6a3dba62-7d1a-411f-817e-e8f438c2b663 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė bylÄ Nr. e2YT-12017-476/2018 Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00938-2018-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, R. B., VÄ® Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo brolio G. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė teismo posėdžio metu ir pareiÅ¡kime nurodė, kad L.

D. su savo broliu G. B. priėmė savo (duomenys neskelbtini)mirusios mamos S. B. palikimÄ . Jos tėvas E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas S. B. palikimo nepriėmė. B. G. Bekeris mirė (duomenys neskelbtini)taip ir nebaigęs tvarkyti mamos palikimo dokumentų. Jo paskutinė deklaruota gyv. vieta buvo (duomenys neskelbtini). Brolis buvo vieniÅ¡as, vaikų neturėjo. Ji yra vienintelė jo sesuo. Jie dar turi brolį R. B.. Ji brolį palaidojo, prižiÅ«ri jo kapÄ , valdo ir tvarko jo turimo paveldėto iÅ¡ mamos turto dalį.

Ji su broliu Gintautu yra priėmę mamos palikimÄ , kurį sudaro 421/1013 dalių 10,1300 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esantį Raseinių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Žemė yra iÅ¡nuomota. Po brolio mirties ji iÅ¡ karto jo žemės dalį pradėjo valdyti ir tvarkyti ir toliau nuomoja tam pačiam asmeniui. Po brolio mirties ji pas notarÄ nesikreipė, bet priėmė palikimÄ faktiniu valdymu.

Liudytojas G. V. parodė, kad po brolio G. B. mirties, visu likusiu turtu rÅ«pinosi L. D.. Ji iÅ¡nuomavo jam žemės sklypÄ , kurį jis nuomojasi iki Å¡iol. FaktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį turtÄ , L. D. palikimÄ po brolio mirties priėmė. Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai. PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla nagrinėjama R. B. nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-09-19 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-09-04 pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė G. B. (b. l. 7). Notarės pažyma patvirtina, kad 2005 m. vasario 11 d. Kelmes rajono 2-ajame notaro biure po B.

S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra užvesta paveldejimo byla, kurioje dėl palikimo priemimo, paduodami pareiÅ¡kimus notarui, kreipėsi palikejo vaikai L. D. ir G. B.. L. B. (D.) (duomenys neskelbtini)susituokė su Č. D.. (duomenys neskelbtini) E. B. susituokė su S. P. (B.). E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 2003-01-15, adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ testamento registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikejo E. B. palikimo priėmimo faktų.

Nekilnojamojo turto registro 2018-08-10 duomenimis S. B. nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: 421/1013 dalių 10,1300 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esantis (duomenys neskelbtini). Iš testamento registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruota palikejo G. B. palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. B. ir E. B. nėra nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini)mirus broliui G. B., priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ . Nurodė, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedÅ«rų įgyvendinimui. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojo G.

V. parodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties pradėjo naudotis ir rÅ«pintis palikėjo turtu kaip savu. RÅ«pinosi žemės sklypu ir valdė bei prižiÅ«rėjo kaip savo. Žemės sklypÄ ji ir toliau nuomoja tam pačiam nuomininkui. Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties, jo turtÄ dalį prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po brolio G. B. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). PraÅ¡omas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja galės kreiptis pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti 38 Eur žyminio mokesčio, kuris byloje buvo sumokėtas dvigubai, kadangi pareiÅ¡kėja ketinio kreiptis į teismÄ dėl dviejų juridinių faktų nustatymo, tačiau kreipėsi tik dėl vieno.

CPK 87 str. 1 d. l p. numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡is žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo atvejis nėra siejamas su procesinio dokumento pateikimu teismui bei procesinio sprendimo dėl Å¡io dokumento baigties priėmimu. Pažymėtina tai, kad žyminis mokestis įstatymo leidėjo nustatytais atvejais yra mokamas tik už tuos materialinius ar procesinius reikalavimus, dėl kurių nagrinėjimo yra inicijuojama civilinė byla (CPK 80 str.), pareiÅ¡kėjui, nusprendusiam nerealizuoti savo teisminės gynybos teisės (CPK 5 str.), turi bÅ«ti grÄ Å¾intas už šį ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis tuo pagrindu, kad jo buvo sumokėta daugiau nei numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. D. 2018-07-24 mokėjimo pavedimais iÅ¡ viso sumokėjo 76 Eur žyminio mokesčio, o už pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo turi bÅ«ti mokamas 38 Eur žyminis mokestis. Å i aplinkybė sudaro teisinį pagrindÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai L. D. 2017-07-24 sumokėtÄ 38 Eur žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei Å¡ioje byloje sudaro 3,46 Eur. Jos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. D. valstybė naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis ir paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į tÄ pačiÄ sÄ skaitÄ , vadovaujantis teisingumo ir ekonomiÅ¡kumo principu ir grÄ Å¾intinos žyminio mokesčio dalies iÅ¡minusuojamos paÅ¡to iÅ¡laidos (38,00 – 3,46) ir grÄ Å¾intina 34,54 Eur žyminio mokesčio permoka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po G. B. , a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtÄ , priėmė mirusiojo sesuo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 24 d. sumokėto žyminio mokesčio permokÄ , kuri sudaro 34,54 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus, 54 ct). SprendimÄ dalyje dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė