6a2e2595-be7f-4342-8f44-d8a2b83929af · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1332-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42818-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Užstatas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® „Užstatas“ skundÄ dėl nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Anot pareiÅ¡kėjo, Vilniaus apygardos prokuroras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo 2015 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymÄ (skundÄ ) ir priimdamas skundžiamÄ 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ , iÅ¡ esmės neatliko jokio tyrimo, o apsiribojo tik institucijų ir valstybės tarnautojų, kurių veiksmai skundžiami, atsakymais ir paaiÅ¡kinimais.

PareiÅ¡kėjo teigimu, prokuroras visiÅ¡kai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo teiginius patvirtinančius duomenis, skundžiamame nutarime be prielaidų ir spėlionių nepateikta jokių teisinių argumentų dėl praÅ¡yme nurodytų pažeidimų, o pats nutarimas ir jame daromos iÅ¡vados neatitinka ir prieÅ¡tarauja tiek teisės aktams, tiek suformuotoms teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėms. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nebuvo domėtasi ir atsižvelgta į kompetentingos ekspertinės institucijos – Aplinkos apsaugos agentÅ«ros – iÅ¡vadas ir pastabas, todėl 2015 m. liepos 21 d. nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes prokuroras pažeidė pareigÄ detaliai įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Anot pareiÅ¡kėjo, jo 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundÄ dėl nurodyto 2015 m. liepos 21 d. nutarimo nagrinėjusi Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė dėl Vilniaus apygardos prokuroro nurodytų padarytų procesinių pažeidimų iÅ¡ viso nepasisakė ir padarė neteisingÄ bei nemotyvuotÄ , prieÅ¡taraujančiÄ faktiniams duomenims, iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. liepos 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiami nutarimai, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra neteisėti ir prieÅ¡taraujantys Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ turi bÅ«ti motyvuotas.

Anot pareiškėjo, skundžiamuose nutarimuose prokurorai neištyrė visų svarbių aplinkybių ir įrodymų, nes tokiu atveju prokurorai būtų nustatę VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ kompetentingoms institucijoms pateiktuose dokumentuose esančius teisės aktų pažeidimus:

1) dėl švietimo programos finansavimo;

2) dėl švietimo programos netęstinių priemonių;

3) dėl mažesnių nei 300 kv. m prekybos vietų pardavėjų aprÅ«pinimo taromatais ir jų įtraukimo į sistemÄ ;

4) dėl nenustatytų finansinių srautų tais atvejais, kai užstatas negrÄ Å¾inamas.Suinteresuoti asmenys Generalinė prokuratÅ«ra ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra prašė skundÄ atmesti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad gavus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (vėliau skundÄ ), buvo iÅ¡tirtos ir įvertintos visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl administracinių aktų atitikimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams bei įvertintos galimybės kreiptis į teismÄ dėl Å¡ių aktų panaikinimo.

Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Vilniaus apygardos prokuroras kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir Å¡vietimo programos derinimo komisijÄ â€“ praÅ¡ydamas pateikti dokumentus ir informacijÄ , turinčiÄ reikÅ¡mės skundo nagrinėjimui; kvietėsi nurodytos komisijos pirmininkÄ , kuris paaiÅ¡kino skundžiamų aktų priėmimo aplinkybes, tiriamoje medžiagoje buvo ir Aplinkos apsaugos agentÅ«ros dokumentai, susiję su nagrinėjamu klausimu.

Taigi, suinteresuotų asmenų teigimu, Vilniaus apygardos prokuroras, gavęs reikalingus duomenis, juos analizavo, įvertino ir priėmė sprendimÄ , su kuriuo aukÅ¡tesnysis prokuroras sutiko. Suinteresuoti asmenys paaiÅ¡kino, kad skundžiamuose nutarimuose prokurorai iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir argumento, o aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir skundas iÅ¡nagrinėti nevisiÅ¡kai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Anot suinteresuotų asmenų, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jo praÅ¡ymÄ ir skundÄ , padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimus, be to pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neatskleidė pagrindų vieÅ¡ojo intereso pažeidimui konstatuoti ir poreikio taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi VÅ¡Ä® „Užstatas“ skundÄ atmetė (b. l. 108-111).

Teismas nurodė, kad tokiose bylose įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju suinteresuoti asmenys (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Vilniaus apygardos prokuratūroje, tiek Generalinėje prokuratūroje) buvo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.

Pažymėjo, kad pareiškėjas ir neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus-procedūras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti:

a) kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir Å¡vietimo programos derinimo komisijÄ ; apklausė nurodytos komisijos pirmininkÄ ;

b) tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus;

c) pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl iÅ¡ esmės visų pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ pateiktų dokumentų neatitikties teisės aktams, t. y. dėl Å¡vietimo programos finansavimo, dėl Å¡vietimo programos netęstinių priemonių, dėl mažesnių nei 300 kv. m prekybos vietų pardavėjų aprÅ«pinimo taromatais ir jų įtraukimo į sistemÄ , dėl nenumatytų finansinių srautų tais atvejais, kai užstatas negrÄ Å¾inamas, dėl Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pozicijos vertinimo bei dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų.

Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo praÅ¡ymo bei skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad priimant pareiÅ¡kėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® „Užstatas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ; panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones kaip nepagrįstus ir neteisėtus (b. l. 112-123).

AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:Visais atvejais, gavęs informacijos, kuri nėra akivaizdžiai melaginga, kad galimai buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, prokuroras turi įvertinti visas su konkrečiu klausimu susijusias aplinkybes ir imtis reikiamų veiksmų vieÅ¡ajam interesui ginti. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, jog prokurorai vertino ir tyrė aplinkybes dėl Komisijos veiksmų, suderinant su VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ pateiktus dokumentus ir kitas aplinkybes yra nepagrįsti ir prieÅ¡taringi;Nutartyje nurodyti teiginiai, jog buvo tinkamai įvertintos ir tirtos su nagrinėjama situacija susijusios aplinkybės (įskaitant ir Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pastabas ir iÅ¡vadas), nepagrįsti ir atmestini.

Nei vienas iÅ¡ prokurorų nesigilino į Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pateiktas pastabas, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Prokurorai akivaizdžiai padarė nepagrįstas, neatitinkančias faktinių duomenų iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus, kurie turi bÅ«ti panaikinti apeliacine tvarka. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ (b. l. 126-128).

Nurodė, kad ginčas dėl galimai vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvo kildinamas iÅ¡ Dokumentų neatitikimo teisės aktams, o ne jų prieÅ¡taravimo Aplinkos apsaugos agentÅ«ros teiktoms iÅ¡vadoms, todėl agentÅ«ros nurodyti pažeidimai negali turėti esminės įtakos vertinant Dokumentų teisėtumÄ , kadangi prokuroras pats savarankiÅ¡kai atlieka tyrimÄ ir sprendžia, kaip vertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ . Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė akivaizdžių ir neginčijamų įrodymų, kad prokurorai, nagrinėdami jo pareiÅ¡kimus dėl vieÅ¡o intereso gynimo, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles, tyrimÄ atliko nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai, neatliko konkrečių veiksmų, kuriuos atlikus bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pateiktu atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė skundÄ atmesti (b. l. 133-135). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, dėl kurių prokurorų sprendimai bÅ«tų nepagrįsti, o teismo nutartis naikintina. Aplinkybė, kad agentÅ«ros neprivaloma nuomone nebuvo pasivadovauta, neleidžia daryti iÅ¡vados dėl tyrimo nepilnumo ar priimto procesinio sprendimo nepagrįstumo. Nesutiktina su apeliantu, kad kiekvienas teisės aktų pažeidimas savaime reiÅ¡kia žalos atsiradimÄ , taigi ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Skundžiama nutartimi teismas atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Generalinės prokuratÅ«ros ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimų, kuriais buvo atsisakyta kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® „Užstatas“ 2015 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir Å¡vietimo programos derinimo komisijos 2015 m. kovo 23 d. protokolinio sprendimo Nr. D4-68 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 23 d. raÅ¡tu Nr. (17-2)-D8-2195 priimto sprendimo dėl dokumentų derinimo panaikinimo, kurių pagrindu VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ suteikta teisė užsiimti užstato už vienkartines pakuotes administratoriaus veikla (b. l. 50-62).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nurodytai komisijai suderinant VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ dokumentus, buvo pažeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir Å¡vietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymÄ teikimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimai, nes VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ dokumentai neatitiko imperatyvių nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra ginčijamu 2015 m. liepos 21 d. nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (b. l. 63-69). Generalinė prokuratÅ«ra 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ (b. l. 18-22). PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Anot pareiÅ¡kėjo, Vilniaus apygardos prokuroras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo 2015 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymÄ (skundÄ ) ir priimdamas skundžiamÄ 2015 m. liepos 21 d. nutarimÄ , iÅ¡ esmės neatliko jokio tyrimo, o apsiribojo tik institucijų ir valstybės tarnautojų, kurių veiksmai skundžiami, atsakymais ir paaiÅ¡kinimais. PareiÅ¡kėjo teigimu, prokuroras visiÅ¡kai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo teiginius patvirtinančius duomenis, skundžiamame nutarime be prielaidų ir spėlionių nepateikta jokių teisinių argumentų dėl praÅ¡yme nurodytų pažeidimų, o pats nutarimas ir jame daromos iÅ¡vados neatitinka ir prieÅ¡tarauja tiek teisės aktams, tiek suformuotoms teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėms.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi VÅ¡Ä® „Užstatas“ skundÄ atmetė.

Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju suinteresuoti asmenys (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo (tiek Vilniaus apygardos prokuratūroje, tiek Generalinėje prokuratūroje) buvo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Teismas sprendė, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Nesutikdamas su minėta nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog visais atvejais, gavęs informacijos, kuri nėra akivaizdžiai melaginga, kad galimai buvo pažeistas viešasis interesas, prokuroras turi įvertinti visas su konkrečiu klausimu susijusias aplinkybes ir imtis reikiamų veiksmų viešajam interesui ginti. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, jog prokurorai vertino ir tyrė aplinkybes dėl Komisijos veiksmų, suderinant su VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pateiktus dokumentus ir kitas aplinkybes, yra nepagrįsti ir prieštaringi.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas prokurorų konstitucinį statusÄ , yra nurodęs, kad prokuratÅ«ra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžiÄ vykdančioms institucijoms.

Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusÄ turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, kuris, veikdamas pagal savo kompetencijÄ ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kuriÄ prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiÅ«ros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas.

Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas taip pat reiÅ¡kia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas yra savarankiÅ¡kas ir diskretiÅ¡kas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.

AukÅ¡tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtÄ procesinį sprendimÄ , priimdamas motyvuotÄ nutarimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigÅ«nų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukÅ¡tesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.Susipažinęs su bylos medžiaga, su skundžiamais Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros bei Generalinės prokuratÅ«ros nutarimais bei jų turiniu, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad skundu pareiÅ¡kėjas ir neginčijo aplinkybių, jog prokurorai vis dėlto atliko tam tikrus veiksmus-procedÅ«ras (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui ir skundui iÅ¡nagrinėti:

a) kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir Å¡vietimo programos derinimo komisijÄ ; apklausė nurodytos komisijos pirmininkÄ ;

b) tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus;

c) pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl iÅ¡ esmės visų pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ pateiktų dokumentų neatitikties teisės aktams, t. y. dėl Å¡vietimo programos finansavimo, dėl Å¡vietimo programos netęstinių priemonių, dėl mažesnių nei 300 kv. m prekybos vietų pardavėjų aprÅ«pinimo taromatais ir jų įtraukimo į sistemÄ , dėl nenumatytų finansinių srautų tais atvejais, kai užstatas negrÄ Å¾inamas, dėl Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pozicijos vertinimo bei dėl kitų pareiÅ¡kėjo argumentų.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių yra nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, jog prokurorai vertino ir tyrė aplinkybes dėl Komisijos veiksmų, suderinant su VÅ¡Ä® „Užstato sistemos administratorius“ pateiktus dokumentus ir kitas aplinkybes, yra nepagrįsti ir prieÅ¡taringi, kadangi šį skundo argumentÄ paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai, įrodantys prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmus, gavus pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si.Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog nutartyje nurodyti teiginiai, kad buvo tinkamai įvertintos ir tirtos su nagrinėjama situacija susijusios aplinkybės (įskaitant ir Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pastabas ir iÅ¡vadas), nepagrįsti ir atmestini.

Pasak apelianto, nei vienas iš prokurorų nesigilino į Aplinkos apsaugos agentūros pateiktas pastabas, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Skunde nurodydamas aukščiau minėtus teiginius, apeliantas nenurodė Å¡iuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų. Skundo teiginiai, kad nei vienas iÅ¡ prokurorų nesigilino į Aplinkos apsaugos agentÅ«ros pateiktas pastabas ir jų nevertino, nėra pagrįsti ir grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo praÅ¡ymo bei skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus.

Be to, apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog klausimo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigÅ«nas neturi nei pareigos nei teisės nagrinėti patį pažeidimo faktÄ ir jo aplinkybes, nes tuo metu sprendžiama tik dėl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas vieÅ¡uoju. Tokia situacija, kai sprendimo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo stadijoje pareigÅ«nai nagrinėtų klausimÄ dėl jo pažeidimo iÅ¡ esmės, neatitinka teisinės valstybės principo, kadangi teisingumÄ vykdo tik teismai.

IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigÅ«nai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo atsisakė teikti teismui ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, argumentavo, t.y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , proceso normų nepažeidė. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas             n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                Tatjana Žukauskienė