.11. išreikalauti iš M. V. ir A. V. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus:

1.11.1. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.11.2. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.12. taikyti restituciją ir iš Z. O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti:

1.12.1. 23 623,18 Eur (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 5304), UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) naudai;

1.12.2. 5 507,24 Eur (19 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo–pardvimo sutartį (registracijos Nr. 459), A. G. ir M. G. naudai;

1.12.3. 5 347,82 Eur (18 450 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7631), J. P. naudai;

1.12.4. 3 478,26 Eur (12 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7028), J. P. naudai;

1.13. taikyti restituciją ir įpareigoti J. P. ir M. P. grąžinti M. V. ir A. V. 5 700 Eur, kuriuos jie gavo pagal 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7057).

2. Prokuroras nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-697-492/2018 (toliau – ir LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis), paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2879-342/2016 2016 m. lapkričio 16 d. (teismo sprendimas byloje Nr. eI-2879-342/2016) priimtą sprendimą dalyje, kuria panaikinti administraciniai aktai dėl Z. O. T. nuosavybės teisės į F. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo; kitą šio sprendimo dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos / vindikacijos taikymo panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, jog LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas vindikaciją, turėjo vertinti, ar nagrinėjamoje byloje savininko turtas turėjo būti išreikalaujamas taikant vindikacijos taisykles, ar nekilnojamojo daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo netaps jam neproporcinga vindikacijos padarinių našta; būtina nustatyti nekilnojamojo turto valdytojo sąžiningumą, sudarytų sandorių skaidrumą ir jų faktinį atlygintinumą.

3. Prokuroras taip pat nurodė, kad panaikintų administracinių aktų pagrindu Z. O. T. atkūrus nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Z. O. T. nuosavybės teisės į šiuos sklypus: žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

4. Prokuroras paaiškino, kad 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 5304) Z. O. T., atstovaujama G. Z. pardavė UAB „Renagro“, atstovaujamai K. G., žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutartimi šis žemės sklypas išnuomotas UAB „Kita linija“ iki 2024 m. sausio 2 d.; 2013 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 459) Z. O. T., atstovaujama V. M., pardavė A. G. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 3898) Z. O. T., atstovaujama R. R., pardavė J. P. šiuos žemės sklypus: žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 7028) Z. O. T., atstovaujama R. R. pardavė J. P., žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3898 J. P. žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo G. P.; 2015 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7057 J. P. ir M. P. žemės sklypus: sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė A. V. ir M. V..

5. Pareiškėjo įsitikinimu, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Šiam savo argumentui pagrįsti rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 ir manė, kad vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Teigė, kad administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, todėl naikintino sprendimo pagrindu įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypus Z.

O. T. nelaikytina teisėta turto įgijėja bei savininke, galėjusia disponuoti žemės sklypais. Prokuroro teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas Z. O. T., nebūdama teisėta žemės sklypų savininke, jų negalėjo parduoti A. G., J. P. ir UAB „Renagro“, o J. P. negalėjo iš Z. O. T. įgyto žemės sklypo padovanoti G. P. ir parduoti A. V. ir M. V., kaip ir UAB „Renagro“ neturėjo teisės išnuomoti neteisėtai parduoto žemės sklypo UAB „Kita linija“, todėl remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.95 straipsnio 1 dalimi turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip niekinės 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis (reg.

Nr. 5304), 2013 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 459), 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 7631), 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 7028), 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartis (reg. Nr. 3898), 2015 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. 7057), 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartis (reg. Nr. ZN/RA-KL 14/1) ir taikytina restitucija. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypai perleisti kitiems asmenims, todėl valstybės prarastas turtas iš šiuo metu jį valdančių asmenų, nenustačius jų nesąžiningumo, gali būti išreikalautas pagal CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles, kuriame numatytas ribotos vindikacijos institutas, kuomet iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Prokuroras pažymėjo, kad LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, jog valstybė ginčo sklypus prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiems savo argumentams pagrįsti, Prokuroras rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas), kuriame išaiškinta, kad valstybė civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 str.); nuosavybės teisę pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo; kai daiktas įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo; asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui; iš ko akivaizdu, kad savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal CK yra nevienodas.

Prokuroro vertinimu, būtų paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, savininko teisės nebūtų ginamos. Prokuroras nurodė ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarimu konstatavo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo yra paimamas tais atvejais, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nenukrypstama nuo Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų.

Paminėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir LAT, formuodamas kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2011).

6. Prokuroras tvirtino, kad Z. O. T. giminystės ryšys su buvusia nekilnojamojo turto (žemės) savininke F. G. buvo grindžiamas aiškiai tikrovės neatitinkančių (melagingų) duomenų pagrindu. Nusikaltimo faktas, atkuriant nuosavybės teises Z. O. T. į buvusios savininkės F. G. žemę yra akivaizdus, todėl nepriklausomai nuo vėlesnių sklypų įgijėjų sąžiningumo, Z. O. T. parduoti sklypai turi būti grąžinti valstybei.

7. Pareiškėjas teigė, kad nė vienas iš atsakovų, kuriems keliamas reikalavimas grąžinti valstybei žemės sklypus natūra, neatitiko sąžiningam įgijėjui keliamų reikalavimų. Prašė teismo vadovautis proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, teigė, jog iš šių parodymų spręstina, kad atsakovai neatitiko sąžiningų įgijėjų standartų, įsigydami ginčo žemės sklypus nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nedėjo pastangų išsiaiškinti visas su sandoriu susijusias aplinkybes, miglotos sandorių sudarymo aplinkybės leido įtarti ir apsimestinį bei fiktyvų sandorių pobūdį. Nurodė, kad atsakovai ir tretieji asmenys V. M., G. Z., M. P., R. R., įvertinus jų parodymus, išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įsigijo per tarpininkus, net nežinodami jų pavardžių, nebendravę su asmeniu, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės (Z. O. T.), nesidomėjo, kokiu pagrindu asmuo, kurio vardu buvo surašytos išvados, įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; atsakovai, kuriems reiškiamas reikalavimas grąžinti žemės sklypus valstybės nuosavybėn, mokėjo dideles pinigų sumas už išvadas, o ne už konkrečius žemės sklypus, t. y. tik už teisę įsigyti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą ateityje, todėl patys sąmoningai prisiėmė riziką dėl sandorių; tretieji asmenys V. M. ir G. Z., tuometinis UAB „Renagro“ direktorius, pagal įgaliojimus veikę Z. O. T. (pardavėjo) vardu, yra faktiniai prašomų išreikalauti žemės sklypų valdytojai, formaliai sudarę sandorius su atsakovais A. G. ir UAB „Renagro“. Be to, atsakovai veikė versle su žemės sklypais, šiame versle buvo patyrę, ir jiems turėjo būti taikomi aukštesni elgesio standartai.

8. Prokuroras vertino, kad išvadų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pagal jas suformuotų žemės sklypų pirkimo-pardavimo aplinkybės bet kuriam protingam žmogui turėjo sukelti pagrįstų įtarimų dėl sudaromų sandorių skaidrumo ir teisėtumo. Nurodė, kad išreikalaujamo turto įsigijimo sandoriai nebuvo skaidrūs ir dėl to, kad atsakovai A. G. ir M. G. buvo tik formalūs prašomo išreikalauti turto valdytojai, tikrasis savininkas buvo trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., o UAB „Renagro“ (šiuo metu UAB „Sevenways Group“) prašomą išreikalauti ginčo sklypą įsigijo iš bendrovės direktoriaus G.

