6a4079cb-7a4e-4b2f-92a6-208cb3a90fea · Trakų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-134-272/2012 m.Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02897-2011-5.                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 1.2.9.4.; 2.3.6.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 26 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,gynėjui advokatui Kęstučiui Albertui MikÅ¡iui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              V.

L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1965-09-29, Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – Vilniaus m. sav., neteistas, - - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 159 str.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : V. L. sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2011 m. liepos 7 d., apie 18.15 val. Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų teritorijoje Minties g. 1, Vilniuje, paimdamas ir laikydamas Å¡ių namų globotinį mažametį A.

M., gim. 1998-03-18, už deÅ¡inės rankos, tokiu bÅ«du prievarta vedėsi jį į pavėsinę, ir sudavė du smÅ«gius kumščiu į deÅ¡inįjį pilvo Å¡onÄ , po ko nusivedęs A. M. į pavėsinę liepė savo mažamečiui sÅ«nui K. L. suduoti smÅ«gius, kuris sudavė A. M. nemažiau penkių kartų į deÅ¡inįjį petį, tokiu bÅ«du sukėlė mažamečiui A. M. fizinį skausmÄ .              Taip pat V. L. įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent: jis 2011 m. liepos 7 d., apie 18.15 val.

Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų teritorijoje Minties g. 1, Vilniuje, paimdamas Å¡ių namų globotinį mažametį A. M. už deÅ¡inės rankos, sudavė du smÅ«gius kumščiu į deÅ¡inįjį pilvo Å¡onÄ ir nusivedė jį į pavėsinę, kur liepė savo mažamečiui sÅ«nui K. L. suduoti smÅ«gius, po ko pastarasis sudavė A. M. ne mažiau penkių kartų į deÅ¡inįjį petį, sukeldamas mažamečiui A. M. fizinį skausmÄ .Kaltinamasis V. L. dėl pirmos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo, kaltas neprisipažino, dėl antros jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ , kaltas prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis pažinojo A.

M., kuris gyveno Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose. Jo (V. L. ) sÅ«nus K. L. taip pat nuo 2006 m. buvo Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose, kiti jo trys vaikai taip pat yra Å¡iuose globos namuose, A. M. su jo sÅ«numi K. L. buvo vienoje grupėje. PrieÅ¡ Å¡iuos įvykius A. M. buvo smarkiai be jokios priežasties sumušęs jo sÅ«nų K. L. Kai jis (V. L.) atvažiuodavo į globos namus, A. M. nuo jo bėgdavo. Jis (V. L.) kreipėsi į į Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų direktorę dėl Å¡io įvykio, taip pat kreipėsi į EditÄ Å½iobienę, vėliau gavo atsakymÄ iÅ¡ Editos Žiobienės, kad Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų direktorė atleista iÅ¡ darbo.

Parodė, kad jis (V. L.) dažnai lankydavo vaikus, atneÅ¡davo krepÅ¡ius lauktuvių ir iÅ¡dalindavo jas visiems grupėms vaikams. VienÄ dienÄ jam paskambino sÅ«nus K. ir pasakė, kad buvo stipriai sumuÅ¡tas, taip pat apie tai jam (V. L.) pranešė ir kiti vaikai, tai yra užfiksuota ir pareiÅ¡kimuose. Nuvykęs į globos namus jis pamatė, kad visa jo sÅ«naus nugara yra mėlynais dryžiais, ant stuburo buvo kumščio dydžio mėlynė, paklausus, kas jį taip sumušė, jis pasakė, kad tai padarė A.

M. , sumušė jį rakete. Tai pamatęs jis su sÅ«numi nuėjo pas globos namų direktorę, kur tuo metu kaip tik buvo seselė. Jis paklausė seselės, ar ji matė jo sÅ«naus nugarÄ , ji atsakė, kad matė, ir abi su direktore tylėjo. Tuomet jie su sÅ«numi išėjo į laukÄ . Jis paskambino policijai, kuri per keturias su puse valandos nesugebėjo atvažiuoti, vėliau jis gavo generalinio komisaro atsakymÄ , kad policijos pareigÅ«nai yra nubausti. Jis (V. L.) iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , atvykusi medikė kartu su auklėtoja iÅ¡vežė jo sÅ«nų į gydymo įstaigÄ , kur jo sÅ«nus buvo apžiÅ«rėtas ir parvežtas atgal į globos namus.

Jam (V. L.) buvo pasakyta, kad viskas yra tvarkoje. Policija taip ir neatvažiavo. Å ie įvykiai įvyko 2011-07-05, o 2011-07-07 jis (V. L.) vėl atvyko į globos namus aplankyti savo vaikų. Po Å¡io įvykio jis lankė vaikus kiekvienÄ dienÄ , kadangi A. M. grasino ir jo dukrai, atiminėjo iÅ¡ jos jo (V. L.) atneÅ¡tas vaiÅ¡es. 2011-07-07 atvykęs į globos namus jis paėmė sÅ«nų K. L., dukrÄ V. L., S. Č., ir visi nuėjo pas globos namų direktorę D. M., tačiau jos nerado, tuomet jis kreipėsi į A.

C, pasakė jai, kad vakar A. M. sumušė jo sÅ«nų K. L., o Å¡iandien grasina jo dukrai V. L., vaikai paliudijo jo žodžius. A. C. atsakė, kad jos nieko negali padaryti, kad įformins viskÄ ir iÅ¡veÅ¡ A. M. į Å vėkÅ¡nos specialiÄ jÄ mokyklÄ . Tai buvo apie 16.00 val. Jam išėjus į laukÄ , jie kalbėjosi su vaikais pavėsinėje, daug vaikų aplink jį buvo. Jis atsineÅ¡davo kompiuterį. Pernai jis padovanojo globos namams kompiuterį su CD monitoriumi, kurį jam buvo liepta atsiimti.

SÅ«nus K. pasakė jam, kad dienÄ prieÅ¡ tai, t.y. 2011-07-06, A. M. buvo atėmęs iÅ¡ jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį jis (V. L.) buvo nupirkęs sÅ«nui, ir „iÅ¡skambino“ visÄ sÄ skaitÄ . SÅ«nui K. dabar yra 8 metai, A.M. - 14 metų. IÅ¡girdęs, kad A. buvo atėmęs iÅ¡ sÅ«naus mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , jis paėmė K., ir jie nuėjo pas grupės auklėtojÄ R. T. Norint nueiti pas auklėtojÄ R. T. reikėjo eiti per kiemelį, matomai, A. M. pamatęs, kad jis (V. L.)) eina link grupės, pagalvojo, kad jis eina pas jį, iÅ¡sigando ir iÅ¡Å¡okęs pro langÄ pabėgo.

Jis (V. L.) pakalbėjo su auklėtoja ir išėjo į laukÄ , pavėsinėje jo laukė vaikai ir netrukus vyresni vaikai į pavėsinę atvedė jam A. M. Jis (V. L.)) neprašė, kad vyresni vaikai jam pagautų A,, jie patys jį pagavo ir atvedė jam į pavėsinę. Patys vaikai patvirtino, kad jis neprašė jų pagauti A. Jis neprisimena, kurie vaikai atvedė pagavę A., tačiau su Å¡iais vaikais jis nuolat bendrauja, pažįsta juos. Vieno iÅ¡ A. atvedusio vaiko vardas prasideda raide V, jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

S. irgi iÅ¡ tų vaikų, kuris davė parodymus. Vaikai atvedė A., kai jis (V. L.)) ėjo į pavėsinę, likus 4-5 metrams iki pavėsinės vaikai paleido A., kuris atėjo prie jo. Jis pasakė A. : “KÄ tu iÅ¡darinėji?”, paėmė jį už deÅ¡inės rankos ir atsivedė į pavėsinę. Patikslino, kad už kairės rankos rieÅ¡o paėmė A. ir atsivedė jį į pavėsinę, kur buvo daug vaikų. Stipriai laikydamas A. už rankos pasakė jam: “KÄ iÅ¡darinėji ?”.

Po Å¡ių žodžių jis (A. M.) pradėjo verkti, galbÅ«t pajutęs baimę, dar jis (V. L.) jam pasakė, kad ar jis žinantis, kas jam bÅ«tų, jei jis sumuÅ¡tų vaikÄ ar invalidÄ , o po to jį patį sumuÅ¡tų. Žodžiu, jis pradėjo žeminti A., o tada pasakė sÅ«nui K., kad jis – V. L.- palaikys A., o Å¡is (K.) tegul suduoda jam ranka. Sakė, kad sÅ«nus taip suduotų A., kaip Å¡is jam sudavė, sÅ«nus ir sudavė kumščiu A. kažkur į Å¡onÄ prie krÅ«tinės, lyg į deÅ¡inę pusę, gal - iÅ¡ priekio, pilvo - krÅ«tinės srityje, 5 ar 6 kartus.

