6a2ecd64-153d-4ea4-b3c4-1c55ce2caee7 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-18-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01132-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.1.2.4.2.7.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant V. Kamašinienei, dalyvaujant apeliantui S. V., apelianto atstovei advokatei J.

V., trečiųjų asmenų atstovei advokatei I. L.,teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo atsakovo S. V. ir trečiųjų asmenų F. I. ir A. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui S. V., tretiems asmenims F. I., A. I., notarei D. Š. dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :             Ginčo esmėIeškovas G.

Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. vasario 6 d. sandorį sudarytÄ dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbitni) pirkimo-pardavimo dėl apgaulės negaliojančiu; taikyti restitucijÄ ir gražinti ieÅ¡kovui G. Z. priklausantį turtÄ ; dėl ieÅ¡kovo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo palÅ«kanas nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo vertės nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise valdė 2,7300 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbitni).

Atsakovas buvo Å¡io žemės sklypo bendrasavininkas, jis turėjo 0,68 ha. 2014 metų rugpjūčio mėnesį, užsidegė ieÅ¡kovo gyvenamasis namas (duomenys neskelbitni), ko pasekoje dalis namo sudegė, o ieÅ¡kovas atsidÅ«rė ligoninėje. Ligoninėje ieÅ¡kovÄ pradėjęs lankyti atsakovas įkalbėjo ieÅ¡kovÄ pas jį gyventi. KartÄ atsakovas paprašė ieÅ¡kovo kaip sklypo bendrasavininkio pas notarÄ pasiraÅ¡yti sutikimÄ leisti parduoti atsakovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį kitiems asmenims.

Tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovui priklausęs nekilnojamas turtas 2,7300 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas adresu (duomenys neskelbitni) yra parduotas, t.y. kad atsakovas apgaulės bÅ«du pardavė ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas pasinaudodamas ieÅ¡kovo sunkia padėtimi, amžiumi (87 m.) ir pasitikėjimu apgaule pardavė ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir pasisavino pinigus.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas S. V. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo dėstomos aplinkybės neįrodo, kad sandoris bÅ«tų sudarytas dėl apgaulės. Pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir patvirtintas notarės. Atsakovas ieÅ¡kovÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu atstovavo pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovo įgaliojimÄ . Atsakovo atstovavimas ieÅ¡kovÄ sudarant ginčijamÄ sandorį atitiko ieÅ¡kovo valiÄ ir ieÅ¡kovo atsakovui įgaliojimu suteiktas teises. Atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu nevykdė jokių apgaulės veiksmų, tuo labiau tyčinių.

Todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu visÄ 2015 m. vasario 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ginčijamu sandoriu buvo parduotas žemės sklypas, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė ginčijamo sandorio Å¡alies – pirkėjo nesÄ Å¾iningumo, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl restitucijos nėra įrodytas, todėl atmestinas.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 EUR neturtinės žalos ieÅ¡kinyje taip pat neįrodytas.Tretieji asmenys F. I. ir A. I. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 6 d. iÅ¡ įsigijo ginčo žemės sklypÄ , kuris nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovui ir atsakovui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodyta dėl kokios konkrečiai sandorio sÄ lygos suklydo ieÅ¡kovas, kokiais aktyviais nesÄ Å¾iningais veiksmais ar neveikimu atsakovas apgavo ieÅ¡kovÄ , nepateikti apgaulę patvirtinantys įrodymai.

IeÅ¡kovo atsakovui iÅ¡duoto įgaliojimo turinys buvo notarės perskaitytas, iÅ¡verstas į jam suprantamÄ rusų kalbÄ , atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir pasekmės iÅ¡aiÅ¡kintos. Pats įgaliojimo tekstas ieÅ¡kovo buvo suprastas dėl turinio, pasekmių ir atitiko tikrÄ jÄ jo valiÄ ir ketinimus. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčija 2014 m. rugsėjo 22 d. atsakovui iÅ¡duoto įgaliojimo ir atsakovui suteiktos teisės veikti ieÅ¡kovo vardu – parduoti žemės sklypo(duomenys neskelbitni), dalį.