Z., kuris veikė kaip Z. O. T. atstovas; G. P. ir J. P. sudarytas ginčo sklypo dovanojimo sandoris taip pat nėra skaidrus, nes dovanojimo sutartis buvo formali, pridengiant kitą sandorį – pirkimą-pardavimą. Paminėjo ir tai, kad notaro patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, jog šalys atsiskaitė, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad Z. O. T. už parduodamą turtą pinigų negavo. Pažymėjo, kad atsakovas A. V. yra UAB „Privatūs miškai“ direktorius, VĮ Registrų centras duomenimis tiek atsakovas A. V. asmeniškai, tiek jo vadovaujama bendrovė, nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdo didelį kiekį žemės sklypų, prašomas natūra išreikalauti turtas nėra vienintelė sutuoktinių V. nuosavybė, todėl vindikacijos instituto taikymas šių asmenų atžvilgiu, nesukels neproporcingai didelių neigiamų padarinių, juolab, jog pripažinus sandorį, kuriuo jie išreikalaujamus žemės sklypus įsigijo iš M.

P. ir J. P., pastarieji privalės grąžinti jiems sumokėtą sumą. Duomenų, kad M. P. ir J. P. neturėtų galimybės grąžinti 5 700 Eur, gautų ginčijamo sandorio pagrindu, nėra. Be to, nurodė, kad A. V., kaip A. Š., kuriam suklastotų dokumentų pagrindų buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgaliotas atstovas, dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-2232-243/2015 dėl administracinių aktų panaikinimo, kuri savo aplinkybėmis yra analogiška nagrinėjamai bylai ir joje susiklosčiusi analogiška situacija, kuomet A.

V., veikdamas kaip asmens, kuriam suklastotų dokumentų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgaliotas asmuo, pardavė savo vadovaujamai UAB „Privatūs miškai“ bei kitiems fiziniams asmenims 9 žemės sklypus. Pažymėjo, kad teismas administracinėje byloje Nr. eI-2232-243/2015, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą, įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu panaikino ginčijamus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės bei taikė vindikaciją, išreikalaudamas valstybės naudai iš UAB „Privatūs miškai“ ir kitų asmenų neteisėto valdymo nusikaltimu prarastą turtą – žemės sklypus.

Manė, kad visos aptartos sandorių sudarymo aplinkybės leido daryti išvadą, jog pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypus natūra iš dabartinių savininkų, o pastariesiems atlyginus jų sumokėtas sumas pagal restitucijos taisykles iš sklypus pardavusių asmenų, nebus pažeistas proporcingumo principas. Šiam argumentui pagrįsti rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimo išaiškinimu dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamybės principui ir konstatavo, kad kai asmuo įgyja turtą, nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali būti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises.

9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamas Plungės ir Rietavo skyriaus, Ignalinos ir Visagino skyriaus, Kaišiadorių skyriaus, atsiliepimuose teismui nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pozicija ir prašė pareiškime išdėstytus reikalavimus tenkinti.

10. NŽT pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad atsakovai, įsigydami žemės sklypus, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nedėjo pastangų išsiaiškinti su sandoriu visas susijusias aplinkybes, patys elgėsi nesąžiningai, sudarinėjo fiktyvius, apsimestinius sandorius, todėl neatitiko sąžiningiems įgijėjams keliamų standartų. Manė, kad panaikinus sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turi būti naikinamos ir atsiradusios pasekmės. Tvirtino, kad pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypus natūra iš esamų savininkų, o pastariesiems atlyginus jų sumokėtas sumas pagal restitucijos taisykles iš sklypus pardavusių asmenų, nebus pažeistas proporcingumo principas.

11. Atsakovė Z. O. T. su Prokuroro pareiškimu nesutiko. Teismo posėdžiuose atsakovė paaiškino, kad Prokuroras savo pareiškimą grindė kaltinamojoje išvadoje pateiktais kaltinimais, neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad jos vaidmuo nusikalstamoje veikoje įrodytas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurio pati Z. O. T. neskundė. Taip pat paaiškino, kad detaliai nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų perleidimo aplinkybių ji neprisimena. Ji pasirašė kai kuriuos dokumentus, įkalbėta teisiamojo A. P., kuriuo visiškai pasitikėjo ir pas kurį tuo metu dirbo namų tvarkytoja. Teigė, kad būdama vyresnio amžiaus iki galo nesuvokė, kas vyksta. Akcentavo, kad ji nepažįsta nė vieno proceso dalyvio, taip pat nepažįsta ir nėra mačiusi nė vieno žemės sklypus įsigijusio asmens, nežino, kas vėliau su tais žemės sklypais atsitiko. Ji bendravo tik su A. P., kuris ir tvarkė visus reikalus, nurodė, ką ir kur ji turi pasirašyti. Pas notarą dokumentus pasirašė neskaičiusi tų dokumentų teksto, viskas vykdavo labai greitai, ji pasitikėjo A. P.. Nurodė, kad A. P. jai buvo pažadėjęs sumokėti 50 000 litų atlygį, tačiau šių pinigų negavo, taip pat negavo jokių pinigų už parduotus žemės sklypus. Taip pat paaiškino, kad ji nekėlė klausimo dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais teismine tvarka.

12. Atsakovė J. P. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji neprisimena jokių bylos aplinkybių. Visus reikalus tvarkė jos vyras M. P., kuriuo ji pasitiki, tai jis sprendė dėl žemės sklypų įsigijimo ar pardavimo, pati atsakovė tik pasirašė tam reikalingus dokumentus.

13. Atsakovas M. P. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad 3 žemės sklypus jis įsigijo iš Z. O. T., turėdamas jos įgaliojimą. Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus formino per R. R., nes pats sau sklypų negalėjo parduoti. Jam jokių abejonių nekilo, nes išvada buvo parengta ir pasirašyta žemėtvarkos darbuotojų. Pinigus už žemės sklypą jis sumokėjo tarpininkui, kurio pavardės neprisimena, forminant įgaliojimą, o šis pinigus perdavė Z. O. T.. Jis yra miškininkas, valdo apie 200 ha, pirkdavo 3-5 sklypus per metus. Paaiškino, kad atsiradus žemės sklypui geresnėje vietoje, įsigydavo tokį žemės sklypą, o turimą žemės sklypą parduodavo. Dėl padovanoto žemės sklypo paaiškino, kad jis tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, galimai tas žemės sklypas buvo nedidelės vertės, o miško priežiūrai buvo reikalingos didelės investicijos.

14. Atsakovė M. G., atstovaujanti ir atsakovą A. G., aiškios nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo reikalavimų nepareiškė. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji su vyru žemės sklypą įsigijo iš žento V. M.. Visus reikalus tvarkė vyras, kuris šiuo metu yra neįgalus ir nieko paaiškinti negali. Nurodė, kad ji nežinojo, kas buvo tikrasis žemės savininkas ir pas notarą ji nedalyvavo, Z. O. T. nepažinojo. Paaiškino, kad žemės sklypą pasiūlė įsigyti žentas, to žemės sklypo jie ir dabar nėra pardavę.

15. Atsakovas UAB „Sevenways Group“ (pakeistas pavadinimas iš UAB „Renagro“) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodė, kad bendrovė verčiasi žemės ūkio veikla. Ji pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina – 81 500 Lt buvo sumokėti pardavėjai. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintinė, pinigai už perkamą žemės sklypą faktiškai sumokėti. Pažymėjo, kad bendrovė pirko ne išvadas, bet jau konkretų, valstybės suformuotą ir VĮ „Registrų centre“ įregistruotą žemės sklypą, kuris buvo valstybės perduotas Z.

O. T., už perkamą žemės sklypą tuometinė UAB „Renagro“ atsiskaitė, todėl UAB „Sevenways Group“ yra sąžiningas įgijėjas, jo sąžiningumą patvirtino tai, kad jis už žemės sklypą sumokėjo 81 500 Lt (23 623,18 Eur), t. y. daugiau nei tuo metu buvo vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centro duomenimis. Be to, byloje nebuvo jokių duomenų, kad UAB „Renagro“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo ir galėjo žinoti apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Teigė, kad nepagrįstas Prokuroro argumentas, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su savimi, kadangi tuomet UAB „Renagro“ kaip juridinis asmuo žemės sklypą pirko iš fizinio asmens G. Z.. Paaiškino, kad nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. sausio 29 d. žemės sklypas buvo nuomotas UAB „Agrolinija“, nuo 2014 m. sausio 2 d. žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Kita linija“ pagal nuomos sutartį Nr. ZN-RA-KL 14/1 iki 2024 m. sausio 2 d. Teigė, kad įsigytas žemės sklypas buvo apleistas, vietomis apaugęs savaiminiais menkaverčiais krūmais, melioracijos grioviai apaugę ir vietomis užakę, privažiavimo keliai daugelyje vietų netinkami naudoti, todėl 2010 m. gegužės 25 d. sudarius nuomos sutartį, nuomininkas UAB „Agrolinija“ išnaikino menkaverčius želdinius sklype ir per jį einančiame melioracijos griovyje, sutvarkė privažiavimo kelius, pralajas, panaikino buvusius nuo tarybinio ūkio laikų betono kuolų liekanas, įrengė girdyklas bei sumontavo ilgalaikius elektrinius aptvarus.

Už šiuos žemės sklypo tvarkymo darbus UAB „Agrolinija“ yra sumokėjęs 36 775,91 Lt. Buvęs nuomininkas UAB „Agrolinija“ žemės sklype vykdė nepertraukiamą veiklą, o nuo 2014 m. sausio 2 d. tame žemės sklype veiklą vykdė UAB „Kita linija“. Šiai dienai ginčo sklype yra atlikti melioracijos darbai, todėl panaikinus 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, atsirastų neproporcingi nuostoliai sąžiningam įgijėjui UAB „Sevenways Group“ dėl sklype esančių įrenginių praradimo ir demontavimo, atliktų esminių sklypo pagerinimo darbų nuostoliai bei Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijos dėl įsipareigojimų nevykdymo, todėl bendrovės padėtis nepagrįstai ir neproporcingai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų dėl sklypo sutvarkymo ir pagerinimo, kaip ir atsirastų nuostoliai trečiajam asmeniui UAB „Kita linija“.

Manė, kad atsižvelgiant į Z. O. T. amžių, finansinį pajėgumą, tikėtina, kad ne tik nebeatgautų sumokėtų 81 500 Lt (23 623,18 Eur), bet neaišku, kas atlygintų jo kitus patirtus nuostolius. Nurodė, kad šio žemės sklypo vertė nuo jo įsigijimo 2010 metais stipriai išaugo, todėl, net ir atgavęs iš atsakovės Z. O. T. pinigus, už šią sumą nebegalės įsigyti analogiškos vertės žemės, todėl Prokuroro reikalavimas išreikalauti iš UAB „Sevenways Group“ žemės sklypą, būtų neproporcingas, padarant labai didelę ir itin reikšmingą žalą UAB „Sevenways Group“ veiklai.

Atkreipė dėmesį, kad Prokuroras teismui jokių argumentų dėl LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo, kaip žemės sklypo įgijėjo sąžiningumu, ar jam taikomų priemonių proporcingumu bei priemonių dėl proporcingų ir užtikrinančių teisingą interesų pusiausvyrą, nėra pateikęs. Atkreipė dėmesį, kad tuometinė UAB „Renagro“ pirko būtent pačios valstybės suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą, todėl abejoti, ar parduodamas sklypas iš tiesų priklauso jį parduodančiam asmeniui, neturėjo absoliučiai jokio pagrindo ir sklypą pirko sąžiningai.

Šiems savo argumentams pagrįsti rėmėsi Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimu, kuriame teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nereiškia, jog neturi būti ginamos teisės ir tokio asmens, kuris siekė turtą įgyti teisėtai, sąžiningai, bet įgijo jį nežinodamas, kad savininkas tą turtą prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, bei LAT 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, kurioje akcentavo, kad proporcingumo principas reiškia, jog įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti.

Dėl proporcingumo principo pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Sevenways Group“ priklausantis ginčo sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra valstybinės reikšmės, todėl ginčo sklypas gali būti paliktas UAB „Sevenways Group“ privačioje nuosavybėje.

17. Atsakovas UAB „Kita linija“ 2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad yra ginčo žemės sklypo nuomininkas. Pažymėjo, kad jis atliko daug sklypo pagerinimo darbų, į šį sklypą įdėta daug papildomų lėšų. Šiuo metu žemės sklypą subnuomoja ir iš to gauna nuomos mokestį.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Teismo posėdžiuose paaiškino, kad UAB „Sevenways Group“ yra įmonių grupės valdančioji bendrovė, kuriai priklauso 12 bendrovių, iš jų 3 užsiima žemės ūkiu, jis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tuometinės UAB „Renagro“ dukterinės įmonės UAB „Agrolinija“ direktorius, UAB „Renagro“ smulkusis akcininkas, jam priklauso dalis įmonės akcijų. Taip pat paaiškino, kad nuo 2013 m. sausio 3 d. jis buvo UAB „Sevenways Group“ (buvusios UAB „Renagro“) direktorius. Teigė, kad jis kaip įmonės akcininkas buvo suinteresuotas bendrovės veikla, įmonė siekė sukoncentruoti didesnius plotus gyvulininkystei. Todėl iš to paties kaimo ūkininko R. Š. sužinojęs, kad galima įsigyti išvadą, su Z. O. T. pasirašė Preliminariąją žemės sklypo pardavimo sutartį, kurioje buvo parašyta, kad pinigai sumokėti. Atkreipė dėmesį, kad Z. O. T. pasirašė ir įgaliojimą bei testamentą, kad jos mirties atveju išvada lieka jam, todėl jo įsitikinimu, nebuvo galimas toks atvejis, kad žmogus parašęs testamentą nebūtų gavęs pinigų už išvadą. Jam R. Š. atvežė notarinius dokumentus su Z. O. T. parašu, todėl jokių abejonių jam negalėjo kilti. Paaiškino, kad dokumentus Z. O. T. išsiuntė į NŽT Kaišiadorių skyrių, ten nuvykęs gavo išvadą, atlikęs žemės projektavimo darbus, kadastrinius matavimus bei kitus būtinus veiksmus sutvarkant žemės dokumentus, juos išsiuntė Z. O. T., įregistravęs VĮ „Registrų centre“ žemės sklypą, jį pardavė jo vadovaujamos įmonės patronuojančiai bendrovei. Jis pasitikėjo valstybės institucijomis, turėjo valstybės institucijos parengtą ir pasirašytą išvadą, todėl jam nebuvo aišku, kuo galėjo pasireikšti jo nesąžiningumas. Pardavęs žemės sklypą visus dokumentus nusiuntė Z. O. T. kaip numatyta CK. Tuo metu buvo tokia praktika ir ji buvo teisėta, analogišku būdu bendrovė įsigijo ne vieną žemės sklypą. Paaiškino, kad pinigus padavė R. Š., kuris jam atvežė Z. O. T. pasirašytus dokumentus, kokie santykiai buvo tarp R. Š. ir Z. O. T. jis nežino, taip pat nežino, ar R. Š. pinigus atidavė Z. O. T.. Nurodė, kad jo sutuoktinė E. A. Z. irgi yra UAB „Sevenways Group“ didelė akcininkė, todėl taikius vindikaciją, šeima patirtų nuostolius.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. (V. M.) su pareiškėjo pareiškimu sutiko, bylą prašė spręsti pagal įstatymus. Teismo posėdyje paaiškino, kad išvadą jam pasiūlė tarpininkas, vardu V., ir jis tą išvadą nupirko. V. paprašė jo paso, atvežė notarine tvarka įformintą įgaliojimą ir testamentą, kai išvada atėjo į Visagino ir Ignalinos skyrių, jis V. sumokėjo pinigus. Prie jo namų buvo laisvas miško plotas ir jam įsigyti žemėtvarkos darbuotojai patarė nusipirkti išvadą. Jo patarti, G. žemę pirko kaip investiciją. Nurodė, kad su uošviais veda vieną ūkį, iš pradžių galvojo žemę iš G. perpirkti savo vardu, bet to nepadarė.