Tuomet jis pamatė ateinančiÄ auklėtojÄ R. T., tuo metu jis (V. L.) dar laikė A. už rankos, o jis sėdėjo apsiverkęs. Jis visÄ laikÄ laikė A. už rankos. Viskas vyko apie pusę minutės. Auklėtoja R. T. pasakė, kad jis (V. L.) paleistų A., jis paleido, ji paėmė A. už rankos ir iÅ¡sivedė jį. Vėliau A. atėmė iÅ¡ kažkurios panelės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykusiems pareigÅ«nams A. parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jis (V. L.) jį mušė, auklėtoja taip pat parašė.

Parodė, kad jis – V. L.- nesudavė A. nė vieno smūgio, nebuvo užlaužęs jam rankų, nė karto nesudavė jam į šonkaulius. Jo nuomone, kitaip tokio amžiaus vaikų neišmokysi, todėl jis taip ir pasielgė, t.y. laikė A. ir sakė, kad sūnus K. jam suduotų. Jo nuomone, A. M. iš pykčio davė tokius parodymus, kad jis (V. L.) sudavė jam du kartus. Jis pyko ant jo ( V. L.), nes jis savo vaikams į globos namus nešdavo pilnus maišus lauktuvių, nupirko jiems mobilaus ryšio telefonus.

A. M. pyko ant visų, jis visiems pavyduliavo, nes jo niekas neateidavo aplankyti, neatneÅ¡davo lauktuvių. Jo vaikai visada jį pavaiÅ¡indavo lauktuvėmis. Vaikų globos namai, kuriuose yra jo vaikai – Å¡eimyninio tipo globos namai, kur atneÅ¡tas vaiÅ¡es padalina visiems ten esantiems vaikams, bet daugiausiai duoda mažiausiems. Jia jau 6 metus lanko savo vaikus vaikų globos namuose, 3 kartus per savaitę juos lankydavo ir jokių pretenzijų nebuvo. Jis (V. L.) bendrauja su visais vaikų globos namuose esančiais vaikais, turėjo nusipirkęs Å¡autuvÄ , nusivesdavo vyresnius vaikus prie upės paÅ¡audyti, bet tai jis daro legaliai.

Parodė, kad A. M. dabar yra iÅ¡vežtas į Å vėkÅ¡nos specialiÄ jÄ mokyklÄ , kur jį iÅ¡vežė pernai. A. pastoviai pabėga iÅ¡ ten ir kreipiasi į jį (V. L.) pagalbos, nes ten yra muÅ¡amas. Parodė, kad jis gailisi, kad savo sÅ«nų K. L.įtraukė į nusikalstamÄ veikÄ , negerai padarė, pripažįsta, kad negalima naudoti smurto vaikų atžvilgiu.Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta tokiais įrodymais.Liudytoja R. T. parodė, kad ji dirba Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose socialine darbuotoja ketvirtus metus.

Pažįsta kaltinamÄ jį V. L., tai yra vienų iÅ¡ jų ugdytinių, t.y. K. L., V. L. ir V. L., tėvas. V. L.ir V. L.yra vienoje grupėje, su kuria dirba ji, o V. L. Å¡iuo metu yra kitoje grupėje. K. L. yra vyriausias iÅ¡ kaltinamojo vaikų, esančių jų globos namuose, o V. L. - jauniausia. A. M. taip pat yra jos grupės globotinis. Parodė, kad Å¡io įvykio dienÄ , t.y. 2011-07-07, apie 17.30 val. jie su vaikais ruošėsi vakarienei. PrieÅ¡ tai su mažiausiais vaikais jie buvo lauke, grįžę į grupę ruošėsi vakarienei, o vyresni vaikai tuo metu lÅ«kuriavo lauke.

Jie su mažiausiais vaikais dengė stalus, išnešiojo vakarienę. Dar prieš vakarienę V. L. atėjo aplankyti savo vaikų, jis bendravo su savo ir kitais vaikais, tarp kurių buvo ir A. M. Su mažiausiais vaikais eidami iš lauko jie paliko lauke vyresnius vaikus, su kuriais bendravo V. L.. V. L. su savo vaikais ir kitais vyresniais jų auklėtiniais bendravo pavėsinėje. Iki vakarienės likus maždaug valandai V. L. atėjo aplankyti savo vaikų, tai galėjo būti apie 16.30 val. Mažiausiams, t.y. nuo 1 iki 5 metų amžiaus, vaikams, pavakarieniavus, ji (R.

T.) tvarkė stalus ir žvilgterėjo pro langÄ , kadangi vyresni vaikai turėjo ateiti vakarieniauti. Žvilgterėjusi pro langÄ pavėsinėje pamatė vaikų susibÅ«rimÄ . Pavėsinė nuo pastato, kiuriame ji buvo, yra apie 7 ar 10 metrų atstumu. Pamačiusi pavėsinėje vaikų susibÅ«rimÄ ji (R. T.) išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, kas vyksta, ir tuo pačiu pakviesti lauke likusių vaikų vakarienės. Atėjusi į pavėsinę pamatė, kad V. L. už rankos laiko A. M. Ji iÅ¡ karto sunerimo, kadangi A.

M. buvo apsiverkęs, ji suprato, kad vyksta kažkas negero. Jai atrodo, kad kaltinamasis laikė A. M. už alkÅ«nės, kuriÄ buvo prispaudęs, kaltinamasis tvirtai laikė A., Å¡is verkė, buvo iÅ¡raudęs. Ji matė tik tai, kaip kaltinamasis jėga laikė A. už rankos, kad kaltinamasis jį muÅ¡tų - nematė. Kai ji atėjo į pavėsine, kaltinamasis ir A. sėdėjo ant suoliuko vienas Å¡alia kito, ir kaltinamasis tuo metu laikė A. už rankos, ji stovėjo prieÅ¡ais juos. Kai ji atėjo į pavėsinę, kur kaltinamasis laikė A. už rankos, pavėsinėje dar buvo vaikų, gal 5 vaikai, bet bÅ«tent kurie, dabar ji jau negali pasakyti.

Suaugusiųjų Å¡alia nebuvo, tik kaltinamasis. GalbÅ«t Å¡io įvykio metu buvęs globos namų auklėtinis P. ir buvo globos namų teritorijoje, tačiau ji jo nematė. Kaltinamojo vaikai tuo metu buvo Å¡alia. Pavėsinėje dar buvo S. Č., V. Č. Ji paklausė kaltinamojo ir A., kas vyksta, A. tylėjo, todėl ji dar kartÄ paklausė, kas vyksta, ir paprašė kaltinamojo, kad paleistų A. Ji klausė kaltinamojo, kodėl jis laiko A. už rankos, tačiau neprisimena, kÄ jis atsakė. Pavėsinėje buvę vaikai apie šį įvykį nieko nesakė.

Ji neprisimena kada, bet kaltinamasis pasakė, kad A. M. skriaudžia jo vaikus. Kai ji pareikalavo kaltinamojo, kad jis paleistų A., Å¡is dar ilgokai – apie 5 min. - laikė jį, iÅ¡ karto nepaleido. Kai pagaliau kaltinamasis paleido A., Å¡is bėgte nubėgo į grupę, o ji su kitais vaikais - jam iÅ¡ paskos. Tuo metu A. iÅ¡ kažko pasiskolino mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , užsidarė duÅ¡o patalpose ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nai atvyko maždaug po 15-20 minučių.

Dar ji prisiminė, kad kaltinamojo paleistas A. bėgdamas į grupę pasakė, kad dabar jau paskambins policijai. Kiek jai yra žinoma, A. neturėjo mobilaus ryÅ¡io telefono, todėl ji daro iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡ kažko pasiskolino telefonÄ ir paskambino policijai. Kai A. buvo užsidaręs duÅ¡o patalpose, ji bandė jo praÅ¡yti, kad atrakintų duris, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas nutiko, tačiau jis nieko neaiÅ¡kino, o iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Jis neatrakino durų, jie bendravo su juo esant uždarytoms durims.

Ji neprisimena, kada bÅ«tent, tačiau A. jai pasakė, kad jį mušė kaltinamasis. Sakė, kad kaltinamasis jam kumščiu ar ranka trenkė į Å¡onkaulius, bet į kurios pusės Å¡onkaulius, dabar ji jau neprisimena, tačiau minėjo tai jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Kai A. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, ji (R. T.) iÅ¡kvietė slaugytojÄ , kad Å¡i apžiÅ«rėtų A., ar Å¡is nėra sužalotas. Slaugytojai atėjus apžiÅ«rėti A., jos pakėlė jo marÅ¡kinėlius ir pamatė ties Å¡onkauliu paraudimÄ , kurį, jai atrodo, slaugytoja užfiksavo.

A. jai (R. T.) nesakė, kad jį kažkas dar, be kaltinamojo, bÅ«tų mušęs. Ji spėja, kad kaltinamasis taip pasielgė todėl, kad A. skriaudė jo vaikus. Visų Å¡io įvykio aplinkybių ji jau neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesÄ . Liudytoja J.S. parodė, kad ji dirbo Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose direktore nuo Å¡ių globos namų atidarymo, t.y. nuo 1980 metų iki 2011-07-15, pažįsta kaltinamÄ jį V.

