6a31cd38-2aea-4627-ae8a-37368ffb8f74 · Å iaulių apylinkės teismas

              ATP byla Nr. A2.6.-3927-899/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03265-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.7; 2.14.3 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. gruodžio 10 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius VinciÅ«nas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui,nukentėjusiajam M. Ž.,iÅ¡nagrinėjęs J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :J.

G., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. 21.33 val. ir ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, J. G. buvo kaltinamas tuo, kad po eismo įvykio iš eismo vietos pasišalino pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET).Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.

G. teisme pagal jam inkriminuotinus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo sunki diena, nes dirba (duomenys neskelbtini) -ojo garažų bendrijos kolektyvo pirmininku, priklauso administracinis darbas, turi daug funkcijų. Buvo praneÅ¡ta, kad tÄ dienÄ nedirbs elektrikas - sargas. Pačiam reikėjo važiuoti į bendrijÄ ir dirbti sargu. Pats iÅ¡važiavo ten ir tÄ vakarÄ iÅ¡ tos teritorijos niekur neiÅ¡važiavo, nes pradėjo dirbti, turėjo įjungti prožektorius ir atlikti kitas funkcijas.

Turėjo dirbti per naktį, nes budėjimas nuo 18.00 val. iki ryto, t. y. sėdi prie budėjimo sistemos ir stebi kas vyksta garažų teritorijoje. Kada tiksliai pats po darbo išvažiavo iš garažų bendrijos, įrodymus pateikti sunku, nes kompiuteris išvažiavimo neužfiksavo. Jei žiūrėti pagal kompiuterį, tai išvažiavo po mėnesio. Pats žino, kad įvykio metu kieme nebuvo. Pačiam yra aišku, kad ta nuotrauka yra daryta kitu laiku ir akivaizdu, kad M. V. yra melagis, nes jis negalėjo nufotografuoti tuo laiku kada pats dirbo, todėl šį įvykį vadina, išgalvotu, sukonstruotu.

Nuotrauka yra daryta visai kitu laiku, liudytojas sėdi laiptinės džiovykloje-balkone ir rÅ«ko, alų geria. M. V. su nukentėjusiuoju draugai, kartu alų geria, sako „paspauskim seneliukÄ , gal man kokį draudimÄ sumokės“. Jei kaip M. V. raÅ¡o automobiliai galais sustojo, tai iÅ¡ M. V. žiÅ«rėjimo kampo, bamperis buvo uždengtas. Apgadinimai galbÅ«t nesusiję su jo vairuojamu automobiliu. Nežino iÅ¡ kur automobilio „Passat“ apgadinimai, nes pats neturėjo jokio kontakto. M. V. nežino kuriuo Å¡onu automobiliai kontaktavo, tai yra kÅ«ryba.

Tyrimo metu pats buvo psichologiškai spaudžiamas. Priėjo keturi pareigūnai, pradėjo teikti visokius klausimus „gal nepajutai?“. Kadangi daug metų važiuoja, tokios situacijos negali būti. Policijos pareigūnai nenupiešė schemos, kaip galėjo taip įvykdyti. Schema neatitinka nuotraukos. Tai nusikaltimo konstrukcija. Tokia situacija kai pats privažiavo prie nukentėjusiojo automobilio, galėjo būti bet kada. Automobilio neapgadino. Nuotraukoje gal atvažiavo sekmadienį vakare. Iš sodo grįždavo vakarais, nuotraukoje gal 22.00 val., gal vėliau.

Jeigu iÅ¡važiuoja kartu, tai kartu ir grįžta. Nuotraukoje situacija kai pats apsisukinėja, žmona stebi, ji viskÄ mato. Jei bÅ«tų padaręs šį pažeidimÄ , bÅ«tų iÅ¡sikvietę policijÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinęs kÄ turi sumokėti. 2015 m. rugpjūčio 9 d. sekmadienį galėjo grįžti iÅ¡ sodo, tiksliai dabar pasakyti negali. Žmona iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, žiÅ«ri kaip apsisuks. Pats pamena tÄ situacijÄ . Jei bÅ«tų kabinęs automobilį, tai bÅ«tų kabinęs deÅ¡iniuoju kampu, o ne kairiuoju, kaip raÅ¡o.