II.

20. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Prokuroro pareiškimą patenkino ir panaikino: 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Sevenways Group“), atstovaujamos įgalioto asmens K. G.; 2014 m. sausio 2 d.

žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Renagro” ir uždarosios akcinės bendrovės „Kita linija”, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.; 2013 m. lapkričio 18 d.

žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.; 2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P.; 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A.

V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.; 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir A. V.. Teismas išreikalavo: iš UAB „Sevenways Group” (buvusi UAB „Renagro“) neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš A.

G. ir M. G. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš G. P. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš M. V. ir A. V. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn šiuos žemės sklypus: žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas taikė restituciją: ir iš Z. O. T. priteisė 23 623,18 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, uždarosios akcinės bendrovės „Sevenways Group“ naudai; iš Z. O. T. priteisė 5 507,24 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo-pardvimo sutartį, A. G. ir M. G. naudai; iš Z. O. T. priteisė 5 347,82 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2013 m. lapkričio 18 d.

žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, J. P. naudai; iš Z. O. T. priteisė 3 478,26 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį J. P. naudai; iš J. P. ir M. P. priteisė solidariai 5 700 Eur, kuriuos jie gavo pagal 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, M. V. ir A. V. naudai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi byloje pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui UAB „Sevenways Group“ perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A.

G. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui G. P. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovams A. V. ir M. V. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus unikalus: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

21. Teismas nurodė pareiškėjo prašymo reikalavimus ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimo reikalavimus patenkino visiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą tą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Kauno apskrities viršininko bei NŽT priimti sprendimai bei įsakymai atkurti nuosavybės teises Z. O. T.. Kita sprendimo dalis buvo panaikinta ir byla dėl šios dalies perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtais teismų procesiniais dokumentais buvo konstatuota, kad nuosavybės teisės Z. O. T. buvo atkurtos suklastotų dokumentų ir melagingų liudijimų pagrindu, teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. sprendimai atkurti nuosavybės teises Z. O. T. buvo grindžiami nusikalstamais veiksmais gautais duomenimis, ir yra pakankami padaryti išvadai administracinėje byloje, kad valstybės turtas – žemės sklypai – Z. O. T. buvo perduoti dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų (t. y. ne paties savininko valia). Pareiškėją įpareigojus patikslinti savo pareiškimą pagal 2018 m. lapkričio 13 d. LVAT nutartyje nurodytas teisės aiškinimo taisykles, pareiškėjas 2019 m. sausio 11 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuris teismo priimtas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi.

22. Teismas nustatė, kad:

22.1. Žemės sklypą, į kurį Z. O. T. atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 9-21527, (27,26 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. O. T., atstovaujama G. Z., 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Renagro“. UAB „Renagro“ 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartimi šį žemės sklypą išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“.

22.2. Žemės sklypą, į kurį Z. O. T. atkurtos nuosavybės teisės NŽT 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 39S-296, (3,0454 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. O. T., atstovaujama V. M., pardavė A. G..

22.3. Atkuriant nuosavybės teises Z. O. T. NŽT 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 36S-58, buvo suformuoti trys žemės sklypai. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (4,6809 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. O. T., atstovaujama R. R., 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. P.. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1,5182 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1,7623 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. O. T., atstovaujama R. R., 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė J. P.. Žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. ir M. P. 2015 m. gruodžio 16 d. sutartimi pardavė A. V.. Žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. ir M. P. 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi padovanojo G. P..

22.4. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1228-1022/2016, Generalinio prokuroro prašymu atnaujinus civilinę bylą Nr. 2-1198-672/2008, (toliau – ir Civilinė byla) priėmė Z. O. T. atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė, panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, kuriuo buvo tenkintas Z. O. T. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., mirusi (duomenys neskelbtini), iki privačios nuosavybės Lietuvoje nacionalizavimo, tuometiniame (duomenys neskelbtini), valdė 54,63 ha žemės sklypą ir ji yra Z. O. T. senelė, bei atnaujinti praleistą terminą pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą. Civilinėje byloje Z. O. T., teikdama atsisakymą nuo pareiškimo, nurodė, kad ji klaidingai pasirašė nepagrįstą prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suklaidinta A. P., paveikta jo psichologiškai ir nesuprasdama savo veiksmų pasekmių. Be to, Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-9-409/2023 pagal 2018 m. sausio 5 d. pateiktą kaltinamąjį aktą (toliau – ir Baudžiamoji byla), kurioje 2023 m. lapkričio 9 d. priimtu nuosprendžiu (nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs) kaltais padarę nusikaltimus pripažinti R. J. (BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.), A. P. (BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.), K. J. (BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.), E. P. (BK 300 str. 3 d., 24 str. 6 d., 182 str. 3 d.), V. S. (BK 300 str. 3 d., 24 str. 6 d., 182 str. 3 d.), O. Ž. (BK 300 str. 3 d., 24 str. 6 d., 182 str. 3 d.), Z. O. T. (BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Z. O. T., A. P. savo kaltę pripažino, jų atžvilgiu priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

22.5. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalimi bei LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, įvertinus minėtų Civilinės bei Baudžiamosios bylų duomenis, konstatuota, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T. į F. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus 54,63 ha žemės buvo priimti nesant įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių, kad Z. O. T. ir jos motina O. N. giminystės ryšiais būtų susijusi su F. G., darė išvadą, kad neteisėtai atkuriant nuosavybės teises Z. O. T., valstybės turtas – žemės sklypai Z. O. T. buvo neteisėtai perduoti dėl kitų asmenų nusikaltimų.

23. Teismas nurodė, kad vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismui panaikinus administracinį aktą, naikintinos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. CK 4.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o pagal šio straipsnio 2 dalį, perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita.

Konstatavęs, jog žemės sklypai Z. O. T. nuosavybėn buvo perduoti neteisėtų sprendimų pagrindu, teismas pripažino, kad ji nebuvo teisėta ginčo žemės sklypų savininkė ir neturėjo teisės šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti. Teismui panaikinus Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 9-21527, NŽT 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 39S-296, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 36S-58, remdamasis CK 4.48 str. 1, 2 d. nuostatomis, teismas konstatavo, jog žemės sklypai negalėjo būti perduoti UAB „Renagro“, J.

P. bei A. G. nuosavybėn, o vėliau perduoti G. P., M. V., A. V. nuosavybėn. Pagal CK 1.80 str. 1 d. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), todėl teismo pripažintos negaliojančiomis kaip niekinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis neteisėtai nuosavybės teises į žemę atkūrusi Z. O. T. žemės sklypus pardavė UAB „Renagro“, J. P. bei A. G.; neįgiję nuosavybės teisių į pirkimo-pardavimo sutartimis perduotus žemės sklypus, UAB „Renagro“ žemės sklypą išnuomojo UAB „Kita linija“, o J.

P. ir M. P. žemės sklypus pardavė A. V. bei padovanojo G. P., bei panaikintos: 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir UAB „Renagro”, atstovaujamos įgalioto asmens K. G.; 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartis Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudaryta tarp UAB „Renagro” ir UAB „Kita linija“ dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; 2013 m. vasario 8 d.

žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.; 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.; 2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, sudaryta tarp J. P., M. P. ir G. P.; 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z.

O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R. ir J. P.; 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. P., M. P. ir A. V..

24. Teismas įvertino, kad nagrinėjamojoje byloje surinkti įrodymai, bylos šalių paaiškinimai bei Baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai neleido daryti išvados, kad ginčo žemės sklypų savininkai UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“), A. G. ir M. G., M. V. ir A. V. bei G. P. atitinka sąžiningų įgijėjų standartus. Atsakovė Z. O. T. paaiškino, kad ji nepažįsta nė vieno iš asmenų, kuriems buvo įforminusi įgaliojimus tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo reikalus pagal išduotas išvadas bei parduoti jau suformuotus žemės sklypus, dėl kurių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises. Tokius jos paaiškinimus patvirtino ir R. R., G. Z., V. M. bei M. P. paaiškinimai, kurie parodė Z .O. T. nepažinoję, įgaliojimus gavę iš tarpininkų, neturėjusių jokių oficialiai įformintų įgalinimų veikti Z. O. T. vardu, kurių gerai nepažinojo. G. Z., V. M. bei M. P. paaiškinimai patvirtino, kad tokiems tarpininkams buvo sumokėję pinigus dar iki priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, formaliai būdami Z. O. T. atstovais, jie rūpinosi žemės sklypų formavimu savo reikmėms bei juos suformavus, pirkimo-pardavimo sandoriais įsigijo žemės sklypus faktiškai sau ar pardavė juos verslo ar šeiminiais santykiais su jais susijusiems asmenims.

25. Teismas nurodė, kad G. Z. paaiškinimai bei bylos rašytiniai dokumentai patvirtino, jog UAB „Renagro“ žemės sklypą siekė įsigyti bendrovės vykdomai žemės ūkio veiklai. Ginčui aktualiu metu G. Z. buvo UAB „Renagro“ akcininkas, šios bendrovės dukterinės įmonės direktorius, vėliau tapęs UAB „Renagro“ direktoriumi. Formaliai būdamas Z. O. T. atstovu, jis faktiškai atstovavo UAB „Renagro“ interesus, už žemės sklypą sumokėdamas pinigus jokių įgaliojimų neturėjusiam tarpininkui R. Š., o suformavus žemės sklypą, jį pagal Z. O. T. įgaliojimą parduodamas UAB „Renagro“, taip atgaudamas „už išvadą“ sumokėtą sumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus UAB „Renagro“ atstovės 2019 m. spalio 28 d. posėdyje išsakytus argumentus, kad UAB „Renagro“ pirko jau suformuotą žemės sklypą, todėl jam negalėjo kilti jokių abejonių sandorio skaidrumu. Tokį atsakovės argumentą paneigė aplinkybė, kad žemės sklypo įsigijimo metu pardavėją formaliai atstovavo faktiškai pirkėjo interesams atstovaujantis asmuo, būtent kuris ir rūpinosi žemės sklypo suformavimu UAB „Renagro“ priimtinomis sąlygomis bei jam priimtinoje vietoje.

26. Teismo vertinimu, V. M. paaiškinimai patvirtino, kad jis siekė įsigyti žemės sklypą savo reikmėms, bet būdamas Z. O. T. įgaliotiniu, pirkimo-pardavimo sandorį turėjo įforminti savo uošvio A. G. vardu, vėliau ketindamas šį žemės sklypą performinti savo nuosavybėn. Kaip paaiškino V. M., jis sumokėjo atitinkamą sumą pinigų „už išvadą“ mažai pažįstamam asmeniui, vardu V., kuris jam ir pateikė Z. O. T. įformintą įgaliojimą. Žemės sklypo savininkė M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji apie žemės sklypo įsigijimo aplinkybes nieko paaiškinti negali, nes visus reikalus tvarkė žentas.

27. Teismas nustatė, kad analogiškomis aplinkybėmis žemės sklypai buvo parduoti ir J. P., o būtent šiuo atveju žemės sklypus savo nuosavybėn siekė įsigyti M. P., kuriam buvo išduotas Z. O. T. įgaliojimas tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus ir kurio iniciatyva R. R. buvo išduotas Z. O. T. įgaliojimas parduoti žemės sklypus. Būtent M. P. jokių įgaliojimų neturinčiam tarpininkui, kurio pavardės neprisimena, mokėjo pinigus „už išvadą“, prašė kaimyno R. R. paslaugų, tikslu įsigyti žemės sklypus jo sutuoktinės vardu, o vėliau juos perleisti kitiems asmenims.

28. Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės patvirtino, jog atsakovai UAB „Renagro“ , A. G. bei M. G., su jais šeiminiais ar verslo ryšiais susijusiems asmenims įsigijus Z. O. T. įgaliojimus, pasirinko pirkimo-pardavimo sandorius vykdyti per trečiuosius jokių įgaliojimų neturinčius asmenis, nesiaiškindami, kas yra tikrasis žemės savininkas ir kokie ryšiai jį sieja su šiais „tarpininkais“; dideles sumas už sklypus mokėjo šių sklypų dar nesuformavus ir ne teisių į sklypus savininkui, o kitam asmeniui. Kaip paaiškino Z.

O. T., ji visus įgaliojimus formindama bendravo tik su A. P., kuriuo pasitikėjo, tačiau iš atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimų buvo matyti, kad, tapdami Z. O. T. įgaliotiniais, jie nei su pačia Z. O. T., nei su A. P. nebendravo, nuosavybės teisių atkūrimo iki žemės sklypų pardavimo procese dalyvavo dar kiti asmenys, šalių įvardinti „tarpininkais“, kuriems ir buvo sumokami pinigai „už išvadas“. Pagal atsakovų paaiškinimus, jie per su jais susijusius asmenis (formalius Z. O. T. įgaliotinius) ir „tarpininkus“ pirkdavo išvadas.

Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės „pirkti išvadas“. Tik nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. sausio 18 d. galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos numatė galimybę perleisti teisę atkurti nuosavybės teises (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija numatė, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o pagal 2001 m. rugpjūčio 3 d.

įstatymo Nr. IX-489 redakcijos 2 straipsnio 3 dalies nuostatas tokią teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai turėjo iki 2001 m. gruodžio 31 d.). Tačiau ir šiuo laikotarpiu teisės perleidimo sutartis privalėjo būti įforminta notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju „tarpininkai“, kuriems buvo mokama žemės sklypų kaina, neturėjo jokia forma įformintų žemės savininko įgaliojimų. Taigi, teismo vertinimu, jau vien ši aplinkybė rodė, kad atsakovams, per „tarpininkus“ įsigyjantiems žemės sklypus (mokant „už išvadą“ jokių įgaliojimų neturinčiam tarpininkui, o tik vėliau formuojant žemės sklypus ir įforminant pirkimo-pardavimo sandorį), turėjo kilti abejonė žemės sklypų įsigijimo skaidrumu.