L., jis yra K. L., V. L. ir V. L., gyvenančių Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose, tėvas. Å ių globos namų pavaduotoja buvo D. M. Parodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai buvo normalÅ«s iki tada, kol vienais metais grįžusi į darbÄ po atostogų ji rado svetimÄ kompiuterį, kuris buvo ne jų globos namų. Tai buvo prieÅ¡ porÄ metų, tikriausiai 2010 metais. Jų globos namų visas turtas buvo įvertintas, užpajamuotas. Tas naujai atsiradęs kompiuteris stovėjo svetainėje, prieÅ¡ tai ten stovėjo du mÅ«sų globos namų kompiuteriai, o jai grįžus iÅ¡ atostogų ji rado vienÄ jų kompiuterį ir vienÄ - svetimÄ .

R.T. pasakė jai, kad kaltinamasis atnešė naujÄ kompiuterį, dar pasakė, kad jis blogai veikia ir įjungtas burzgia. Ji (J. S.) liepė grÄ Å¾inti kompiuterį kaltinamajam. Dar paklausė auklėtojų, kodėl jos paėmė kaltinamojo atneÅ¡tÄ kompiuterį, o Å¡ios atsakė, kad jų niekas neklausė, kad kaltinamasis atnešė ir viskas, kad kartu su juo tÄ kartÄ buvo dar vienas vyras. Vėliau ji kalbėjosi su kaltinamuoju, iÅ¡aiÅ¡kino jam, kaip turi bÅ«ti globos namams dovanojamas turtas, tačiau nuo Å¡io įvykio jų santykiai su kaltinamuoju paÅ¡lijo, jis pradėjo raÅ¡yti skundus.

Parodė, kad jai dirbant globos namuose, kaltinamasis dažnai ateidavo aplankyti savo vaikų, apsilankymų metu jis bÅ«davo ilgai, kartais iÅ¡eidama po darbo namo ji dar palikdavo jį su vaikais. Pagal globos namų tvarkÄ vaikus galima buvo lankyti 2 valandas per dienÄ , tačiau taip griežtai lankymo valandų jie nenustatydavo ir neapribodavo lankymo laiko. Kaltinamasis leisdavo sau ateiti aplankyti vaikų kada nori ir iÅ¡eiti taip pat kada nori. Jis ateidavo aplankyti vaikų 15.00-16.00 val., o iÅ¡eidavo, kai visi vaikai jau ruoÅ¡davosi miegoti, 21.00 val. jis dar bÅ«davo su vaikais lauke.

Ji neklausydavo, apie kÄ V. L. kalbėdavosi su vaikais, bet jis kirÅ¡indavo visus globos namų vaikus, atsineÅ¡davo kompiuterį, rodydavo jiems Kedžio nuotraukas, “vedė savo politikÄ â€. Parodė, kad vienÄ dienÄ ji dalyvavo knygos pristatyme, todėl į darbÄ atvyko po pietų. Tai buvo 2011-07-07. Socialinė pedagogė A. C. jÄ informavo, kad A. M. sumušė K. L. Ji pasakė, kad dėl Å¡io įvykio susikambino su policijos poskyrio ŽirmÅ«nuose inspektore ir kad rytojaus dienÄ dėl Å¡io įvykio A. bus nuvežtas ten aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui.

A. C. apie šį įvykį informavo medikę, kuri apžiÅ«rėjo K. L. , bet nieko ypatingo ji nepamatė, kad dėl sužalojimų reiktų kreiptis į kitus medikus, patrynė sumuÅ¡imus geliu “Fastum Gel” ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Parodė, jog A. pasakojo, kad sumušė K. dėl to, kad Å¡is jį apÅ¡meižė, kadangi K. melagingai sakė, jog A. jam davė žiebtuvėlį ir liepė juo deginti žaislus. A. pats sakė, kad kerÅ¡ydamas už melÄ su rakete daužė K. per nugarÄ .

Su kaltinamuoju neteko aiÅ¡kintis dėl jo sÅ«naus K. sumuÅ¡imo. Ji klausė K., kas atsitiko tarp jo ir A., apžiÅ«rėjo jo (K.) nugarytę. A. sakė, kad nedraskė K., kad tik rakete padaužė jam per nugarÄ . Ji paklausė K., ar tikrai ant jo nugarytės esančias mėlynes padarė A., kadangi ji žinojo, jog K. dažnai greitai važinėdavo dviračiu, karstydavosi medžiais, iÅ¡ kurių galėjo iÅ¡kristi ir pasidaryti sužalojimus, tačiau apie tai paklaustas K. jai atsakė, kad jis nesusižalojo krisdamas nuo dviračio ir neapsidraskė medžio Å¡akomis.

Parodė, kad jos darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tačiau po darbo ji iÅ¡eidavo namo, apsižiÅ«rėdavo namus ir vėl grįždavo į darbÄ . Parodė, kad Å¡io įvykio dienÄ 17.00 val. ji išėjo iÅ¡ darbo namo, tačiau vėliau grįžo į darbÄ . Grįžusi į darbÄ ji apėjo visÄ teritorijÄ , matė kaltinamÄ jį, kuris su vaikais buvo antros Å¡eimynos pavėsinėje. A. sėdėjo virtuvėlėje kartu su socialinės darbuotojos padėjėja O. V. , kuri sakė A. papasakoti tai, kÄ neseniai papasakojo jai.

A. papasakojo jai (J. S.), kad kaltinamasis jam grasina. Patikslino, kad tai buvo ne tÄ dienÄ , kuriÄ kaltinamasis primušė A.M.. PaaiÅ¡kino kad jai dabar jau sunku prisiminti, ji supainiojo datas. VienÄ dienÄ A. jai skundėsi, kad kaltinamasis jį grasina primuÅ¡ti, tuomet ji jam pasakė, kad jis niekur neitų iÅ¡ globos namų ir nuolat bÅ«tų Å¡alia suaugusio žmogaus. TÄ pačiÄ dienÄ jai paskambino ir pasakė, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡vežė kaltinamÄ jį, nes Å¡is sumušė A. KitÄ dienÄ ji pasikvietė A. ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tuomet, kai kaltinamasis ėjo palei sienÄ , A. pagalvojo, kad Å¡is eina pas jį, todėl iÅ¡Å¡oko per langÄ ir pabėgo, tačiau kaltinamasis prikalbino vaikus sugauti A., kurie jį sugavo ir atvedė kaltinamajam.

A. pasakojo jai (J. S.), kad kaltinamasis jį mušė, daužė kumščiu į Å¡onÄ , bet neminėjo kiek kartų. Vėliau vaikai lauke dirbo, ravėjo, o A. - ne, jam išėjus į laukÄ ji pasakė, kad ir Å¡is galėtų padirbėti, tačiau A. pasakė, kad jam skauda Å¡onus, kai nusikosti, tuomet ji pasakė medikei nuvežti A. į traumatologinį skyrių, jis buvo ten nuvežtas ir apžiÅ«rėtas. Po Å¡ios dienos kaltinamasis pradėjo papirkinėti vaikus. A. minėjo, kad kaltinamasis mokė savo sÅ«nų, kaip muÅ¡tis.

Ji neprisimena, ar A. jai sakė, kad jį bÅ«tų mušęs K. Ji kalbėjo su V. Č.dėl Å¡io įvykio, jis pasakė jai, kad blogai pasielgė pavijęs savo draugÄ A. ir jį atvedęs kaltinamajam. Su S. Č. buvo neįmanoma kalbėtis, jis kaltinamÄ jį laikė Dievu, kuris jį iÅ¡gelbės ir viskÄ jam padarys. Parodė, kad kaltinamasis po to, kai ji nurodė auklėtojoms grÄ Å¾inti jam jo atneÅ¡tÄ kompiuterį, pradėjo raÅ¡yti skundus seimo nariams, rodė juos (skundus) globos namų vaikams, tarėsi su jais, kam dar reikia raÅ¡yti skundus, galbÅ«t Editai Žiobienei ir panaÅ¡iai.

Kaltinamasis bendravo su globos namų vaikais nuo 12 metų amžiaus ir vyresniais. Kaltinamasis ateidavo į globos namus vakarais, vaikščiodavo ir Å¡nekėdavosi su vaikais. Jis atneÅ¡davo savo vaikams vaiÅ¡ių, kartais pasakydavo, kad jie (darbuotojai) pavaiÅ¡intų ir kitus vaikus, bet paskui skųsdavo. Ji ne kartÄ prašė medikių, kad pasikalbėtų su kaltinamuoju, kad jis neneÅ¡tų vaikams netinkamų maisto produktų, t.y. dirbtinių gėrimų, krakmolinių saldainių. Buvo atvejų, kad kaltinamasis vaiÅ¡indavo globos namų vaikus cigaretėmis.