Nagrinėjamu atveju, žemės sklypo pirkėjai - tretieji asmenys F. I. ir A. I. yra laikytini sÄ Å¾iningais nekilnojamojo turto įgijėjais ir valdytojais, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo notarė D. Å . prašė ieÅ¡kinį toje dalyje, jog ieÅ¡kovas buvo suklaidintas notaro biure tvirtinant įgaliojimÄ , atmesti, kaip neatitinkantį tikrovės. PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. į notaro biurÄ atvyko ieÅ¡kovas G. Z. ir atsakovas S. V. dėl įgaliojimo parduoti ieÅ¡kovui priklausančiÄ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbitni).

Notarė, matydama, kad žmogus, norintis iÅ¡duoti įgaliojimÄ , yra garbaus amžiaus su juo pabendravo, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis supranta savo veiksmus, ar jo yra tokia valia ir noras, ar nėra prievartos. Jis paaiÅ¡kino, kad viskÄ supranta, yra vieniÅ¡as, nes vienintelis sÅ«nus miręs, o bÅ«stas, kuriame gyveno, sudegė. Paklausus, kur jis ruoÅ¡iasi gyventi, atsakė - pas V.. Atsakovas, matydamas, kad ji užduoda daug klausimų G. Z., notarei pateikė 2014 m. rugsėjo 16 d. medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡Ä N41, kur gydytojo ranka buvo padarytas įraÅ¡as, kad G.

Z. yra orientuotas, prieinamas kontaktui, į klausimus atsako prasmingai. Buvo paruoÅ¡tas įgaliojimas, kurį notarė garsiai su vertimu į rusų kalbÄ perskaitė ieÅ¡kovui ir paaiÅ¡kino įgaliojimo pasekmes. IeÅ¡kovas su viskuo sutiko ir iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ Ä¯galiojimÄ pasirašė; tik tuomet ji (notarė) jį patvirtino. Taigi, ieÅ¡kovas nebuvo suklaidintas, o pasirašė laisva valia. Ji, kaip notarė, neturi jokio suinteresuotumo dėl sklypo pardavimo (sandoris buvo patvirtintas kitame notaro biure).

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. Z. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino negaliojančia 2015 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.I2-184,sudarytÄ dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbitni) pirkimo-pardavimo. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 300 EUR neturtinės žalos ieÅ¡kovui G. Z.. IÅ¡ atsakovo S. V. priteisė F. I. 7240,50 EUR gautus pagal 2015 m. vasario 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 541 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui G. Z.. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 1542,75 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų F. I.. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 4,88 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir Å¡alių argumentus bei paaiÅ¡kinimus, konstatavo, jog atsakovas iÅ¡ anksto ruošėsi paveikti ieÅ¡kovÄ taip, kad Å¡is sutiktų suraÅ¡yti įgaliojimÄ . Teismas laikė, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė ieÅ¡kovo laisvos valios sudaryti įgaliojimÄ ir testamentÄ .

Tai patvirtina įgaliojimo suraÅ¡ymo aplinkybės, kadangi ieÅ¡kovas turėjo priimti sprendimÄ per 1-2 dienas, kas yra savo valios primetimas sandorio Å¡aliai susidarius sunkioms aplinkybėms, t.y. ieÅ¡kovui neturint gyvenamosios vietos ir pagal savo amžių ir asmenines savybes nesugebant adekvačiai įvertinti susiklosčiusios situacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sandorio nenaudingumas ieÅ¡kovui yra akivaizdus. Ä®galiotasis asmuo savo nuožiÅ«ra galėjo neatlygintinai padovanoti, parduoti už bet kokiÄ kainÄ , įkeisti be piniginio užstato turtÄ , kuris objektyviai yra vertingas.

Pirmosios instancijos teismas suabejojo, jog teisinės pasekmės ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir ieÅ¡kovo suprastos. Notaro paaiÅ¡kinimus teismas vertino kritiÅ¡kai, nes jis buvo suinteresuotas, kad atsakovas pas jį sudarinėtų kuo daugiau sandorių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visus veiksmus atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko nesÄ Å¾iningai, dėl to ieÅ¡kovas buvo priverstas ir suklaidintas pasiraÅ¡yti sau nenaudingÄ Ä¯galiojimÄ 2014 m. rugsėjo 22 d. pas notarÄ . Atsakovas, neinformavęs ieÅ¡kovo ir Å¡iam nežinant pardavė pastarojo sklypÄ trečiajam asmeniui, kuris nebuvo informuotas, kad didesnės dalies turto savininkas žino apie parduodamÄ turtÄ , su tuo sutinka ir atsakovas veikia jo vardu, t.y. suklaidino ir trečiÄ jį asmenį dėl sandorio Å¡alies valios sudaryti sandorį (CK 2.134str.1d.) ir pasisavino sandorio pinigus.Ä®vertinęs tai, jog palikus galioti sandorio dalį dėl atsakovo žemės dalies pardavimo trečiajam asmeniui, bÅ«tų pažeistos imperatyvios daiktinės teisės normos, reglamentuojančios disponavimÄ bendrÄ ja nuosavybe esančiu turtu (LR CK 4.75, 4.79 str.), teismas ginčijamÄ 2015 m. vasario 6 d. sandorį pripažino negaliojančiu visa apimtimi.

Atsižvelgdamas į tai, jog Å¡iuo atveju turtÄ Ä¯manoma gražinti natÅ«ra, teismas taikė restitucijÄ .Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir ieÅ¡kovo elgesį teisminio nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas realiai patyrė dvasinį sukrėtimÄ dėl atsakovo veiksmų tiek teismo metu, tiek ir iki teisminio bylos nagrinėjimo. Tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl to jis buvo paguldytas į ligoninę. Todėl teismas laikė protingu ir teisingu priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ Å¡is realiai gali sumokėti ieÅ¡kovui (CK 1.5str.).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas ginčijo tik sudarytÄ pirkimo pardavimo sandorį, tačiau neginčijo 2014 m. rugsėjo 22 d. notarės D. Å . patvirtinto įgaliojimo, kurio pagrindu atsakovas atstovavo ieÅ¡kovÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir vertino minėtÄ Ä¯galiojimÄ , o ginčijamo sandorio iÅ¡ esmės nevertino.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas buvo priverstas ar suklaidintas pasiraÅ¡yti sau nenaudingÄ Ä¯galiojimÄ . Atsakovas ieÅ¡kovÄ sudarydamas ginčijamÄ sandorį atstovavo pagal teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Notarė tvirtinusi įgaliojimÄ nurodė jo sudarymo aplinkybes, jog ieÅ¡kovui įgaliojimas buvo perskaitytas ir iÅ¡verstas jam suprantama kalba. Abejoti notarės paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. Minėtas įgaliojimas nėra nuginčytas, byloje nėra įrodymų patvirtinančių atsakovo apgaulę sudarant ginčijamÄ pirkimo pardavimo sutartį.

Todėl pirmosios instancijos teismas minėtÄ sutartį pripažino negaliojančia visai nepagrįstai, nenustatęs jokių apgaulės požymių ir pažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas.Apeliantas pažymėjo, jog geranoriÅ¡kai padėjo ieÅ¡kovui, lankė jį ligoninėje, priėmė gyventi pas save. Kadangi atsakovo gaunama pensija nebuvo didelė, buvo susitarta, kad ieÅ¡kovas perduos dalį savo turto atsakovui, t.y. ginčijama sutartimi parduotÄ turtÄ .

O gautos lėšos buvo panaudotos padengti ieÅ¡kovo pragyvenimo iÅ¡laidas. Toks susitarimas atitiko ieÅ¡kovo valiÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Atsakovas nesiekė apgauti ir neapgavo ieÅ¡kovo. Pažymėjo, jog sveikatos pažyma pateikti notarei buvo gauta moters, pas kuriÄ ieÅ¡kovas gyveno iki atsikraustant pas atsakovÄ . Ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas skubos tvarka, kai į rÅ«pybos bylÄ buvo įtraukti ieÅ¡kovo giminaičiai. MiÅ¡ko pirkimo – pardavimo formalumai užima nemažai laiko.

Byloje esantys įrodymai dėl leidimo parduoti miÅ¡kÄ Ä¯ Nacionalinę žemės tarnybÄ buvo kreiptÄ si 2014 m. lapkričio 17 d. Tuo tarpu leidimas buvo gautas tik 2015 m. vasario 5 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino visÄ miÅ¡ko pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikė restitucijÄ . Minėta sutartimi buvo parduotas turtas, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė ne tik ieÅ¡kovui, bet ir atsakovui. Be to ieÅ¡kovas net neįrodinėjo, o teismas nenustatė trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčo sandorį.

Todėl net ir pripažinus sandorį negaliojančiu Å¡iuo atveju restitucija nėra galima. Apeliantas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas reikalavimo dėl 1000 EUR neturtinės žalos priteisimo net neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas jÄ priteisė nepagrįstai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė trečiųjų asmenų, kurie turėjo tÄ patį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas G.

S. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog įgaliojimÄ ieÅ¡kovas sudarė suprasdamas, kad duoda sutikimÄ ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ parduoti atsakovo nuožiÅ«ra. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo apgautas. IeÅ¡kovas buvo įbaugintas atsakovo ir tik prasidėjus procesui dėl rÅ«pybos nustatymo įsidrÄ sino pasakyti giminaičiams, jog nenori gyventi pas atsakovÄ .

Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovas neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovas yra stipriai įskaudintas dėl apgaulingų sandorių, dėl ko negalėdavo nuosekliai dėstyti minčių. Pažymėjo, kad teismui priteisus ne visÄ reikalaujamÄ neturtinės žalos dydį, paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas svarbus tik pats faktas, kad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas buvo tenkintas.Atsiliepimu į atsakovo S. V. apeliacinį skundÄ tretieji asmenys F. I. ir A I. su juo sutiko ir prašė tenkinti nurodytais pagrindais.

Sutiko su atsakovo pozicija, jog nesant nuginčytam 2014 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kovo iÅ¡duotam įgaliojimui parduoti ieÅ¡kovui priklausančiÄ ginčo žemės sklypo dalį, teismas peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas ir neatskleidęs bylos esmės, nepagrįstai sprendė apie tariamus atsakovo apgaulės ir klaidinimo veiksmus. Teismas nevertino, jog atsakovas pripažino, jog neatsiskaitė su ieÅ¡kovu ir piniginių lėšų už ieÅ¡kovui priklausančiÄ ginčo žemės sklypo dalį ieÅ¡kovui neperdavė.

Tačiau trečiųjų asmenų nuomone, tokio ieÅ¡kovo pažeistos teisės yra ginamos remiantis LR CK antros knygos III dalies normomis reglamentuojančiomis atstovavimÄ , o ne reiÅ¡kiant nepagrįstus ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nepagrįstai į juos įtraukiant sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis. Tretieji asmenys taip pat sutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė byloje restitucijÄ , tokiais veiksmais pažeisdamas trečiųjų asmenų interesus bei lÅ«kesčius.

Byloje nebuvo įrodinėjama, jog tretieji asmenys bÅ«tų atlikę kokius nors apgaulės veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu bei nekvestionavo tokių asmenų sÄ Å¾iningumo įgyjant ginčo žemės sklypÄ .Apeliaciniu skundu tretieji asmenys F. I. ir A. I. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2- 1910-723/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo G. Z. ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantų vertinimu, net jei atsakovas ir bÅ«tų atlikęs kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu, trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai nėra nustatyti.

Teismas, nepripažinęs trečiojo asmens F. I. sÄ Å¾iningu įgijėju ir grÄ Å¾indamas ginčo žemės sklypÄ ankstesniems bendrasavininkams, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Sutinkamai su LR CK 4.96 str. 2 d., ginčo žemės sklypas galėtų bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik konstatavus, jog minėtÄ Å¾emės sklypÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2015 m. vasario 6 d. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris neatitiko ieÅ¡kovo valios priimta skubotai, neatskleidus bylos esmės ir neįsigilinus į faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovas neginčija 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duoto notarinio įgaliojimo atsakovui, kurio pagrindu atsakovas turėjo teisę parduoti ir ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Pripažindamas 2015 m. vasario 6 d. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu, teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios parduoti ginčo žemės sklypÄ , ignoravo aplinkybę apie iÅ¡duotÄ ir nenuginčytÄ notarinės formos įgaliojimÄ , dėl ko padarė esminį pažeidimÄ , turėjusį įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Nagrinėjamoje situacijoje, 2015 m. vasario 6 d. ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį patvirtinusi notarė I.

D. privalėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje. Kadangi byloje nagrinėjamas klausimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuriÄ notarė I. D. patvirtino kaip sudarytÄ laisva valia bei atitinkančiÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pripažinimo negaliojančia, teismas, nesuteikdamas notarei teisės dalyvauti Å¡ios bylos nagrinėjime bei pateikti argumentus aktualiais bylos klausimais, nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens materialiųjų teisių ir pareigų (LR CPK 47 str. 1 d.).

