6a2ac40c-314f-4527-a459-e7b625eb71c6 · Kauno apygardos teismas

                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-530/2016;Teisminio proceso Nr.1- 01-1-28110-2015-3;                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.3.1; 1.2.26.2.2;1.1.8; 2.4.7.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Jurgio KiÅ¡kio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Editai SangavičiÅ«tei, nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai D. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2014-08-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 16 (Å¡eÅ¡iolikos) MGL, t.y. 602,56 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dviejų eurų 56 euro centų) dydžio bauda.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidos advokato darbui apmokėti iÅ¡ M.

K. nepriteistos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: M. K. nuteistas už tai, kad 2015-05-02 apie 18 val. vieÅ¡oje vietoje - kavinėje ,,duomenys neskelbtini“, esančioje duomenys neskelbtini, žmonių akivaizdoje, iÅ¡vadindamas D. B. necenzÅ«riniais žodžiais ,,kurva“, ,,žiurke“, įžūliu elgesiu- apipildamas jÄ bokalu alaus, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.M.

K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir pripažinti nekaltu dėl padaryto nusikaltimo pagal BK 284 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, kadangi teismas priimdamas nuosprendį palaikė kaltintojų pusę ir visai neatsižvelgė į gynybos pateiktus faktus ir svarius motyvus, kad buvo apÅ¡meižtas. Nusikaltimas yra pramanytas, tai patvirtina liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Visi ir nukentėjusioji teigia buvę kavinėje ir nei vienas tiksliai nematė, kad jis apipylė nukentėjusiÄ jÄ alumi.

Kad nusikaltimas pramanytas parodo ir tai, jog nukentėjusioji teigia esÄ jis sumušė liudytojÄ Å . Z.. Bet gynyba įrodė ir pats Å . Z. parodė, kad tokio įvykio nebuvo, dėl to darytina iÅ¡vada, kad D. B. melavo ir Å¡meižė. Neneigia D. B. pavadinęs „žiurke“. Å is žodis nėra necenzÅ«rinis ir, be to, gyvendami kartu su D. B. dažnai viena kitÄ vadindavo gyvÅ«nėlių pavadinimais. Tai buvo priimta. Keiksmažodžiais nevadino, tai tik D. B. prasimanymai norint pakenkti. Su ja kartu buvę ir prie vieno stalo sėdėję draugai nenurodė, kad bÅ«tų girdėję keiksmažodžius, jei taip bÅ«tų, iÅ¡ deÅ¡imties kartu sėdėjusių žmonių bÅ«tų kažkas girdėjęs. Teismo nuosprendis paremtas M.

M. parodymais, kad jis girdėjo keiksmažodžius, panelių ir vaikinų balsus, bet nesupranta kaip tai susiję su apeliantu, nes nematė ir nežino kas keikėsi, o tuo metu kavinėje buvo ne jis vienas. Kavinėje bekalbant su D. B. rankoje laikė alaus bokalÄ ir mano, kad kažkas atsitiktinai stumtelėjo iÅ¡ nugaros, todėl iÅ¡vengti įvykio su alumi buvo neįmanoma. Tai parodo, kad tyčios apipilti alumi nebuvo. Teismas rėmėsi D. B., M. M. bei R. B., kuris yra policijos pareigÅ«nas, ir J. Z., kuris yra apsaugos darbuotojas parodymais.

Netikslinga nuosprendį grįsti jų parodymais. Mano, kad tai yra kerÅ¡tas dėl neapmokėtos D. B. paskolos.Siekiant paÅ¡alinti visas abejones bei iÅ¡spręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ (BPK 324 str. 6 d.).Nukentėjusioji D. B. teismo posėdžio metu parodė, jog ji necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, M. K. jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais („koliojo“), ji tuo metu tylėjo ir jÄ sėdinčiÄ nuteistasis apipylė alumi.

Viskas tęsėsi apie 10-15 minučių. Prie stalo kur ji sėdėjo buvo daugiau žmonių, su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Kai M. K. ėmė kolioti jÄ , nuo stalo pakilo ne visi, kai kas išėjo parÅ«kyti. Apipylęs alumi, M. K. apsisuko ir išėjo. Barmenė iÅ¡kvietė apsaugÄ . Tuo metu su M. K. negyveno, tas susitikimas bare buvo netikėtas. Apipylimas alumi buvo tyčinis veiksmas, rÅ«bai sugadinti nebuvo, tik buvo Å¡lapia. Kai M. K. sugrįžo antrÄ kartÄ maždaug po valandos, ji nuėjo į tualetÄ ir užsirakino.

Girdėjo kaip kažkas trankėsi. Ji paskambino policijai, jai atvykus parašė pareiÅ¡kimÄ (T.2, b.l. 49).Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad su M. K. nuėjo į barÄ esantį duomenys neskelbtini atsigerti alaus. Jie abu buvo blaivÅ«s, ketino iÅ¡gerti po bokalÄ alaus. Bare prie stalo apkrauto alkoholiniais gėrimais sėdėjo M. K. draugė vardu D.. Ji buvo ne viena, su kokių penkių asmenų kompanija. M su D susiginčijo. Jie vienas kitÄ vadino įvairiais žodžiais - koliojosi, nebuvo smagu klausytis santykių aiÅ¡kinimosi.

Alaus bare buvo daugiau žmonių, tačiau niekas nesureagavo. Kai jie pradėjo santykius aiÅ¡kintis, tik nuo D stalo kai kurie atsistojo, išėjo parÅ«kyti, nes greičiausiai buvo nemalonu klausytis svetimų konfliktų. Taigi sujudimas buvo. Jis su M išėjo iÅ¡ baro ir beeinant Mpasakė, kad vis tik reiktų su D susitaikyti, todėl grįžo į barÄ , bet D jau ten nebuvo (T.2, b.l.49).Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas V.Gineika prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Prokurorė E.SangavičiÅ«tė apeliacinį skundÄ prašė atmesti.M.

K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).Pirmosios instancijos teismas M. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vieÅ¡oje vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Apeliaciniame skunde M. K. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nurodydamas, jog jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė ir buvo nepagrįstai apÅ¡meižtas.Nors M. K. neigia D. B. iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais ir tyčia jÄ apipylęs alumi, tačiau iÅ¡ esmės neneigia buvus konfliktÄ bare, pavadinęs jÄ â€žÅ¾iurke“, o kažkam kumÅ¡telėjus, netyčia jÄ apipylęs alumi. Byloje įrodymų visuma patvirtina, kad tarp D. B. ir M. K. buvo asmeninio pobÅ«džio konfliktas, kad buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai ir nukentėjusioji buvo aplieta alumi.

Apeliacinės instancijos teismas tokias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ : D. B. 2015 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kimo protokole nurodė, jog jos buvęs draugas bare jÄ apipylė alumi, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais („koliojo“) ir prigrasino (T.1, b.l. 2). Teismo posėdyje ji taip pat patvirtino, jog M. K. alaus bare, kitų asmenų akivaizdoje jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir tyčia apipylė alumi (T.2, b.l.49). Å ie nukentėjusios parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos ji iÅ¡ esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme (T.1, b.l. 14, 142).

Tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiam policijos pareigÅ«nui R. B. (T. 1, b.l.3, 27,166). Tai kad bare buvo kilęs triukÅ¡mas patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S.. Liudytoja J. K. negalėjo tiksliai įvardinti kokiais konkrečiais žodžiais buvo iÅ¡vadinta nukentėjusioji, tačiau ji patvirtino, jog tikrai negražiai M. K. bendravo su D. B., matė kad pastaroji vaikščiojo Å¡lapia (T.1, b.l. 22.). Liudytojas M. M., kavinės-baro „duomenys neskelbtini“ savininkas, parodė, kad bÅ«damas sandėliavimo patalpose iÅ¡girdo didesnį nei pasilinksminimo triukÅ¡mÄ , iÅ¡girdo keletÄ necenzÅ«rinių keiksmažodžių, matė, kaip panelė valėsi kelnes, tačiau nematė kad jos plaukai bÅ«tų buvę Å¡lapi (T.1, b.l. 143). Liudytojas A.

V. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė, kad M. D. atėjęs visaip vadino, tačiau nenorėjo paminėti kaip, ir patvirtino, kad matė, jog ji buvo Å¡lapia (T.1, b.l. 20, 143-144). Tai, jog M. K. vieÅ¡oje vietoje- alaus bare, kuriame buvo ir paÅ¡alinių asmenų necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino savo buvusiÄ draugę įrodo aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė M.

K. pavartojus necenzÅ«rinius žodžius nukentėjusios D. B. atžvilgiu ir pastarÄ jÄ apipylus alumi.  Todėl M. K. tvirtinimas, jog bare jis nukentėjusiosios nevadino cenzÅ«riniais žodžiais, nes „žiurkė“ vartojimas jų santykiuose buvo priimtinas, vertintinas kaip gynybinė taktika. Žodžių skirtų nukentėjusiajai iÅ¡sakymas, jų tonas, akivaizdžiai buvo nepriimtinas daliai baro lankytojų, po ko pastarieji atsistojo ir išėjo į laukÄ parÅ«kyti.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, įvertinęs įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis M.

K. vieÅ¡oje vietoje – kavinėje „duomenys neskelbtini“, žmonių akivaizdoje iÅ¡vadindamas D. B. necenzÅ«riniais žodžiais, taip pat įžūliu elgesiu - apipildamas jÄ bokalu alaus, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad M. K. kitų asmenų akivaizdoje Å¡iurkščiai pažemino, paniekino nukentėjusiÄ jÄ ir taip sukėlė pasekmes numatytas BK 284 str. 1 d..Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jog M.