Toks veiklos modelis neatitiko rūpestingo, skaidraus, taigi ir sąžiningo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo standartų, o UAB „Renagro“ atveju – ir verslo logikos. Šios išvados niekaip nepaneigė G. Z., kuris yra ir UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) direktorius, nurodyta aplinkybė, kad „pirkti išvadą“ tuo metu buvo įprasta taktika ir taip daug kas elgėsi.

29. Teismas nustatė, kad M. P. ir J. P. 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi iš Z. O. T. įsigytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,5182 ha ploto) padovanojo G. P.. Nei M. P., nei J. P. nagrinėjamojoje byloje duotais paaiškinimais negalėjo nurodyti žemės sklypo dovanojimo G. P. aplinkybių, G. P. atsiliepimo į Prokuroro pareiškimą ir paaiškinimų teismui neteikė. M. P. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklypas buvo dovanotas, gal būt, dėl to, kad buvo mažas ir jam pačiam nereikalingas, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl tokį sklypą jis pats su sutuoktine nusipirko, atsižvelgiant į tai, kad nuo šio žemės sklypo įsigijimo iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo praėję tik keli mėnesiai. Ikiteisminio tyrimo duotais parodymais M. P. nurodė, kad buvo įforminta dovanojimo sutartis pažįstamam G. P., kadangi šis dėl kažkokių aplinkybių negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, jam G. P. už tai sumokėjo apie 1 000 litų. Teismo vertinimu, dovanojimo sandoris nelaikytinas skaidriu, nes kaip buvo nustatyta ikiteisminiame tyrime, dovanojimo sutartis buvo formali, sudaryta pridengiant kitą sandorį – pirkimą-pardavimą.

30. Teismas taip pat nustatė, kad M. P. ir J. P. kitus du žemės sklypus, įsigytus iš Z. O. T., (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. V., kuris šiuos sklypus įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. V.. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2232-243/2015, kuri savo aplinkybėmis buvo analogiška nagrinėjamai bylai. Iš toje administracinėje byloje 2015 m. lapkričio 30 d. priimtu įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių buvo matyti, kad A. V. yra uždarosios akcinės bendrovės „Privatūs miškai“ direktorius, veikdamas kaip įgaliotinis asmens, kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos suklastotų dokumentų pagrindu, savo vadovaujamai bendrovei bei kitiems fiziniams asmenims pardavė 9 žemės sklypus, kurie teismo sprendimu, taikant vindikacijos taisykles, buvo išreikalauti valstybės naudai iš šių asmenų neteisėto valdymo. M. P. nurodė, kad jis pažinojo A. V., kuriam pardavė du žemės sklypus. Taigi, teismas sprendė, kad A. V. ir pats dalyvavo neskaidriuose žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriuose, kurių buvo ne vienas, iš M. P. paaiškinimų buvo galima spręsti, kad jis tokiu būdu buvo nupirkęs bei pardavęs ne vieną žemės sklypą, taigi jie abu veikė versle su žemės sklypais. Be to, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis tiek A. V., tiek jo vadovaujama įmonė UAB „Privatūs miškai“ nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdo didelį kiekį žemės sklypų.

31. Iš įvertintų duomenų viseto (veiksmų epizodų daugeto) teismas nustatė, kad atsakovai ir jiems atstovaujantys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius, veiksmus ir verslo pobūdį, turėjo suprasti, kad sandorių sąlygos nėra skaidrios, kad yra galimas sandorių neteisėtumas, tačiau, nepaisydami šių aplinkybių, patys pasirinko veikti neskaidriai. Todėl atsakovai aptariamu atveju negalėjo būti laikomi atitinkančiais sąžiningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Aptartų bylos duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad ginčo žemės sklypų įgijėjai nedėjo pakankamų pastangų, siekdami įsigyti turtą skaidriai, laikydamiesi teisės normų nuostatų, veikė neatidžiai ir nerūpestingai. Nurodytais veiksmais atsakovai (ginčo sklypų savininkai) prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jiems nebus neproporcinga našta. Aptartos sandorių sudarymo aplinkybės leido daryti išvadą, jog pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypus natūra iš dabartinių savininkų, o atlygintinų dvišalių sandorių pagrindais žemės sklypus įsigijusiems asmenims atlyginus jų sumokėtas sumas pagal restitucijos taisykles iš sklypus pardavusių asmenų, nebus pažeistas proporcingumo principas. Įrašai žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse patvirtino, kad pirkėjai yra sumokėję pardavėjai už perkamus žemės sklypus sutartą ir sutartyse nurodytą kainą.

III. 32. Atsakovas UAB „Sevenways Group“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z. (toliau – ir Apeliantai) pateiktame apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Prokuroro pareiškimą atsakovo UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) atžvilgiu atmesti. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog panaikinus ginčijamus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovės Z. O. T. nuosavybės teisė į žemės sklypus, turi būti panaikinti šių aktų pagrindu sudaryti žemės sklypų perleidimo sandoriai, tame tarpe, susijusi su Apeliantų teisėmis – panaikinta 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartis Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudaryta tarp UAB „Renagro“ (dabar UAB „Sevenways Group“) ir UAB „Kita linija“ dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, grąžinant šį žemės sklypą valstybės nuosavybėn. UAB „Sevenways Group“ teigimu, ginčo žemės sklypą įgijo sąžiningai, už jį sumokėjo 81 500 Lt (23 623,18 Eur atitikmenį), kas buvo net tris kartus didesnė kaina nei buvo nustatyta VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo vertė. UAB „Sevenways Group“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, neatliko jokių neteisėtų ir / ar nusikalstamų veiksmų.

33.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė Civilinę bylą ir Baudžiamąją bylą, tačiau Apeliantai jose nebuvo įtariami ir / ar kaltinami dėl jokių nusikalstamų veikų atlikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Apeliantai atliko kokius nors neteisėtus, nusikalstamus ar neteisėtus veiksmus. Priešingai, UAB „Sevenways Group“ buvo sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime abejojo Apelianto atidumu ir rūpestingumu, sandorio skaidrumu, tačiau sandorio sudarymo metu objektyviai tokių abejonių negalėjo kilti ir nekilo, o Apeliantai veikė pakankamai atidžiai, rūpestingai ir protingai, kiek taip privalėjo veikti nurodytu metu nurodytoje situacijoje.

33.3. Teismo sprendimo dalis dėl civilinių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra nepagrįsta ir nemotyvuota, neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, užtikrinančias asmens teisę į nuosavybę.

33.4. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės vardu ir interesais dalyvavo ne vienas valstybės įgaliotas pareigūnas, kurie turėjo pareigą tikrinti ir vertinti ar atkurti nuosavybės teisę pagal pateiktus dokumentus. Apeliantas vadovavosi valstybės įgaliotų pareigūnų priimtais sprendimais, todėl negalėjo turėti pagrįstų abejonių dėl galimai nesąžiningų sandorių. Apeliantas sprendimą „pirkti išvadą“ priėmė tik po to, kai Kauno apskrities viršininko administracijos Kaišiadorių skyrius patvirtino, kad išvada yra galiojanti ir tinkama projektuoti žemės sklypą. Šiuo atveju valstybė savo veiksmais (per įgaliotą pareigūną) suklaidino Apeliantą, o dabar už tai, kad valstybe pasitikėjo, Apeliantas yra laikomas nesąžiningu ir nerūpestingu. Pareiga Apeliantui grąžinti Lietuvos valstybei ginčo žemės sklypą yra neproporcinga Lietuvos valstybės (jos institucijų) itin nerūpestingu elgesiu sukeltos klaidos našta, tenkanti Apeliantui.

