6b9a971a-e40c-4ddb-bef3-935fc9c8d9c6 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-223-634/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. Č. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 21 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam V.

Č. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir, n u s t a t ė : V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008-05-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2008-01-27, bausmės pabaiga – 2017-01-27.Komisijos 2014-11-21 nutarimu Nr. 95-527 nutarta nuteistajam V. Č. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 2 mėnesių 7 dienų (Komisijos posėdžio dienÄ , t. y. 2014-11-20) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015-01-07 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo V.

Č. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos konstatavęs, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis V. Č. skundu praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2014-11-21 Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodo, kad atvykęs į pataisos įstaigÄ dirbo siÅ«lomÄ darbÄ , tačiau dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės buvo atleistas iÅ¡ pareigų. Bausmės atlikimo laikotarpiu mokėsi, įgijo dvi specialybes, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, su administracijos darbuotojais bendrauja taktiÅ¡kai, vykdo visus jų nurodymus. KritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu.

Pateikė pažymÄ , jog niekada nebuvo gydomas nuo priklausomybės alkoholiui. Be to, visÄ savo gyvenimÄ dirbo vairuotoju, vežiodavo keleivius, kas rytÄ buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Nurodo, kad alkoholį vartoja saikingai. Nusikaltimas buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, nes tuo metu buvo sunkus gyvenimo periodas, buvo praradęs darbÄ , žuvo geras draugas, paliko gyvenimo draugė, psichologinis nestabilumas ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Pažyma iÅ¡ Panevėžio psichikos sveikatos centro patvirtina, kad nuteistasis yra psichiÅ¡kai stabilus. Apeliantas per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neturėjo nei vieno konflikto su nuteistaisiais, nustatytos tvarkos reikalavimų taip pat nepažeidė. Atkreipė dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik kita bausmės forma, kad nuteistasis greičiau integruotųsi į visuomenę ir taptų pilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Nuteistojo V. Č. skundas atmestinas.Lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.).

Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, V. Č. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių, reikÅ¡mingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristikÄ , padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam V.

Č. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos iÅ¡vadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besÄ lyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo kartÄ paskatintas, pataisos namuose mokėsi, nuo 2008-08-18 iki 2009-11-18 dirbo, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad V. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesÄ , jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad V. Č. bausmę atlieka už pasikėsinimÄ padaryti labai sunkų nusikaltimÄ . Nors anksčiau ir neteistas, tačiau įvykdyto nusikaltimo pobÅ«dis itin neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo pavojingumÄ visuomenei. Be to, Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje nurodoma, kad kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo nuteistasis prisiima, tačiau yra linkęs jÄ minimalizuoti įvardindamas, jog tokio kiekio smÅ«gių nesudavė, apskritai nelabai atsimena kas ir kaip vyko.

Labiausiai su įvykdyta nusikalstama veika susiję veiksniai – apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu, iÅ¡orinė intervencijos priėmimo motyvacija, jei asmuo patirs aukÅ¡tÄ streso lygį gali pasielgti ne visada apgalvotai, vidutinė tikimybė, kad nuteistojo planai bus įgyvendinti, jų įgyvendinimas priklauso nuo Å¡alutinių veiksnių. Tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos iÅ¡vadose iÅ¡skirti kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, mÄ stymas ir elgesys. Nors nuteistasis skunde teigia, jog alkoholio vartojimo problemų neturi, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, dėl pastarosios aplinkybės nuteistasis taip pat buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Tai, jog V. Č. nėra registruotas Panevėžio priklausomybės ligų centre nepaneigia nustatyto pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinančio veiksnio. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. Č. nėra itin aktyvus pataisos proceso dalyvis, per 7 m. buvimÄ pataisos įstaigoje paskatintas tik vienÄ kartÄ 2011-10-07.Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl Å¡velninat bausmės sÄ lygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumÄ savo nuožiÅ«ra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukÅ¡tesnio teismo vertinimu V. Č. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 7 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 metai), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. IÅ¡dėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad V. Č. yra padaręs reikiamas iÅ¡vadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartis pagrįsta ir teisėta, jÄ naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo V.

Č. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                              Giedrius Endriukaitis