6a28f2b3-fe63-4ef3-979b-78a24f94d2ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2513-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01121-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolita RasiukeviÄienÄ, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kÄjui A. Å .,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Legislator headnote
AI generated6a28f2b3-fe63-4ef3-979b-78a24f94d2ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas pateikÄ atsikirtimÄ Ä¯ Vilniaus PN atsiliepimÄ , kuriame nurodÄ, kad atsakovÄs atstovas pateikÄ neteisingus duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas. TeigÄ, jog pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas ne kameroje Nr. 8, bet kameroje Nr. 13D, kurios plotas 31,47 kv. m ir kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo dar septyni asmenys. ManÄ, jog tai, kad pareiÅ¡kÄjas su skundais dÄl netinkamų jo laikymo sÄ lygų nesikreipÄ Ä¯ Vilniaus PN, negali reikÅ¡ti, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai buvo teisÄti.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2513-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01121-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolita RasiukeviÄienÄ, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kÄjui A. Å .,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. Å . kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinÄs žalos.NurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužÄs 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kÄjui Vilniaus PN nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, nes kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, t. y. ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.
ManÄ, jog byloje nÄra pagrindo nukrypti nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikos analogiÅ¡kose bylose. TeigÄ, jog turi bÅ«ti pripažinta, kad pareiÅ¡kÄjas kalÄjo netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, žeminanÄiomis jo orumÄ , ir toks atsakovÄs atstovo elgesys pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo žiaurus, nežmoniÅ¡kas, pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnį.NurodÄ, jog kalint perpildytose kamerose, trÅ«ko gryno oro ir nors Vilniaus PN yra įrengta mechaninÄ oro Å¡alinimo sistema, taÄiau atstovas jos nejungÄ, teigdamas, kad yra taupomos įstaigos lÄÅ¡os.DarÄ iÅ¡vadÄ , jog, įvertinus pažeidimų trukmÄ ir mastÄ bei intensyvumÄ , turÄtų bÅ«ti pripažinta, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ papildomų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinį skausmÄ , fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei atsakovÄs atstovas bÅ«tų laikÄsis teisÄs aktų reikalavimų (b. l. 1â2).Pateiktame atsiliepime atsakovÄs atstovas su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad Vilniaus PN nÄra kamerų tipo pataisos įstaiga, todÄl ji nesistemina informacijos, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvÄs atÄmimo bausmes. Atsižvelgdamas į tai, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo asmens bylos pateikÄ visų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų âDÄl nuteistojo nubaudimoâ kopijas, teigdamas, kad iÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kuriose drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kÄjas atliko jam paskirtas nuobaudas, laikotarpiai, kuriais pareiÅ¡kÄjas buvo patalpintas minÄtose patalpose.NurodÄ, jog skunde nurodytu ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas atliko jam paskirtas nuobaudas dÄl Vilniaus PN bausmÄs atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų Å¡iose kamerų tipo patalpose:
Nr. 1K (plotas â 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas â 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 3K (13,64 kv. m (sanitarinio mazgo plotas â 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 7K (11,29 kv. m (sanitarinio mazgo plotas â 1,28 kv. m), įrengtos 2 miegamosios vietos), Nr. 15K (14 kv. m (sanitarinio mazgo plotas â 1,67 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), bei drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose: Nr. 1D (12,69 kv. m (sanitarinio mazgo plotas â 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos) ir Nr. 8D (15,35 kv. m (sanitarinio mazgo plotas â 1,64 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 âDÄl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ (toliau â ir TaisyklÄs), 111.2 punkte nustatyto gyvenamojo ploto, tenkanÄio vienam nuteistajam, reikalavimo (3,6 kv. m). Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo bÅ«ti įskaiÄiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. TeigÄ, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu atliko nuobaudas minÄtose patalpose, nÄra galimybÄs, nes tokie duomenys Vilniaus PN nÄra kaupiami.
Vilniaus PN vienoje rinkmenoje nÄra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje. PažymÄjo, kad jokie teisÄs aktai neįpareigoja pataisos namų sisteminti ir kaupti minÄtos informacijos. AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad pats pareiÅ¡kÄjas neįvardijo, kokie asmenys ginÄui aktualiu laikotarpiu bausmÄ atlikinÄjo kartu su juo anksÄiau nurodytose patalpose, taip pat nenurodÄ, koks plotas teko vienam asmeniui, bÅ«nant jam Å¡iose patalpose su kitais nuteistaisiais.PažymÄjo, kad minÄtose kamerų tipo patalpose bei drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, Å¡iose patalpose jis atlikinÄjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.