Parodė, kad S. Č. pasakė jai (J. S.), kad, jei kaltinamasis duos jam 200 Lt, tai jis liudys, kad kaltinamasis nemušė A. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesÄ . Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. Nuo 2011-07-18 iki 2012-03-29 ji laikinai pavadavo direktorę. Pažįsta kaltinamÄ jį, kadangi jo vaikai K. L., V. L. ir V. L. auga jų globos namuose, K.

L. yra mūsų ugdytinis, bet nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio jis mokosi Švėkšnos specialiojoje mokykloje, o į jų globos namus grįžta tik atostogauti. Parodė, kad tuo metu, kai įvyko šis įvykis, t. y. 2011-07-07, ji buvo atsotogose. Kiek ji žino, kaltinamasis sumušė A. Dėl šio įvykio Vilniaus 1 apylinkės teisme buvo apklausiami jų globos namų ugdytiniai, kurių apklausoje ji dalyvavo, kaip jų globėja. Jai teko bendrauti su tais vaikais, jie jai sakė, kad A. mušė kaltinamasis.

A. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. PrieÅ¡ šį įvykį buvo dar toks įvykis, kad A. buvo sumušęs K., taigi, ji mano, kad K. tėvas primušė A. kerÅ¡ydamas už sÅ«nų ir taip bandydamas jį pamokyti. Dėl Å¡io įvykio buvo apklausti jų globos namų ugdytiniai – A. M., K. L., V. Č. ir S. Č.. Dėl Å¡io įvykio jai teko bendrauti ir su kitais globos namų vaikais, bet, kadangi kaltinamasis turi jiems įtakÄ , tai vienÄ kartÄ vaikai sakė vienaip, o kitÄ kartÄ - kitaip.

Apskritai ji stengėsi kuo mažiau bendrauti su vaikais dėl Å¡io įvykio, nes kaltinamasis kaltino jÄ , kad ji daro vaikams poveikį. Su vaikais ji bendravo labai mažai, ji neįtakojo vaikų, kad jie duotų vienokius ar kitokius parodymus, su jais bendravo policijos pareigÅ«nai, psichologai. Ji prisimena, kad ant K. L. nugaros buvo sumuÅ¡imo žymės, vadinasi, konfliktas buvo, tačiau jai sunku dabar atgaminti Å¡io įvykio sekÄ . A. M. turi elgesio ir emocijų sutrikimus, tačiau yra tokia tvarka, kad tokie vaikai neatskiriami ir yra ugdomi toliau su kitais vaikais.

Vaikas, turintis elgesio ir emocijų sutrikimų, nėra ligonis ir nėra specializuotų įstaigų, kad galima bÅ«tų tokius vaikus atskirti nuo kitų vaikų. A. turi elgesio problemų, su juo dirba psichologai, jis yra gydytas vaiko raidos centre, gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, jis yra sunkus vaikas, tačiau tokių vaikų jų globos namuose yra ne vienas. K. L. taip pat turi elgesio problemų, jie yra jį užrašę į vaiko raidos centrÄ , bet iÅ¡vadų dar nėra, K. turi problemų ir su mokslais.

Ji neprisimena, nuo kada kaltinamojo vaikai apsigyveno jų globos namuose, kaltinamasis lanko savo vaikus, bendrauja su jais. Kaltinamasis turi įtakos ir jų ugdytiniams V. bei S. Č., kuriems, po paskutinių įvykių, jis yra autoritetas. Kaltinamasis bendrauja su jais, tačiau apie kÄ â€“ ji negali pasakyti. Kažkodėl po Å¡ių įvykių kaltinamasis nupirko S. Č. ir A. M. mobilaus ryÅ¡io telefonus, apie tai jai pasakė auklėtojos. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, dabar nuo to laiko praėjo jau beveik metai.

Liudytoja A. C. parodė, kad ji dirba Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose socialine pedagoge 23 metus, t.y. nuo 1989 metų. Pažįsta kaltinamÄ jį V. L., kadangi jo vaikai K. L., V. L. ir V. L. yra Å¡ių globos namų ugdytiniai. Jai Å¡iek tiek teko bendrauti su kaltinamuoju, dažnai jį matydavo, tačiau jis retai atsakydavo į pasisveikinimÄ , kaltinamasis yra kelis kartus atėjęs pasikalbėti pas jÄ Ä¯ kabinetÄ . Parodė, kad ji ne kartÄ buvo kviesta pas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjus, kaip A.

M., kuris yra jų globos namų ugdytinis, globėja, kur buvo supažindinta su Å¡ia byla. Pati ji Å¡io įvykio nematė, nes tÄ dienÄ jai buvo iÅ¡eiginė. Jai atėjus į darbÄ , vaikai iÅ¡ karto pradėjo sakyti, kad A. M. primušė K. L.. A. pasakojo, kad K.norėjo uždegti žaislus, todėl A. supyko ir jį primušė. IÅ¡girdusi tai ji nuėjo pas K., apžiÅ«rėjo jo nugarytę. PrieÅ¡ tai jis buvo įlipęs į medį, iÅ¡ kur iÅ¡krito, apie tai jai pasakojo kiti vaikai. K. yra labai judrus vaikas, taigi, visko pasitaiko.

Ji apžiÅ«rėjo K. nugarytę, pamatė keletÄ Ä¯brėžimų, paklausė, ar jam skauda, o Å¡is atsakė, kad neskauda. K. jai sakė, kad susipyko su A., po ko A. paėmė raketę ir sudavė K. teniso rakete. Ji nuėjo pas medikę, paklausė, ar Å¡i matė K. nugarÄ , ji pasakė, kad apžiÅ«rėjo, kad viskas gerai, patepė įbrėžimus vaistais ir daugiau į medikus kreiptis nereikia. Joms besikalbant atėjo K. tėtis, kuris atsivedė K. ir pradėjo joms rodyti jo nugarytę, klausė, ar jos matė, kad jo sÅ«naus nugara yra sužalota.

Ji pasakė, kad matė, kad medikė apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad viskas gerai, tuomet Å¡is kažkÄ sakė, kad jos yra abejingos ir panaÅ¡iai. Ji paskambino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigÅ«nams, papasakojo apie šį įvykį ir su jais susitarė, kad rytojaus dienÄ atvyks su A. pas juos apklausai. Parodė, kad, kai ji 2011-07-08 atėjo į darbÄ , vaikai jai pasakė, kad A. primušė kaltinamasis. TÄ dienÄ vaikai tvarkė gėlynus, dirbo lauke, o A. - ne, tuomet direktorė paklausė jo, kodėl jis nepadeda vaikams, o Å¡is atsakė, kad jam skauda krÅ«tinę, kad negali įkvėpti.

Po Å¡io atsakymo jos paklausė A., kas jam nutiko, ir tada jis papasakojo, kad jį primušė K. tėtis, kad jis kumščiu jam davė į krÅ«tinę, ir parodė į Å¡onÄ . Sakė, kad keletÄ kartų jį mušė į Å¡onus kumščiu. Vežant A. į poliklinikÄ ji paklausė jo, kaip jis buvo muÅ¡amas. Su direktore jos nusprendė, kad A. bÅ«tina vežti į poliklinikÄ , kad jį apžiÅ«rėtų medikai, ir ji nuvežė. IÅ¡oriÅ¡kai jokių sumuÅ¡imų nesimatė, tačiau padarius rentgeno nuotraukas, paaiÅ¡kėjo, kad yra vidinės kraujosrÅ«vos.

Daugiau A. jai nieko nepasakojo, tik kai važiavo į poliklinikÄ , jis pasakė jai, kad negali įkvėpti oro, nes jam skauda, ir tai, kad K. tėtis keletÄ kartų sudavė jam kumščiu. Dar pasakojo, kad jį pagavo broliai V. ir S. Č., kurie ir atvedė jį K. tėčiui. A. sakė, kad kaltinamasis jį sumušė už tai, kad jis sumušė jo sÅ«nų K.. A. jai sakė blogai pasielgęs sudavęs rakete K., o taip pasielgė dėl to, kad K. blogai elgėsi su žaislais. Parodė, kad jų ugdytinis A.

M. turi gana didelių elgesio sutrikimų, S. Č. - taip pat, vieni iÅ¡ jų ugdytinių turi mažesnių, kiti didesnių emocinių ir elgesio sutrikimų. Parodė, kad kaltinamasis padarė daug žalos kitiems jų ugdytiniams, papirkinėjo S. Č. ir A. M., kad Å¡ie sakytų netiesÄ , kad pakeistų parodymus jis jiems nupirko mobiliuosius telefonus. Po A. sumuÅ¡imo kaltinamasis nupirko A. ir S. mobiliuosius telefonus. Patys vaikai atnešė ir parodė telefonus, kuriuos jiems nupirko kaltinamasis, patys pasakė, kad telefonus jiems nupirko kaltinamasis.