Automobilį pirko gal 2008 metais, turėjo nedaug apgadinimų. Jie buvo ant bamperio, priekyje, tie apgadinimai nėra susiję su nukentėjusiojo automobiliu, jie yra senesni. Tie pažeidimai niekaip negali bÅ«ti pritaikyti prie M. Ž. automobilio. IÅ¡ policijos niekas su pačiu apie įvykį nekalbėjo, tik atėjo ir pripaveikslavo. Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad iki rugpjūčio 10 dienos J. G. buvo pažįstamas iÅ¡ matymo. Pats gyvena (duomenys neskelbtini), su J. G. yra kaimynai. VienÄ dienÄ plaudamas automobilį pastebėjo įbrėžimÄ , bet kadangi ne pirmÄ kartÄ taip buvo, tai nežinojo kur kreiptis, nei kas čia, nei kaip.

VienÄ dienÄ kieme sutiko kaimynÄ M. V., kuris paklausė, ar nieko ant automobilio nepastebėjo. Jis pasakė kas kaip buvo, t. y., kad matė ir padarė nuotraukÄ . Sakė, kad rÅ«kydamas balkone pamatė, jog į bÅ«tent jo (M. Ž.) automobilį atsitrenkė. Pats automobilį stato prie savo laiptinės. Rugpjūčio 10 d. automobilį galėjo palikti toje vietoje, kur ir užfiksuota. Automobilio signalizacija gamyklinė. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Signalizacija nuo smÅ«gio nesuveikia, suveikia tik atidarius dureles. Kaimynas dažniausiai savo automobilį stato per vidurį.

Nuotraukoje užfiksuota kaimyno žmona. Su mačiusiu kaimynu susitikdavo retai, nes pats dirba pamaininį darbÄ , todėl ne visuomet yra galimybė fiziÅ¡kai susitikti, kontaktų neturėjo. M. V. pasakė, kad eina Å¡nektels, kaimynai yra ir pats nenori pyktis. Pirmiausia jau praėjus 10 dienų po įvykio kreipėsi į moterį ir jai sakė paÅ¡nekėti su vyru, pasitarti kÄ daryti. KitÄ dienÄ susitiko su J. G., kuris griežtai ir kategoriÅ¡kai sakė „tai ne aÅ¡ padariau“, žmona jį bandė raminti, kad nėra ko pyktis.

Praėjo trečia diena, tada jau ir moteris balsÄ pakėlė. Tada pasiskambino tyrėjai ir paklausė kÄ daryti, tada pareigÅ«nė patarė kreiptis į policijÄ . Automobiliui buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis. Nežino, ar asmuo buvo garažų bendrijoje, mano, kad reikėtų pasitikėti kažkuria nuotrauka, nes data nuotraukoje atsispindi. BÅ«tų keista, kad dviejose vietose buvo automobilis.Liudytoja B. G. teisme parodė, kad automobilių sÄ lyčio nebuvo. Pati į namus grįždavo ankščiau.

Automobilis laikomas garaže G. g., automobilio prie namo nelaiko. Dienomis automobilis kieme bÅ«na. Pagal jos dienos rėžimÄ tokio įvykio negali bÅ«ti. Vyras pačiÄ 10-Ä dienÄ parvežė namo apie 18.00 val., buvo pirmadienis, jam reikėjo bÅ«ti garažuose. Gal 10 d. automobilį vairavo vyras. Nuotraukoje matosi ji. Vyras prie kito automobilio neprisilietė, jis gerai manevruoja. Mano, kad automobilio apgadinimai iÅ¡ kitur. Automobilis „Honda“ seniai apgadintas, dažai luposi. Jei 10 dienÄ , tai galėjo bÅ«ti ne vakaras arba tai buvo ne 10 dienÄ .

