Legislator Case Law & Legislation
6a2dc980-a542-429b-94e1-e3dcffa0753a AI generated

6a2dc980-a542-429b-94e1-e3dcffa0753a · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 6a2dc980-a542-429b-94e1-e3dcffa0753a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                              Civilinė byla Nr. 2S-85-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08407-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.4; 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.2.4;3.4.4.2; 3.4.4.12 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.

Legislator headnote

AI generated

6a2dc980-a542-429b-94e1-e3dcffa0753a · Å iaulių apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neįvertino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi atsižvelgusi į notaro pateiktus duomenis. Be to, pareiÅ¡kėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas negalėjo riboti jos pasirinkto teisių gynimo bÅ«do ir neturėjo pasisakyti, kad ji gali kreiptis į teismÄ vėliau ir kitais pagrindais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai         Atskirasis skundas netenkintinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                              Civilinė byla Nr. 2S-85-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08407-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.4; 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.2.4;3.4.4.2; 3.4.4.12 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9938-776/2015, iÅ¡keltoje pagal pareiÅ¡kėjos R. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarui D. J. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja R. P. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ydama nustatyti, kad po J.

B. mirties Å iaulių miesto 6-ajame notarų biure pradėtoje paveldėjimo byloje pagal J. B. 1999-09-08 pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , nurodyta testatoriaus valia palikti vienintelei paveldėtojai – R. P., visÄ testatoriui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) apima visÄ Å¡iuo adresu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ kaip vientisÄ mėgėjiÅ¡ko sodų sklypo paskirties turtinį kompleksÄ t. y. tiek pagrindinius daiktus, tiek jų priklausinius, 0,0600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (Å¡ulinį, Å¡aligatvį) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad kreipusis į notarÄ D. J. sužinojo, kad pagal testamento turinį notaras formaliai negalės iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo dėl viso sodo komplekso, o tik dėl testamente nurodyto žemės sklypo ir sodo namelio. Pažymėjo, kad garažas yra tik sodo namelio priestato sudedamoji dalies, o ne savarankiÅ¡kas daiktas, o testatorius palikdamas testamentu pareiÅ¡kėjai visÄ sodo paskirties žemės sklypÄ ir sodo namelį, neiÅ¡skirdamas jokių dalių bei kitų paveldėtojų, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ visÄ turtÄ kaip vientisÄ turtÄ palikti vienam paveldėtojui, t.y. pareiÅ¡kėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015-11-02 nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos R. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino, kad notarui atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ dėl viso palikėjo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ji turės teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 511–512 straipsnių pagrindu.

Teismas iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų nustatė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Å iaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarÄ D. J. dėl J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo pagal 1999-09-08 testamentÄ , patvirtintÄ Å iaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės, kuriame nurodyta, kad testatorius palieka 0,06 ha žemės sklypÄ , sodo namelį, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai. Notaras D.

J. 2015-10-07 praneÅ¡imu, atsižvelgdamas į tai, kad palikėjo testamente nurodyti ne visi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ iÅ¡duos tik dėl tų statinių, priklausiusių pareiÅ¡kėjui, kurie nurodyti J. B. 1999-09-08 testamente. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pareiÅ¡kė reikalavimÄ teismine tvarka nustatyti (iÅ¡aiÅ¡kinti) testatoriaus valiÄ jo1999-09-08 sudarytame testamente, o ne nustatyti realiai esantį ar buvusį faktÄ , turintį juridinę reikÅ¡mę.

Teismas pažymėjo, kad teismai tokio pobÅ«džio faktų (dėl bet kokių dokumentų turinio) nenustatinėja. Taip pat teismas nurodė, kad kai testamento turinį galima aiÅ¡kinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieÅ¡tarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitÄ ar iÅ¡ viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios, notaras, neturi įgaliojimų pats jį aiÅ¡kinti, interpretuoti savo nuožiÅ«ra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiÅ¡kinimu. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nenagrinėtinas teisme LR CPK XXVII skyriuje nustatyta tvarka, o pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino, kad notarui atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ dėl garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (Å¡ulinio, Å¡aligatvio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ji turės teisę kreiptis į teismÄ LR CPK 511–512 straipsnių pagrindu. III.

Atskirojo skundo esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja R. P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį ir tęsti pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ . Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi LR CPK normose, reglamentuojančiose juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , nėra nustatyta jokio draudimo ar ribojimo pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl bet kokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas klaidingai interpretavo pareiÅ¡kėjos pateikto pareiÅ¡kimo turinį konstatuodamas, jog pareiÅ¡kėja prašė nustatyti (iÅ¡aiÅ¡kinti) testatoriaus valiÄ , kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t.y. konstatuoti, kad testamente minimas turtas - „0,06 ha žemės sklypas ir sodo namelis, esantys sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), teisine prasme vertintinas kaip vientisas (nedalomas) turtinis vienetas (nekilnojamojo turto visuma), apimanti žemės sklypÄ ir sodo namelį, t.y. tiek sodo namelio gyvenamÄ jÄ dalį, tiek ir jo (sodo namelio) priklausinius – pastatÄ - garaÅ¾Ä bei kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (Å¡ulinį, Å¡aligatvį).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neįvertino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi atsižvelgusi į notaro pateiktus duomenis. Be to, pareiÅ¡kėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas negalėjo riboti jos pasirinkto teisių gynimo bÅ«do ir neturėjo pasisakyti, kad ji gali kreiptis į teismÄ vėliau ir kitais pagrindais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai         Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti LR CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę.

Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iÅ¡keltÄ bylÄ privalo nutraukti (LR CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-396/2007). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 1999-09-18 J. B. sudarė testamentÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai paliko 0,06 ha žemės sklypÄ , sodo namelį, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). IÅ¡ Å iaulių miesto VI-ojo notarų biuro notaro D. J. 2015-10-07 praneÅ¡imo matyti, kad pareiÅ¡kėja (įpėdinė) J. B. palikimÄ priėmė nesudarant turto apyraÅ¡o.

Minėtame praneÅ¡ime notaras taip pat nurodė, kad suėjus trijų mėnesių terminui, įpėdinei papraÅ¡ius paveldėjimo teisė pagal testamentÄ liudijimo, paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Å¡iai įpėdinei bÅ«tų iÅ¡duotas tik į testamente nurodytÄ turtÄ (27 b.l.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui pateikto pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja prašė teismo nustatyti, kad testatoriaus valia palikti vienintelei paveldėtojai – R.

P., visÄ testatoriui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) apima visÄ Å¡iuo adresu esantį nekilnojamÄ jį turtÄ kaip vientisÄ mėgėjiÅ¡ko sodų sklypo paskirties turtinį kompleksÄ t. y. tiek pagrindinius daiktus, tiek jų priklausinius - 0,0600 ha žemės sklypÄ , pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (Å¡ulinį, Å¡aligatvį) (1-6 b.l.).

Ä®vertinęs nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia atskirajame skunde apeliantė, iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja siekia, jog teismas iÅ¡aiÅ¡kintų testamente nurodytÄ testatoriaus valiÄ , o ne, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytų realiai esantį ar buvusį juridinį faktÄ . PareiÅ¡kėjos teiginys, kad ji konkrečiu atveju prašė teismo konstatuoti kas patenka į turtinio vieneto sudėtį, o ne iÅ¡aiÅ¡kinti testamento turinį, yra nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis bylos esmei bei, nepaisant vienokios ar kitokios formuluotės, vertintinas kaip tapatus reikalavimui iÅ¡aiÅ¡kinti testatoriaus valiÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentÄ , turi tiksliai atitikti testamente iÅ¡dėstytÄ testatoriaus valiÄ . Dėl to notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , turi bÅ«ti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, iÅ¡reikÅ¡tos testamente, aiÅ¡kiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiÅ¡kas, neprieÅ¡taringas, testamentas suraÅ¡ytas, vartojant standartinę teisinę terminijÄ ir sÄ vokas, apibrėžtas teisės normų.

Pagal LR CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar iÅ¡nyko, jei iÅ¡ testamento turinio testatoriaus valia aiÅ¡ki, neturi reikÅ¡mės, taigi tokie netikslumai nėra kliÅ«tis iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl testamento neaiÅ¡kumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiÅ¡kinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieÅ¡tarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitÄ ar iÅ¡ viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – LR CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiÅ¡kias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Kai testamento turinys yra neaiÅ¡kus, notaras neturi teisės pats jį aiÅ¡kinti, interpretuoti savo nuožiÅ«ra, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiÅ¡kinimu, o įpėdiniams jį aiÅ¡kinant skirtingai – spręsti, kurio aiÅ¡kinimas atitinka tikrÄ jÄ testatoriaus valiÄ . Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimÄ si spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Å iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas pareiÅ¡kimas dėl juridinių faktų nustatymo nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir, kad notaras tokius dokumentus atsisakė iÅ¡duoti. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje neesant duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimÄ notaras pareiÅ¡kėjai atsisakė iÅ¡duoti ir, kad įgyvendinti jau esamų subjektinių teisų nenustačius juridinio fakto pareiÅ¡kėja negali, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, yra pagrįsta, atitinkanti tiek materialinės, tiek procesinės teisės nuostatas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai remiasi LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis, kadangi minėta įstatymo norma numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad skundžiama nutartimi yra pažeidžiami jos interesai, kadangi bylos duomenis neginčijamai patvirtina, kad esant visoms teisinėms prielaidoms palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad Å¡ias teises siekė realizuoti įstatymų nustatyta tvarka - kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, notarui atsisakius atlikti notarinius veiksmus kreipėsi į teismÄ LR CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ , praÅ¡ymu atsisakymo priežastis iÅ¡dėstoma raÅ¡tu ir iÅ¡aiÅ¡kinama jo apskundimo tvarka ir terminai raÅ¡tu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ raÅ¡te turi bÅ«ti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmÄ , tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo praÅ¡oma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai.

AtsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ pasiraÅ¡o notaras ir jį patvirtina savo antspaudu. Remiantis Notariato įstatymo 41 straipsniu, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietÄ . Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, dėl to bylÄ iÅ¡sprendė teisingai.

Naikinti skundžiamÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjai. Teisėja                                                                                                                 Vilija Valantienė