Legislator Case Law & Legislation
6a28f2b3-fe63-4ef3-979b-78a24f94d2ae AI generated

6a28f2b3-fe63-4ef3-979b-78a24f94d2ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6a28f2b3-fe63-4ef3-979b-78a24f94d2ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2513-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01121-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kėjui A. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

6a28f2b3-fe63-4ef3-979b-78a24f94d2ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ Vilniaus PN atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad atsakovės atstovas pateikė neteisingus duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne kameroje Nr. 8, bet kameroje Nr. 13D, kurios plotas 31,47 kv. m ir kurioje kartu su pareiÅ¡kėju buvo dar septyni asmenys. Manė, jog tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų nesikreipė į Vilniaus PN, negali reikÅ¡ti, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai buvo teisėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2513-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01121-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du pareiÅ¡kėjui A. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos.Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kėjui Vilniaus PN nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, nes kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, t. y. ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Manė, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos analogiÅ¡kose bylose. Teigė, jog turi bÅ«ti pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas kalėjo netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, žeminančiomis jo orumÄ , ir toks atsakovės atstovo elgesys pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo žiaurus, nežmoniÅ¡kas, pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.Nurodė, jog kalint perpildytose kamerose, trÅ«ko gryno oro ir nors Vilniaus PN yra įrengta mechaninė oro Å¡alinimo sistema, tačiau atstovas jos nejungė, teigdamas, kad yra taupomos įstaigos lėšos.Darė iÅ¡vadÄ , jog, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ bei intensyvumÄ , turėtų bÅ«ti pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinį skausmÄ , fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei atsakovės atstovas bÅ«tų laikęsis teisės aktų reikalavimų (b. l. 1–2).Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl ji nesistemina informacijos, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgdamas į tai, iš pareiškėjo asmens bylos pateikė visų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ kopijas, teigdamas, kad iš šių dokumentų matyti, kuriose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas, laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo patalpintas minėtose patalpose.Nurodė, jog skunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų šiose kamerų tipo patalpose:

Nr. 1K (plotas – 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 3K (13,64 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), Nr. 7K (11,29 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,28 kv. m), įrengtos 2 miegamosios vietos), Nr. 15K (14 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,67 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose: Nr. 1D (12,69 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos) ir Nr. 8D (15,35 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,64 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos), nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 111.2 punkte nustatyto gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, reikalavimo (3,6 kv. m). Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji. Teigė, kad Å¡iuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu atliko nuobaudas minėtose patalpose, nėra galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.

Vilniaus PN vienoje rinkmenoje nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų sisteminti ir kaupti minėtos informacijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas neįvardijo, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo anksčiau nurodytose patalpose, taip pat nenurodė, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam šiose patalpose su kitais nuteistaisiais.Pažymėjo, kad minėtose kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus.

Patekimas į Å¡ias patalpas priklausė tik nuo pareiÅ¡kėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje atsiranda padarius nusižengimÄ ir pažeidus pataisos įstaigos tvarkÄ , numatytÄ teisės aktuose.Nurodė, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.Informavo, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2018 m. vasario 14 d.

į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamų gyvenimo sÄ lygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose nesikreipė.Manė, kad visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra grįstos abstrakčiais teiginiais.Nurodė, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų: valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas jokiais skaičiavimais, dokumentais ar teisės aktais nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės (b. l. 7–11).

PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ Vilniaus PN atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad atsakovės atstovas pateikė neteisingus duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne kameroje Nr. 8, bet kameroje Nr. 13D, kurios plotas 31,47 kv. m ir kurioje kartu su pareiÅ¡kėju buvo dar septyni asmenys. Manė, jog tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų nesikreipė į Vilniaus PN, negali reikÅ¡ti, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai buvo teisėti.

Teigė, jog Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinamas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo pakankamai kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpoje, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan. Santykinai mažas patalpų plotas nebuvo kompensuotas, suteikiant judėjimo laivę (b. l. 46–48).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Pažymėjo, jog papildomai teismui pateikė visÄ informacijÄ , kurioje kameroje buvo laikomas, tuo tarpu atsakovės atstovas teikė teismui klaidingus duomenis.Teismo posėdyje atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 70). Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose Vilniaus PN neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam 3 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo Vilniaus PN sÄ lygomis, t. y. kad jam kalint kamerų tipo patalpose nebuvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ginčo 2016 m. vasario 24 d. – 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 14 d. – 2018 m. vasario 14 d. laikotarpiais Vilniaus PN direktoriaus nutarimais ir įsakymais buvo kalinamas kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 3K ir Nr. 15K bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D ir Nr. 8D (8-02) (b. l. 15–23, 30–36, 71). Pareiškėjo teigimu, jis taip pat buvo kalinamas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D (b. l. 46–48).

Atsakovės atstovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti kalinamas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D, nes nuteistieji gali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos drausmės grupės gyvenamosios patalpos į kitÄ drausmės grupės gyvenamÄ jÄ patalpÄ dėl tokių priežasčių kaip konfliktai tarp nuteistųjų, muÅ¡tynės ir pan. Tokiais atvejais perkėlimai Vilniaus PN direktoriaus įsakymais nėra forminami, tai atlieka Kriminalinės žvalgybos skyrius (b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpose Nr. 1K, Nr. 3K ir Nr. 15K bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D, Nr. 8D ir Nr. 13D buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė.

Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Taisyklių 111 punkte, remiantis kuriuo iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 p.) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 p.).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui pataisos namuose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laikymo Vilniaus PN sÄ lygų nepriimtinumÄ â€“ kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas vienam asmeniui, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime teismui nurodė, kad Vilniaus PN nesistemina duomenų, kiek konkrečiomis dienomis buvo laikoma asmenų konkrečioje gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo laikoma vienoje kamerų tipo bei drausmės grupės patalpoje kartu su pareiÅ¡kėju.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaičiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ . Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-948-822/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju patalpose Nr. 1K, Nr. 3K, Nr. 15K, Nr. 1D, Nr. 8D ir Nr. 13D laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai ir konkretus jam tekęs patalpos plotas nustatytinas pagal patalpoje buvusių lovų skaičių.Atsižvelgiant į Vilniaus PN pateiktus duomenis (b. l. 8, 37, 80–81), byloje nustatyta, kad Vilniaus PN reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, laikėsi visÄ ginčo 2016 m. vasario 24 d.

– 2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 14 d. – 2018 m. vasario 14 d. laikotarpį. Įvertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų plotus ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjui tekęs patalpos plotas sudarė: kamerų tipo patalpoje Nr. 1K (plotas – 13,05 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) – 4,35 kv. m; kamerų tipo patalpoje Nr. 3K (plotas – 13,64 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) – 4,55 kv. m; kamerų tipo patalpoje Nr. 15K (plotas – 14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) – 4,67 kv. m; drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D (plotas – 12,69 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) – 4,23 kv. m; drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D (plotas – 15,35 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos) – 5,12 kv. m; drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 13D (plotas – 33,18 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos) – 4,15 kv. m.

Taigi ginčo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kuriose jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatytas minimalus dydis (atitinkamai 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m). Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde teismui gryno oro trÅ«kumÄ siejo su kalinimu perpildytose kamerose, tačiau teismas nustatė, jog, pareiÅ¡kėjui ginčijamu laikotarpiu kalint kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, jam tekęs patalpos plotas nebuvo mažesnis, nei teisės aktuose nustatytas minimalus dydis, minėtas pareiÅ¡kėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti laikomam Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose tinkamomis sÄ lygomis.

Nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, t. y. nesant neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neteisėto neveikimo, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Jolita Rasiukevičienė