Jis 22.30 val. kieme nebuvo, jis budėjo garažų kooperatyve. BÅ«na, kad vyras namo negrįžta. Vyras budi garažuose, nes jam privalu. Liudytojas M. V. teisme parodė, kad abu asmenys (J. G., M. Ž.) yra kaimynai, santykiai su jais kaimyniÅ¡ki. Rugpjūčio 10 d. buvo išėjęs į balkonÄ , kuris yra antrame aukÅ¡te, ir matė kaip apie deÅ¡imtÄ valandÄ vakaro parvažiavo kaimynas ir bandė automobiliu apsisukti. Kaimyno žmona iÅ¡lipo, kaimynui nepavyko iÅ¡sisukinėti ir automobilis „Jazz“ deÅ¡iniu kampu įvažiavo į automobilio „Passat“ kairį kampÄ ir tokiu bÅ«du turėjo bÅ«ti kliudytas.

TelefonÄ â€žSony“ turėjo prie savęs, juo padarė fotonuotraukÄ . Telefone laiko nustatymų pats nekoregavo. Telefonas buvo tas pats. Gali bÅ«ti, kad atsinaujina nustatymai kas kiek laiko. Konkrečiai matė kaip automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį, smÅ«gio nebuvo, bet atsirėmimas buvo, tačiau signalizacija neveikė. Kaimyno žmona įvykį turėjo matyti, nes ji nuotraukoje stovi. Kaimynas į tai nekreipė dėmesio, pabaigė manevrÄ , nuvažiavo prie antros laiptinės ir pastatė automobilį.

Po kontakto vairuotojas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo, o kaimyno žmona iÅ¡lipusi buvo. Pats negali atsakyti, ar žmogus galėjo nejusti kontakto, nes asmens amžius, klausa, yra ir kitų dalykų. Pats kitÄ dienÄ matė, kad automobilyje yra nubrėžta. Sutikęs kaimynÄ pasakė jam, kad matė kaimynÄ ir kaip jis įbrėžė į automobilį. Pats kaimynui fotonuotraukÄ persiuntė per „gmail“, persiuntė vakare savo telefonu į jo el. paÅ¡tÄ .Liudytoja K. F. teisme parodė, kad yra policijos pareigÅ«nė, asmenys, susiję su įvykiu, jai nepažįstami.

Atvyko nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusysis ir papasakojo situacijÄ . Nurodė, kad kaimynas matė situacijÄ kaip kitas kaimynas atbulas važiuodamas įvažiavo į automobilio galÄ . Sakė, kad bandė susisiekti, nes tai buvo ne bÅ«tent tÄ dienÄ kai atvyko pareigÅ«nai. Bandė susisiekti su moterimi, kad suraÅ¡yti deklaracijas, nes nenorėjo, kad bÅ«tų blogai. Patys iÅ¡sikvietė visus asmenis, iÅ¡matavo aukščius, o kadangi asmenims nepavyko susitarti gražiuoju, įformino eismo įvykį.

Apklausė eismo įvykio liudytojÄ , vyko į jo darbovietę. Apgadinimus asmenys rodė, jų tiksliai nepamena, bet apgadinimai paraÅ¡yti apžiÅ«ros akte ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Lyginamųjų automobilių apgadinimai sutapo.Liudytojas T. B. teisme parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog apgadintas automobilis „Vokswagen Passat“. Atvykę apžiÅ«rėjo automobilį, susisiekus su kito automobilio savininku buvo apžiÅ«rėtas kitas automobilis. Automobilis „Vokswagen Passat“ buvo apgadintas - galinis bamperis kairėje pusėje, „Honda Jazz“ apgadintas iÅ¡ visų pusių.

Nukentėjęs teigė turintis liudytojÄ , kuris teigė matęs įvykį ir jam vėliau pranešė apie įvykį. Nukentėjęs bandė užsipildyti deklaracijas, bet asmuo neprisipažino, todėl kreipėsi į policijÄ . PareigÅ«nai siÅ«lė pildytis deklaracijÄ , bet asmuo nesutiko, norėjo, kad bÅ«tų atliktas tyrimas. Mano, kad asmuo su nedideliu automobiliu turėjo kontaktÄ justi.Liudytojas M. M. teisme parodė, kad J. G. ir M. Ž. asmeniÅ¡kai nepažįstami. Buvo gautas praneÅ¡imas, jog apgadintas automobilis.

