6a2d4f18-be1a-4bee-bcec-03b452f4ef44 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1242-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00195-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.2.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M.

B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK), priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ po 100,00 Eur už kiekvienÄ jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato (toliau – ir Ignalinos r. PK) areÅ¡tinėje parÄ skirtingais laikotarpiais nuo 2007 m. iki 2010 m. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam bÅ«nant nepilnamečiu (iki 2007 m. lapkričio 2 d.) jis buvo laikomas Ignalinos r.

PK areÅ¡tinėje kartu su pilnamečiais asmenimis. Teigė, jog ir sukakus pilnametystei, pareiÅ¡kėjÄ sulaikius kaip įtariamÄ jį, jis priverstinai buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui sukeliant psichologinį ir fizinį smurtÄ , siekiant iÅ¡gauti jo prisipažinimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Ignalinos r. PK areÅ¡tinės kamerų plotas ir asmenų skaičius jose neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl perpildytų kamerų pareiÅ¡kėjas daug kartų kreipėsi į areÅ¡tinės budinčius pareigÅ«nus, tačiau jam buvo grasinama karceriu.

PaaiÅ¡kino, jog tualetai buvo be klozetų; į duÅ¡Ä bÅ«davo vedama tik vienÄ kartÄ per savaitę; pasivaikščioti gryname ore nebuvo leidžiama; kameroje nebuvo gryno oro, sienos buvo drėgnos, buvo pelėsių, dėl to pareiÅ¡kėjas užsikrėtė infekcinėmis ligomis ; čiužiniai ir pagalvės buvo purvinos, nebuvo lango ir elektros lizdų. Dėl nurodytų laikymo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis iki Å¡iol yra nestabilus ir nesavas. Nurodė, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nenumato jokių kreipimosi į teismÄ terminų, atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jo skundÄ iÅ¡nagrinėti ir jį patenkinti.Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos apskrities VPK atsiliepimu (b. l. 16-18) su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡vardintomis aplinkybėmis ir reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutiko, pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai ginčo laikotarpiu veikė vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-365 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ bei vėlesniais jo pakeitimais. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams, susijusiems su pareiÅ¡kėjo kalinimu Ignalinos r. PK areÅ¡tinėje, atsakovo atstovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Taip pat pažymėjo, kad visi teisės aktai yra skelbiami vieÅ¡ai ir pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes laisvai susipažinti su areÅ¡tinės veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, be to, Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti įgyvendindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytÄ teisę turėti gynėjÄ . Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos apskrities VPK atsiliepime akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų sÄ lygų Ignalinos r.

PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas susirgo, patyrė traumÄ . Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis galiojančio Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-959/V-98 „Dėl policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nuostatomis, visa areÅ¡tinės informacija turi bÅ«ti saugoma trejus metus, todėl atsakovo atstovas negali pateikti raÅ¡ytinių duomenų, kadangi vadovaujantis minėtojo teisės akto nuostatomis, jie yra sunaikinti.Skundas atmetamas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų policijos institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų Utenos apskrities VPK Ignalinos r.

PK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m., atlyginimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinas LR CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra tai, jog civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Toks subjekto ypatumas lemia, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (LR CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (LR CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal LR CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios LR CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010). Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos apskrities VPK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti LR CK 125 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.

Taigi, sprendžiant, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdymas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais LR CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atstovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (LR CK 1.124 straipsnis).

LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su netinkamomis jo laikymo sÄ lygomis Utenos apskrities VPK Ignalinos r.

PK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. (b. l. 2), tačiau skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui per paÅ¡to įstaigÄ iÅ¡siuntė tik 2016 m. gegužės 6 d., t. y. apytiksliai praėjus Å¡eÅ¡eriems metams po to, kai baigėsi jo kalinimas Ignalinos r. PK areÅ¡tinėje (7 b. l.). Remiantis LR CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Vadovaujantis LR CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Ignalinos r. PK areÅ¡tinėje sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas. TokiÄ praktikÄ dėl senaties terminÄ reguliuojančių teisės normų taikymo yra suformulavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Pagal LR CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1408-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ taip pat siejo su aplinkybe, jog Ignalinos r.

PK areÅ¡tinės kameroje jis bÅ«damas nepilnamečiu iki 2007 m. lapkričio 2 d., buvo laikomas kartu su pilnamečiais asmenimis. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Ignalinos r. PK areÅ¡tinėje jis buvo laikomas neilgais laikotarpiais nuo 2007 m. iki 2010 m., vadinasi, tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo nuomone, jis negalėjo tinkamai pasinaudoti teisine gynyba dėl to, kad buvo nepilnametis, siekdamas apginti galimai pažeistas teises iki 2007 m. lapkričio 2 d., jis tai galėjo padaryti vos tik sulaukus pilnametystės, tačiau į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2016 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 metams.

Teismas pažymi, kad 2000 m. liepos 18 d. priimtas ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR CK užtikrino asmeniui galimybę, remiantis LR CK 6.271 straipsniu, ginti savo pažeistas teises ir kelti ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o nuo 1999 m. gegužės 1 d. veikiantiems apygardų administraciniams teismams, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo priskirta spręsti bylas pagal skundus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 4 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d.) numatė, kad tuo atveju jeigu proceso Å¡alis yra nepilnametis, jo interesams turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymÄ (tėvai, įtėviai, globėjai, rÅ«pintojai). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti jo galimai pažeistų teisių gynyba pasitelkdamas tėvų, o jiems nesant – įtėvių, rÅ«pintojų pagalbÄ .PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokių terminų.

Å iuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pasisakęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausiai pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr. EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o pats EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ .

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties buvimo, jos taikymo sÄ lygų gali ir turi bÅ«ti taikoma nacionalinė teisė, juolab, kad ji numato ir galimybę praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-858/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje A2183-662/2015 ir kt.).Atsižvelgdamas į skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus bei nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2007 m.

– 2010 m. laikotarpiu, kai, pareiÅ¡kėjo nuomone, Ignalinos r. PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai neužtikrino jam tinkamų laikymo sÄ lygų ir tokiu bÅ«du galimai pažeidė jo teises, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ ar tai, kad suvokdamas, jog jo teisės yra pažeidžiamos, siekė jas apginti tiesiogiai ar pasitelkdamas atstovus, tačiau to padaryti objektyviai negalėjo. Nenustačius, kad pareiÅ¡kėjas praleido LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbių, t. y. nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo redakcija Nr. XII-2399, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 puntu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Dalia Pranckienė