Atsiliepimu į trečiųjų asmenų F. I. ir A. I. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas G. Z. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovas nebuvo suklaidintas ir įgaliojimÄ sudarė suprasdamas, jog ieÅ¡kovui priklausantis turtas bÅ«tų parduodamas atsakovo nuožiÅ«ra. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudodamas ieÅ¡kovo amžiumi ir pasitikėjimu apgaule perdavė ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ pinigus.Atsiliepimu į trečiųjų asmenų F.

I. ir A. I. apeliacinį skundÄ , atsakovas S. V. su juo sutiko ir prašė tenkinti bei priteisi bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pritarė trečiųjų asmenų apeliacinio skundo motyvams. Tačiau atsakovo nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, notarės patvirtinusios sandorį įtraukimas į bylÄ nebuvo bÅ«tinas, todėl nepagrįsti argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktų apeliacinių skundų ribose.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl apgaulės pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ bei priteisti neturtinę žalÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimu, patvirtintu Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D.

Å . (reg. Nr. 8011), ieÅ¡kovas G. Z. įgaliojo atsakovÄ S. V. parduoti už kainÄ ir sÄ lygomis savo nuožiÅ«ra jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbitni). Atsakovas S. V., veikdamas savo vardu ir atstovaudamas ieÅ¡kovÄ G. Z. pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ , 2015 m. vasario 6 d. su trečiuoju asmeniu F. I., kuris sklypÄ Ä¯sigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. I., sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Vilniaus m. 44-ojo notaro biuro notarės I.

D. (notarinio registro Nr. ID-184), dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbitni) (b.l. 40-48).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti minėtÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir taikyti restitucijÄ bei priteisti neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , faktines aplinkybes ir Å¡alių argumentus sprendė, jog atsakovas iÅ¡ anksto ruošėsi paveikti ieÅ¡kovÄ taip, kad jis sutiktų suraÅ¡yti įgaliojimÄ dėl savo turto, kadangi ieÅ¡kovas sÄ moningai to nebÅ«tų padaręs. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino 2015 m. vasario 6 d. sandorį negaliojančiu ir taikė restitucijÄ bei priteisė iÅ¡ atsakovo 300 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui.

Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į faktÄ , jog ieÅ¡kovas ginčija tik žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, vertino ir iÅ¡ esmės pasisakė tik dėl ieÅ¡kovo iÅ¡duoto įgaliojimo ir nenustatęs jokių apgaulės požymių bei trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei nesant tam teisinio pagrindo pripažino jį negaliojančiu.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , Å¡alių argumentus iÅ¡sakytus teismo posėdžio metu bei remdamasi kasacinio teismo praktika sutinka su apeliacinių skundų argumentais. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymoPažymėtina, jog ieÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 str. 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas.

Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 str. 1 d.). Be faktinio, yra ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 30 d. teisėjų kolegijos nutartis c.b.

Nr. 3K-3-257/2011). Teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi Å¡alys.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas reikalavo pripažinti 2015 m. vasario 6 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia motyvuodamas tuo, jog jis sudarytas apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas tenkino tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡ esmės argumentuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė laisvos ieÅ¡kovo valios sudaryti 2014 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimÄ , kurio ieÅ¡kovas neginčija ir konstatavo, kad atsakovas nesÄ Å¾iningai pasinaudodamas susidariusiomis sunkioms aplinkybėmis, t.y. ieÅ¡kovui neturint gyvenamosios vietos ir pagal savo amžių ir asmenines savybes nesugebant adekvačiai įvertinti susiklosčiusios situacijos, suklaidino pasiraÅ¡yti sau nenaudingÄ 2014 m. rugsėjo 22 d.

įgaliojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.Pažymėtina, jog pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trÅ«kumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartÄ pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. P. v. E. Å ., bylos Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

Dėl apgaulės sudarytÄ sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar Å¡iam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymÄ , t. y. nesant apgaulės, sandoris nebÅ«tų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007).

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.Skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ginčo sandorio sudarymo aplinkybių apgaulės kontekste, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas veikė pagal teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ ir notaro patvirtintÄ galiojantį ir nenuginčytÄ 2014 m. rugsėjo 22 d.