Atvykę į įvykio vietÄ iÅ¡matavo, apklausė praneÅ¡usį asmenį ir iÅ¡siaiÅ¡kino kas vairavo automobilį. Nukentėjęs aiÅ¡kino, kad įvykis buvo prieÅ¡ keletÄ dienų, kad buvo liudytojas, kuris matė įvykį ir kad su apgadinusiu automobilį asmeniu bandė susitarti, nesusikalbėjus su asmeniu, prašė policijos pareigÅ«nų aiÅ¡kintis aplinkybes. Kiek pamena, J. G. sakė „mane reketuoja, jie yra susitarę“, tiksliai nepamena. Automobilius matė, juos matavo, buvo juos sugretinę.

Aukščiai sutampa, bet automobilio „Honda Jazz“ visi Å¡onai apgadinti. Dažų spalva, kur matėsi žymės, atitinka. Vienas automobilis baltas ar pilkas, o kitas melsvas. Tiksliai ar žymės to automobilio, pasakyti negali. Schemoje nėra tiksliai nurodytų metrų prie bortelių į vienÄ ir kitÄ pusę. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad dirba garažų kooperatyve. J. G. yra pirmininkas, o pats - elektrikas, sargas. Liepos 10 dienÄ turėjo budėti naktį ir paprašė pirmininko, kad jis jį pavaduotų, todėl Å¡iuo laikotarpiu budėjo pirmininkas.

Budi G. g. garažų kooperatyve budelėje. Pats nežino ar J. G. padarė eismo įvykį. Nors J. G. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu neprisipažino ir teisme teigė, kad automobilio negadino; jei būtų kabinęs automobilį, tai būtų kabinęs dešiniuoju kampu, o ne kairiuoju, kaip rašo; tie pažeidimai niekaip negali būti pritaikyti prie M. Ž. automobilio, tačiau J. G. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, M.

Ž. ir M. V. rašytiniais paaiškinimais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnų K. F., A. J. tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų M. V., K. F., T. B., M. M. teisme duotais parodymais. Liudytoja B. G. teisme parodė, kad vyras prie kito automobilio neprisilietė, jis gerai manevruoja, mano, kad automobilio apgadinimai iš kitur, tačiau teismas atsižvelgia, kad minėta liudytoja yra J.

G. žmona, todėl duodama parodymus iš esmės gali siekti palankaus sprendimo savo vyro atžvilgiu. Dėl šios priežasties šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Liudytojas T. B. teisme parodė, kad automobilis „Vokswagen Passat“ buvo apgadintas - galinis bamperis kairėje pusėje, „Honda Jazz“ apgadintas iš visų pusių. Liudytojas M. M. teisme parodė, kad automobilius matė, juos matavo, buvo juos sugretinę; aukščiai sutampa; dažų spalva, kur matėsi žymės, atitinka.

Liudytojas M. V. teisme parodė, kad bÅ«damas balkone matė kaip automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį, smÅ«gio nebuvo, bet atsirėmimas buvo, tačiau signalizacija neveikė; pats kitÄ dienÄ matė, kad automobilyje yra nubrėžta, apie tai kai susitiko informavo M. Ž.. Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad vienÄ dienÄ plaudamas automobilį pastebėjo įbrėžimÄ ; kieme sutiko kaimynÄ M. V., kuris paklausė, ar nieko ant automobilio nepastebėjo; jis pasakė kas kaip buvo, t. y., kad matė ir padarė nuotraukÄ ;

M. V. sakė, kad rÅ«kydamas balkone pamatė, jog į bÅ«tent jo (M. Ž.) automobilį atsitrenkė. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampantys, pagrindo jais netikėti nėra. Liudytojas M. V., bÅ«damas balkone, aiÅ¡kiai nurodė, kad matė, jog tarp automobilių buvo kontaktas (atsirėmimas vienas į kitÄ ). Be to, iki įvykio tarp J. G. ir nukentėjusiojo M. Ž., liudytojo M. V. nebuvo kilusių jokių asmeninių konfliktų. Teismas nagrinėtinu atveju J. G. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis svetimo automobilio neapgadino, traktuoja kaip jo gynybinę versijÄ , kuria siekia iÅ¡vengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, ir pati J.