33.5. Teismui nusprendus panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsiranda reikšmingi nuostoliai sąžiningai žemės sklypo įgijėjui UAB „Sevenways Group“, taip pat nuomininkams UAB „Kita linija“ ir UAB „Agrolinija“. Šiuo atveju atsiranda ne tik nuostoliai, susiję su nuomos ir subnuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, tačiau ir žemės sklype esančių įrenginių praradimo ir / ar demontavimo nuostoliai. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, UAB „Sevenways Group“ padėtis nepagrįstai ir neproporcingai pablogės, o valstybės atitinkamai nepagrįstai ir neproporcingai pagerės, nes UAB „Sevenways Group“ praras, o valstybė įgis žemės sklypą, kuris yra Apelianto lėšomis iš esmės pagerintas, prižiūrėtas ir sutvarkytas, kuriame buvo vykdoma ūkinė veikla.

33.6. Pirmosios instancijos teismas nesprendė kompensavimo Apeliantui klausimo (dėl investicijų, atliktų darbų ir įrengtų įrenginių, sutvarkymo iš esmės ir kt.), kas iš esmės pažeidžia Apelianto teises ir interesus, bei pažeidžia visiško nuostolių kompensavimo principą. Visiško teisių atkūrimo (restitutio in integrum) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo (Apelianto UAB „Sevenways Group“) teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą. Šiuo atveju taikant CK 4.96 straipsnio 2 dalį taip pat pernelyg suvaržomos sąžiningo įgijėjo UAB „Sevenways Group“ teisės ir teisėti lūkesčiai.

33.7. Teismas nepagrįstai konstatavo Apelianto nesąžiningumą, neatidumą ir nerūpestingumą. Kadangi Apeliantai akivaizdžiai vadovavosi atidumo, rūpestingumo ir protingumo principais ir verslo logika, ką patvirtina tai, jog žemės sklypas buvo valdytas beveik 14 metų, jame buvo atliekamos investicijos, prižiūrimas, tvarkomas, įrengiami įrenginiai ir pan. Be to, G. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nurodytu metu (2010 metais) „pirkti išvadą“ buvo įprasta verslo praktika ir taip daug kas elgėsi, be to, sprendimas „pirkti išvadą“ buvo priimtas tik po to, kai Kauno apskrities viršininko administracijos Kaišiadorių skyrius patvirtino, kad išvada yra galiojanti ir tinkama projektuoti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino sandorio sudarymo laiko, reikšmingų aplinkybių, valstybės institucijos įgalioto pareigūno priimto sprendimo, kuriuo suklaidino Apeliantą. Apeliantas UAB „Sevenways Group“ ginčo žemės sklypą įgijo sąžiningai, objektyviai neturėdamas abejonių dėl sandorio teisėtumo, o įgijęs naudojo ūkinei veiklai, prižiūrėjo, tvarkė, darė investicijas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Apeliantas atliko neteisėtus ir / ar nusikalstamus veiksmus, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog jis nėra sąžiningas įgijėjas.

33.8. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ginant ne tik valstybės, bet ir sąžiningo įgijėjo (Apelianto) teisės ir interesus, turėtų būti taikoma restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais, priteisiant iš atsakovės Z. O. T. valstybei ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d., 6.146, 6.147 str.). Būtent tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-531/2013. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į konkrečias ginčo žemės sklypo praradimo aplinkybes ir neproporcingus neigiamus padarinius, Apelianto valdymo tęstinumą ir trukmę (beveik 14 metų), kitas reikšmingas aplinkybes (susijusias su ūkinės veiklos vykdymu, prižiūrėjimu, tvarkymu), dėl to nepagrįstai netaikė CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatų.

34. Pareiškėjas Prokuroras atsiliepime į Apeliantų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

35.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neleidžia daryti išvados, jog teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo principų. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl ginčo sklypo įsigijimo aplinkybių ir Apelianto sąžiningumo vertino kitaip nei atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu.

35.2. Šiuo atveju panaikinti administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovė Z. O. T. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, buvo grindžiami nusikalstamais veiksmais gautais duomenimis. LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi šioje byloje konstatavo, kad valstybės turtas – žemės sklypai – Z. O. T. buvo perduoti dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų (t. y. ne paties savininko valia), todėl, sprendžiant dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo pasekmių, taikytinos vindikacijos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės kaltės nuosavybės teisių atkūrimo procese nenustatyta, teismas pagrįstai taikė CK 4. 96 straipsnio 2 dalies nuostatas, išreikalaudamas ginčo žemės sklypus iš atsakovų (sąžiningų įgijėjų) valstybės naudai, kadangi savininkas (valstybė) juos prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų. Byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą atsakovą UAB „Sevenways Group“ laikyti neteisėtu valdytoju ir išreikalauti iš jo ginčo žemės sklypą.

35.3. Apeliantų argumentai, kad pritaikius vindikaciją bendrovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes ji netektų ir sąžiningai įgyto žemės sklypo, ir neatgautų nei už juos sumokėtų pinigų, nei atliktų investicijų, laikytini nepakankamais tam, kad atsakovo atžvilgiu nebūtų taikomos bendrosios restitucijos bei vindikacijos taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos, o taikoma išimtis iš įstatymo. Nuo 2016 m., t. y. praėjus 6 metams po sklypo įsigijimo, atsakovui buvo žinoma, jog dėl ginčo žemės sklypo yra prasidėję teisminiai procesai ir žemės sklypas gali būti grąžintas valstybės nuosavybėn. Be to, kaip nurodo ir Apeliantai, žemės sklypas nuolat buvo naudojamas, išnuomotas, todėl atsakovas visą šį 14 metų laikotarpį, nepaisant to, jog jo valdymo teisėtumas buvo kvestionuojamas, iš ginčo žemės sklypo gavo ekonominę naudą, kai tuo tarpu valstybė visą šį laikotarpį neturėjo galimybės naudotis prarastu turtu. Apeliantų nurodyti atlikti žemės sklypo pagerinimai taip pat sudarė prielaidas per visą šį 14 metų naudojimosi laikotarpį Apeliantams iš žemės sklypo gauti didesnę ekonominę naudą. 2014 m. sausio 2 d. sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis galioja 10 metų, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl galimų apeliantų nuostolių negalint vykdyti pagal šią nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Be to, teismo sprendimu iš atsakovės Z. O. T. bendrovei priteista jos sumokėta suma. Apeliantų teiginiai, jog valstybei grąžinus ginčo sklypą valstybės padėtis pagerės jų nuostolių sąskaita, nepagrįsti.

