6a28dec7-a5fe-4239-acaa-e4b6572e70e3 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-64-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00094-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.6.1(S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 26 KLs-71 Js 397/15-18/16, kuriuo E. J. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 ir 3 pastraipas, 22 paragrafÄ , 23 paragrafÄ , 52 paragrafÄ , 53 paragrafÄ (6 nusikalstamos veikos) nuteistas 2 035 dienų (5 metų 7 mėnesių) laisvės atėmimo bausme, pripažintas ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi E. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistam 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 pastraipÄ (5 veikos, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant po 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), 22 paragrafÄ , 23 paragrafÄ , 259 paragrafo 3 pastraipÄ (už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), vadovaujantis 52 paragrafu, 53 paragrafu, suderintos atitinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalimi (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalimi, 189 straipsnio 1 dalimi (1 veika), bausmes dalinai subendrinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paliekant tÄ pačiÄ 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti Lietuvos Respublikos pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2015 m. spalio 20 d. E. J. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti ir suderinti jam paskirtÄ bausmę taip, kad ji nevirÅ¡ytų straipsnio sankcijoje nustatytų maksimalių bausmės dydžių, o po to jÄ teisingai subendrinti ir taikyti BK 55 ir 75 straipsnių normas.Skunde nurodė, kad sutinka su teismo pripažinimu, jog jo padarytos 5 nusikalstamos veikos suderinamos su BK 189 straipsnio 1 dalimi ir 1 nusikalstama veika su BK 22 straipsnio 1 dalimi ir 189 straipsnio 1 dalimi, tačiau BK 189 straipsnio 1 dalies sankcija nustato bausmę iki 2 metų, o pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ už 5 veikų padarymÄ jam buvo skirta po 3 metus 6 mėnesius, už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Å ių Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų bausmių dydžiai žymiai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus maksimalius bausmių dydžius. Apylinkės teismas, palikdamas tÄ pačiÄ bausmę pažeidė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVP „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos SÄ jungoje“ 8 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d.

įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi Vokietijos teismo paskirtos bausmės yra virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos BK numatytas bausmes ir jos nesuderinamos, todėl turėjo bÅ«ti adaptuotos jas sutrumpinant iki maksimalios, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijoje. Taip pat skunde nurodė, jog teismas pažeidė ir bausmių bendrinimo taisykles, nes iÅ¡ pradžių turėjo paskirti bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai ir tik paskui subendrinti, bet teismas Å¡ių bausmių nepaskyrė, todėl negalėjo ir bendrinti.

Taip pat teismas nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatomis, savo sprendimo nemotyvavo, netaikė BK 75 straipsnio (bausmės vykdymo atidėjimas), nes jo nuomone, nepažeidus bausmės skyrimo tvarkos ir paskyrus bausmes už kiekvienÄ atskirai bei subendrinus, jam paskirta bausmė neturėtų virÅ¡yti 4 metų laisvės atėmimo. Taip buvo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s materialinės teisės normų pažeidimai, nepagrįstai jis neteko teisės į bausmės vykdymo atidėjimÄ , todėl sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Taip pat skunde nurodė, jog teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d.

įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Å¡ioje byloje jam nebuvo praneÅ¡ta apie klausimo nagrinėjimo laikÄ ir nesuteikta galimybė pateikti atsiliepimus. Teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, nes iÅ¡nagrinėjo klausimÄ vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau jo, kaip dalyvio neiÅ¡kvietė, nesuteikė galimybės dalyvauti ir jo pasirinktam atstovui, pateikti atsiliepimus pažeidžiant jo teisę į gynybÄ , teisę žinoti kuo kaltinamas, teisę į teisingÄ teismÄ .

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. BPK 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sÄ lygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iÅ¡ užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, Å¡iÄ laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu.