Patekimas į Å¡ias patalpas priklausÄ tik nuo pareiÅ¡kÄjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmÄ atlikti kamerų tipo patalpose ar drausmÄs grupÄje atsiranda padarius nusižengimÄ ir pažeidus pataisos įstaigos tvarkÄ , numatytÄ teisÄs aktuose.NurodÄ, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imÄių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minÄtoje įstaigoje, nebuvo.Informavo, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2018 m. vasario 14 d.
į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų, netinkamų gyvenimo sÄ lygų drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose nesikreipÄ.ManÄ, kad visos pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs yra grįstos abstrakÄiais teiginiais.NurodÄ, jog reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų: valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
PažymÄjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų. TeigÄ, jog pareiÅ¡kÄjas jokiais skaiÄiavimais, dokumentais ar teisÄs aktais nepagrindÄ neturtinÄs žalos dydžio, todÄl reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kÄjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi galimai siekdamas sau tik turtinÄs naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybÄs (b. l. 7â11).
PareiÅ¡kÄjas pateikÄ atsikirtimÄ Ä¯ Vilniaus PN atsiliepimÄ , kuriame nurodÄ, kad atsakovÄs atstovas pateikÄ neteisingus duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas. TeigÄ, jog pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas ne kameroje Nr. 8, bet kameroje Nr. 13D, kurios plotas 31,47 kv. m ir kurioje kartu su pareiÅ¡kÄju buvo dar septyni asmenys. ManÄ, jog tai, kad pareiÅ¡kÄjas su skundais dÄl netinkamų jo laikymo sÄ lygų nesikreipÄ Ä¯ Vilniaus PN, negali reikÅ¡ti, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai buvo teisÄti.
TeigÄ, jog Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinamas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo pakankamai kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinta judÄjimo laisvÄ lokalinio sektoriaus teritorijoje, jis negalÄjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpoje, negalÄjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan. Santykinai mažas patalpų plotas nebuvo kompensuotas, suteikiant judÄjimo laivÄ (b. l. 46â48).Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas palaikÄ skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti.
PažymÄjo, jog papildomai teismui pateikÄ visÄ informacijÄ , kurioje kameroje buvo laikomas, tuo tarpu atsakovÄs atstovas teikÄ teismui klaidingus duomenis.Teismo posÄdyje atsakovÄs atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posÄdį buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 70). Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.GinÄas byloje kilo dÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl tinkamų kalinimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose Vilniaus PN neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužÄs 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). NeteisÄtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PažymÄtina, kad LVAT bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodÄs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužÄs 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsÄjo 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-2205-575/2017).PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti jam 3 000 Eur dydžio neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužÄs 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo Vilniaus PN sÄ lygomis, t. y. kad jam kalint kamerų tipo patalpose nebuvo neužtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo 2016 m. vasario 24 d. â 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužÄs 14 d. â 2018 m. vasario 14 d. laikotarpiais Vilniaus PN direktoriaus nutarimais ir įsakymais buvo kalinamas kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 3K ir Nr. 15K bei drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose Nr. 1D ir Nr. 8D (8-02) (b. l. 15â23, 30â36, 71). PareiÅ¡kÄjo teigimu, jis taip pat buvo kalinamas drausmÄs grupÄs gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D (b. l. 46â48).
AtsakovÄs atstovas nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas galÄjo bÅ«ti kalinamas drausmÄs grupÄs gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D, nes nuteistieji gali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos drausmÄs grupÄs gyvenamosios patalpos į kitÄ drausmÄs grupÄs gyvenamÄ jÄ patalpÄ dÄl tokių priežasÄių kaip konfliktai tarp nuteistųjų, muÅ¡tynÄs ir pan. Tokiais atvejais perkÄlimai Vilniaus PN direktoriaus įsakymais nÄra forminami, tai atlieka KriminalinÄs žvalgybos skyrius (b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, nagrinÄjamoje byloje vertintina, ar laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužÄs 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kÄjui kalint kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 3K ir Nr. 15K bei drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose Nr. 1D, Nr. 8D ir Nr. 13D buvo užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
MinÄtos konstitucinÄs nuostatos perkeltos į Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Å is nacionalinÄje teisÄje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.LaisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas â esminÄ saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.
GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 âDÄl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatÄ.
TaÄiau Å¡iuo laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Taisyklių 111 punkte, remiantis kuriuo iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 âDÄl LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimoâ, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m â pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 p.) ir 3,6 kv. m â pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 p.).
Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisÄs aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui pataisos namuose turinÄio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaiÄiavimo metodikos konkreÄiai nenustato. EŽTT yra pažymÄjÄs, jog sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).
Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužÄs 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma â nagrinÄjamu atveju 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m â neįskaiÄiuoti patalpoje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.
TaÄiau, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);
LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017).Vertinant pareiÅ¡kÄjo nurodytÄ laikymo Vilniaus PN sÄ lygų nepriimtinumÄ â kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus plotas vienam asmeniui, pažymÄtina, jog atsakovÄs atstovas atsiliepime teismui nurodÄ, kad Vilniaus PN nesistemina duomenų, kiek konkreÄiomis dienomis buvo laikoma asmenų konkreÄioje gyvenamojoje patalpoje, todÄl nÄra galimybÄs nustatyti, kiek asmenų ginÄo laikotarpiu buvo laikoma vienoje kamerų tipo bei drausmÄs grupÄs patalpoje kartu su pareiÅ¡kÄju.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkreÄioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaiÄiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaiÄių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ . Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui tekÄs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisÄs aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-948-822/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinÄjamu atveju nÄra objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kÄju patalpose Nr. 1K, Nr. 3K, Nr. 15K, Nr. 1D, Nr. 8D ir Nr. 13D laikytų asmenų skaiÄių, visos abejonÄs vertinamos pareiÅ¡kÄjo naudai ir konkretus jam tekÄs patalpos plotas nustatytinas pagal patalpoje buvusių lovų skaiÄių.Atsižvelgiant į Vilniaus PN pateiktus duomenis (b. l. 8, 37, 80â81), byloje nustatyta, kad Vilniaus PN reikalavimo dÄl minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto, pareiÅ¡kÄjui kalint kamerų tipo patalpose ir drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose, laikÄsi visÄ ginÄo 2016 m. vasario 24 d.
â 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužÄs 14 d. â 2018 m. vasario 14 d. laikotarpį. Ä®vertinus atsakovÄs atstovo nurodytus kamerų plotus ir įrengtų miegamųjų vietų skaiÄių, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui tekÄs patalpos plotas sudarÄ: kamerų tipo patalpoje Nr. 1K (plotas â 13,05 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) â 4,35 kv. m; kamerų tipo patalpoje Nr. 3K (plotas â 13,64 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) â 4,55 kv. m; kamerų tipo patalpoje Nr. 15K (plotas â 14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) â 4,67 kv. m; drausmÄs grupÄs gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D (plotas â 12,69 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) â 4,23 kv. m; drausmÄs grupÄs gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D (plotas â 15,35 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) â 5,12 kv. m; drausmÄs grupÄs gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D (plotas â 33,18 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos) â 4,15 kv. m.
Taigi ginÄo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ kalinimÄ kamerų tipo ir drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose, kuriose jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatytas minimalus dydis (atitinkamai 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m). Kadangi pareiÅ¡kÄjas skunde teismui gryno oro trÅ«kumÄ siejo su kalinimu perpildytose kamerose, taÄiau teismas nustatÄ, jog, pareiÅ¡kÄjui ginÄijamu laikotarpiu kalint kamerų tipo ir drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose, jam tekÄs patalpos plotas nebuvo mažesnis, nei teisÄs aktuose nustatytas minimalus dydis, minÄtas pareiÅ¡kÄjo argumentas laikytinas nepagrįstu.Atsižvelgiant į bylos nagrinÄjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ ir nepažengiant bylos nagrinÄjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovÄs atstovas ginÄo laikotarpiu nepažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄs bÅ«ti laikomam Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmÄs grupÄs gyvenamosiose patalpose tinkamomis sÄ lygomis.
Nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, t. y. nesant neteisÄtų atsakovÄs atstovo veiksmų ar neteisÄto neveikimo, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. Å . skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                    Jolita RasiukeviÄienÄ