įgaliojimÄ , kuris suteikė teisę atsakovui, atstovaujant ieÅ¡kovÄ paduoti ginčo žemės sklypÄ . Sutiktina su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės skundžiamame sprendime pasisakė ir vertino kaip sudarytÄ dėl apgaulės 2014 m. rugsėjo 22 d. įgaliojimÄ atsakovui, kurio ieÅ¡kovas neginčijo ir nereiÅ¡kė dėl jo jokių reikalavimų, tačiau ginčo sandorį pripažino negaliojančiu iÅ¡ esmės jo nevertindamas. Svarbu ir tai, jog teismas skundžiamame sprendime nenustatė jokių nesÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų veiksmų sudarant ginčo sandorį kas yra viena iÅ¡ restitucijos natÅ«ra taikymo sÄ lygų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuotina jog pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei materialinės teisės normas reglamentuojančias dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu ir restitucijos taikymÄ , ieÅ¡kovui neįrodžius reikalavimo pagrįstumo, nesant teisinio pagrindo, pripažino ginčo sandorį negaliojančiu ir taikė restitucijÄ , todėl yra teisinis pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Ä®rodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.

Teismas sprendime, nutartyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, jog sudarant ginčo sandorį ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas atsakovo pagal įgaliojimÄ , sprendžiant klausimÄ dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu esant valios trÅ«kumų, t.y. dėl apgaulės, bÅ«tina taikyti CK 2.133 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgti į atstovo valiÄ sudarant ginčo sandorį. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas ginčo sandorį sudarė atstovaudamas ieÅ¡kovÄ pagal įgaliojimÄ , kuris numatė atsakovui teisę savo parduoti už kainÄ ir sÄ lygomis savo nuožiÅ«ra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantai, minėtas įgaliojimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertinant įrodymus turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieÅ¡taringas, iÅ¡ esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų Å¡ių įrodymų turinio subjektyvumÄ dėl bylos aplinkybių.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio matyti, jog jis praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį kaip sudarytÄ dėl apgaulės, iÅ¡ esmės nenurodė jokių tyčinių atsakovo veiksmų ar neveikimo, kuriais buvo siekiama suklaidinti ieÅ¡kovÄ , apsiribojant faktinių aplinkybių nupasakojimu. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nurodė, kad iÅ¡duotas įgaliojimas visiÅ¡kai atitiko ieÅ¡kovo valiÄ bei teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kadangi atsakovas priglaudė ir rÅ«pinosi ieÅ¡kovu, kadangi nebuvo kas juo pasirÅ«pina ir todėl buvo sutarę, kad perduos dalį savo turto, t.y. ginčo žemės sklypÄ .

Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė, priešingai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas gyveno ir buvo prižiūrimas atsakovo ir jo žmonos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos vertinimu, ieškinyje išdėstytos faktinės tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės, jog ieškovas buvo garbaus amžiaus, jo namas sudegė, jis neturėjo kas juo pasirūpina bei kitos nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo sandoris sudarytas apgaulės įtakoje.

Todėl ieÅ¡kovui neįrodžius esminių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti 2015 m. vasario 6 d. pirkimo pardavimo sandorį negaliojančiu bei tenkinti iÅ¡vestinius ieÅ¡kovo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas manydamas, kad atsakovas pardavęs jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ su juo tinkamai neatsiskaitė turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui dėl skolos priteisimo.

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių, sudarytų per atstovÄ dėl apgaulės, pripažinimÄ negaliojančiais (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 2.133 straipsnio 4 dalis), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ (CPK 176, 185 straipsniai), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo Å¡ių normų aiÅ¡kinimo, todėl yra teisinis pagrindas sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pažymėtina, jog spręsdamas dėl iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas. Tenkinus apeliacinius skundus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, atsakovo ir trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kolegijos vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Tretieji asmenys iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡o priteisti 1542,75 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Nors praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomenduojami maksimalių advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžių, tačiau, kolegijos vertinimu, visos praÅ¡omos sumos priteisimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų nepagrįstas, kadangi iÅ¡nagrinėta byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja teisės praktika, reikalaujanti specialiųjų žinių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, bei atsižvelgiant į paslaugas teikusio advokato darbo ir laiko sÄ naudas yra pagrindas trečiojo asmens praÅ¡omÄ priteisti 1542,75 EUR sumÄ sumažinti iki 500 EUR.Apeliantas S. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 61 EUR žyminio mokesčio ir 940 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Apeliantas F. I. apeliacinės instancijos teisme patyrė 31 EUR žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 817,50 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo G.

Z. ieškinį atsakovui S. V. atmesti.Priteisti atsakovui S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 1501 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Priteisti trečiajam asmeniui F. I. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 1348,50 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Danutė Kutrienė                                                                                                                      Vytautas Zelianka