K. veiksmai – nukentėjusios D. B. apipylimas alumi prilygsta įžūliam elgesiui ir, kad M. K. sukėlė bÅ«tinas Å¡iai nusikalstamai veikai inkriminuoti pasekmes - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai.

Teismų praktikoje įžūliais veiksmais pripažįstami veiksmai pasireiÅ¡kiantys fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui, gyvÅ«no kankinimu kitų žmonių akivaizdoje, ir panaÅ¡iai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015). kt.).

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.IÅ¡ liudytojų A. S., J. K., A. V. parodymų matyti, jog M. K. bendravimas su D. B. buvo nemalonus klausyti, dėl ko prie stalo kartu buvę asmenys išėjo į laukÄ parÅ«kyti, tačiau po to, J. K., A. V. vėl grįžo į barÄ .

Nukentėjusioji teisme teigė, kad koliojimasis ir apipylimas alumi truko neilgai, gal 10-15 minučių, po ko M. K. su A. S. išėjo. A. S. parodymais, į konfliktÄ sureagavo tik prie nukentėjusios stalo sėdėję kai kurie asmenys ir nenorėdami klausyti barnių, išėjo į laukÄ . Liudytojas M. M. patvirtino, jog iÅ¡girdęs Å¡urmulį iÅ¡kvietė apsaugÄ , tačiau konfliktÄ sukėlęs asmuo iÅ¡ kavinės pasiÅ¡alino. Jis nepatvirtino, jog bÅ«tų kilęs realus pavojus aplinkai, triukÅ¡mas apsiribojo necenzÅ«rinių žodžių ribose, o kavinę uždarė todėl, kad buvo darbo laiko pabaiga ir nenorėjo, jog įvyktų konfliktas (T.1, b.l. 143).

Liudytojas J. Z. teisme tvirtino, kad iÅ¡ dispečerio sužinojo jog nuspaustas pavojaus mygtukas. Nuvykus į barÄ konflikto bare nebuvo, lankytojai buvo iÅ¡siskirstę, o savininkas pasakė kad jų pagalba nereikalinga. Tai rodo, jog apsaugos tarnyba buvo iÅ¡kviesta prevenciniais tikslais, nes M. K. kavinę paliko savo noru iÅ¡ karto po konflikto. PolicijÄ Â D. B. iÅ¡kvietė, kai M. K. antrÄ kartÄ sugrįžo į barÄ , nors tuo metu M. K. jos atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė, todėl negalima pripažinti, kad kavinės darbas buvo nutrauktas dėl M.

K. veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, M. K. neteisėti veiksmai truko neilgai, to, kad dėl jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis ar buvo nutrauktas baro darbas, dėl to turėjo pasiÅ¡alinti lankytojai, bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ , nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M. K. įžūliais veiksmais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, yra neteisinga.

Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas M. K. veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nesant Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių, o bÅ«tent visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Nepadoriu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiÅ¡kas, aplinkinių jausmus ir orumÄ Å¾eidžiantis elgesys, kaip pavyzdžiui:

įžeidžiamas kabinėjimasis prie aplinkinių, spjaudymasis, nepadorių gestų demonstravimas ir pnÅ¡.. Taigi iÅ¡ straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama norma numato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek ir už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pavyzdžiui, pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (t. y. kaip nepadorus elgesys arba nepadorus elgesys kartu su necenzÅ«rinių žodžių vartojimu) teismų praktikoje, be kita ko, kvalifikuoti tokie veiksmai, kai kaltinamasis tyčia žmogų apipila vandeniu automobilių plovimo aikÅ¡telėje, taip pat abiem pusėms vartojant necenzÅ«rinius žodžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2014).

Akivaizdu, kad nepadorių veiksmų pagal BK 284 straipsnio 2 dalį samprata gali būti labai plati ir jie gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo jų atlikimo vietos, pobūdžio, dalyvavusių asmenų ir kt. Žinoma, svarbiausia, kad veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje.Baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 284 str.2d. sudėtis yra formali, t. y. baudžiamoji atsakomybė taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma.

BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir norėtų taip veikti. BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip ir Å¡io straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui Å¡ie subjektyvieji požymiai reikÅ¡mės neturi.Å iuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios įžeidinėjimas necenzÅ«riniu žodžiu, vadinimas „žiurke“, jos apliejimas alumi, vertintinas kaip BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardintas nepadorus elgesys.