Ne visai tiesiogiai vaikai pasakė, kad jiems telefonus nupirko kaltinamasis, tačiau praėjus kažkuriam laikui po Å¡io įvykio A. jau pasakė, kad kaltinamasis jo nemušė, o telefonÄ jam davė „šiaip sau“. Vaikai kalbėjo, kad už A. pagavimÄ kaltinamasis žadėjo jiems sumokėti 20 Lt. Kaltinamasis labai „iÅ¡reguliavo“ jų ugdytinius, juk jiems mobilaus ryÅ¡io telefonas yra labai svarbus daiktas, o A. dėl rÅ«kalų gali padaryti bet kÄ . Kaltinamasis duodavo A. cigarečių, tai sakė ir pats A. ir kiti vaikai, kurie matė, kai kaltinamasis duodavo A. cigarečių.

Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis nukentėjusysis A. M. , kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 31-35), kad jis, bÅ«damas globos namuose, pastebėjo K. tėvÄ (V. L.), iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti, tačiau V. Č. ir S. Č. pradėjo jį gaudyti. Jis bandė lipti per tvorÄ , bet Å¡ie pagriebė jį už kojos, ir jis pats nulipo, o Å¡ie nuvedė jį pas K. tėvÄ .

K. tėvas užlaužė jo rankas už nugaros, laikė už riešų, apsidairė ir trenkė jam į Å¡onkaulius du kartus, į deÅ¡inę pusę, tada pasisodino ant suoliuko, laikė rankas užlaužęs. K. tėvas paprašė K., kad Å¡is trenktų jam. K. daužė jam deÅ¡inį petį, nugarÄ , bet jam nelabai skaudėjo. Paskui atėjo auklėtoja, paklausė, kÄ daro. K. tėvas sakė, kad tik rankas laiko. Jis (A. M.) pasakė, kad mušė, vėliau iÅ¡kvietė policijÄ . K. tėvas pradėjo gintis, kad nemušė.

K. tėvas gaudė jį jau porÄ dienÄ prieÅ¡ tai, grasino, kad „jis sės, direktorė sės", už tai, kad jis (A. M.) primušė jo sÅ«nų K.. K. jis (A. M.) mušė dėl to, kad Å¡is buvo paėmęs jo žiebtuvėlį, pradėjo deginti žaislus. K. auklėtojoms pamelavo, kad jis (A. M.) davė žiebtuvėlį ir liepė deginti žaislus. Tai jį labai sunervino. K. mušė rakete, Å¡lepete ir du kartus trenkė kumščiu. Teniso rakete trenkė K. per galvÄ du kartus, Å¡lepete trenkė į kojÄ ir rankÄ .Papildomos apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A.

M., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 40-41), kad jis laikosi savo parodymų, kuriuos davė teisme apklausos metu. Be to, parodė, kad 2011 m. rugpjūčio pabaigoje jam bÅ«nant Vilniaus miesto 2-ųjų globos namų teritorijoje prie jo priėjo V. L. ir P. M. Pokalbis vyko jau po apklausos teisme. V. L. paklausė, ar jam (A. M.) neliepė direktorė D. raÅ¡yti, jog V. L. jį sumušė. Jis atsakė, kad po sumuÅ¡imo direktorė D. liepė jam paraÅ¡yti tiesÄ , kaip buvo.

Pokalbio metu su V. L. jis matė, kad Å¡is turi ant kaklo pasikabinęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , telefono ekranas Å¡vietė, vyko įraÅ¡inėjimas. Pokalbio su V. L. metu jis jautėsi nesmagiai, jautė vidinę baimę. Su V. L. buvusį asmenį pažinojo, nes jis buvęs 2-ųjų globos namų auklėtinis. V. L. nieko neprašė, nieko nežadėjo ir negrasino. Pokalbio metu V. L. jis sakė, kad jis (V. L.) sudavė jam į Å¡onÄ du kartus. Vaikų globos namų direktorė ar kiti darbuotojai jam tikrai neliepė meluoti apie tai, kad V.

L. sudavė jam du kartus.Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas K. L., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 45-48), kad jo tėvas norėjo įeiti pas A. į kambarį. A. norėjo pro langÄ iÅ¡Å¡okti. S. su V. norėjo jį pagauti. A. per tvorÄ vienÄ kojÄ permetė, o kitÄ S. pagavo ir laikė. V. tik žiÅ«rėjo. A. nulipo, S. su V. jį nuvedė iki krÅ«mų. Atėjo tėtis ir nuvedė A. iki pavėsinės, pasakė jam (K.

L.) arba 6 kartus trenkti, arba 7, arba 5, arba 4. Jis (K. L.) paėmė ir trenkė A., kurį laikė už rankos tėvas, į Å¡onÄ , kiek kartų trenkė – neprisimena. Tėvas vesdamas A. laikė už rankos rieÅ¡o ir nieko nedarė.Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas V. Č., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 51-54), kad K. pasiskundė savo tėvui, jog A. ima iÅ¡ jo telefonÄ , prakalba sÄ skaitÄ . A. pamatęs, kad ateina K. tėvas, iÅ¡Å¡oko pro langÄ ir pradėjo bėgti.

Jis (V. Č.) su S. pagavo A. prie tvoros. A. porÄ metrų pavedė ir paleido. Paskui S. jį pavedė ir paleido. K. iki galo nuvedė pas tėvÄ . K. tėvas neprašė pagauti A. K tėvas nuvedė A prie suoliuko ir liepė K trenkti penkis kartus, nu nesakė, kiek. Vesdamas A. K. tėvas sudavė kelis kartus į Å¡onÄ . Pavėsinėje K. tėvas laikė A. už rankos rieÅ¡o. Su A. K. tėvas kalbėjosi, klausė, kodėl iÅ¡ K. telefonÄ ima, grasina. Pavėsinėje K. tėvas sakė K., kad už tai, jog A. primušė K., „tai dabar tiek pat duok Å¡itam A.i".

Penkis kartus trenkė į petį, prie nugaros. Po to atėjo auklėtoja, A. nubėgo. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas S. Č., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 57-61), kad 2-uosiuose globos namuose, kur jis gyvena, įvyko konfliktas. Kai A. buvo prie lango, K. pasakė „duok saldainių", tėvas buvo nuėjęs toliau. K. pasakė: „Ne", A. pagrasino. K. iÅ¡girdo, nuėjo pas auklėtojÄ . A. nubėgo, o jis (S. Č.) pagavo, atvedė, tada K. tėvas paėmė už rankos rieÅ¡o ir nusivedė į pavėsinę, pasakė K.:

„Duok jam kelis kartus". K. davė kelis kartus į Å¡onÄ . Tada A. apsiverkė, kad daugiau nemuÅ¡tų. Tada auklėtoja R. pamatė, atėjo, klausė: „Kas čia buvo, paleisk". K. tėvas paleido A. Jo (S. Č) niekas neprašė pagauti A. 2011-07-07 pareiÅ¡kimu Vilniaus 2-ųjųj vaikų globos namų socialinė darbuotoja R. T. pranešė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajam PK apie 2011-07-07 V. L. panaudotÄ fizinį smurtÄ A. M. atžvilgiu (t. 1, b.l. 2).2011-07-08 Vilniaus 2-ųjų globos namų direktorė J.

S. pateikė informacijÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto 1 policijos komisariatui apie 2011-07-07, apie 18.15 val. V. L. ir jo sÅ«naus K. L. fizinio smurto A. M. atžvilgiu panaudojimo aplinkybes (t. 1, b.l. 3-4).IÅ¡ Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK praneÅ¡imo apie įvykį registracijos matyti, kad 2011-07-07 18.22 val. A. M. (taip nurodyta) telefonu pranešė apie vaiko sumuÅ¡imÄ vyriÅ¡kiu, vėliau nustatyta, kad Vilniuje, Minties g. 1, Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų teritorijoje V.

L. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui A. M. (t. 1, b.l. 5-6).2011-07-08 tarnybiniu praneÅ¡imu dėl gauto praneÅ¡imo iÅ¡ ligoninės Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis M. Lauraitis pranešė, kad 2011-07-08, apie 11.00 val. į komisariatÄ paskambino Antakalnio vaikų traumatologijos punkto gydytoja Počekajutė ir pranešė, kad 2011-07-08, apie 09.00 val. dėl sumuÅ¡imo į ligoninę kreipėsi A. M. ; diagnozuota: krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas; suteikus pagalbÄ A.