35.4. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl sąžiningumo, pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovai, tarp jų ir UAB „Sevenways Group“, pasirinko pirkimo-pardavimo sandorius vykdyti per trečiuosius jokių įgaliojimų neturinčius asmenis, nesiaiškindami, kas yra tikrasis žemės savininkas ir kokie ryšiai jį sieja su šiais „tarpininkais“; dideles sumas už sklypus mokėjo šių sklypų dar nesuformavus ir ne teisių į sklypus savininkui, o kitam asmeniui, tokiu būdu prisiimdami riziką dėl sandorio sudarymo teisėtumo. UAB „Sevenways Group“ atstovaujantys asmenys, prieš įsigydami ginčo sklypus, nedėjo pakankamai pastangų, kad įsitikintų, jog turtas, kurį perka bendrovė, teisėtai priklauso parduodančiam asmeniui. Išvadų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pagal jas suformuotų žemės sklypų pirkimo-pardavimo aplinkybės, veiksmai, kuriuos reikėjo atlikti prieš įsigyjant ginčo sklypą (įgaliojimų surašymas, testamento sudarymas ir pan.), bet kuriam protingam žmogui turėjo sukelti pagrįstų įtarimų dėl sudaromo sandorio skaidrumo ir teisėtumo. Apeliantų argumentas, jog tuo metu tai buvo įprasta verslo praktika, nepaneigia teismo išvados, kad Apeliantų veiksmai neatitiko sąžiningo įgijėjo standartui. Bendrovės vadovas, kuriam, kaip versle dalyvaujančiam asmeniui, be kita ko keliami aukštesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo suprasti, kad sandorio sąlygos nėra skaidrios, kad yra galimas sandorio neteisėtumas, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, pasirinko veikti neskaidriai.

35.5. Teismo nustatytos ginčo sklypo įsigijimo aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, jog pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypą natūra iš atsakovo UAB „Sevenways Group“, atlyginus jo sumokėtą sumą pagal restitucijos taisykles iš Z. O. T., nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo bei iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

36. Atsakovas NŽT atsiliepime į Apeliantų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

37. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad NŽT savo poziciją dėl ginčo dalyko išdėstė pirmosios instancijos teismui atsiliepime, kurią teismo posėdžiuose pagrindė žodiniais bei rašytiniais paaiškinimais. NŽT pažymi, kad atsakovo 14 metų sklypo valdymo laikotarpiu atliktos investicijos dėl sklypo pagerinimo, nesudaro pagrindo netaikyti vindikacijos. Teismo nustatytos ginčo sklypo įsigijimo aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, jog pritaikius vindikaciją ir išreikalavus ginčo sklypą natūra iš atsakovo UAB „Sevenways Group“, atlyginus jo sumokėtą sumą pagal restitucijos taisykles iš Z. O. T., nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. NŽT nuomone, Apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų ir faktinių aplinkybių tinkamo ištyrimo, vertinimo bei padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas pilnai atskleidė nagrinėtos bylos esmę ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Atsakovas UAB „Sevenways Group“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Prokuroro pareiškimą atsakovo UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) atžvilgiu atmesti. Paminėtina, kad pareiškėjas pareiškime, be kita ko, prašė panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „Renagro“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Sevenways Group“), atstovaujamos įgalioto asmens K. G., panaikinti 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp UAB „Renagro“ ir UAB „Kita linija“, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškime klaidingai nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos, išreikalauti iš UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir iš Z. O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 23 623,18 Eur (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 5304), UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) naudai. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Prokuroro reikalavimus, be kita ko, atsakovo UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) atžvilgiu.

39. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl civilinių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra nepagrįsta ir nemotyvuota, neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, užtikrinančias asmens teisę į nuosavybę. Pirmosios instancijos teismui nusprendus panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsiranda reikšmingi nuostoliai sąžiningai žemės sklypo įgijėjui UAB „Sevenways Group“, taip pat nuomininkams UAB „Kita linija“ ir UAB „Agrolinija“. Pirmosios instancijos teismas nesprendė kompensavimo Apeliantui klausimo (dėl investicijų, atliktų darbų ir įrengtų įrenginių, sutvarkymo iš esmės ir kt.), kas iš esmės pažeidžia Apelianto teises ir interesus, bei pažeidžia visiško nuostolių kompensavimo principą. Visiško teisių atkūrimo (restitutio in integrum) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo (Apelianto UAB „Sevenways Group“) teises ir teisėtus interesus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomų teisių paneigimą. Šiuo atveju taikant CK 4.96 straipsnio 2 dalį taip pat pernelyg suvaržomos sąžiningo įgijėjo UAB „Sevenways Group“ teisės ir teisėti lūkesčiai.

40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant Civilinį kodeksą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6.271 straipsnį). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, taigi administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).

42. Teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 str.), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą, lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

43. Atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, pažymėtina, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016). Šios teisės taikymo taisyklės taikytinos ir tiems atvejams, kai prievoliniai santykiai kyla iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 4.47 str. 12 p.).

44. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypą, į kurį Z. O. T. atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 9-21527, (27,26 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. O. T., atstovaujama G. Z., 2010 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Renagro“, o UAB „Renagro“ 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartimi šį žemės sklypą išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Kita linija“. Kartu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-697-492/2018 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2879-342/2016 2016 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą dalyje, kuria panaikinti administraciniai aktai dėl Z. O. T. nuosavybės teisės į F. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo, be kita ko, ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 9-21527. Be to, Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-9-409/2023, kurioje 2023 m. lapkričio 9 d. priimtu nuosprendžiu kaltais padarę nusikaltimus pripažinti, be kita ko, A. P. (BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.), Z. O. T. (BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Z. O. T., A. P. savo kaltę pripažino, jų atžvilgiu priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, įvertinusi šios nutarties 45 punkte nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš valstybės nuosavybės Z. O. T. buvo perleistas ne tik neteisėtai, bet ir padarius nusikaltimą, todėl Z. O. T. teisėtai negalėjo sudaryti sandorių su kitais asmenimis, be kita ko, UAB „Renagro“. Atitinkamai, valstybė, kaip savininkas, turi teises susigrąžinti nuosavybę, kuri buvo prarasta dėl nusikaltimo, iš svetimo neteisėto valdymo, taikant vindikaciją (CK 4.95 straipsnis, taip pat žr. šios nutarties 43 punktą). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo Prokuroro reikalavimus panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Z. O. T. ir UAB „Renagro“, panaikinti 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytą tarp UAB „Renagro“ ir UAB „Kita linija“, dalyje dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, išreikalauti iš UAB „Sevenways Group“ (buvusi UAB „Renagro“) neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai taikė CK nuostatas. Atitinkamai, Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimai šiuo aspektu negali būti tenkinami.

47. Apeliantas UAB „Sevenways Group“ mano, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė kompensavimo Apeliantui klausimo (dėl investicijų, atliktų darbų ir įrengtų įrenginių, sutvarkymo iš esmės ir kt.), kas iš esmės pažeidžia Apelianto teises ir interesus, bei pažeidžia visiško nuostolių kompensavimo principą.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė kompensavimo atsakovui klausimo. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nuspręsta taikyti restituciją ir iš Z. O. T. atsakovo naudai priteista 23 623,18 Eur (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (registracijos Nr. 5304). Taigi, šiuo aspektu atsakovui buvo visiškai atlyginta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas darė tam tikras investicijas žemės sklype, tačiau pabrėžtina, kad be šių investicijų žemės sklypas nebūtų buvęs nuomojamas, iš jo nebūtų gaunama ekonominė nauda. Tuo tarpu atsakovas net nuo 2010 m. gavo ekonominę naudą iš žemės sklypo, nors nuo 2016 m. (kai Prokuroras pradėjo šios administracinės bylos teiseną) žinojo, kad žemės sklypas galbūt yra neteisėtai valdomas. Pabrėžtina, kad savininkas (valstybė) nereikalavo iš atsakovo grąžinti pajamų, gautų per valdymo laiką, o pats atsakovas nepagrindė, kokio dydžio nuostolius, esą, jis patyrė. Vadinasi, ir šie pareiškėjo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

50. Netenkinus apeliacinio skundo, Apeliantams bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sevenways Group“ ir trečiojo suinteresuoto asmens G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis