6a37f798-bb02-44ce-8b86-92fcf4d64dc2 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-14-446-2011

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.3.6.4.4.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 21 d.   Â

 Kelmė

           Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, Â

dalyvaujant nukentėjusiajam S. B.,

jo atstovui Nerijui Ulčinui,

kaltinamajam

D. Č.,  Â

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1969 m. birželio 20 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-11-30 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 40 parų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., n u s t a t ė :

           Baudžiamoji byla D. Č. pagal

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. buvo iÅ¡kelta S. B. pateikus skundÄ privataus kaltinimo tvarka. D. Č. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 28 d.

patikslintame ieškinyje, pateiktame Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje, nurodydamas, kad S. B. yra ne tik melagis, turto prievartautojas, apsimetėlis, šmeižikas, bet ir paprasčiausias vagis, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, apšmeižė ir įžeidė S. B..

           Nukentėjusysis

S. B. parodė, kad D. Č. atsiliepime, kurį pateikė Kelmės rajono apylinkės teisme į civilinę bylÄ , vadindamas jį melagiu, turto prievartautoju, apsimetėliu, Å¡meižiku, vagimi, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, sumenkino jį ir pažemino teismo darbuotojų, advokatų akyse, todėl praÅ¡o jį nuteisti. Dėl Å¡meižimo ir įžeidimo jis patyręs dvasines kančias, jam pablogėjusi sveikata, pakilęs kraujo spaudimas, todėl praÅ¡o priteisti 10000 Lt moralinės žalos atlyginimui.

           Kaltinamasis

D. Č. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad atsiliepime, kurį jis pateikė į civilinę bylÄ dėl proceso atnaujinimo, jis iÅ¡reiÅ¡kė ne tik savo, bet ir atstovaujamojo M. Č. nuomonę. Jo tokia nuomonė apie S. B. susiformavo ilgame bylinėjimosi procese. 2010 m. balandžio 12 d. Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarime buvo nurodyta, kad S. B. dėl daržovių vagystės prisipažino, todėl, jo nuomone, toks žmogus gali bÅ«ti vadinamas vagimi. Civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo S. B. nurodydamas, kad E. Č. kitų įpėdinių neturi,  akivaizdžiai melavo, nes jam buvo žinoma, kad M. Č. yra E. Č. anÅ«kas, įstatyminis įpėdinis. Be to, ne kartÄ S. B. yra kreipęsis į policijos komisariatÄ dėl baudžiamųjų bylų iÅ¡kėlimo jam ir jo tėvui už grasinimus nužudyti, M. Č. ir D. Č. dėl Å¡meižimo ir įžeidimo, todėl jo įsitikinimu tokį žmogų galima bÅ«tų apibÅ«dinti kaip apsimetėlį ar Å¡meižikÄ . Kadangi bet kokiomis priemonėmis S. B. siekia užvaldyti teisėtai M. Č. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, todėl jį apibÅ«dinęs kaip turto prievartautojÄ .

           Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), visumÄ . Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Â

           Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ , Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritikÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė ir laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, skelbti informacijÄ , o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus

privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir

laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai

laikytis savo nuomonės, skleisti informacijÄ bei idėjas, valdžios pareigÅ«nų netrukdomam. Ä®gyvendinant Å¡ias teises neturi bÅ«ti pažeistos kito žmogaus teisės.

Procesinį dokumentÄ , pavadintÄ patikslinu ieÅ¡kiniu (b.l. 21-22), D. Č. pateikė Kelmės rajono apylinkės

teismui civilinėje byloje Nr. 2-22-446-2010. Šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjų M. Č. ir D. Č. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

2009 m. gruodžio 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi atnaujinus procesÄ Å iaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-78-776-2008. Minėtame procesiniame dokumente D. Č. nurodė : „...S. B. nuslėpė nuo D. Č. tikrÄ jÄ M. Č. senelių turto dalies, kuri bÅ«tų atitekusi vaikaičiui kaip antros eilės įpėdiniui, vertę, kuri

tuo metu buvo keliasdeÅ¡imt kartų didesnė nei kad siÅ«lė S. B. D. Č. kaip „kompensacijÄ â€œ. Tokiu bÅ«du S. B. sukčiavo,