Å is klausimas iÅ¡sprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 3655 straipsnyje numatyta, kad Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir Å¡io Kodekso VII dalies nuostatas.AukÅ¡tesnysis teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, sprendžia, jog 2014 m. lapkričio 13 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos SÄ jungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Ä®statymo) 3 straipsnio nuostatais yra iÅ¡pildytos, nes tai, kad E. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra bÅ«tent Å¡ioje Å¡alyje, ginčo nėra. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacijos Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės E. J. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Taigi, Ä®statymo 3 straipsnyje numatytų sÄ lygų visetas nustatytas. Skunde keliamas pagrįstumo klausimas dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu sutiktina su skunde nurodyta argumentacija, jog pripažinus Europos SÄ jungos valstybės narės nuosprendį, juo paskirtos bausmės turi bÅ«ti suderinamos. Pagal minėto Ä®statymo 9 straipsnį, suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės paskirtÄ ir negali bÅ«ti pakeista bauda ar kita turtinio pobÅ«džio bausme ar priemone.

Tokios nuostatos numatytos ir 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiÅ¡kai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokiÄ bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtÄ jÄ bausmę. Minėto Ä®statymo 9 straipsnis numato ir tai, kad suderintos bausmės trukmė gali bÅ«ti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji virÅ¡ija maksimaliÄ bausmės trukmę, kuri gali bÅ«ti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, suderinta bausmė negali bÅ«ti griežtesnės negu kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Kauno apylinkės teismas, derindamas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nepakankamai detalizuodamas, padarė iÅ¡vadÄ , jog E. J. paskirta 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ytų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už 5 nusikalstamas veikas bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžio.Atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ ir analizuotÄ reglamentavimÄ aukÅ¡tesnysis teismas mano, jog E. J. atžvilgiu, apylinkės teismas turėjo savo sprendimÄ motyvuoti ir nurodyti bausmių derinimo procese aiÅ¡kias aplinkybes.

VisiÅ¡kai pagrįstai E. J. skunde nurodyta, jog Lietuvos Respublikos BK už nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ arba realizavimÄ baudžiamoji atsakomybė numatyta iki 2 metų laisvės atėmimo, tokio pobÅ«džio nusikaltimai priskirtini prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendį E. J. nuteistas už 5 tokias pačias ir baigtas nusikalstamas veikas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį ir už vienÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį.

Už 5 baigtas nusikalstamas veikas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismas E. J. skyrė po 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, Å¡ios bausmės virÅ¡ija Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ maksimaliÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl vadovaujantis Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalimi, bausmė mažinama iki 2 metų. Taip pat analogiÅ¡kai spręstina ir dėl vienos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį.

Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad Ä®statymas bausmių už kelias nusikalstamas veikas subendrinimo principų ir pagrindų nenustato. Analizuojant pateiktÄ medžiagÄ susijusiÄ su Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo nuosprendžiu, teismas vertina, kad minėtasis Europos SÄ jungos valstybės narės teismas subendrino paskirtas bausmes už inkriminuotus E. J. padarytus nusikaltimus esant realiai jų sutapčiai, todėl pagrįstai Kauno apylinkės teismas, nesant BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindų, bendrino bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Toks sprendimas yra teisingas ir atsižvelgiant į tai, kad suderinta bausmė negali bÅ«ti griežtesnė negu kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo skirta bausmė bei kuo labiau atitikti nuteisimo metu paskirtÄ jÄ bausmę, apylinkės teismo sprendimas, nors ir nepakankamai detalizuotas, nenurodant, jog paskirtos Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo bausmės mažintinos iki 2 metų, tačiau visiÅ¡kai pagrįstai subendrinus jas iÅ¡ dalies sudedant, suderinta bausmė paliktina tokia pati, kuri paskirta minėto Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu.

Taigi, galutinė subendrinta bausmė paskirta teisinga ir pagrįsta. Taipogi, laikantis Ä®statymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatų, teisingai parinkti pataisos namai ir į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2015 m. spalio 20 d.E. J. skunde nurodė, jog teismas pažeisdamas Ä®statymo 9 straipsnio nuostatas, kas nulėmė ir pažeidimus bausmių bendrinimo procese, nepagrįstai panaikino galimybę dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Pažymėtina ir tai, kad tiek tarptautiniai, tiek su jais suderinti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo procesÄ , nenumato vykdančiosios valstybės teismui pareigos pripažįstant iÅ¡duodančiosios valstybės sprendimÄ ir suderinant juo paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, vadovautis galiojančiomis bausmių skyrimo taisyklėmis ir nuteistajam iÅ¡ naujo individualizuoti skirtinÄ bausmę už atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , suderindamas bausmes, apylinkės teismas privalo vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovautis Ä®statymo 9 straipsnio numatytomis iÅ¡duodančiosios valstybės narės teismo sprendimu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais taisyklėmis ir kitokia teisės akto taikymo interpretacija Å¡iuo atveju negalima. Pažymėtina, kad tokios praktikos analogiÅ¡kose bylose laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1307-319/2016).AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pagal to paties minimo Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalį, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos SÄ jungos valstybės narės paskirtÄ bausmę ar priemonę ir negali bÅ«ti pakeista bauda ar kita turtinio pobÅ«džio bausme ar priemone.

Nagrinėjamu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl intervencija į įsiteisėjusį nuosprendį (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtÄ ir suderintÄ pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bausmę) negalima. Taip pat nurodytina, jog Å¡iuo atveju, kuomet apylinkės teismas sprendė dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžio pripažinimo ir suderinimo bausmės individualizavimo ir teisingumo klausimo nesprendžia, todėl nepagrįsti skunde argumentai ir dėl BK 55 straipsnio nuostatų netaikymo nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie klausimo dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo laikÄ . Tačiau, vien tai nesudaro besÄ lyginio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. IÅ¡ teismui pateiktos bylos matyti, kad Vokietijos federacinės Respublikos Eseno ProkuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios Å¡alies teismo nuosprendžiu E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje apylinkės teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka.

Nuteistasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje Vokietijoje ((duomenys neskelbtini) kalėjimas). Siekiant užtikrinti tinkamÄ nuteistojo teisių ir interesų gynimÄ , Kauno apylinkės teismas pripažino gynėjo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu ir nuteistajam Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėjÄ , kuri dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės užfiksuotos bylos dokumentuose, kurie buvo pateikti apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad nuteistajam tiek teisė į gynybÄ , tiek į teisingÄ teismÄ buvo užtikrinta, o nesutikdamas su apylinkės teismo procesiniu sprendimu, jis pasinaudojo teise į apeliacijÄ ir savo prieÅ¡taravimus bei pozicijÄ iÅ¡dėstė skunde aukÅ¡tesniajam teismui. Pažymėtina, jog nuteistojo teisė žinoti kuo yra kaltinamas Å¡iuo nagrinėjamu klausimu yra nepagrįstai nurodytas kaip pažeidimas, nes tokia jo teisė nebuvo pažeista, kadangi Å¡iuo atveju nebuvo nagrinėjamas E. J. kaltės klausimas, o tik nuosprendžio pripažinimo ir paskirtų bausmių suderinimo klausimas nuosprendžio vykdymo procese.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis yra keistina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: E. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį dalyje dėl bausmių suderinimo ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: E. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistam 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 paragrafo 1 pastraipÄ (5 veikos, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant po 3 (trejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo), 22 paragrafÄ , 23 paragrafÄ , 259 paragrafo 3 pastraipÄ (už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo), vadovaujantis 52 paragrafu, 53 paragrafu, suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalimi (5 veikos, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskiriant po 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo), 22 straipsnio 1 dalimi ir 189 straipsnio 1 dalimi (1 veika, už kuriÄ paskiriant 2 (dvejus) metus), paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus sudedant iÅ¡ dalies, ir paliekant tÄ pačiÄ 5 (penkerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ paskiriant atlikti Lietuvos Respublikos pataisos namuose.

KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                  Algirdas Remeika