M. paleistas į namus (t. 1, b.l. 7).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2099/11(01) nurodyta, A. M. 2011-07-13 apžiÅ«ros metu iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų žymių, iÅ¡skyrus poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus kairėje pusėje, padarytÄ trauminio poveikio kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, tiek suduodant smÅ«gį, tiek ir minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ ribotÄ pavirÅ¡ių, maždaug prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros, nėra;

Antakalnio poliklinikoje nustatytas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė paremta tik A. M. subjektyviais skausminiais nusiskundimais, bet nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (t. 1, b.l. 16-18).2011-07-08 VÄ® Antakalnio poliklinikos iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų užfiksuota, kad A. M. buvo apžiÅ«rėtas, jam diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas; iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog A. M. nurodė, kad A. M. 2011-07-07, apie 19 val. vaikų namų kieme kito vaiko tėvas kumščiu trenkė į krÅ«tinę, po to buvo sunku kvėpuoti; nurodyta, kad dabar skauda palapuojant, judant (t. 1, b.l. 19-20).2011-09-21 įtariamasis V.

L. pateikė ikiteisminiam tyrimui kompaktinius diskus su garso įrašais (t. 2, b.l. 42-44) ir apklausos metu teigė, kad įrašė pokalbį su A. M., kuris pasakė, jog jo jis nemušė, o meluoti apie tai jam liepė globos namų direktorė (t. 2, b.l. 39-41).2011-11-07 pateikti ikiteisminiam tyrimui įtariamojo V. L. garso įrašai buvo apžiūrėti, padaryta stenograma (t. 2, b.l. 45-56).Kaltinamasis V. L. ir teisiamajame posėdyje, ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 31-32, 39-41) parodė, kad jis nesudavė A.

M. nė vieno smūgio, teisme jis parodė, kad, jo nuomone, A. M. iš pykčio davė tokius parodymus, kad jis (V. L.) sudavė jam du kartus, kadangi jis pyko ant jo (V. L.), nes jis savo vaikams į globos namus nešdavo pilnus maišus lauktuvių, nupirko jiems mobilaus ryšio telefonus, o A. M. pyko ant visų, jis visiems pavyduliavo, nes jo niekas neateidavo aplankyti, neatnešdavo lauktuvių.Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir juos atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologui, apklaustas nepilnametis nukentėjusysis A.

M. , kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (t. 1, b.l. 31-35), kad jis, bÅ«damas globos namuose, pastebėjo K. tėvÄ (V. L.), iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti, tačiau V. Č. ir S. Č. pradėjo jį gaudyti. Jis bandė lipti per tvorÄ , bet Å¡ie pagriebė jį už kojos, ir jis pats nulipo, o Å¡ie nuvedė jį pas K. tėvÄ . K. tėvas užlaužė jo rankas už nugaros, laikė už riešų, apsidairė ir trenkė jam į Å¡onkaulius du kartus, į deÅ¡inę pusę, tada pasisodino ant suoliuko, laikė rankas užlaužęs. K. tėvas paprašė K., kad Å¡is trenktų jam.

K. daužė jam deÅ¡inį petį, nugarÄ , bet jam nelabai skaudėjo. Paskui atėjo auklėtoja, paklausė, kÄ daro. K. tėvas sakė, kad tik rankas laiko. Jis (A. M.) pasakė, kad mušė, vėliau iÅ¡kvietė policijÄ . K. tėvas pradėjo gintis, kad nemušė. K. tėvas gaudė jį jau porÄ dienÄ prieÅ¡ tai, grasino, kad „jis sės, direktorė sės", už tai, kad jis (A. M.) primušė jo sÅ«nų K.Papildomos apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. parodė (t. 1, b.l. 40-41), kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.Tai, kad nukentėjusiojo A.

M atžvilgiu fizinį smurtÄ panaudojo ne tik nepilnametis liudytojas K. L., bet ir kaltinamasis V. L., patvirtinama ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK praneÅ¡imo apie įvykį registracija, kuruoje nurodyta, kad 2011-07-07 18.22 val. A. M. (taip nurodyta) telefonu pranešė apie vaiko sumuÅ¡imÄ vyriÅ¡kiu, vėliau nustatyta, kad Vilniuje, Minties g. 1, Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų teritorijoje V. L. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui A. M. (t. 1, b.l. 5-6). Tai patvirtinama taip pat ir 2011-07-08 VÄ® Antakalnio poliklinikos iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriame užfiksuota, kad A.

M. buvo apžiÅ«rėtas, jam diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas; iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog A. M. nurodė, kad A. M. 2011-07-07, apie 19 val. vaikų namų kieme kito vaiko tėvas kumščiu trenkė į krÅ«tinę, po to buvo sunku kvėpuoti (t. 1, b.l. 19-20).Kad kaltinamasis V. L. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam A. M., vesdamas pastarÄ jį iki pavėsinės, parodė ir nepilnametis liudytojas V. Č., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologui, kuomet V.

Č. parodė (t. 1, b.l. 51-54), kad K. pasiskundė savo tėvui, jog A. ima iÅ¡ jo telefonÄ , prakalba sÄ skaitÄ . A. pamatęs, kad ateina K. tėvas, iÅ¡Å¡oko pro langÄ ir pradėjo bėgti. Jis (V. Č.) su S. pagavo A. prie tvoros. A. porÄ metrų pavedė ir paleido. Paskui S. jį pavedė ir paleido. K. iki galo nuvedė pas tėvÄ . K. tėvas neprašė pagauti A. K. tėvas nuvedė A. prie suoliuko ir liepė K. trenkti penkis kartus, nu nesakė, kiek. Vesdamas A. K. tėvas sudavė kelis kartus į Å¡onÄ .

Pavėsinėje K. tėvas laikė A. už rankos rieÅ¡o. Su A. K. tėvas kalbėjosi, klausė, kodėl iÅ¡ K. telefonÄ ima, grasina. Pavėsinėje K. tėvas sakė K., kad už tai, jog A. primušė K., „tai dabar tiek pat duok Å¡itam A.". Penkis kartus trenkė į petį, prie nugaros. Po to atėjo auklėtoja, A. nubėgo. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. T. parodė, kad atėjusi į pavėsinę pamatė, kad V. L. už rankos laiko A. M. Ji iÅ¡ karto sunerimo, kadangi A. M. buvo apsiverkęs, ji suprato, kad vyksta kažkas negero.

Jai atrodo, kad kaltinamasis laikė A. M. už alkÅ«nės, kuriÄ buvo prispaudęs, kaltinamasis tvirtai laikė A., Å¡is verkė, buvo iÅ¡raudęs. Ji matė tik tai, kaip kaltinamasis jėga laikė A. už rankos, kad kaltinamasis jį muÅ¡tų - nematė. Kai ji atėjo į pavėsine, kaltinamasis ir A. sėdėjo ant suoliuko vienas Å¡alia kito, ir kaltinamasis tuo metu laikė A. už rankos, ji stovėjo prieÅ¡ais juos. Ji paklausė kaltinamojo ir A., kas vyksta, A. tylėjo, todėl ji dar kartÄ paklausė, kas vyksta, ir paprašė kaltinamojo, kad paleistų A.

Kai ji pareikalavo kaltinamojo, kad jis paleistų A, Å¡is dar ilgokai – apie 5 min. - laikė jį, iÅ¡ karto nepaleido. Kai pagaliau kaltinamasis paleido A., Å¡is bėgte nubėgo į grupę, o ji su kitais vaikais - jam iÅ¡ paskos. Tuo metu A. iÅ¡ kažko pasiskolino mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , užsidarė duÅ¡o patalpose ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ji neprisimena, kada bÅ«tent, tačiau A. jai pasakė, kad jį mušė kaltinamasis. Sakė, kad kaltinamasis jam kumščiu ar ranka trenkė į Å¡onkaulius, bet į kurios pusės Å¡onkaulius, dabar ji jau neprisimena, tačiau minėjo tai jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo metu.

Kai A. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, ji (R. T.) iÅ¡kvietė slaugytojÄ , kad Å¡i apžiÅ«rėtų A., ar Å¡is nėra sužalotas. Slaugytojai atėjus apžiÅ«rėti A., jos pakėlė jo marÅ¡kinėlius ir pamatė ties Å¡onkauliu paraudimÄ , kurį, jai atrodo, slaugytoja užfiksavo. Parodė, kad visų Å¡io įvykio aplinkybių ji jau neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R.

T. parodė (t. 1, b.l. 10-11), kad 2011-07-07, apie 18.30 val., bÅ«dama globos namų svetainėje, pastebėjo pro langÄ vaikų susibÅ«rimÄ pavėsinėje. Nuėjusi iÅ¡siaiÅ¡kint, kas vyksta, pamatė V. L., kuris laikė A. M. už rankos. Vaikas buvo apsiverkęs, sėdėjo Å¡alia V. L., nes Å¡is jo nepaleido. Paklaususi, kas vyksta, pareikalavo paleisti A. M. Kai tik V. L. paleido jo rankÄ , A. M. pabėgo į globos namų tualeto patalpÄ ir užsirakino. Išėjęs po 15 minučių iÅ¡ tualeto pasakė, kad paskambino policijai ir pranešė apie šį įvykį.

Po to su slauge apžiÅ«rėjo A. M. kÅ«nÄ . Ant kÅ«no, iÅ¡ deÅ¡inės pusės, pastebėjo odos paraudimus. Vaikas teigė, kad gavo smÅ«gį kumščiu.Liudytoja J. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad A. pasakojo jai (J. S.), kad kaltinamasis jį mušė, daužė kumščiu į Å¡onÄ , bet neminėjo kiek kartų. Vėliau vaikai lauke dirbo, ravėjo, o A. - ne, jam išėjus į laukÄ ji pasakė, kad ir Å¡is galėtų padirbėti, tačiau A. pasakė, kad jam skauda Å¡onus, kai nusikosti, tuomet ji pasakė medikei nuvežti A.

į traumatologinį skyrių, jis buvo ten nuvežtas ir apžiÅ«rėtas. Po Å¡ios dienos kaltinamasis pradėjo papirkinėti vaikus. A. minėjo, kad kaltinamasis mokė savo sÅ«nų, kaip muÅ¡tis. Ji neprisimena, ar A. jai sakė, kad jį bÅ«tų mušęs K. Ji kalbėjo su V. Č. dėl Å¡io įvykio, jis pasakė jai, kad blogai pasielgė pavijęs savo draugÄ A. ir jį atvedęs kaltinamajam. Parodė, kad buvo atvejų, kad kaltinamasis vaiÅ¡indavo globos namų vaikus cigaretėmis. Parodė, kad S. Č. pasakė jai (J.

S.), kad, jei kaltinamasis duos jam 200 Lt, tai jis liudys, kad kaltinamasis nemušė A. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė (t. 1, b.l. 62-64), kad 2011-07-07, apie 18 val. baigusi darbÄ ji išėjo. Matė, kad tÄ dienÄ , kaip ir paprastai, V. L. lankė savo vaikus. Vakare telefonu slaugytoja J. R. pranešė, kad V. L. primušė vaikÄ , ir tas vaikas, A., pats iÅ¡kvietė policijÄ .

KitÄ dienÄ atėjusi į darbÄ ji iÅ¡sikvietė socialinę darbuotojÄ R. T., kuri parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kas įvyko. Kaip nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime, tai žodžiu patvirtino ir pati R. T., ji matė, kaip V. L. laikė pavėsinėje A. už rankos. Pirmiausia iÅ¡sikvietė ugdytinį Č. V, gim. 1996-11-26, kuris papasakojo, kaip viskas įvyko. Pasakojo, kad su savo broliu S. Č. sugavo A. M. ir nuvedė jį pas V. L., kuris sudavė Å¡iam porÄ smÅ«gių, o po to pavėsinėje A. sudavė smÅ«gius kumščiu ir K.

L., nes V. L. pasakė jam taip daryti. V. Č. paprašė neiÅ¡duoti V. L., kad tai jis papasakojo. Po to ji kalbėjosi su A. M. Pastarasis pasakė, kad jį sugavo broliai Č. ir nuvedė pas V. L., kuris sudavė jam du smÅ«gius į Å¡onÄ ir paėmęs už rankos nusivedė į pavėsinę, kur liepė jį muÅ¡ti savo sÅ«nui K., ir Å¡is sudavė jam smÅ«gius. Su S. Č. pakalbėti nepavyko, kadangi jis į kalbas nesileido, pareikÅ¡dams, kad nieko nebuvo. Mano, kad tai V. L. įtaka, nes vaikams jis yra kaip autoritetas ir jo prisibijo.Liudytoja D.

M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namuose direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. Nuo 2011-07-18 iki 2012-03-29 ji laikinai pavadavo direktorę. Parodė, kad tuo metu, kai įvyko šis įvykis, t. y. 2011-07-07, ji buvo atsotogose. Kiek ji žino, kaltinamasis sumušė A. Dėl šio įvykio Vilniaus 1 apylinkės teisme buvo apklausiami jų globos namų ugdytiniai, kurių apklausoje ji dalyvavo, kaip jų globėja. Jai teko bendrauti su tais vaikais, jie jai sakė, kad A. mušė kaltinamasis.

A. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. PrieÅ¡ šį įvykį buvo dar toks įvykis, kad A. buvo sumušęs K, taigi, ji mano, kad K tėvas primušė A. kerÅ¡ydamas už sÅ«nų ir taip bandydamas jį pamokyti. Dėl Å¡io įvykio buvo apklausti jų globos namų ugdytiniai – A. M. , K. L., V. Č. ir S. Č. Dėl Å¡io įvykio jai teko bendrauti ir su kitais globos namų vaikais, bet, kadangi kaltinamasis turi jiems įtakÄ , tai vienÄ kartÄ vaikai sakė vienaip, o kitÄ kartÄ - kitaip.

Apskritai ji stengėsi kuo mažiau bendrauti su vaikais dėl Å¡io įvykio, nes kaltinamasis kaltino jÄ , kad ji daro vaikams poveikį. Su vaikais ji bendravo labai mažai, ji neįtakojo vaikų, kad jie duotų vienokius ar kitokius parodymus. Parodė, kad kažkodėl po Å¡ių įvykių kaltinamasis nupirko S. Č. ir A. M. mobilaus ryÅ¡io telefonus, apie tai jai pasakė auklėtojos. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, dabar nuo to laiko praėjo jau beveik metai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Misevičienė parodė (t. 1, b.l. 69-71), kad apie įvykį, kuomet V. L. bÅ«damas globos namuose galimai sudavė smÅ«gius A. M.i, nieko negali papasakoti, kadangi tuo metu, t.y. 2011-07-07, buvo perkvalifikavimo studijose, jos tuo metu globos namuose nebuvo. Tik po to iÅ¡ pokalbių sužinojo, kad buvo toks įvykis, dėl kurio pradėtas Å¡is ikiteisminis tyrimas. Su A. M. apie šį įvykį iki jo apklausos teisme nieko nebuvo kalbėjusi, klausinėjusi ar tuo labiau liepusi jam kÄ nors liudyti, meluoti.

Tik po apklausos teisme, laukdama, kol bus paruoÅ¡tas apklausos protokolas, paklausė A. M., ar jam tikrai sudavė smÅ«gius. Å is patvirtino, kad taip. Daugiau Å¡io vaiko nei klausinėjo, nei vertė raÅ¡yti, nei kÄ nors pasakoti. Parodė, kad tiek A. M. , tiek S. Č. turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Su S. Č. neturėjo galimybės bendrauti nei prieÅ¡ apklausÄ teisme, nei po apklausos. S. Č., atvykus į teismÄ apklausai, iÅ¡ karto prisėdo prie V. L. Apie kÄ jie kalbėjosi, ji negirdėjo. Nei A.

M., nei S. ar V. Č., nei K. L. jokių nurodymų, kaip kalbėti teisme, ji nedavė ir iÅ¡ viso vengė apie tai kalbėti. Gal tik buvo užsiminusi, kad kalbėtų tiesÄ .Liudytoja A. C. teisme parodė, kad, kai ji 2011-07-08 atėjo į darbÄ , vaikai jai pasakė, kad A. primušė kaltinamasis. TÄ dienÄ vaikai tvarkė gėlynus, dirbo lauke, o A. - ne, tuomet direktorė paklausė jo, kodėl jis nepadeda vaikams, o Å¡is atsakė, kad jam skauda krÅ«tinę, kad negali įkvėpti. Po Å¡io atsakymo jos paklausė A, kas jam nutiko, ir tada jis papasakojo, kad jį primušė K. tėtis, kad jis kumščiu jam davė į krÅ«tinę, ir parodė į Å¡onÄ .

Sakė, kad keletÄ kartų jį mušė į Å¡onus kumščiu. Daugiau A. jai nieko nepasakojo, tik kai važiavo į poliklinikÄ , jis pasakė jai, kad negali įkvėpti oro, nes jam skauda, ir tai, kad K. tėtis keletÄ kartų sudavė jam kumščiu. Dar pasakojo, kad jį pagavo broliai V. ir S. Č., kurie ir atvedė jį K. tėčiui. A. sakė, kad kaltinamasis jį sumušė už tai, kad jis sumušė jo sÅ«nų K. A. jai sakė blogai pasielgęs sudavęs rakete K., o taip pasielgė dėl to, kad K. blogai elgėsi su žaislais.

Parodė, kad jų ugdytinis A. M. turi gana didelių elgesio sutrikimų, S. Č. - taip pat, vieni iÅ¡ jų ugdytinių turi mažesnių, kiti didesnių emocinių ir elgesio sutrikimų. Parodė, kad kaltinamasis padarė daug žalos kitiems jų ugdytiniams, papirkinėjo S. Č. ir A. M., kad Å¡ie sakytų netiesÄ , kad pakeistų parodymus jis jiems nupirko mobiliuosius telefonus. Po A. sumuÅ¡imo kaltinamasis nupirko A. ir S. mobiliuosius telefonus. Patys vaikai atnešė ir parodė telefonus, kuriuos jiems nupirko kaltinamasis, patys pasakė, kad telefonus jiems nupirko kaltinamasis.