veikė prieÅ¡ kitÄ Ä¯statyminį įpėdinį ....“ „S. B. melavo ne tik M. Č. įstatyminei atstovei D. Č., bet ir teismams, t.y. Å iaulių rajono apylinkės teismui apie tai, kad Eugenija ir A. Č. vaikų neturėjo (tai užfiksuota teismo posėdžio protokole), nors jam buvo gerai žinoma, kad velioniai turėjo sÅ«nų A. Č., M. Č. tėvÄ , taip pat ir Å iaulių apygardos teismui, kad D. Č. jis neva siÅ«lęs ketvirtadalį palikimo, bet ji jo atsisakiusi (taip pat

užfiksuota protokole)“. S. B. stojusiems ginti M. Č. teisėtų interesų – V. A. Č. ir D. Č. – bendrai paėmus yra iškėlęs daugiau kaip 10

baudžiamųjų bylų per 4 metus, tuo aiÅ¡kiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir parodydamas, kad dėl turto, kurį siekia užgrobti, jis gali padaryti bet kÄ , t.y. apkaltinti žmogžudyste, poveikiu liudininkams, grasinimais nužudyti, nebÅ«tais sveikatos sutrikdymais ir t.t., nors pats yra ne tik melagis, turto prievartautojas, apsimetėlis, Å¡meižikas, bet paprasčiausias vagis (dėl M. Č. priklausančių daržovių vagystės iÅ¡ daržo, esančio (duomenys neskelbtini), S. B. Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kuri greitu laiku

turėtų atsirasti teisme)....“.                            Â

IÅ¡ Å¡io procesinio dokumento turinio matyti, kad D. Č. vertina S. B. elgesį, iÅ¡sako savo nuomonę, įsitikinimus. Jokių faktų, iÅ¡galvotos informacijos, kuriais bÅ«tų siekiama sÄ moningai paniekinti ar pažeminti S. B. D. Č. savo patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė. Asmens iÅ¡sakyta nuomonė, nors ir neigiama, apie kitÄ asmenį negali bÅ«ti vertinama kaip skleidimas tikrovės neatitnkančios informacijos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo D. Č. veikoje nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pagal BK 155 straipsnį įžeidimas yra vieÅ¡as užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumÄ . Įžeidimas raÅ¡tu skiriasi nuo Å¡meižimo tuo, kad Å¡iuo atveju nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikÅ¡mės neturi, ar Å¡is vertinimas atitinka tiesÄ . Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo bÅ«tinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimÄ . Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas vieÅ¡ai nepadoriai apibÅ«dindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta įvertinimo, veiksmo nepadorumo neigiamos formos, pagal teismų praktikÄ tik tokia forma iÅ¡reikÅ¡ti vertinimai, veiksmai pripažįstami įžeidimu, ir atvirkščiai, - padoria forma iÅ¡sakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas.

IÅ¡ D. Č. patikslinto ieÅ¡kinio (b.l. 21-22) matyti, kad jis savo teiginius apie S. B. raÅ¡tu iÅ¡dėstė neužgaulia, visuomenėje priimtina forma, nenaudodamas nepadorių formuluočių apie S. B., jo asmenybę. D. Č., remdamasis įvairių teisėsaugos institucijų procesiniais dokumentais, paties S. B. pasisakymais, parodymais, procesiniais dokumentais, S. B. iÅ¡sakytais, pateiktais teismams, teisėsaugos institucijoms, padarė savo asmenines iÅ¡vadas, iÅ¡sakė savo neigiamÄ nuomonę apie S. B.. Procesiniame dokumente - patikslintame ieÅ¡kinyje – D. Č. pateikta asmeninė  S.

B. charakteristika jokios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui neturėjo. D. Č. pateikta nuomonė apie S. B. nebuvo

tiriama, nagrinėjama, analizuojama, išdėstytos aplinkybės jokios reikšmės pareiškimo dėl termino palikimui priimti

atnaujinimo dalykui neturėjo. Nukentėjusiojo S. B. argumentai apie tai, kad dėl D. Č. teismui pateikto patikslinto ieškinio jam atsirado

sveikatos problemų atmestini kaip deklaratyvūs, jokiais duomenimis nepagrįsti teiginiai. D. Č. raštu išdėstytas neigiamas S. B. elgesio, veiksmų vertinimas, nors ir sukėlęs S. B. neigiamų emocijų, įžeidimu, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, negali būti laikomas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Č. veikoje nėra BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pripažinus, kad kaltinamojo D. Č. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties, nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP

115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., teismas

n u s p r e n d ž i a :

           D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

           S. B. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

           Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ .Â

Teisėja                                                                                                               Â

          Vilma Raščiuvienė