Aptariama norma nustato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tai, kad M. K. suprato jog jis pasirinko netinkamÄ vietÄ asmeninio pobÅ«džio santykiams aiÅ¡kintis su buvusia drauge ir, kad pastarÄ jÄ toks jo elgesys galėjo įskaudinti, rodo tai, kad jis su draugu iÅ¡kart po konflikto išėjo, o po kurio laiko sakydamas draugui A. S., kad taip yra negerai, grįžo atsipraÅ¡yti. VieÅ¡osios vietos specifika (kavinė-baras), veiksmų atlikimo laikas (vakaro metas, taip pat lankytojų buvimo bare laikas), pobÅ«dis (nukentėjusiosios įžeidinėjimas necenzÅ«riniais žodžiais, jos apipylimas alumi) rodo, kad buvo trikdomas baro lankytojų poilsis, normalus bendravimas, bet baro darbas dėl tokių jo veiksmų nebuvo sutrikdytas, o tai rodo, kad M.

K. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio ir atitinka ne BK 284 straipsnio 1 dalies požymius, o baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 284 straipsnio 2 dalies požymius.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. K. buvo apÅ¡meižtas nukentėjusiosios D. B., tačiau su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Ä®vykių eiga, kaltinamojo veiksmai tiek prieÅ¡ įvykį, tiek po įvykio, nukentėjusios ir kaltinamojo vėlesnis bendras gyvenimas rodo, jog nukentėjusioji neturėjo jokio tikslo apkalbėti kaltinamÄ jį.

Jos parodymai, jog kaltinamasis tÄ vakarÄ sumušė ir Å . Z. buvo įvertinti pirmos instancijos teismo ir pagrįstai iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alinta aplinkybė, kad M. K. smÅ«giavo Å . Z.. D. B. teisme Å¡ios aplinkybės nepatvirtino, be to jau ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi , kad pati ji Å¡io momento nematė, tik girdėjo iÅ¡ kartu buvusių draugų. Taigi apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad M. K. 2015 m. gegužės 2 d., apie 18 val. vieÅ¡oje vietoje – kavinėje „duomenys neskelbtini” , esančioje duomenys neskelbtini, žmonių akivaizdoje, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, įžeidinėjo D.

B. vadindamas „žiurke“ ir necenzÅ«riniu žodžiu, apipylė nukentėjusiÄ jÄ bokalu alaus, tokiu bÅ«du M. K. vieÅ¡oje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nenustačius bÅ«tinųjų padarinių, M. K. veiksmai iÅ¡ nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotini į baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 2 dalyje.Dėl bausmės skyrimoPerkvalifikavus M. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas.

Skiriant bausmę ir sprendžiant bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio parinkimo klausimus, vadovaujamasi BK specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgiama į bendrosios dalies normų reikalavimus. Bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Å is bausmės individualizavimo principas yra įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Skiriant bausmę vertinama tai, kad M. K. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK12 str.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teistas du kartus, baudžiamasis nusižengimas padarytas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio vykdymo atidėjimo metu (T.1, b.l.68-76), nedirbantis (T.1, b. l 84, 85), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (T.1, b. l. 88), VÅ¡Ä® Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi 2005-01-06, diagnozė nepatikslinta (T.1, b. l. 90, 91), pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) M.

K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (T.1, b.l. 88). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jis nėra susaistytas tvirtais Å¡eiminiais ryÅ¡iais, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, praeityje ne kartÄ teistas, teistumai nėra iÅ¡nykę, paskirtas baudas jis kol kas nesumokėjęs, kas rodo jo atsainų požiÅ«rį į paskirtas Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 str. numatytiems tikslams - nubausti asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, Å¡iems tikslams pasiekti skirtina areÅ¡to bausmė, nustatant jos dydį artimÄ vidurkiui – dvideÅ¡imt penkias dienas areÅ¡to (BK 49 str. 3 d.).Apylinkės teismas nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrino su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iÅ¡ dalies sudėdamas ir paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3(trims) mėnesiams bei 16 (Å¡eÅ¡iolikos) MGL, t.y. 602,56 Eur dydžio baudÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-408/2014 skirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta, o Å¡iuo nuosprendžiu yra paskirta nauja bausmės rÅ«Å¡is. Dėl Å¡ios priežasties keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės subendrinimo.Nagrinėjant skundÄ apeliacinėje instancijoje iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos (T.2, b.l. 20, 41) dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam M.

K. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 90,67 Eur iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo M. K. netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,n u s p r e n d ė:M.

K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti,M. K. veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 2 dalį ir nubausti 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tu.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda, jas visiÅ¡kai sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 25 (dvideÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tÄ bei 16(Å¡eÅ¡iolikos) MGL, t.y. 602,56 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dviejų eurų 56 euro centų) dydžio baudÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti patirtas iÅ¡laidas, netenkinti.Kolegijos pirmininkė                                                                                                Danutė Giačaitė Teisėjai:                                                                                                                    Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                                   Valdas Vitunskas