Ne visai tiesiogiai vaikai pasakė, kad jiems telefonus nupirko kaltinamasis, tačiau praėjus kažkuriam laikui po Å¡io įvykio A. jau pasakė, kad kaltinamasis jo nemušė, o telefonÄ jam davė „šiaip sau“. Vaikai kalbėjo, kad už A. pagavimÄ kaltinamasis žadėjo jiems sumokėti 20 Lt. Kaltinamasis duodavo A. cigarečių, tai sakė ir pats A. ir kiti vaikai, kurie matė, kai kaltinamasis duodavo A. cigarečių. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė Å¡io įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. C. parodė (t. 1, b.l. 66-67), kad įvykio, kurio metu V. L. buvo sudavęs smÅ«gius globos namų auklėtiniui A. M., nematė, nes tuo metu darbe nebuvo. Ryte jai atėjus į darbÄ , globos namų auklėtiniai vienas per kitÄ pradėjo pasakoti, kad iÅ¡ vakaro įvyko kažkoks incidentas, kurio metu A. M. sumušė V. L.. Ji nuėjo pas A. M. iÅ¡siaiÅ¡kinti. Å is pasakė, kad jam skauda Å¡onÄ , sunku kvėpuoti, kad jį mušė V. L.. Medicinos personalo darbuotojos ji paklausė, ar apžiÅ«rėjo A.

Å i pasakė, kad apžiÅ«rėjo, bet sumuÅ¡imo žymių nesimato. Tuomet A. M. nuvežė į Antaklanio poliklinikÄ . Ten jis buvo apžiÅ«rėtas, iÅ¡orinių žymių neaptiko, padarė rentgenogramÄ Poliklinikoje buvo iÅ¡duotas iÅ¡raÅ¡as, kuris pateiktas ikiteisminiam tyrimui, bevažiuojant A. M. pradėjo pasakoti apie tÄ Ä¯vykį. Sakė, kad bijojo V. L. dėl to, kad prieÅ¡ tai buvo mušęs jo sÅ«nų K. L., todėl bėgdavo pamatęs V. L.. Sugavo jį S. Č. ir V. Č., kurie ir nuvedė pas V.

L.. O Å¡is sudavė kumščiu jam į Å¡onÄ ir pasisodinęs laikė jį. Daugiau A. M. jai smulkiai nepasakojo, tik akcentavo, kad blogai jaučiasi. Dar minėjo, kad V. L. už tai, kad jį padės sugauti, kažkÄ pažadėjo S. ir V. Vėliau vaikai kalbėjo, kad V. L. pažadėjo už tai S. ir V. Č. 20 litų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų R. T., J. S., D. M., A. C. nuosekliais, iÅ¡ esmės vienodais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais patvirtinami nepilnamečių nukentėjusiojo A.

M., liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.Nepilnamečio liudytojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus (t. 1, b.l. 45-48), kuomet jis parodė, kad jo tėvas (V. L.) vesdamas A. (A. M.) laikė jį už rankos riešo ir nieko nedarė, teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, kadangi K. L. yra kaltinamojo sūnus, todėl, nors ir yra mažametis, jis suvokia, kad tokie parodymai yra palankūs jo tėvui, todėl tokius parodymus ir duoda. 2011-09-21 įtariamasis V.

L. pateikė ikiteisminiam tyrimui kompaktinius diskus su garso įraÅ¡ais (t. 2, b.l. 42-44) ir apklausos metu teigė, kad įrašė pokalbį su A. M., kuris pasakė, jog jo jis (V. L.) nemušė, o meluoti apie tai jam liepė globos namų direktorė (t. 2, b.l. 39-41).Teismas, teisiamajame posėdyje perklausęs kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu į bylÄ pateiktus jo mobiliuoju telefonu kaltinamojo pokalbio su nepilnamečiu nukentėjusiuoju A. M. padarytus garso įraÅ¡us, vertina juos kritiÅ¡kai ir atmeta bei jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi, perklausius Å¡iuos įraÅ¡us bei iÅ¡tyrus byloje esančiÄ Å¡ių garso įrašų stenogramÄ (t. 2, b.l. 45-47), konstatuotina, kad nepilnametis nukentėjusysis A.

M. buvo spaudžiamas dviejų suaugusių vyrų, t.y. kaltinamojo V. L. ir buvusio šių globos namų auklėtinio vardu P., jam (nukentėjusiajam) kryptingai šių asmenų buvo užduodami menamieji klausimai ir paties kaltinamojo pasiūlomi jam palankūs atsakymai į šiuos klausimus bei nukentėjusiajam buvo liepiama šiuos jam pasiūlytus atsakymus patvirtinti, ir nepilnametis nukentėjusysis A. M., bijodamas šių asmenų, klusniai juos patvirtindavo. Papildomos apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A.

M. parodė (t. 1, b.l. 40-41), kad 2011 m. rugpjūčio pabaigoje jam bÅ«nant Vilniaus miesto 2-ųjų globos namų teritorijoje prie jo priėjo V. L. ir P. M. Pokalbis vyko jau po apklausos teisme. V. L. paklausė, ar jam (A. M.) neliepė direktorė D. (M.) raÅ¡yti, jog V. L. jį sumušė. Jis (A. M.) atsakė, kad po sumuÅ¡imo direktorė D. liepė jam paraÅ¡yti tiesÄ , kaip buvo. Pokalbio metu su V. L. jis matė, kad Å¡is turi ant kaklo pasikabinęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , telefono ekranas Å¡vietė, vyko įraÅ¡inėjimas.

Pokalbio su V. L. metu jis jautėsi nesmagiai, jautė vidinę baimę. Su V. L. buvusį asmenį pažinojo, nes jis buvęs 2-ųjų globos namų auklėtinis. V. L. nieko neprašė, nieko nežadėjo ir negrasino. Pokalbio metu V. L. jis sakė, kad jis (V. L.) sudavė jam į Å¡onÄ du kartus. Vaikų globos namų direktorė ar kiti darbuotojai jam tikrai neliepė meluoti apie tai, kad V. L. sudavė jam du kartus.Ä®vertinęs anksčiau iÅ¡dėstytus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

L. padaryta nusikalstama veika – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui A. M.– yra įrodyta.Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis V. L. sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2011 m. liepos 7 d., apie 18.15 val. Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų teritorijoje Minties g. 1, Vilniuje, paimdamas ir laikydamas Å¡ių namų globotinį mažametį A. M., gim. 1998-03-18, už deÅ¡inės rankos, tokiu bÅ«du prievarta vedėsi jį į pavėsinę, ir sudavė du smÅ«gius kumščiu į deÅ¡inįjį pilvo Å¡onÄ , po ko nusivedęs A.

M. į pavėsinę liepė savo mažamečiui sÅ«nui K. L. suduoti smÅ«gius, kuris sudavė A. M. nemažiau penkių kartų į deÅ¡inįjį petį, tokiu bÅ«du sukėlė mažamečiui A. M. fizinį skausmÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.             Taip pat yra visiÅ¡kai įrodyta, kad V. L. įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent: jis 2011 m. liepos 7 d., apie 18.15 val. Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų teritorijoje Minties g. 1, Vilniuje, paimdamas Å¡ių namų globotinį mažametį A.

M. už deÅ¡inės rankos, sudavė du smÅ«gius kumščiu į deÅ¡inįjį pilvo Å¡onÄ ir nusivedė jį į pavėsinę, kur liepė savo mažamečiui sÅ«nui K. L. suduoti smÅ«gius, po ko pastarasis sudavė A. M. ne mažiau penkių kartų į deÅ¡inįjį petį, sukeldamas mažamečiui A. M. fizinį skausmÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl vienos iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų, t.y. dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skiriant bausmę kaltinamaja V.

L. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirba, yra nenuoÅ¡irdus, nesigaili dėl vienos iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų, t.y. dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo, nusikaltimus padarė prieÅ¡ mažamečius vaikus, visa tai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį; taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, visiÅ¡kai prisipažino kaltas dėl vienos iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų, t.y. dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, visos Å¡ios aplinkybės lengvina jo teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo atžvilgiu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo, todėl jam skiriama mažesnė nei sunkesnės iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų, t.y. BK 140 str. 2 d., sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidedamas minimaliam įstatymo numatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui; atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d.; vadovaujantis BK 67, 721 str. str., kaltinamajam skiriama baužiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinis diskas su garso įraÅ¡ais, pateiktas ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo V.

L., saugomas baudžiamojoje byloje, - paliktinas saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas             n u s p r e n d ė : V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nubausti:pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant bei prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir subendrintÄ bausmę V.

L. paskirti – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymÄ V. L. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 721 str. str., skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo A.

M., gim. 1998-03-18.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - V. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ V. L. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. birželio 26 d.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡ais, pateiktÄ ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo V.

L., saugomÄ baudžiamojoje byloje, - palikti saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Irena Stefanovič