G. gynybinė pozicija nėra nuosekli: tyrimo metu abejojo, ar galėjo kliudyti kitÄ automobilį, o teisminio nagrinėjimo metu jau buvo kategoriÅ¡kas, kad to nepadarė; versija, kad įvykio metu pats buvo garažų bendrijoje atsirado tik teikiant tik papildomÄ paaiÅ¡kinimÄ (18 b. l.), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pažeidimo padarymo momentu tikrai buvo kitoje vietoje – garažų bendrijoje. Liudytojo V. B. teisme duoti parodymai J. G. kaltės taip pat neeliminuoja: liudytojas akivaizdžiai painioja faktines aplinkybes (liepos ar rugpjūčio mėn. įvykiai), be to, pats tiesiogiai įvykio nestebėjo.

Teismo vertinimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad J. G. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. pažeidė KET 9 p. reikalavimus. J. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaip KET pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas M. V. teisme parodė, kad telefone laiko nustatymų pats nekoregavo; gali būti, kad atsinaujina nustatymai kas kiek laiko; tiksliai nežino kokia buvo diena, gali būti 9-a; bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teisme parodė, kad iš sodo grįždavo vakarais, nuotraukoje gal 22.00 val., gal vėliau; 2015 m. rugpjūčio 9 d. sekmadienį galėjo grįžti iš sodo, tiksliai dabar pasakyti negali; 2015-08-10 turėjo dirbti per naktį, nes budėjimas nuo 18.00 val. iki ryto ir esant tik užfiksuotam laikui kada J.

G. įvažiavo į garažų bendrijÄ , bet nesant įrodymų apie tikslų iÅ¡važiavimo iÅ¡ bendrijos laikÄ , t. y. nepavykus nustatyti tikslaus pažeidimo padarymo laiko (ar tai 2015 m. rugpjūčio 9 d., ar 2015 m. rugpjūčio 10 d., atitinkamu paros metu), tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad J. G. automobilį „VW Passat“ kliudė tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. 21.33 val. (pagal nuotraukÄ el. formate – įraÅ¡ymo data) ir ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.30 val.

Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo laiko tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir J. G. teisinės padėties nesunkina.ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219 p. nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui pažymėti eismo įvykio vietÄ nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus ir kt.J.

G. veika formaliai atitinka eismo įvykio sÄ vokÄ , tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti pažeidėjo tyčiÄ jo veikoje.NeÅ¡aliÅ¡kai įvertinus visÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog J. G. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. ir ne vėliau nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.30 val. Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) -ojo namo kieme vairuodamas automobilį „Honda Jazz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nesuprato, kad tikrai apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę. J. G. teisme parodė, kad vairuodamas jokio kontakto tarp automobilių nejuto. AnalogiÅ¡kas aplinkybes jis nurodė ir tyrimo metu (9 b. l.). IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymÅ«s, kas patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių tikrai buvo nedidelis.

IÅ¡ liudytojų B. G. ir M. V. parodymų akivaizdu, kad J. G. po automobilių sÄ lyčio iÅ¡ savo vairuojamo automobilio nebuvo iÅ¡lipęs. Å i aplinkybė rodo, kad J. G. galėjo ir nesuprasti, kad jo vairuojamas automobilis tikrai atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę. Be to, įvykio metu automobilis „Honda Jazz“ buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl J. G. tikslo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos tikrai neturėjo ir dėl Å¡ios priežasties.

Visų Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina faktÄ , jog J. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. J. G. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl jo veiksmų negalima kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Skirdamas J. G. nuobaudÄ už padarytÄ pažeidimÄ , teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo bendrÄ sias taisykles, t. y.

į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, J. G. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. G. pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., padarė bÅ«damas 71 metų, todėl remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas skiria J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ administracinę nuobaudÄ â€“ minimalaus dydžio baudÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas             n u t a r ė :

J. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio baudÄ .J. G. iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                            Bronius Vinciūnas